Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-486-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-28
Bylos Nr.
1-486-1131/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
T. L.
Nukentėjusysis
V. M., Ž. G.
Advokatai
Arūnas Tarutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-486-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08611-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam T. L., jo gynėjui advokatui Arūnui Taručiui,nukentėjusiajam V. M. (V. M.),nedalyvaujant nukentėjusiajai Ž. G.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. gruodžio 27 d., apie 21.32 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, sukdamas į kairę į autobusų stovėjimo aikštelę, nepraleido pėsčiosios Ž. G., kurios judėjimo kryptį kirto, ir ją partrenkė, nukentėjusiajai Ž. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; tokiais savo veiksmais T. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 27 punktų reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. L. 2021 m. liepos 10 d., apie 4.12 val., būdamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties kojomis ir rankų kumščiais nukentėjusiajam V. M. sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą bei įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. M. dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktoje, nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešinėje plaštakoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Tokiais savo veiksmais T. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. L. savo kaltę dėl visų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis T. L. nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Dėl T. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas T. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo neatsargus, todėl gailisi, žalą atlygino bei su nukentėjusiąja susitaikė. Per neapdairumą, važiuodamas nepastebėjo šalia ėjusios moters, ją kliudė ir ji nukrito. Nukentėjusiajai lūžo šonkauliai. Ji gulėjo be sąmonės, po to ji prašė parvežti ją namo. Jis taip ir padarė. Tada išėjo jos vyras, iškvietė greitąją, jis iškvietė policiją. Nuvyko su pareigūnais į įvykio vietą, ten viską paaiškino ir parodė, kaip ir kas nutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. apie 21.00 val. ji 42-o maršruto autobusu grįžo iš darbo ir išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės dešine puse. (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra įrengto apšvietimo. Prieš įvažiavimą į aikštelę perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) pusę ir ėjo link įvažiavimo į autobusų aikštelę. Einant per įvažiavimą į aikštelę, ją partrenkė jos nugarą ir dešinį šoną kliudęs automobilis, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę, į įvažiavimą, į aikštelę. Ji nukrito ir pajautė didelį skausmą dešiniajame šone. Automobilis sustojo. Iš automobilio išlipo vaikinas ir mergina. Tuo metu prie jų priėjo nepažįstama moteris, kuri pasakė jaunuoliams, kad kviestų GMP arba nuvežtų ją namo. Ją parvežė į namus. Atvažiavo GMP medikai, kurie ją išsivežė į RVU ligoninę. Jai padarė rentgeno nuotrauką ir išleido į namus. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatė šonkaulių lūžius. Ji gydėsi du mėnesius, turėjo nedarbingumą (t. 1, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. parodė, kad Ž. G. yra jo sugyventinė, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 27 d., apie 21 val., ji paskambino ir pasakė, kad atvažiavo autobusu iki stotelės ir eis į namus. Maždaug po pusvalandžio ji vėl paskambino ir pasakė, kad ją partrenkė automobilis. Jis iškart išbėgo į gatvę, kur stovėjo pilkos spalvos lengvasis automobilis, šalia kurio buvo Ž. G., vaikinas ir mergina. Jis parvedė ją į namus ir paguldė į lovą. Ji sakė, kad jai skauda galvą ir šoną. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Atvažiavo policijos pareigūnas. Po to atvažiavo GMP medikai, kurie apžiūrėjo Ž. G. ir išvežė į RVU ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir išleido į namus (b. l. 49).

Iš 2019 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 27 d. apie 21.31 val. (duomenys neskelbtini), T. L., vairuodamas automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, partrenkė ir sužalojo pėsčiąją Ž. G. (t. 1, b. l. 10-12).

Iš 2020 m. vasario 26 d. specialistės paaiškinimų nustatyta, kad specialistė J. M.-Č., apžiūrėjusi Ž. G. medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad Ž. G. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje ir dešinės pusės 9-to šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 8, 27-29).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro S. J. 2020 m. liepos 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl T. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnio numatytais atvejais (t. 1, b. l. 97-99). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. Leišio 2021 m. spalio 15 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, gavus duomenų dėl galimai T. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. (t. 1, b. l. 105-106). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. Leišio 2021 m. spalio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. ir ikiteisminis pagal BK 281 str. 1 d. buvo sujungti (t. 1, b. l. 118-120).

Dėl T. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje

Teismo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas T. L. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo su draugais bare, ten vartojo alkoholį, gėrė kokteilius, todėl buvo šiek tiek neblaivus, bet alkoholį vartoja nedažnai. Išėjus iš baro, sutiko 3 nepažįstamus asmenis. Vienas iš tų asmenų buvo V. M., kuris įžeidė jo draugę, todėl jis susinervino. Įžeidimus galėjo girdėti jo draugai ir mergina. Ji jam priėjusi pasakė, kad ją įžeidė. Jis bandė su juo kalbėtis, tačiau V. M. ir toliau įžeidinėjo jo draugę. Tada jis sudavė jam ranka kelis smūgius į galvą, V. M. nukrito ir jis dar galėjo kojomis suduoti. Neatsimena, kiek ir kokių smūgių galėjo suduoti, tačiau galėjo būti taip, kaip yra nurodyta kaltinime. Jie su nukentėjusiuoju nukrito, kiti žmonės bandė juos skirti. Mano, kad alkoholis nepaskatino šių veiksmų, tuo momentu ir būdamas blaivus taip būtų pasielgęs. Nukentėjusysis atrodė išgėręs iš kalbos nerišlumo ir judesių. Ieškinį pripažįsta, tik su nukentėjusiuoju nesusitarė dėl sumos. Teigia, kad jei galėtų, atlygintų tiek, kiek yra prašoma, tačiau negali tiek atlyginti, neturi nei pinigų, nei turto. Galėtų atlyginti 500 Eur. Iki šiol jam padeda tėvai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas V. M. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. T. L. jis atleido. Įvykio metu buvo apgirtęs, vartojo konjaką. Dėl įvykio buvo sužalotas, negalėjo dirbti, kadangi veidas atrodė nepadoriai. Taip pat buvo sugadintas laikrodis ir rūbai. Jis neranda priežasties, dėl ko galėjo įžeisti jo draugę. Jis neatsimena jokių įžeidimų. Taip pat jis nėra konfliktiškas žmogus. Po smūgių jis buvo praradęs sąmonę, grįžęs iš ligoninės, jis 3 dienas negalėjo atsikelti bei visą laiką juto skausmą. Sužalojimai buvo galvos srityje, taip pat buvo sužalotos rankos, kai krito. Jo galva buvo prakirsta, nosis sumušta, dvi mėlynės, už ausies buvo sužeidimai. Jis gydėsi apie 3 savaites. Liekamųjų reiškinių neliko. Jam padarytą žalą buvo įvertinęs didesne suma, tačiau pakalbėjus su tyrėja, įvertinus T. L. atsiprašymą, tai, jog jis neturi pinigų sumažino tą sumą iki 2000 Eur. 2000 eurų yra neturtinė žala, ieškinio dėl turtinės žalos nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2021 m. liepos 9 d. vakare buvo su savo draugais baro (duomenys neskelbtini) atidaryme, (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 10 d., apie 4.15 val., jis su savo draugais J. R. ir jo mergina I., išėjo į gatvę ir susitiko lauke su kita kompanija, kurioje buvo ir merginų ir vaikinų, kiek jų tiksliai buvo, neprisimena. Jie su jais kalbėjo, juokavo apie 20 minučių laiko, kol atvažiavo taksi. Tarp draugų ir minėtos kompanijos nebuvo jokio konflikto, niekas nesielgė agresyviai, jie prie nieko įžūliai nesikabinėjo. Kai jo draugai išvyko su taksi, jis nusprendė dar pasilikti. Negali paaiškinti, kodėl pasiliko, gal norėjo pareiti iki viešbučio pėsčiomis, kadangi netoliese ((duomenys neskelbtini)) buvo užsisakęs apartamentus. Jis prisėdo ant bordiūro, kurį laiką pasėdėjo. Jam besėdint, prie jo staiga priėjo vaikinas, kuris buvo tamsiai apsirengęs, iš minėtos kompanijos, su kuria kalbėjo, kai išėjo iš terasos. Minėtas vaikinas pradėjo rėkti, sakydamas: ,,tu taip jos nevadinsi“, nespėjus susigaudyti kas vyksta, minėtas vyras sudavė jam ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu į veido sritį ir įvairias galvos sritis, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą, nukrito ant žemės, buvo praradęs sąmonę. Nuo to momento, kai prarado sąmonę, nieko neatsimena, kai atsipeikėjo, pamatė, kad jį žadina policijos pareigūnai, vietoje jau buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba. Tuo metu matė, kad vyras, kuris jį sumušė, stovėjo ir kalbėjo su policijos pareigūnais. Medicinos darbuotojai jį apžiūrėjo ir nusprendė tolimesnei apžiūrai nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Minėtą vyrą, kuris jį sumušė, matė tą vakarą pirmą kartą, anksčiau niekada su juo nebendravo. Nežino, kodėl šis jį užsipuolė, nes tarp jų kompanijų nebuvo jokio konflikto (t. 1, b. l. 160-162). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad po įvykio medicinos darbuotojai nuvežė jį apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jį apžiūrėjo ir išleido gydytis į namus. Nedarbingumo neėmė, kadangi tuo momentu dirbo pagal verslo liudijimą. Iš policijos gavo nukreipimą pas medicinos ekspertus, todėl nuvyko į teismo medicinos ekspertizę ir atliko kūno apžiūrą. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta fizinė žala, todėl neturtinei žalai atlyginti nori pareikšti civilinį ieškinį byloje (t. 1, b. l. 164-166).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. apie 4.45 val., būdamas savo namuose, virtuvėje, kurios langai išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę, pro langą išgirdo nuo gatvės sklindantį triukšmą, tai buvo kažkokie riksmai, ir necenzūriniai žodžiai. Pažiūrėjęs pro langą, (duomenys neskelbtini), pusėje, pamatė du jaunus vyrus, kurie mušėsi tarpusavyje. Vienas iš jų buvo baltais marškiniais, kitas tamsios spalvos šortais. Tamsiai apsirengęs vyras mušė šviesiai apsirengusį. Šviesiai apsirengęs vyras iš pradžių stovėjo, o kitas jį mušė kumščiais, po to jis nukrito ant žemės ir tamsiai apsirengęs jį spardė kojomis. Daugiausiai buvo suduota į galvą, kiek smūgių, pasakyti negali. Prie minėtų asmenų buvo sustojęs automobilis, nei markės, nei modelio, nei valstybinių numerių pasakyti negali. Iš automobilio buvo išėjęs vyras, kuris bandė išskirti jaunuolius, ir tamsiai apsirengęs vyras lyg apsiramino, tačiau automobiliui išvažiavus, jis vėl pradėjo mušti šviesiai apsirengusį, o tas nesipriešino, nematė, kad jis būtų atgal trenkęs tamsiai apsirengusiam vyrui. Tuomet jis paskambino telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją, bei nurodė pareigūnams minėtus asmenis. Atvykę pareigūnai sulaikė asmenį. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, šių asmenų nepažįsta (t. 1, b. l. 173).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 10 d. 4.53 val. gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės, gatvės pradžioje, ką tik sumušė vyrą, kuris guli be sąmonės (t. 1, b. l. 138).

Iš 2021 m. liepos 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. liepos 10 d. 4.51 val. buvo gautas Vilniaus aps. VPK OVS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras ką tik sumušė kitą vyrą, kuris guli be sąmonės. Nukentėjusį V. M. medikai išvežė į RVUL. Sulaikytas T. L. pristatytas į OVS (t. 1, b. l. 139).

Iš 2021 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini), kuri kertasi su (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu, auštant, šviesiu paros metu, esant geram matomumui, matomas gelsvos spalvos namą pažymėtą skaičiumi Nr. 2A. Ant namo yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Šalia minėto namo iš kairės pusės yra pravažiavimas į kiemą ir dar kairiau yra baltos spalvos namas, pažymėtas skaičiumi Nr. 2. Už minėto namo yra kitas namas pažymėtas skaičiumi Nr. 1, kuris yra šalia gatvės pavadinimu T. V. gatvė. Minėtos gatvės susikerta. Kitoje pusėje priešais namą 2A ir 2 namą yra namas, pažymėtas skaičiumi 1A. Namui iš dešinės pusės yra aukšta metalinė tvora. Už minėtos tvoros yra baltos spalvos, elektros įtampos stulpas. Už minėto stulpo yra į krūvą sudėtos pilkos spalvos kėdės. Už kėdžių yra medinis, rudos spalvos kioskelis ant kurio yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant kitos pusės yra užrašas su tekstu „(duomenys neskelbtini)“. Kioskeliui iš dešinės pusės yra juodos spalvos kavinė. Iš kairės pusės yra juodos spalvos šiukšlių konteineris. Ant minėto kioskelio yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kuri viena iš jų yra nukreipta į tvoros pusę. Grįžus prie metalinės tvoros, kuri yra šalia namo pažymėto skaičiumi Nr. 1, ant žemės prie bordiūro yra kanalizacijos anga, kuri yra uždengta metaliniu dangčiu. Iš kairės pusės nuo dangčio yra raudonos spalvos skystis, kuris nufotografuotas ir paimta nuoplova, kuri įdėta ir supakuota į Voką Nr. 1 (t. 1, b. l. 140-150).

Iš 2021 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atidarius įrašą jame matome filmuojamą gatvę, kad gatve eina nukentėjusysis, apsirengęs baltais marškiniais ir mėlynos spalvos kelnėmis, eina su telefonu rankoje, kartu su įtariamuoju, kuris apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškiniais ir mėlynos spalvos šortais. 1.08 min., matome, kad nukentėjusysis atsisėda ant šaligatvio, žiūri į telefoną, įtariamasis vaikšto šalia. 3.03 min., prie sėdinčio ant šaligatvio nukentėjusiojo ir stovinčio šalia jo įtariamojo prieina mergina, apsirengusi baltos spalvos marškiniais ir mėlynos spalvos kelnėmis, apsikabina su įtariamuoju, jie abu kalbasi su sėdinčiu ant šaligatvio nukentėjusiuoju. 3.32 min., prie jų ateina dar trys asmenys – viena mergina ir du vaikinai, vienas apsirengęs chaki spalvos drabužiais, kitas juodai-baltais marškiniais ir šviesiai pilkos spalvos šortais. 3.40 min., įtariamasis staigiu judesiu nustumia nuo savęs merginą, kurią buvo apsikabinęs ir puola prie sėdinčio nukentėjusiojo, mosikuoja rankomis, mergina bando jį atitraukti nuo nukentėjusiojo, prie jų prieina kiti trys asmenys, mergina ir kitas vaikinas bando atitraukti įtariamąjį nuo nukentėjusiojo, 3.53 min., įtariamasis dešiniu kumščiu smūgiuoja nukentėjusiajam į galvą, kuris po smūgio nukrenta ant šono, 3.56 min., įtariamasis suduoda gulinčiam nukentėjusiajam dar du smūgius kumščiu, dešine koja spiria gulinčiam nukentėjusiajam į kairįjį šoną, paima jį už drabužių, tempia šaligatviu, pakelia už rankų ir meta nukentėjusįjį ant nugaros į šaligatvį, 4.17 min., kaire koja smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį, vaikinas juodai-baltais marškiniais bando atitraukti įtariamąjį, bet jis toliau smūgiuoja, suduoda penkis smūgius gulinčiam nukentėjusiajam kumščiu į galvą, kol 4.26 min., įtariamasis neišlaikė pusiausvyros ir pats nugriuvo, po to atsikėlė ir 4.35 min., dešine koja smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, po to dar keturis kartus smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam į galvą dešiniu kumščiu, po to 4.45 min., nukentėjusysis apverčia įtariamąjį ir pargriauna ant žemės, prispaudžia įtariamąjį ir laiko savo kūnu, kitas juodai-baltais marškiniais apsirengęs vaikinas bando juos išskirti, prie jų prieina oranžiniais marškiniais apsirengęs vyriškis, atvažiuoja tamsus automobilis, valstybiniai numeriai neįžiūrimi, oranžiniais marškiniais vyriškis apsisuka ir nueina, iš automobilio išlipa gelsvos spalvos marškiniais apsirengęs vyriškis, su ištiesta ranka prieina prie gulinčių vaikinų, po to nukentėjusysis atsikelia ir pasitraukia nuo įtariamojo, 5.30 min., vairuotojas grįžta prie automobilio, po to 5.52 min., įtariamasis suduoda vieną smūgį dešiniu kumščiu nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis išsilaiko ant kojų, vairuotojas sugrįžta, visi stovi, pravažiuoja kitas automobilis, vyriškis su gelsvais marškiniais įlipa į savo mašiną ir išvažiuoja, visi nueina toliau prie pastato kampo, stovi, 6.55 min., įtariamasis nustumia nukentėjusįjį ir 6.58 min., dešiniu kumščiu smūgiuoja nukentėjusiajam į kūną tris kartus, po to 7.05 min., suduoda du smūgius kairiu kumščiu į galvą, nukentėjusysis griūna ant žemės, 7.09 min., įtariamasis smūgiuoja gulinčiam nukentėjusiajam dešine koją į galvą du kartus, po to nukentėjusysis guli ir nejuda. Du kiti vaikinai rodo įtariamajam rankomis į gulintį bei nejudantį nukentėjusįjį, po to 7.30 min., įtariamasis išeina iš filmavimo ribų, vietoje lieka du kiti vaikinai, stovi, mosikuoja rankomis, apsirengęs juodai-baltais marškiniai prieina prie gulinčio nukentėjusiojo, apžiūri, privažiuoja taksi, valstybiniai numeriai neįžiūrimi, vaikinas kažką sako taksi vairuotojui, 8.38 min., grįžta įtariamasis, taksi išvažiuoja, įtariamasis pritupia prie gulinčio nejudančio nukentėjusiojo, atsistoja ir nueina toliau prie sankryžos, kur stovi mergina, visi stovi ant sankryžos. 11.40 min., prie gulinčio nukentėjusiojo prieina asmuo rožiniais marškiniais, apžiūri jį, išsitraukia telefoną, 11.56 min., į vietą privažiuoja policijos automobilis, sustoja prie gulinčio, po to išvažiuoja į tą pusę, kur nuėjo įtariamasis su draugais. 12.50 min., matome į vietą ateina policijos pareigūnai ir veda įtariamąjį, pritupia prie nukentėjusiojo, jis pakelia galvą, 13.17 min., privažiuoja kitas ekipažas, pareigūnai pasodina nukentėjusįjį ant šaligatvio, bendrauja, po ko 14.17 min., padeda atsikelti, stovi aiškinasi, šalia stovi rožiniai marškiniai apsirengęs asmuo, kažką aiškina. 17.10 min., į vietą atvažiuoja GMP automobilis, kuris užstoja filmavimo vaizdą, 17.48 min., nukentėjusysis įlipa į GMP automobilį (t. 1, b. l. 151-153).

Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš ,,body“ kamerų. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0710_045712_017, 2021-07-10, laikas 04:57:11, įrašo trukmė 05 min. Atidarius įrašą jame matome policijos pareigūnus, kurie atvyko į iškvietimą, atvyksta į vietą, filmuojama lauke. Nuo 00.46 min., matome, kaip prie pareigūnų stovi įtariamasis, pasakoja įvykio aplinkybes. Nuo 1.30 min., vaizdo įrašas nereikšmingas. Nuo 2.55 min., įtariamasis sako: „aš tau draugiškai sakiau – nevadink jos (necenzūrinis žodis)...“, pareigūnai per tarnybinę radijo stotį kviečia medikus. Įtariamasis toliau sako; „aš tave žmoniškai prašiau, nevadinti... Aš už nieką, niekada nieko neliečiu, niekada...“, atvyksta medikai, apžiūri nukentėjusįjį, pareigūnai tarpusavyje sprendžia kaip pristatyti įtariamąjį. Įrašas baigiasi. 2. Vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0710_050212_018, 2021-07-10, laikas 05:02:12, įrašo trukmė 5 min. Atidarius įrašą matome toliau filmuojama, kaip įtariamasis kalbasi su policijos pareigūnais, sako: „draugiškai su juo visą vakarą bendravom, padėjau jam numerius atsukti, kad jis baudos nemokėtų, po to jis pradėjo mano panelę įžeidinėti….“, už kadro girdisi moteriškas balsas: „tai jis atsiprašė...“ , įtariamasis: „ ne, Jis nei karto neatsiprašė...“, toliau iki įrašo pabaigos įtariamasis ir moterys su pareigūnais kalbasi už kadro, pokalbis tyrimui nereikšmingas (t. 1, b. l. 155-156).

Iš specialisto išvados Nr. G. 1826/2021 (01) nustatyta, kad V. M. padarytos dvi muštines žaizdos viršugalvyje ir kaktoje, nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje plaštakoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu ir po to V. M. galėjo patirti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 177-178).

Iš alkoholio kvito matyti, kad T. L. 2021 m. liepos 10 d. 5.31 val. nustatytas 1,17 prom. girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 20-21).

Dėl T. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 27 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, sukdamas į kairę į autobusų stovėjimo aikštelę, nepraleido pėsčiosios Ž. G., kurios judėjimo kryptį kirto, ir ją partrenkė, nukentėjusiajai Ž. G. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

T. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo neatsargus, todėl gailisi, žalą atlygino bei su nukentėjusiąja susitaikė. Per neapdairumą važiuodamas nepastebėjo šalia ėjusios moters, ją kliudė ir ji nukrito. Nukentėjusiajai lūžo šonkauliai. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios Ž. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41). Ž. G. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. vasario 26 d. specialistės paaiškinimai, kuriuose nustatyta, kad Ž. G. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinėje srityje ir dešinės pusės 9-to šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 26, 27).

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad T. L., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9, 27 punktų reikalavimus. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų Ž. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo T. L. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas daro išvadą, kad T. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl T. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. L. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad T. L. veiksmais, pasireiškusiais įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu, viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. T. L. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad T. L. 2021 m. liepos 10 d., apie 4.12 val., būdamas ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, dėl menkavertės dingsties kojomis ir rankų kumščiais nukentėjusiajam V. M. sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvą bei įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. M. dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktoje, nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešinėje plaštakoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. M. sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad T. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryti du nusikaltimai, neatsargus ir nesunkus, veikos yra baigtos. Kaltinamojo veiksmais sveikata sutrikdyta dviem asmenims. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, tuo tarpu visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta veikiant tiesiogine tyčia (BK 284 straipsnis).

Sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino žalą nukentėjusiajai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susitarė dėl žalos atlyginimo civilinei ieškovei Sodrai dalimis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Priešingai nei teigia kaltinamasis ir kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu, nėra pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu provokuojančiu ir rizikingu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu, provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Pažymėtina tai, kad kaltinamasis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jo neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį nulėmė nukentėjusiojo pasakyti įžeidžiantys žodžiai jo merginai; nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nekonfliktiškas asmuo ir vargu, ar apskritai galėjo įžeisti kaltinamojo merginą, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad šios aplinkybės tiksliai nepamena. Iš pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų girdėti, kaip įtariamasis kalbasi su policijos pareigūnais, sako: „draugiškai su juo visą vakarą bendravom, padėjau jam numerius atsukti, kad jis baudos nemokėtų, po to jis pradėjo mano panelę įžeidinėti...“, už kadro girdisi moteriškas balsas: „tai jis atsiprašė…“ , įtariamasis: „ne, jis nė karto neatsiprašė...“.

Taigi, byloje nepaneigta kaltinamojo nuosekliai nurodoma versija, jog nukentėjusysis kaltinamojo merginos atžvilgiu galimai išsakė tam tikrus nepagarbius žodžius, tačiau tai, atsižvelgiant į teismų praktiką, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, ar skatinęs kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis prieš kaltinamąjį neatliko jokių veiksmų – prieš jį nesmurtavo, neatliko kitokių tyčinių veiksmų ir neskatino prieš jį pradėti nusikalstamą veiką. Taigi, kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo elgesys nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomas pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu kaltinamojo smurtinius veiksmus. Pabrėžtina ir tai, jog kaltinamasis smūgiavo gana intensyviai, ne vieną kartą, į nukentėjusiojo galvą bei įvairias kūno vietas. Šie duomenys rodo, jog kaltinamasis elgėsi neapgalvotai, impulsyviai, nesugebėjo laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių, kaltinamojo reakcija buvo visiškai neadekvati.

Teismo atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo pagal BPK 273 straipsnį kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos faktinės aplinkybės dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su kaltinamajam pareikšto kaltinimo aplinkybėmis, todėl, teismo manymu, tai netrukdo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą šioje byloje.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė teismo pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė: kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; tačiau ši aplinkybė pripažįstama tik tada, kai apsvaigimas nuo alkoholio turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir sustiprina kaltininko pasiryžimą nusikalstamai veikti. Tai reiškia, kad vien tik alkoholio vartojimo faktas neleidžia savaime pripažinti šios sunkinančios aplinkybės, todėl būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2011). T. L. nuosekliai teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad jo neblaivumas įvykio veiksmams įtakos neturėjo; jis taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus, esant tokiai situacijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad alkoholis turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, todėl ši aplinkybė nepripažintina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis jauno, darbingo amžiaus, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 35), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 29-34), nedirba, 2020 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2021 m. – automobilių mechaniko profesiją. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Įvertinus kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltės formas, jo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. L. paskyrus sankcijose numatytas bausmes – areštą už BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą – 40 parų, o už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros; siekiant kontroliuoti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.

Teismų praktikoje konstatuota, jog savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui, todėl pagrindo bendrinti kaltinamajam paskirtas bausmes apėmimo būdu, nėra (kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012, 2K-442-303/2016). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, 65 str. 1 d. 2) p. c) pp. T. L. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir kaltinamajam skirtina 90 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 60 parų arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu T. L. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 10 d. 5.00 val. iki 2021 m. liepos 10 d. 12.45 val. (b. l. 191, 201). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejingas tam, ką padarė, taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai Ž. G. ir civilinėms ieškovėms žalą yra atlyginęs arba sudaręs susitarimą atlyginti žalą dalimis, kaltinamasis neseniai baigė mokslus, ieškosi darbo, įgijo paklausią profesiją, yra jauno amžiaus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 11 mėnesių atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. T. L. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

T. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 11 mėnesių, paskiriant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės penktadienį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Nors kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau teismo vertinimu šis įpareigojimas padės koreguoti kaltinamojo elgesį, juolab, kai nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, buvo padaryta ankstyvo ryto metu (apie 4.12 val.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis įpareigojimas yra taikomas su išlygomis, t. y. netaikomas gydymosi, darbo ar mokymosi tikslais. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas yra proporcingas kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nesuvaržo jo teisių labiau nei tai būtina. Be to, pažymėtina ir tai, kad prokuroras prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau byloje nustatyta, kad BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos neturėjo alkoholis, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis anksčiau būtų turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, padaręs administracinius nusižengimus, esant neblaiviam ir pan., kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis alkoholį vartoja nedažnai. Atsižvelgiant į visa tai, jo nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje laikytina labiau atsitiktinio pobūdžio, dėl ko nėra pagrindo jam skirti prokuroro prašomo įpareigojimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtent įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. padės įgyvendinti bausmės tikslus ir bus prevencinė priemonė.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 107,88 Eur dydžio civilinį ieškinį ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 181-185). Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto nustatyta, kad T. L. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 16, 44). Atsižvelgiant, į tai, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

V. M. 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti – 2000 Eur (t. 1, b. l. 170). Teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė civilinio ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad 2000 eurų yra neturtinė žala. Dėl įvykio buvo sužalotas, negalėjo dirbti, kadangi veidas atrodė nepadoriai. Po smūgių jis buvo praradęs sąmonę, grįžęs iš ligoninės, jis 3 dienas negalėjo atsikelti bei visą laiką juto skausmą. Sužalojimai buvo galvos srityje, taip pat buvo sužalotos rankos. Jo galva buvo prakirsta, nosis sumušta, dvi mėlynės, už ausies buvo sužeidimai. Jis gydėsi apie 3 savaites.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis T. L. nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas ne mažiau šešis smūgius į galvą bei įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam V. M. dvi muštines žaizdas viršugalvyje ir kaktoje, nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešinėje plaštakoje, kas visumoje buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis V. M. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kurį laiką neglėjo dirbti. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu viešai padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, šoką, baimę, jautėsi pažemintas, kaltinamojo naudotas smurtas buvo gana intensyvus, į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, dėl to jis kurį laiką ir negalėjo eiti į darbą, nes darbas buvo susijęs su reprezentatyvia išvaizda. Tačiau teismas vertina ir tai, kad V. M. patirtas sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata dėl patirtų sužalojimų blogėja, byloje nėra, nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad liekamųjų reiškinių neliko. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimų nukentėjusysis negali savęs realizuoti darbinėje ar kitoje veikloje, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis. Tokių duomenų nukentėjusysis teismui nepateikė. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.

Teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis nedirba, registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad negalėtų dirbti, kaltinamasis nenurodė, yra įgijęs perspektyvią profesiją, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ieškosi darbo, taip pat nurodė ir tai, kad neturtinę žalą atlygins, tačiau su nukentėusiuoju nesusitarė dėl jos dydžio; visa tai leidžia manyti, kad kaltinamasis dės pastangas atlyginti neturtinę žalą ir kad kaltinamojo turtinė padėtis gali pasikeisti.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-450-935/2021, 1A-26-1121/2021, 1A-18-576/2021, 1A-363-468/2020), siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisės į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kiti klausimai

T. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 199). Ji paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) nuoplova, paimta iš įvykio vietos – voke, bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 150); kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – voke, bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 158), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimo šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokymusi, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimą šešiems mėnesiams pakeičiant į 90 parų areštą), paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, T. L. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 10 d. 5.00 val. iki 2021 m. liepos 10 d. 12.45 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir konstatuoti, kad likusi arešto bausmės dalis yra 59 (penkiasdešimt devynios) arešto paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, T. L. paskirtos 59 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 11 (vienuolikai) mėnesių ir paskirti jam: 1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant T. L. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės penktadienį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl ieškinio šioje byloje nutraukti.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. L. nukentėjusiajam V. M. priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) nuoplovą, paimtą iš įvykio vietos – voke, bylos medžiagoje; kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais – voke, bylos medžiagoje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. L.:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė