- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-26-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55311-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- D. K., M. V.
- Nukentėjusysis
- T. I.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš M. V. ir D. K. solidariai priteista: 1) nukentėjusiajam T. I. 4 452,27 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du eurai dvidešimt septyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo, 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti; 2) civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų penkiasdešimt du euro centai), kurie susiję su T. I. gydymo išlaidomis.
Nuteistasis M. V. ir nukentėjusysis T. I. apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. V. ir D. K. nuteisti už tai, kad 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „A“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes veikdami kartu ir matant pašaliniams asmenims iš chuliganiškų paskatų, be priežasties užpuolė nukentėjusįjį T. I., kuriam tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, dėl to jis buvo praradęs sąmonę ir dėl muštinių žaizdų lūpose, 21-o danties netekimo, dalinio 11-o danties vainiko lūžio, 42 ir 43 dantų vainikų emalio nuskilimo, odos nubrozdinimo kaktoje, odos nubrozdinimų su poodine kraujosruva kairiajame šone jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. M. V. ir D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jį išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, o nuosprendyje dėstomos išvados dėl nuteistojo D. K. tariamai padarytų nusikalstamų veiksmų yra ne tik, kad netikslios, bet ir iš esmės prieštarauja teisiamųjų posėdžių metu nustatytoms objektyvioms faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis T. I., nuteistasis D. K. nedalyvavo ir neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo ir (ar) kitų asmenų atžvilgiu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o nukentėjusiojo ir jo draugų parodymai yra itin prieštaringi.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2018 m. lapkričio 17 d. D. K. iš (duomenys neskelbtini), kur nuolatos gyvena, atvyko savaitgaliui į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitiko nuteistąjį M. V., kuris taip pat yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), tačiau jau kurį laiką gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jie nusprendė nueiti į naktinį klubą, kaip vėliau paaiškėjo, „B“. Klube D. K. šoko, linksminosi ir susipažino su 7-8 vaikinų kompanija, tačiau su niekuo nekonfliktavo. Apie 4 val. ryto išėjo iš naktinio klubo ir pamatė, kad vyksta muštynės, kuriose dalyvavo ir minėta vaikinų kompanija, su kuria susipažino klube, bei M. V.. Pastarasis buvo nukritęs ant žemės, todėl D. K. pribėgęs pabandė jį pakelti ir patraukti toliau nuo vykstančių muštynių. Pamatęs, kad vyksta vadinamoji „mėsmalė“ ir nenorėdamas, jog jį patį sužeistų, pasitraukė kelis metrus į šoną, žiūrėjo ir rūkė cigaretę. Po įvykusio konflikto niekur nebėgo ir iš įvykio vietos nepasišalino, matė atvykusius pareigūnus ir greitosios pagalbos automobilį. Atvykę policijos pareigūnai ir kiti asmenys D. K. jokių pretenzijų neturėjo. Manytina, kad vėliau nukentėjusysis T. I. nurodė D. K., kaip asmenį dalyvavusį konflikte, tik todėl, jog jis tą vakarą buvo kartu su M. V.. Nukentėjusysis pats pripažino, kad po įvykusio konflikto ieškojo jį sužalojusių asmenų ir net kreipėsi į draugus iš (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, jog galimai vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų buvo būtent M. V.. T. I., susiradęs M. V. „Facebook“ profilį, ieškojo tą vakarą su juo buvusių kitų asmenų ir atpažino tik D. K., nes pamatė foto nuotrauką, kurioje jis stovi apsikabinęs M. V.. Tikėtina, kad T. I. šias nuotraukas parodė savo draugams, kurie paprašyti atpažino ir D. K., kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėstomi argumentai, dėl ko teismas nuteistojo D. K. parodymus laikė nepatikimais, yra nepagrįsti. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo ir nepagrįstai sutapatino M. V. ir D. K. duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, D. K. 2020 m. vasario 17 d. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaip tik pažymėjo, jog nukentėjusiojo neatsimena ir nenurodė, kad T. I. nagrinėjamo įvykio dieną pradėjo kabinėtis, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, trenkė M. V. per cigaretę, kilo žodinis konfliktas (2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 22 min. 40 s.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du kilusius konfliktus, nes pirmasis kilo tik tarp nukentėjusiojo T. I. ir nuteistojo M. V., o antrasis – tarp nukentėjusiojo, jo draugų ir M. V. bei klube sutiktos kompanijos. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir iš kitų liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad pirmojo konflikto metu D. K. net nebuvo lauke, todėl niekaip negalėjo nurodyti aplinkybių apie nukentėjusiojo elgesį. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisiamojo posėdžio metu, davė prieštaringus parodymus apie nukentėjusįjį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos faktinėms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Lieka neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė, kad D. K. meluoja ir pasišalino iš įvykio vietos. Priešingai, D. K., teisiamojo posėdžio metu nurodė net policijos automobilio markę, su kuriuo pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Pažymėtina ir tai, kad D. K., kuris pats nedalyvavo konflikte, praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams, objektyviai galėjo neprisiminti tarp kitų asmenų vykusio konflikto, tuo labiau, jog jis tuo metu buvo įsitikinęs, jog naktiniame klube „B“ apskritai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į objektyvias D. K. suklydimo aplinkybes, nurodant naktinių klubų pavadinimus. D. K. gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol gyvena. (duomenys neskelbtini) jis būta retai, todėl natūralu, kad ikiteisminio tyrimo metu objektyviai negalėjo atsakyti, ar tą vakarą buvo naktiniame klube „B“, nes tiesiog pirmą kartą girdėjo šio klubo pavadinimą. Teisiamojo posėdžio metu D. K. paaiškino, dėl kokių objektyvių priežasčių tyrėjai nurodė, kad niekada nebuvo naktiniame klube „B“, t. y. jis buvo įsitikinęs, jog tą vakarą buvo naktiniame klube „C“, o ne „B“. Naktinio klubo „B“ patalpose prieš keletą metų buvo įsikūręs naktinis klubas „C“, o apie pasikeitusį klubo pavadinimą D. K. tiesiog nežinojo. D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu klydo, nes nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad naktiniame klube „B“ jis tikrai nebuvo, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima teigti, jog jo visi duoti parodymai tiek ikiteisminio, tiek teisminio proceso metu yra nepatikimi.
7. Pasak nuteistojo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas išimtinai remiantis tik nukentėjusiojo T. I. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu buvo kardinaliai pakeisti, siekiant pagerinti savo, kaip nukentėjusiojo poziciją, ir jo itin gerų draugų M. Z. bei E. R., kurie patys dalyvavo konflikte, prieštaringais liudijimais. Nukentėjusiojo T. I. pirminiai parodymai, duoti 2018 m. lapkričio 19 d. apklausos metu, iš esmės skyrėsi nuo parodymų, kuriuos jis davė 2019 m. gruodžio 15 d. papildomos apklausos metu ir pirmosios instancijos teisme. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad D. K. pirmojo konflikto metu net nebuvo lauke ir jokiame konflikte nedalyvavo, todėl jokių priežasčių vėliau konfliktuoti su nukentėjusiuoju ar jo draugais neturėjo. Nukentėjusysis, duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė jokių D. K. identifikuojančių požymių, priešingai, pažymėjo, jog jį sužalojusių asmenų atpažinti negali. Vėliau, per draugus išsiaiškinęs, kad konflikte dalyvavo M. V., tikrino jo „Facebook“ nuotraukas ir atpažino D. K.. Vien tai, kad D. K. tą vakarą buvo kartu su kitu nuteistuoju, neįrodo, jog jis dalyvavo konflikte ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
8. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, pirminiai nukentėjusiojo parodymai turėtų būti laikomi tikslesniais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią, nei parodymai duoti pasitarus su atstovu po daugiau nei vienerių metų papildomoje apklausoje ir (ar) dar vėliau teisiamojo posėdžio metu. Keista, kad pirmosios instancijos teismas naiviai patikėjo, jog nukentėjusysis įvykusio konflikto aplinkybes geriau prisiminė pasitaręs su advokatu, draugais dalyvavusiais konflikte, susiradęs nuteistųjų foto nuotraukas socialiniame tinkle „Facebook“, nei iškart po įvykusio konflikto.
9. Skunde taip pat teigiama, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis pirmosios apklausos metu buvo tokios būklės, dėl kurios negalėjo ar galėjo netiksliai duoti parodymus. T. I. nebuvo nustatytas smegenų sukrėtimas, todėl jis buvo išrašytas iš gydymo įstaigos. Akivaizdu, kad jeigu T. I. fizinė būklė būtų tokia prasta, tai jis nebūtų išrašytas iš ligoninės ir kviečiamas duoti parodymus. Surašant nukentėjusiojo parodymus, dalyvavo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris, jeigu būtų įžvelgęs prastą nukentėjusiojo T. I. fizinę būklę, trukdžiusią objektyviai duoti pirminius parodymus, būtų nutraukęs apklausą ar apie prastą fizinę būklę pažymėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau to bylos medžiagoje užfiksuota nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo T. I. parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes jo parodymus vertino selektyviai. Neaiškumus, kurie kilo dėl nukentėjusiojo parodymų kaitos, pirmosios instancijos teismas aiškino ne D. K., bet nukentėjusiojo naudai, todėl buvo pažeistas in dubio pro reo principas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skunde akcentuojama, kad liudytojas E. R., kuris matė įvykusį konfliktą, 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu neatpažino nuteistojo D. K., kaip asmens smūgiavusio nukentėjusiajam. Liudytojas E. R. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu susimaišė atpažinęs D. K., kaip asmenį dalyvavusį konflikte. Liudytojas taip pat pridūrė, kad nuteistojo D. K. konflikto metu net nematė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nusprendė remtis ne teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojo E. R. parodymais, tačiau jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors pats liudytojas patvirtinto, jog ikiteisminio tyrimo metu suklydo (susimaišė) atpažindamas nuteistąjį D. K., kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti liudytojo E. R. parodymais, nes prieš tris dienas iki liudijimo E. R. patyrė „silpnumą“, „drebulį“ ir „alpimą“. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu E. R. nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Liudytojo sveikatos sutrikimų nepastebėjo nei teisėjas, nei kiti proceso dalyviai. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog E. R. parodymai dėl jo sveikatos būklės negali būti laikomi objektyviais, neatnaujino įrodymų tyrimo ir nesuteikė proceso šalims galimybės, pagerėjus liudytojo sveikatos būklei, jį apklausti dar kartą. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis savo draugo E. R. medicininę pažymą apie sveikatos būklę pateikė tik po to, kai liudytojas paliudijo ne taip, kaip norėjo nukentėjusysis.
11. Liudytojas M. Z. 2020 m. birželio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį parkritusį spardė 5-6 asmenys, tačiau jis pakėlęs galvą vis tiek žiūrėjo ir tamsiu paros metu „puikiai matė“, kaip tariamai D. K. su kitu kaltinamuoju sudavė nukentėjusiajam. Logiškai mąstant, kai 5-6 asmenys spardo gulintį žmogų, gulinčiam asmeniui natūraliai turėtų suveikti savisaugos instinktai. Dažniausiai spardomas žmogus užsidengia gyvybiškai svarbias vietas, t. y. veidą ir galvą, todėl keista, kaip M. Z., spardomas 5-6 asmenų, galėjo matyti ir net puikiai įsižiūrėti tolėliau tamsiu paros metu tariamai jo draugą mušančių asmenų veidus ir juos įsidėmėti. Be to, 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Š., kuris yra naktinio klubo „B“ apsaugos darbuotojas, paaiškino, jog jis nematė, kad nuteistasis D. K. dalyvautų kokiame nors konflikte. Nukentėjusįjį, jo draugus M. V. liudytojas atpažino kaip asmenis, kurie dalyvavo pirmame, o vėliau ir antrajame konflikte. Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis pirminių parodymų metu nurodė, kad nežino, kas jam sudavė pirmą smūgį, kur buvo suduotas jam smūgis irgi negali pasakyti, o po jam suduoto smūgio jis nukrito ir prarado sąmonę. Šiais savo parodymais nukentėjusysis parodė, kad negali atpažinti D. K. kaip jam smūgiavusio asmens.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis T. I. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį D. K. atžvilgiu palikti nepakeistą.
13. Pasak nukentėjusiojo, D. K. apeliaciniame skunde iškreipia pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir melagingai nurodo, kad tariamai konflikte nedalyvavo bei smurtinių veiksmų neatliko. D. K. dėl įvykio faktinių aplinkybių melavo jau ikiteisminio tyrimo metu, nes nurodė, kad įvykio dieną nebuvo naktiniame klube „B“, taip pat su M. V. laisvalaikio kartu neleidžia, jokių ryšių nepalaiko ir apie muštynes nieko nežino. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu, savo melagingus paaiškinimus kardinaliai pakeitė ir nurodė, kad konflikto dieną buvo naktiniame klube „B“ su M. V., dalyvavo konflikte (bandė išskirti konfliktuojančius asmenis) prie naktinio klubo „A“. Aplinkybes, kad D. K. konflikto dieną buvo naktiniame klube „B“ ir dalyvavo kartu su juo kilusiame konflikte teisiamojo posėdžio metu patvirtino M. V., nors pastarasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog D. K. net nepažįsta. D. K. kaip asmenį, kuris atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, atpažino ir nurodė tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai E. R. ir M. Z.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusysis ir liudytojai iki konflikto būtų pažinoję M. V. ar D. K., todėl neturėjo jokio suinteresuotumo duoti melagingus paaiškinimus arba nepagrįstai apkalbėti nuteistuosius.
14. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai D. K. paaiškinimus laikė nepatikimais. Apeliaciniame skunde pateikti išvedžiojimai apie tariamus du konfliktus, taip pat apie tai, kad D. K. dėl objektyvių priežasčių nesuprato, kokiame naktiniame klube lankėsi įvykio dieną, neprisimena bylai reikšmingų aplinkybių ir panašiai, yra nesuprantami, nelogiški bei nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Manytina, kad nuteistasis bando klaidinti teismą, siekdamas neteisėtai išvengti atsakomybės dėl nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl paaiškinimų patikimumo vertinimo, nes D. K. paaiškinimai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, o prieštaravimai akivaizdūs.
15. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir tinkamai įvertino visus bylai reikšmingus faktus. Įvertinti ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir visų kitų liudytojų paaiškinimai bei bylos rašytiniai įrodymai. Nuosprendyje pagrįstai padaryta išvada, kad byloje pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių D. K. ir M. V. kaltę. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo paaiškinimai iš esmės buvo nuoseklūs, tam tikri paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių skirtumai pagrįstai nelaikytini esminiais, ypač atsižvelgiant į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis buvo apklaustas po labai ilgo laiko tarpo nuo įvykio dienos, o ikiteisminio tyrimo metu tik praėjus parai po patirtų sunkių galvos ir kitų kūno sužalojimų. Be to, tarp nukentėjusiojo ir kitų liudytojų paaiškinimų nebuvo jokių esminių prieštaravimų. Būtent liudytojų M. Z. ir E. R. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais, nuosekliais bei atitinkančiais kitus byloje surinktus duomenis. Minėti liudytojai ir nukentėjusysis atpažino D. K. pagal nuotrauką ikiteisminio tyrimo metu, nes įsiminė jo veido bruožus gerai apšviestoje įvykio vietoje.
16. Atsiliepime akcentuojama, kad jokių įrodymų, kurie paneigia nuteistojo kaltę, byloje nėra ir nebuvo surinkta, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai vertintini tik kaip subjektyvi nuomonė ir absoliučiai jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė pozicija. Nesutiktina, kad liudytojo E. Š. paaiškinimai paneigia D. K. kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusysis T. I. atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patenkinus gynybos prašymą, nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti T. I., E. R. ir M. Z..
19. Apklaustas nukentėjusysis T. I. paaiškino, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nei vieno iš nuteistųjų nepažinojo. Viskas, ką yra pasakęs iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, yra tiesa, todėl prašo tuo vadovautis. Proceso metu buvo apklaustas ne vieną kartą, jo paaiškinimai kiekvieną kartą apklausiant buvo tik tikslinami, visada sakė tiesą. Aplinkybes kaip įvykio vakarą vyko į (duomenys neskelbtini), ką veikė bare, kiek išgėrė ir panašiai, jau yra paminėjęs, jos užfiksuotos, todėl prašo vadovautis tuo, ką yra pasakęs. Nieko naujo pasakyti negali, t. y. ar jis 1 val., ar 1.30 val. atvyko į naktinį klubą, kiek apytiksliai laikotarpiu nuo 1 val. iki 3.30 val. suvartojo alkoholio, ir koks buvo jo apsvaigimo laipsnis. Negali pasakyti, kokiuose dar baruose lankėsi tą vakarą be „A“. Negali pasakyti, ar „A“ buvo vienintelis baras, kuriame lankėsi. Prisimena tik tiek, kad tą vakarą su draugais buvo mieste. Netiesa, kad paprašė M. V. parūkyti, pastarajam trenkė per ausį ar per ranką, nes nukentėjusysis nerūko. Be to, pirmojo teisiamojo posėdžio metu M. V. sakė, kad jo iš viso ten nebuvo, po to, kai davė paaiškinimus liudytojai, nurodė, jog jau buvo, po to, kitos apklausos metu, nurodė, kad nukentėjusysis M. V. trenkė per ausį, kas yra akivaizdus melas. Pirmosios apklausos metu nepasakė, kad buvo įvykęs pirminis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir jo draugų bei M. V., nes tuo metu buvo praėjusi gal para laiko po įvykio, jis tik ką buvo išleistas iš ligoninės, negalėjo vairuoti. Jį atvežė į pirmąją apklausą tam, kad kuo greičiau papasakotų tai, ką atsimena. Dėl patirtų sužalojimų ilgiau nei mėnesį buvo nedarbingas, per tą laiką jam svaigo galva, jį pirmosios apklausos metu pykino. Pirmosios apklausos metu tyrėja pasakė papasakoti viską, ką atsimena. Sakė nesinervuoti, jeigu kažko neatsimins, vėliau aplinkybes galės papildyti, todėl šia teise ir pasinaudojo. Pamatęs muštynes, kurios vyko (duomenys neskelbtini), t. y. kai kelių asmenų kompanija mušė vieną žmogų, iš solidarumo bei pilietiškumo bandė bent sustabdyti muštynes. Tarp kelių asmenų vyko muštynės, nukentėjusiajam ir kitiems išėjus iš baro, tiksliai nurodyti negali, nes to neprisimena, tačiau pačias muštynes tikrai matė. Taip pat tiksliai negali pasakyti, ar iš baro, prieš pamatant muštynes, nukentėjusysis išėjo kartu su M. Z. ir E. R., tačiau apie tai yra davęs paaiškinimus, sakė tiesą, todėl prašo jais vadovautis. Negali paaiškinti, kaip jie kartu su M. Z. galėjo išeiti iš baro vienu metu, o nukentėjusysis, jau išėjęs iš baro matė, kaip M. Z. guli ant grindinio, nes šių smulkmenų neatsimena. Neatsimena, ar tas žmogus, kuris buvo užpultas ir spardomas, nukentėjusiajam buvo pažįstamas. Kai bėgo į priekį, galvojo, kad yra spardomas jam nepažįstamas asmuo, t. y. per tą visą sumaištį neatsimena, kas gulėjo ant grindinio. Kai pribėgo prie spardomo asmens, jį ten ir sumušė. Jo reakcija nesiskirtų, jeigu muštynėse būtų matęs svetimą žmogų ar gulintį draugą M. Z.. Neprisimena, ar tuo metu svarstė galimybę skambinti pagalbos telefonu 112, ar įvertino situaciją, kad jam ir kitiems įsikišus į muštynes, jos gali tapti dar didesnės ir stipresnės, tiesiog mano, jog tuo metu elgėsi teisingai. Nepamena, ar pribėgęs prie besimušančių vyrų, jis nustūmė vieną asmenį, kaip jis atrodė, tačiau į nukentėjusįjį atsisuko du asmenys – vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Patvirtina, kad jį mušė nuteistieji, kuriuos puikiai atsimena, tačiau nieko konkrečiau negali pasakyti apie asmenų, kurie stovėjo šalia nukentėjusiojo, veido bruožus, aprangą, ik kol jam buvo suduotas pirmas smūgis. Jį užpuolusius asmenis atpažino iš bendrų bruožų ir tą nuosekliai išdėstė per visas apklausas. Nepamena, į kurią vietą jam buvo smūgiuota pirmą kartą, smūgiai buvo suduodami į visą kūną. Aplinkiniai sakė, kad buvo spardomas. Taip pat nepamena, koks (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo matomumas. Neatsimena, kiek smūgių jam sudavė M. V.. Negali pasakyti, ar po pirmo smūgio krito ant žemės be sąmonės ar tik po smūgių krušos prarado ją, neatsimena, kiek laiko buvo praradęs sąmonę. Taip pat neatsimena, kaip atgavo sąmonę, nes viskas įvyko beveik prieš trejus metus. Kadangi jam buvo padarytas smegenų sutrenkimas ir praėjo nemažai laiko, neatsimena, ką pirmą pamatė po jo sumušimo – ar greitosios pagalbos gydytoją, ar E. R., ar M. Z., ar vykusių muštynių dalyvį. Negali pasakyti, ar jį išvežė su greitąja medicinos pagalba. Po įvykio nebendravo su naktinio klubo „B“ apsaugos darbuotoju, t. y. neprisimena, ar pastarasis jam sakė, kad asmenys, kurie lankėsi klube „B“ galėjo būti iš (duomenys neskelbtini). E. P. yra nukentėjusiojo pažįstamas, tačiau neatsimena, dėl kokių aplinkybių jam paskambino. Neatsimena, kad su pastaruoju būtų kalbėjęs ir apibūdinęs jį sumušusį asmenį. D. K. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų.
20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas E. R. paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti, kiek kartų yra bendravęs su T. I., tačiau mažai. Parodo, kad dėl liudijimo teisme su nukentėjusiuoju nėra bendravęs. Prieš apklausą apeliacinės instancijos teisme su nukentėjusiuoju detalių neaptarė, taip pat nebuvo derinti paaiškinimai ir prieš 2020 m. vasario 17 d. teisiamąjį posėdį. M. Z. iki įvykio jam buvo pažįstamas kaip T. I. draugas, t. y. kiek per T. susitikdavo iki įvykio, tiek ir bendraudavo. 2019 m. kovo 7 d. apklausos metu nurodė teisingas aplinkybes. Liudytojas tą vakarą neturėjo konfliktinių situacijų, tačiau T. I. susipyko su kažkuo, kažkiek apsistumdė prie naktinio klubo išėjimo, galėjo būti, kad su M. V., kurį liudytojas matė tik prie išėjimo. Kur tuo metu buvo M. Z., negali pasakyti. Liudytojas, išeidamas vienas iš baro, pamatė, kad T. I. mušė abu nuteistieji, todėl nusivijo M. V.. Toje vietoje, kur buvo mušamas nukentėjusysis, matė tik du asmenis, nors aplinkui buvo labai daug žmonių. T. I. buvo pasilenkęs, asmenys abu jį daužė, gal rankomis, tada nukentėjusysis nukrito, po to iš kojų porą kartų spyrė jie abu, tada pribėgo liudytojas. Nepasakys, kiek tiksliai matė suduotų smūgių, kol T. I. buvo pasilenkęs. Nepasakys, ar kai nukentėjusysis buvo pasilenkęs, pastarasis stovėjo ant dviejų kojų. Kol liudytojas prie jų priėjo, asmenys pabėgo, jį nuo jų skyrė gal 10 metrų, T. I. jau gulėjo ant žemės, buvo vos sąmoningas, jam buvo išmušti du priekiniai dantys ir iš karto privažiavo policija. Nukentėjusysis nukrito ne tada, kai asmenys pasišalino. Tiksliai nepasakys, ar matė, kad ir M. Z. būtų gulėjęs ant grindinio. Su M. Z. nekalbėjo apie tai. Pastarasis liudytojui skundėsi, kad buvo sumuštas, kažkiek jį apstumdė, tačiau rimtesnių sveikatos sužalojimų jam nepadarė. Greitoji ir policija atvažiavo labai greitai, t. y. greitoji atvažiavo per 5-10 minučių, gal dar greičiau. Tuo metu M. Z. buvo šalia liudytojo. Greitąją tikriausiai iškvietė aplinkiniai, nes buvo dar du asmenys – mergina ir vyras, kurie sakė, kad matė tuos asmenis, galėtų paliudyti, tačiau policija jų nepasižymėjo. Visi trise iš naktinio klubo išėjo skirtingai, t. y. M. Z. kažkur kitur užpuolė. 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu prisiekė sakyti tiesą, jam buvo išaiškintos teisės. Minėto teisiamojo posėdžio metu D. K. neatpažino, nes dieną prieš posėdį turėjo sveikatos problemų, kvietėsi greitąją pagalbą, kuri jam davė raminamųjų vaistų, sakė, jog greičiausiai bus panikos priepuolis, nuovargis, stresas. Nebuvo hospitalizuotas. Medicininę pažymą jam išrašė greitosios pagalbos asistentas. Ją paėmė dieną prieš 2020 m. vasario 17 d. teisiamąjį posėdį. Teisiamojo posėdžio metu buvo pasimetęs, patyrė daug streso, dėl to ir neatpažino nuteistojo. Sveikata sutriko, nes dirba vadovaujamą darbą, patiria daug streso, taip pat ir teismas sukėlė papildomą stresą. Liudytoją posėdžio metu buvo ištikęs panikos priepuolis, todėl teisiamojo posėdžio metu pasimetė ir nepažino D. K.. Nors jo sveikata buvo sutrikusi, tačiau nesikreipė į teismą, nenurodė, kad jaučiasi blogai ir negali dalyvauti procese, jog jam reikia užtikrinti medicininę pagalbą. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. atpažino kaip asmenį, kuris smurtavo prieš T. I.. Posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme liudytojo sveikatos būklė buvo gera, jokio streso nejautė. Po 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio kartais iškyla panašių sveikatos problemų, nes daug dirba ir pervargsta, be to, kai patiria daug streso, reikia spręsti problemas darbe. Patvirtina, kad nuteistasis tikrai spardė nukentėjusįjį. Jo paaiškinimai nebuvo melagingi, tiesiog tą kartą pasimetė ir dėl to pasakė, jog D. K. neatpažįsta. Kadangi praėjo daug laiko, todėl prašo remtis prieš tai duotais jo paaiškinimais, kuriuose jis nurodė, kaip atpažino D. K.. Kiek atsimena, jis dėvėjo (duomenys neskelbtini) striukę, buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) veido. Negali pasakyti, kuo D. K. veido bruožai skyrėsi nuo kito nuteistojo. Ar D. K. yra pasikeitęs nuo 2018 m., tai gal kažkiek ir yra, bet veido bruožai panašūs, plaukai gal tik tada buvo trumpesni, tačiau tiksliai nepasakys.
21. Apklaustas liudytojas M. Z. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 18 d. su T. I. ir E. R. susitiko, nes buvo savaitgalio vakaras, tiesiog norėjo pavakaroti ir išgerti alaus. Neatsimena kelintą valandą susitiko, tačiau tikrai ne 1 val., susitiko vakare. „A“ buvo vienintelis klubas, kuriame jie lankėsi, prieš tai buvo namuose pas T. I., kur vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojas gėrė alų. Neatsimena, ar T. I. ir E. R. vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus. Į klubą „A“ vyko išgerti alaus. Išeinant jiems trims pro klubo duris į lauką, pirmam išeidinėjant T. I., pastarajam M. V. bandė trenkti, tačiau liudytojas ir E. R. pradėjo ginti nukentėjusįjį, jie pasakė „ko čia lendi“ ir asmuo pabėgo. Liudytojas išbėgęs vytis M. V. nebuvo, jį bandė pasivyti E. R., bet nepavyko. Vėliau liudytojui vienam išėjus į lauką ir kalbant telefonu bei peržengus gatvę, prie „A“ jį pamatė vaikinai ir pasakė „čia šitas“, tada visi pradėjo pulti liudytoją. Jis perbėgo į (duomenys neskelbtini), kur yra stovėjimo aikštelė, parkrito ir liudytoją pradėjo spardyti, tada T. I., kuris buvo lauke nuošaliau, pradėjo bėgti link jo ginti spardomo liudytojo, tačiau vaikinai užpuolė nukentėjusįjį. Vaikinų buvo virš 5-6, kurie kartu buvo su M. V. prie „B“ klubo. T. I. nustūmė žmones ir po to pats gavo. Liudytojas nematė, kad nukentėjusysis būtų kam nors smūgiavęs. Liudytoją ir T. I. skyrė iki 10-15 metrų. Matė, kurie asmenys spardė T. I., juos atpažino, tai M. V. ir D. K., tačiau kitų asmenų neatpažino. Neskaičiavo, kiek buvo smūgių, bet mažiausiai po porą buvo trenkta. Kai T. I. pradėjo ginti liudytoją, jis gulėjo ant žemės, ant pilvo. Kiek žmonių spardė liudytoją, kiek jis gavo smūgių, nežino, dėl to ir pasakė, jog neturi pretenzijų, nes jam nepadarė didelės žalos. Tie žmonės, kurie spardė liudytoją, nuo jo atsitraukė ir užpuolė T. I.. Iš tų 5-6 asmenų kompanijos visi spardė T. I., tačiau liudytojas atpažino tik M. V. ir D. K..
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo D. K. apeliaciniu skundu ir nukentėjusiojo T. I. atsiliepimu, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus reikšmingus bylos nagrinėjimui duomenis, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai bei jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, liudytojų ir nukentėjusiojo paaiškinimus įvertino neobjektyviai, nepašalino visų byloje kilusių abejonių ir dėl to nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog D. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
23. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018).
25. Įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti išimtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms pašalinti, bet nepavykus to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Įstatymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).
26. D. K. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad byloje surinktų ir įvertintų duomenų bei įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog jis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas selektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai išdėstė bendro pobūdžio lakoniškas išvadas dėl įrodymų, kuriais remiantis jis buvo nuteistas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad D. K. konflikte, kurio metu buvo sužalotas T. I., nedalyvavo bei neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų pastarojo ir (ar) kitų asmenų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamame 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendyje konstatavo kaip įrodytomis ir nekeliančiomis jokių abejonių šias aplinkybes, t. y. M. V. bei D. K., 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „A“ ((duomenys neskelbtini)), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nes veikdami kartu ir matant pašaliniams asmenims iš chuliganiškų paskatų, be priežasties užpuolė T. I. – pastarajam tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, dėl to jis praradęs sąmonę bei dėl muštinių žaizdų lūpose, 21-o danties netekimo, dalinio 11-o danties vainiko lūžio, 42, 43 dantų vainikų emalio nuskilimo, odos nubrozdinimo kaktoje, odos nubrozdinimų su poodine kraujosruva kairiajame šone, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, vadovaudamasis nukentėjusiojo T. I., liudytojų E. R. ir M. Z. paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino patikimais bei objektyviais įrodymais.
28. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis T. I. buvo sumuštas viešoje vietoje, dėl to jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kita vertus, nagrinėjamu atveju kyla esminis teisinis ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto duomenų, juos pripažįstant įrodymais, vertinimo, t. y. ar byloje surinkta pakankamai objektyvių ir jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie galėtų vienareikšmiškai patvirtinti, kad D. K., 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „A“, esančio (duomenys neskelbtini), savo tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusįjį – sudavė bent vieną iš ne mažiau kaip trijų pirmosios instancijos teismo konstatuotų smūgių T. I., po kurių pastarasis prarado sąmonę ir buvo sutrikdyta jo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
29. Vertinant nuteistojo D. K. paaiškinimus duotus viso proceso metu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. birželio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė, jog nepamena, kur buvo 2018 m. lapkričio 18 d., niekada nėra lankęsis naktiniuose klubuose „A“ ar „B“. M. V. pažįsta iš matymo, su juo jokių ryšių nepalaiko ir laisvalaikio kartu nepraleidžia, su pastaruoju susipažino per pažįstamus. Nieko negali nurodyti apie muštynes, įvykusias 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., nes jis jokiose muštynėse nėra dalyvavęs, ypatingai šiose, kurios yra nurodytos pareikštame įtarime. Kadangi apie muštynes, įvykusias (duomenys neskelbtini), nieko nepamena, todėl negali pasakyti, ar M. V. jose dalyvavo, nes su juo net neleidžia laiko kartu. T. I. nepažįsta, nežino, ar jį yra kada nors matęs (1 t., b. l. 183-184).
30. 2020 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu D. K. davė priešingus paaiškinimus, t. y. jis 2018 m. lapkritį iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) savaitgaliui. Susitarė susitikti su M. V., kurį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų, su kuriuo kartais susiskambina. Neatsimena, ar kartu važiavo, ar susitiko naktiniame klube „B“. Jis klube bendravo su daug jam asmeniškai nepažįstamų asmenų. Išėjęs į lauką pamatė vykstantį konfliktą, kurio metu M. V. pastūmė, pastarasis nukrito ant žemės, tačiau buvo sąmoningas. Bandė išskirti konfliktuojančius asmenis. Vėliau vėl vyko konfliktas, tačiau atsitraukė penkių metrų atstumu ir stovėjo maždaug pusvalandį, šnekėjosi su žmonėmis. Netrukus atvažiavo policija, jis tuo metu rūkė cigaretę įvykio vietoje, matė gulintį žmogų. Jeigu jis kam nors būtų trenkęs, patį būtų išvežusi policija, tačiau jis visą laiką stovėjo šalia. Pasibaigus konfliktui, taksi išvažiavo į butą. Nemoka muštis, todėl negalėjo kažkam trenkti (4 t., b. l. 39-40).
31. Iš šių nuteistojo D. K. duotų paaiškinimų analizės akivaizdu, kad pastarasis nebuvo nuoseklus. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų esmines aplinkybes, nurodydamas, jog 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val. buvo įvykio vietoje, tą vakarą lankėsi klube „B“, taip pat davė abstraktaus pobūdžio paaiškinimus dėl įvykusių muštynių, kurių metu nukentėjo T. I. (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nieko negali nurodyti apie muštynes), todėl pagrįstai galima teigti, kad sprendžiant dėl asmens kaltės pareikšto kaltinimo apimtyje juos reikėtų vertinti kritiškai ir vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina arba paneigia kiti byloje esantys duomenys ir įrodymai. Kita vertus, nuteistasis D. K. viso proceso metu buvo nuoseklus dalyje dėl to, kad jis nedalyvavo muštynėse, kurių metu nukentėjo T. I., prieš nukentėjusįjį nesmurtavo ir jam jokių smūgių nesudavė.
32. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. K. kaltu ir konstatuodamas, kad pastarasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus T. I. atžvilgiu, išimtinai vadovavosi tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nenuosekliais ir prieštaringais vienas kitam (past. – duomenų vertinimo ir jų pripažinimo įrodymais baudžiamosiose bylose prasme) nukentėjusiojo bei liudytojų M. Z. ir E. R. paaiškinimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas proceso dalyvių paaiškinimus, vienus prieštaringus, nenuoseklius ir prieštaraujančius vieni kitiems paaiškinimus vertino kaip turinčius įrodomąją vertę, o kitus atmetė kaip pasirinktą gynybinę versiją, t. y. pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus atlikdamas įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad jokių kitų objektyvių duomenų (past. – be nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų paaiškinimų), paneigiančių nuteistojo D. K. versiją, kad jis nesmurtavo T. I. atžvilgiu, byloje nėra surinkta. Taip pat byloje nėra nustatyta kitų, bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę byloje nagrinėjamą įvykį ir D. K. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus. Teisėjų kolegija, priešingai nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo vadovautis išimtinai vien tik nukentėjusiojo ir liudytojų duotais paaiškinimais viso proceso metu, kurie ne tik nėra nuoseklūs bei ne kartą buvo keisti proceso eigoje, tačiau kai kurios proceso dalyvių nurodomos esminės faktinės aplinkybės net nesutampa tarpusavyje, todėl kyla pagrįstas pagrindas manyti, jog tarp liudytojų, kurie yra T. I. pažįstami ir draugai, bei nukentėjusiojo galėjo būti derinami paaiškinimai dėl smurtavusių asmenų identifikavimo. Ši aplinkybė nėra kategoriškai paneigta bylos duomenimis, o jai pagrindą suteikia išsami minėtų proceso dalyvių duotų paaiškinimų analizė, kuri pateikiama sekančiuose procesinio sprendimo punktuose.
33. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2018 m. lapkričio 19 d. (1 t., b. l. 1-4), praėjus kiek daugiau nei parai po T. I. sumušimo, kai teisėsaugos institucijoje buvo gautas nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas. Minėtu 2018 m. lapkričio 19 d. protokolu-pareiškimu T. I. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo be jokios priežasties sumuštas 5-6 vyrų grupės (1 t., b. l. 25), t. y. daugiau nei dviejų asmenų.
34. Tą pačią dieną duodamas paaiškinimus ir tikslindamas protokole-pareiškime nurodytas pradines įvykio aplinkybes, nukentėjusysis T. I. išsamiai nurodė, kad jis, 2018 m. lapkričio 18 d. apie 1 val., kartu su pažįstamais E. R. ir M. Z. nuėjo į naktinį barą „A“, esantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį. 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val., kartu su minėtais pažįstamais išėjo iš baro bei pamatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, t. y. 5 ar 6 jam nepažįstami vyrai buvo ratu apstoję vieną jam nepažįstamą asmenį, kuris gulėjo ant grindinio ir buvo spardomas. Pamatęs, kad yra spardomas ant grindinio gulintis asmuo, nubėgo link besimušančiųjų ir nustūmė vieną iš stovėjusių vyrų, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) centimetrų ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apsirengęs (duomenys neskelbtini) striuke ar džemperiu. Daugiau šio vyro požymių neįsidėmėjo, tačiau jį galėtų atpažinti. Kai nustūmė minėtą vyrą, tada kiti vyrai šoko ant nukentėjusiojo, tačiau kas jam sudavė pirmą smūgį pasakyti negali, kur buvo suduotas jam smūgis taip pat pasakyti negali. Gali pasakyti tik tiek, kad po jam suduoto smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Iš visos vyrų grupės galėtų atpažinti dar vieną vyrą, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) centimetrų ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs buvo džemperiu, džinsais, tačiau kokius konkrečiai jis atliko veiksmus pasakyti negali, nes, kaip minėjo, iš karto gavo smūgį, po ko prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės pasakyti negali, bet kai atsigavo, pamatė, kad jau buvo atvykę policijos pareigūnai, o netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Vyrų, kurie dalyvavo muštynėse, jau nebuvo. Kai atsibudo, skaudėjo galvą ir visą kūną, vėliau draugai jam pasakė, kad buvo nukritęs ant grindinio ir jį spardė gulintį. Pažymėtina ir tai, kad šios apklausos metu nukentėjusysis T. I. išsamiai nurodė, kaip buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kokie šioje įstaigoje jam buvo nustatyti sužalojimai, kaip buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo susiūtos lūpos, taip pat kokia konkreti jam buvo padaryta turtinė žala, kaip išsiaiškino, jog jį galimai sumušę vyrai buvo iš (duomenys neskelbtini) ir kokiu būdu identifikavo M. V. (1 t, b. l. 29).
35. Analizuojant pirminius T. I. paaiškinimus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra patys tiksliausi ir būtent jais pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis spręsdamas D. K. kaltės klausimą, nes nukentėjusiojo buvo duoti praėjus vos parai po byloje nagrinėjamo įvykio, buvo išsamūs nurodant konkrečias faktines aplinkybes (atvykimo į naktinį barą laikas, apytikslis muštynių laikas, muštynių kilimo priežastis, vykimas į gydymo įstaigas, konkrečios padarytos turtinės žalos nurodymas ir panašiai), kurios vėlesnių apklausų metu buvo patvirtintos ar patikslintos, akivaizdu, jog nukentėjusysis, bandydamas sustabdyti vykstančias muštynes prie naktinio klubo „A“, nematė, kiek asmenų prieš jį smurtavo ir kas konkrečiai kokius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko. T. I. patvirtino tik tai, kad atsimena, jog jam buvo suduotas vienas smūgis, po kurio nukrito ir prarado sąmonę, nieko neatsiminė ir atgavo sąmonę tik tuomet, kai muštynės buvo pasibaigusios ir visi įvykio dalyviai buvo išsiskirstę, t. y. nukentėjusysis net negalėjo konkretizuoti, kas tą vieną smūgį apskritai sudavė, o tuo labiau negalėjo įvardinti, jog tai padarė būtent nuteistasis D. K.. Nukentėjusysis T. I. patvirtino, kad galėtų atpažinti tik du asmenis iš 5-6 minėtų vyrų grupės, kaip vėlesnėje proceso eigoje paaiškėjo – M. V. ir D. K., tačiau nukentėjusysis nepatvirtino, kad šie asmenys prieš jį būtų smurtavę, nenurodė konkrečių jų atliktų veiksmų.
36. 2019 m. vasario 15 d. įvykusios apklausos metu T. I. dalyje dėl prieš jį panaudotų smurtinių veiksmų davė akivaizdžiai priešingus paaiškinimus. Nukentėjusysis nurodė, kad apie 3.30 val. išėjęs iš naktinio klubo „A“, pamatė žmonių sambrūzdį. Priėjęs arčiau pastebėjo, kad yra spardomas žmogus 5-7 jam nepažįstamų jaunuolių. Jiems suriko „ką jie daro“ ir netikėtai į jį atsisukę du vaikinai (past. – pirmosios apklausos metu T. I. nurodė, kad į jį buvo atsisukęs tik vienas asmuo ir tik po to, kai nukentėjusysis nubėgęs prie besimušančiųjų nustūmė pastarąjį), nieko nesakę puolė nukentėjusįjį, t. y. tyčia abejomis rankomis, nieko nesakę, abu vaikinai jam sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį. Nukentėjusysis pritūpė, dengėsi rankomis veidą, smūgiai pylėsi toliau, abu vaikinai smūgiavo rankomis jam į galvą, tačiau kiek buvo jam suduota smūgių, nurodyti negali, nes nukritęs ant žemės prarado sąmonę, daugiau nieko nepamena. Su juo kartu buvę draugai E. R. ir M. Z., pamatę mušamą nukentėjusįjį, pribėgo prie jo, o nukentėjusįjį mušę vyrai iš karto pabėgo. Vėliau jam pavyko išsiaiškinti, kad jį užpuolę vaikinai – M. V. ir D. K., kurie sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį (1 t., b. l. 57-58). Aplinkybę, kad M. V. ir D. K. sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį nukentėjusiajam, T. I. nurodė tiek 2020 m. vasario 17 d. vykusio posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (4 t., b. l. 40-44), tiek patvirtino, kaip teisingą, ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 70-72).
37. Nors nukentėjusysis vėlesnėje proceso eigoje įvardijo konkrečius asmenis, kurie prieš jį smurtavo, ir nurodė jų atliktus veiksmus, teisėjų kolegija tokius akivaizdžiai pakeistus esminius bylai paaiškinimus vertina kritiškai ir jų negali pripažinti objektyviais įrodymais D. K. kaltei pagrįsti. Nors T. I. nurodė, kad minėtus paaiškinimus pakeitė, nes pirmoji apklausa įvyko praėjus vos parai po įvykio, jis buvo tik ką išleistas iš ligoninės, viską pasakojo, ką atsiminė, po pareiškimo parašymo buvo nedarbingas, gulėjo lovoje, jam svaigo galva, pastoviai pykino, todėl vėliau ir pakeitė paaiškinimus; šis paaiškinimas vertintinas kritiškai ir sukeltų abejonių dėl jo parodymų patikimumo nepašalina.
38. Kaip jau buvo paminėta, pirmosios apklausos metu nukentėjusysis gana išsamiai nurodė įvykio vakaro aplinkybes, t. y. kada panašiai su E. R. ir M. Z. atvyko į naktinį klubą „A“, kada įvyko muštynės, kurių metu nukentėjo, nurodė dviejų asmenų atpažinimui būtinus duomenis (amžių, ūgį, kūno sudėjimą, aprangą, net vieno iš atpažintų asmenų šukuoseną), kaip buvo vežamas į gydymo įstaigas, net sugebėjo nurodyti, kokia konkreti turtinė žala jam buvo padaryta. Taip pat svarbu ir tai, kad T. I. nurodė, jog praktiškai iš karto po įvykio susisiekė su pažįstamu bei išsiaiškino, kad vienas iš atpažintų vaikinų yra būtent M. V., kas kardinaliai paneigia nukentėjusiojo poziciją, jog jis dėl sveikatos būklės nesugebėjo tiksliai įvardinti esminės faktinės aplinkybės bylai išnagrinėti teisingai ar adekvačiai vertinti situacijos. Visa tai tik patvirtina, kad T. I., duodamas pirmosios apklausos metu paaiškinimus dėl patirtų sužalojimų nebuvo tokios kondicijos, jog negalėtų duoti paaiškinimų ir nurodyti esminių įvykio aplinkybių. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis, duodamas paaiškinimus, tyrėjui būtų nurodęs, jog daug ko neatsimena ar paaiškinimų negali duoti dėl sveikatos būklės.
39. Pažymėtina ir tai, kad po pirmosios apklausos T. I. paaiškinimus davė dar du kartus (past. – iki pakeičiant pirminius paaiškinimus), t. y. 2018 m. lapkričio 21 d. (1 t., b. l. 46) ir 2018 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 48), tačiau šių apklausų metu neužsiminė, jog būtų davęs netikslius paaiškinimus dėl prieš jį panaudoto smurto, netikslino aplinkybių, kad jį sumušė du jo atpažinti asmenys, jie būtų sudavę ne mažiau kaip tris smūgius jam į veido sritį. Priešingai, 2018 m. gruodžio 6 d. apklausos metu prašė, kad būtų nustatyti policijos pareigūnai, kurie buvo privažiavę 2018 m. lapkričio 18 d. apie 3.30 val. po muštynių, nes jie į savo knygutes užsirašė dviejų liudytojų duomenis (1 t., b. l. 48), t. y. nukentėjusysis prisiminė net tokią aplinkybę, kad po įvykusių muštynių atvykę pareigūnai į savo knygutes rašėsi kitų asmenų duomenis, tačiau neatsiminė, jog jį sumušė du asmenys suduodami ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį. Svarbu ir tai, kad 2018 m. gruodžio 6 d. buvo atliktas ir asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką procesinis veiksmas, kurio metu T. I., nors ir atpažino M. V., tačiau nenurodė, kad pastarasis kartu su kitu asmeniu būtų jam sudavęs smūgius į veidą (1 t., b. l. 50, 51-52).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška, kad daug smulkių aplinkybių prisiminęs ir detaliai jas nurodęs asmuo, neatsiminė esminių aplinkybių, kas ir kaip jį sumušė. Iš teisėjų kolegijos įvertintų nukentėjusiojo duotų paaiškinimų galima pagrįstai spręsti, kad T. I. pirmosios apklausos metu davė teisingus parodymus ir iš tiesų nematė, kas jam sudavė pirmą smūgį.
41. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir liudytojų E. R. bei M. Z. paaiškinimus. Kaip jau paminėta, nukentėjusysis, jo teigimu, bandė ginti 5-6 jam nepažįstamų asmenų užpultą taip pat jam nepažįstamą asmenį. Kita vertus, iš 2019 m. kovo 7 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. Z. duotų paaiškinimų galima suprasti, kad T. I. nurodomas užpultas pastarajam nepažįstamas asmuo buvo būtent minėtas liudytojas. M. Z. nurodė, kad apie 4-5 val. išėjo į lauką pakalbėti telefonu. Jam einant atgal link baro „A“, netikėtai tas pats vaikinas, kuris prieš tai bandė smūgiuoti T. I. (past. – M. V.), bakstelėjo pirštu į liudytoją ir kitiems su juo buvusiems vaikinams, kurių buvo apie 5-6 asmenys, pasakė, kad „čia šitas“. Liudytojas užkliuvo už važiuojančio automobilio ir parkrito ant žemės bei jie tuoj pribėgę prie liudytojo pradėjo jį be priežasties spardyti, jis rankomis dengėsi veidą. Pamatė tik, kad link jo atbėga T. I., jis spėjo surikti jo vardą ir visi liudytoją spardę 5-6 vaikinai puolė T. I.. Matė kaip pirmą smūgį T. I. sudavė vaikinas, kuris prieš tai jam prie baro įėjimo durų bandė taip pat suduoti (past. – M. V.). Minėtas vaikinas spardė gulintį T. I., kiek jis jam sudavė smūgių, pasakyti negali, tačiau daug, su juo kartu buvo antras vaikinas, kuris taip pat spardė T. I. (past. – D. K.). Matė kaip minėtas vaikinas gulinčiam T. I. spyrė ne mažiau dviejų spyrių. Netikėtai spardę T. I. vaikinai pamatė patruliuojantį policijos ekipažą ir pabėgo. Dėl patirtų kūno sužalojimų T. I. buvo išvežtas į ligoninę. Liudytojas dėl jam sukelto fizinio skausmo niekur nesikreipė, policijos nekvietė, pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 92-93). Šias aplinkybes liudytojas patvirtino tiek apklausiamas 2020 m. birželio 4 d. pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 108-110), tiek apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 75-76). Pažymėtina, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. Z. patvirtino, jog T. I. spardė ne du, o penki – šeši asmenys.
42. 2019 m. kovo 7 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. nurodė, kad apie 4-5 val. jis, M. Z. ir T. I. išėjo iš baro. Liudytojas atsiliko nuo draugų, tačiau visi ėjo netoliese vienas nuo kito, apie 10 metrų atstumu. Netikėtai pamatė, kad vyksta muštynės. Iš karto nepastebėjo tarp ko jos vyko, tačiau priėjus arčiau pamatė, kaip (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies yra mušamas T. I.. Jį mušė du vaikinai. Matė kaip abu vaikinai rankomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių T. I. stovinčiam, po to pastarasis nukrito ant kelio ir tie patys du vaikinai gulinčiam T. I. spyrė ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį (past. – priešingai negu nurodė liudytojas M. Z., kuris patvirtino, jog T. I. spardė ne 2, o 5-6 asmenys). T. I. gulėjo nejudėdamas. Liudytojas greitai pribėgo prie nukentėjusiojo ir mušeikos atsitraukė, labai greitai pabėgo link (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių prie jo ir T. I. priėjo M. Z., kuris pasakė, kad tie patys vaikinai užpuolė ir jį patį. Jie iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 109-110).
43. 2020 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu E. R. nurodė, kad iš baro M. Z. su T. I. ėjo pirmi, o liudytojas atsiliko. Išėjęs į lauką pamatė sambrūzdį, galvojo, kad jo draugai ten mušasi, vėliau pamatė, kaip asmuo su (duomenys neskelbtini) striuke smūgiuoja T. I.. Minėtas asmuo sudavė kelis smūgius rankomis, po to gulinčiam nukentėjusiajam smūgiavo kojomis. Liudytojo manymu tai buvo M. V., o šalia buvo (duomenys neskelbtini) asmuo, kurio įvardinti negali. Jie sudavė T. I. du smūgius į galvą ir keturis smūgius kojomis, kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų atpažino tik M. V., dėl kito asmens (past. – D. K.) galimai susipainiojo (4 t., b. l. 44-46).
44. Įvertinus T. I., E. R. ir M. Z. paaiškinimus, akivaizdu, kad minėti proceso dalyviai nesugebėjo nurodyti tikrųjų nukentėjusiojo užpuolimo bei sumušimo priežasčių arba jas sąmoningai bandė nutylėti. Visų pirma, liudytojas M. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nuosekliai, nedvejodamas bei užtikrintai nurodė, kad prieš užpuolant ir sumušant nukentėjusįjį, pats buvo užpultas bei spardomas gulintis tos pačios 5-6 asmenų kompanijos, kuri vėliau užpuolė ir T. I.. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo T. I. ir E. R., M. Z. prieš T. I. sumušimą, vienas, o ne kartu su minėtais asmenimis, išėjo iš naktinio klubo „A“ pakalbėti telefonu. Antra, M. Z. ir T. I. (past. – vertinant jų paaiškinimus) užpuolimai įvyko iš karto vienas po kito, kas suteikia pagrindą pagrįstai spręsti, atsižvelgiant į E. R. paaiškinimus, kad pastarasis liudytojas galimai iš viso net nematė nukentėjusiojo užpuolimo ir paaiškinimus galimai davė paveiktas nukentėjusiojo. Pasak E. R., jie visi trise kartu išėjo iš baro, panašiai 10 metrų atstumu vienas nuo kito, o lauke pamatė sambrūzdį ir galimai muštynes, kas akivaizdžiai prieštarauja kito liudytojo M. Z. nurodytai įvykių sekai.
45. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėti proceso dalyviai nenurodė, jog lauke prie naktinio klubo „A“ paraleliai būtų vykusios dvejos muštynės, t. y. dvi pagal žmonių skaičių vienodos asmenų grupės (past. – po 5-7 žmones) būtų tuo pačiu metu spardę ir M. Z., ir šioje byloje nenustatytą asmenį, tokių duomenų taip pat nėra ir bylos medžiagoje. Priešingai, M. Z. nurodė, kad nukentėjusysis T. I., pamatęs spardomą liudytoją, atbėgo jo gelbėti ir buvo užpultas minėtos asmenų kompanijos, po ko įvyko kaltinime nurodytas nukentėjusiojo sumušimas, t. y. tai esminis M. Z. ir T. I. duotų paaiškinimų prieštaravimas, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai kritiškai vertinti T. I. paaiškinimus, kuriais jis, vėlesnėje proceso eigoje kardinaliai pakeitė savo paaiškinimus dalyje dėl jį sumušusių asmenų bei jų atliktų veiksmų. Be to, M. Z. viso proceso metu nurodė, kad stovinčiam T. I. smūgį į galvos sritį sudavė tik vienas asmuo, t. y. M. V.. Liudytojas nepatvirtino, kad stovinčiam nukentėjusiajam (past. – kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo) buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai į galvos sritį, o tą būtų padarę M. V. kartu su D. K.. Liudytojas tik nurodė, kad D. K. spardė gulintį T. I., tačiau pabrėžtina, kad atitinkami veiksmai nuteistajam nebuvo inkriminuoti. Jų nepatvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, todėl tokie akivaizdūs proceso dalyvių nurodytų esminių aplinkybių prieštaravimai nagrinėjamu atveju privalo būti vertinami teisiamojo D. K. naudai.
46. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad liudytojas E. R. 2020 m. vasario 17 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu neatpažino D. K., nurodęs, kad dėl šio asmens galimai susipainiojo ikiteisminio tyrimo metu. Nors E. R. apeliacinio teismo posėdžio metu teigė, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu susipainiojo ir tikrai matė D. K. kaip antrą asmenį, mušusį T. I., o ši klaida įvyko dėl tam tikrų sveikatos problemų, patirto streso bei įtampos, tačiau pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, 2020 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu E. R. nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, jų posėdžio metu nepastebėjo nei bylą nagrinėjęs teisėjas, nei kiti proceso dalyviai, perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, akivaizdu, kad liudytojas nuosekliai, be jokio streso ir ramiai davė paaiškinimus, nepanikavo bei nenurodė, jog jaučiasi blogai, o medicininę pažymą dėl E. R. sveikatos pateikė ne pastarasis prieš teisiamąjį posėdį ar po jo, tačiau būtent nukentėjusysis T. I. tik po to, kai liudytojas davė nepalankius nukentėjusiajam paaiškinimus. Šios aplinkybės netiesiogiai įrodo, jog nukentėjusysis su liudytoju E. R. yra ne tik pažįstami, tačiau ir geri draugai, kadangi nukentėjusiajam buvo patikėtas medicininio dokumento pateikimas. Be to, toks nukentėjusiojo susirūpinimas ir „paslauga“ liudytojui patvirtina ir T. I. suinteresuotumą bylos baigtimi, siekiant, kad būtų priimtas jam palankus sprendimas byloje.
47. Vienas iš esminių įrodymų šaltinių, sprendžiant D. K. kaltės klausimą, galėtų būti laikomas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai. Pažymėtina, kad procesiniai veiksmai – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kurių metu T. I., M. Z. ir E. R. atpažino D. K., kaip asmenį smurtavusį prieš nukentėjusįjį, buvo atlikti tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d., praktiškai tuo pačiu metu (past. – T. I. nuo 9.50 val. iki 9.58 val.; M. Z. nuo 10.09 val. iki 10.12 val.; E. R. nuo 10.16 val. iki 10.18 val.), to paties pareigūno (past. – tyrėjos S. S.) ir tame pačiame pastate (1 t., b. l. 63-69, 100-106, 121-127). Vertinant šias aplinkybes kartu su faktu, kad visi trys minėti proceso dalyviai ne tik yra pažįstami ir draugai, tačiau tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, taip pat galėjo nevaržomai bendrauti bei nukentėjusysis parodyti liudytojams D. K. ir M. V. nuotraukas, t. y. nukentėjusysis jau seniai žinojo tiksliai kaip atrodo nuteistieji ir galėjo turėti pastarųjų nuotraukas, kyla pagrįstų abejonių, dėl atliktų atpažinimų patikimumo. Šiai abejonei pagrindą suteikia ir tai, kad asmens atpažinimas pagal nuotrauką įvyko beveik praėjus dešimčiai mėnesių po byloje nagrinėjamo įvykio, E. R. ir M. Z. įvykio metu buvo neblaivūs, buvo tamsus paros metas, o D. K. buvo pamatytas pirmą kartą, todėl naivu tikėtis, kad be įtakos iš šalies, liudytojai galėjo be jokių problemų atpažinti nuteistąjį. Be to, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu galimai turėjo akivaizdų suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis (paaiškinimų keitimas jam parankia linkme; liudytojo vardu išduotų medicininių dokumentų pateikimas teismui) nuteisti M. V. ir D. K., be to, net nepagarbiai bei grasinančiai elgėsi su tyrėja S. S., ką patvirtina šios pareigūnės 2019 m. kovo 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog T. I. 2019 m. kovo 29 d. atvykus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pareikalavus pasidaryti bylos foto kopijas, tačiau tyrėjai ramiai paaiškinus, kad toks prokuroro leidimas nėra gautas, jis akivaizdžiai parodydamas savo nepasitenkinimą supyko ir pagrasino pareigūnui „su jumis kalbėsim kitur ir kitaip“ (2 t., b. l. 7). Vertinant tai, kad nukentėjusysis galėjo leisti sau elgtis arogantiškai net su pareigūnais, pagrįsta vertinti, jog jis galėjo daryti didelę įtaką ir liudytojams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo ypatingai atidžiai vertinti visų šių trijų proceso dalyvių paaiškinimus ir nesivadovauti vien tik jų lakoniškais paaiškinimais, jog minėti liudytojai matė D. K. atliktus smurtinius veiksmus, nors jų duotų paaiškinimų aplinkybės apie tuos pačius įvykius akivaizdžiai skyrėsi vienas nuo kito ir buvo prieštaringi.
48. Taip pat svarbu ir tai, kad pirmieji liudytojų E. R. ir M. Z. paaiškinimai procese buvo duoti 2019 m. kovo 7 d., t. y. po to, kai nukentėjusysis T. I. buvo davęs tiek pirminius, tiek pakeistus savo paaiškinimus, be to, buvo identifikavęs M. V. ir D. K.. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos metu apklaustas liudytojas M. Z. nurodė, jog su T. I. pašneka apie viską, yra draugai, po įvykio pasidomėjo nukentėjusiojo sveikata, šnekėjo ir apie byloje nagrinėjamą įvykį, t. y. kas įvyko, kodėl įvyko, kaip įvyko. Vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad tarp liudytojo ir nukentėjusiojo buvo kalbama apie muštynes, todėl pagrįstai galima teigti, jog tarp T. I. ir M. Z., taip pat ir E. R., kuris neneigė, kad yra pažįstamas su nukentėjusiuoju, galėjo būti suderinti duodami paaiškinimai dėl asmenų, kurie sumušė T. I., sumušimo.
49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir įrodymų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo D. K. atžvilgiu netaikė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išskirtinai nukentėjusiojo T. I. ir liudytojų M. Z. ir E. R., kurie yra pažįstami ir siejami tarpusavio draugystės ryšių, parodymais, neįvertino aplinkybės, kad bylos medžiagoje nėra duomenų (past. – nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų paaiškinimų, vaizdo įrašų ir panašiai), objektyviai patvirtinančių faktines aplinkybes, jog D. K. būtų atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus. Teisėjų kolegijai taip pat kilo pagrįstų abejonių ir dėl T. I., M. Z. ir E. R. paaiškinimų patikimumo, todėl D. K. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
50. Atsižvelgiant į tai, kad yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, iš nuosprendžio aprašomosios dalies naikintina faktinė aplinkybė, jog M. V. veikė kartu su D. K. darydamas nusikalstamą veiką.
51. Kadangi D. K. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas, jam nepriteistinas solidariai kartu su M. V. T. I. priteistas turtinės ir neturtinės žalų atlyginimas, turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, priteisimas, taip pat (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
52. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 372,06 Eur už nuteistajam M. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
53. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius M. V. parinko gynėją advokatą Algirdą Gurauską, kuris Vilniaus apygardos teismo ir buvo paskirtas nuteistojo gynėju advokatu.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam M. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo M. V. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Iš nustatytų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, jog M. V. veikė kartu su D. K..
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria iš M. V. ir D. K. solidariai priteista:
- nukentėjusiajam T. I. 4 452,27 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du eurai dvidešimt septyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo, 900 Eur (devyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti;
- civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų penkiasdešimt du euro centai), kurie susiję su T. I. gydymo išlaidomis,
paliekant, kad minėtos pinigų sumos priteisiamos tik iš M. V..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.