Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam A. K., per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš Ž. G. nukentėjusiojo A. K. naudai priteista 89 Eur turtinės žalos, 700 Eur neturtinės žalos ir 1 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo Ž. G. gynėjo R.Černiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl Ž. G. veiksmų kvalifikavimo

13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Remiantis teismų praktika, būtent šie padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas – yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-01-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

14. Sprendžiant, ar nuteistojo veiksmai prieš nukentėjusįjį laikytini asmeniniu konfliktu aiškinantis nesutarimus, ar peržengia jo ribas ir atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, apygardos teismas vertina, kokius padarinius sukėlė nuteistojo naudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Ž. G. viso vakaro metu elgėsi agresyviai, nukentėjusįjį įžeidinėjo, vadino mažu, storu, mėtė daiktus, iš jo juokėsi, dėl šių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis kreipėsi į renginio apsaugos darbuotojus, nuteistasis buvo priverstas išeiti į kitą patalpą, nepaisant to, kitoje salėje nuteistasis pakartotinai pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad nuteistojo parodymai dėl jo smurtinių veiksmų pradžios buvo prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. nurodė, kad ieškojo numestos kepurės ir atsisukęs pamatė, kaip A. K. smūgiuoja jo merginai, smogė nukentėjusiajam, tada A. K. nugriuvo ir nuteistasis toliau ieškojo savo kepurės, rado ją sutryptą, tuomet atsisukęs pamatė, kaip A. K. vėl laiko jo merginą paėmęs už plaukų ir smūgiuoja jai kumščiu į veidą, dėl ko dar kartą trenkė nukentėjusiajam, tada A. vėl nukrito, o atsikėlęs vėl laikė K. Š. už plaukų ir smūgiavo kumščiu jai į veidą (1 t., b.l. 126-127), tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu Ž. G. nurodė, kad kažkas jam numušė nuo galvos kepurę, pakėlęs pamatė, kad ji sutrypta, tada atsisukdamas išgirdo, kaip šaukia jo draugė, kurią A. K. viena ranka laikė už plaukų ir kėsinosi trenkti, t. y. nenurodė, kad K. Š. atžvilgiu buvo smurtaujama, tik kad ji buvo laikoma A. K. ir toks nukentėjusiojo elgesys jį supykdė ir privertė smurtauti. Ž. G. viso proceso metu taip pat nenuosekliai įvardija savo atliktus smurtinius veiksmus A. K. atžvilgiu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. nurodė, kad A. K. smūgiavo kumščiu į kairį žandą, vėliau dar kartą į veidą ir spyrė vieną kartą į viršutinę kūno dalį (1 t., b.l. 126-127), tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu Ž. G. nurodė, kad sugriebė A. K. už rankų, trenkė keliu į pilvą, stūmė A. K. ir ranka užkliudė jo veidą, gali būti, kad vieną kartą trenkė ranka, nukentėjusysis kažkur nukrito.

15. Nors, Ž. G. teigimu, jo smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į siekį nutraukti nukentėjusiojo agresyvų elgesį prieš jo merginą K. Š., iš bylos medžiagos matyti, jog jau po pirmųjų smurtinių veiksmų nukentėjusysis paleido merginą, tačiau nuteistojo smurtiniai veiksmai tęsėsi toliau. Ž. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad sugriebė A. K. už rankų, trenkė keliu į pilvą ir nukentėjusysis paleido jo draugę, tada stūmė A. K., nukentėjusysis nukrito, liudytoja K. Š. duodama parodymus teisme taip pat pažymėjo, kad Ž. G. nutraukė nuo jos A. K. ir tuomet kilo masinės riaušės. Nors, nuteistojo gynėjo teigimu, manymu, nuteistasis veikė tik siekdamas atitraukti A. K. nuo K. Š., iš bylos medžiagos matyti, kad asmens smurtiniai veiksmai buvo itin intensyvūs ir truko pakankamai ilgą laiko tarpą, nukentėjusysis buvo mušamas, pargriautas ant žemės, spardomas, nuteistasis veikė neadekvačiai, stumdė ne tik nukentėjusįjį, bet ir aplinkinius (P. S.), todėl nesutiktina, kad tokie nuteistojo veiksmai neperžengė privačių santykių ribos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms.

16. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), Naujų metų šventės metu, kurioje asmeniui keliami elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių bei netrukdyti jiems. Nors, kaip ir nurodo nuteistojo gynėjas, vien aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, savaime nereiškia visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, smurtiniai Ž. G. veiksmai nagrinėjamu atveju nulėmė aplinkinių reakciją – renginys buvo nutrauktas, žmonės bandė nuteistąjį ir nukentėjusįjį išskirti, tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę liudytojai dėl aptarto nuteistojo elgesio buvo sukrėsti, patyrė šoką, jautė baimę, pradėjo bėgti į lauką, dėl įvykio reikėjo kviesti teisėsaugos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Nors, nuteistojo gynėjo teigimu, nebuvo sutrikdyta visuotinė rimtis, teisiamojo posėdžio metu pats Ž. G. nurodė, kad žmonės ėmė rėkti, pradėjo kviesti apsaugą, pradėjo eiti link išėjimo, liudytoja V. B. duodama parodymus teisme parodė, kad žmonės išvedė Ž. G. ir K. Š., kilo sąmyšis, liudytoja K. Š. pažymėjo, kad juos išvarė į lauką, prasidėjo sumaištis, masinės riaušės, liudytojas L. L. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo iš niekur nieko, buvo didelė suirutė, žmonės bandė pagauti Ž. G., liudytojas A. M. teisme parodė, kad prasidėjo šurmulys, subėgo apsauginiai, liudytojas P. S. teismo posėdyje parodė, kad salėje išjungė muziką dėl susistumdymo, visi matė kas atsitiko, niekas nebešoko. Nuteistojo gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Ž. G. ir A. K. konflikto nematė kiti asmenys, kadangi tai paneigia bylos medžiaga. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai jis pastūmė A. K. žmonės rėkė, šalia buvo P. S. ir kitas vyras su barzda, nukentėjusysis A. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kažkas bandė atitraukti nuo jo Ž. G., liudytojas L. L. teisme parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis krito ir kaip Ž. G. jam smūgiavo. Nors, gynėjo vertinimu, nėra nustatyta, jog nuteistasis neturėjo tyčios sukelti visuotinės tvarkos sutrikdymą, ne jo iniciatyva buvo išviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, nuteistojo veiksmų pobūdis ir intensyvumas leidžia spręsti, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, jog dėl to bus nutrauktas vykstantis naujametinis renginys ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir būtent šių padarinių norėjo.

18. Gynėjo manymu, byloje nėra objektyvių ir aiškių duomenų, kad visi nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiesioginiu nuteistojo poveikiu, kadangi nebuvo paneigta paties nukentėjusiojo susižalojimo galimybė griūnant ir pakaušiu atsitrenkiant į kietą, buką paviršių, o medicinos dokumentuose fiksuota, kad nukentėjusysis 2019-01-03 turėjo įvykį buityje, kai krito ir susižalojo. Tokias gynėjo išvadas paneigia byloje esanti specialisto išvada ir medicinos dokumentų išrašai. Iš įvykio registracijos duomenų matyti, kad 2019-01-01, 04.02 val. pranešėja V. B. informavo, jog jos draugą sumušė, prakirsta galva. RVUL slaugytoja pranešė, kad GPM 04.49 val. dėl galvos žaizdos ir galvos sumušimo pristatė A. K., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 6-7), byloje esančiuose A. K. medicinos dokumentuose nurodoma, kad nukentėjusysis į VšĮ RVUL kreipėsi 2019-01-01 04.49 val., skundėsi galvos žaizda, dešinės blauzdos sumušimu, nustatyta galvos plaukuotojoje dalyje žaizda, dešinė blauzda palpuojant nežymiai skausminga, nedaug patinusi, jutimai, motorika nesutrikę, nukentėjusysis taip pat apžiūrėtas 05.40 val. nustatyti veido, rankų, kaklo sumušimai, nubrozdinimai, diagnozuotas galvos ir veido sumušimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-01-15 specialisto išvada G 207/2019 (01) A. K. nežymiu sveikatos sutrikdymu pripažinti būtent prieš tai įvardinti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kūne ir aiškiai pažymima, kad 2019-01-03 nukentėjusiajam diagnozuotas dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis, kuris neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 18-19), atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti kitu laiku.

19. Gynėjas nesutinka ir su liudytojų K. Š., K. M. parodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu K. Š. parodė, jog prie jos pribėgo A. K. ir pradėjo ją plūsti, pastūmė, tada kažkas patraukė nukentėjusįjį nuo jos, po kiek laiko A. K. vėl pribėgo prie jos, griebė už plaukų ir kėsinosi jai trenkti, ji sušvelnino smūgį patraukdama galvą, dėl to jai buvo išrautas kuokštas plaukų, tada A. K. nuo jos patraukė kažkokie vyrai, ji pradėjo dairytis nuteistojo, pamatė, kad Ž. G. kepurė ant žemės, pamatė, kad nuteistajį išveda į lauką, ją taip pat vedė kartu kažkokie asmenys (1 t., b. l. 74-75). Teisminio nagrinėjimo metu K. Š. pažymėjo, kad nori pakeisti parodymus, kadangi ankstesni parodymai buvo klaidingi, nurodė, kad 3 kartus prie jos pribėgo ir trenkė A. K., kiti pradėjo A. K. nuo jos stumdyti, o ji pradėjo rėkti, kad mušasi. Liudytoja K. M. teisme parodė, kad K. Š. kalbėjo su A. K., vėliau, maždaug po 2-3 minučių, nukentėjusysis pradėjo K. Š. tampyti už plaukų, spardyti, matė 2 smūgius, paguldė ant žemės, mušė kumščiais gulinčią, tuo metu Ž. G. buvo pasilenkęs, tada atsisuko sudavė A. K. smūgį delnu į veidą, paguldė nukentėjusįjį ant žemės, kad nusiramintų. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nors abi liudytojos nurodo, kad K. Š. atžvilgiu buvo aktyviai smurtaujama, ji nenurodo jokių jai sukeltų sužalojimų, nesikreipė į medicinos įstaigas, byloje apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su smurto jos atžvilgiu pasekmėmis, atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nuteistasis Ž. G. duodamas parodymus teisme nurodė, kad liudytoja buvo laikoma, tačiau jai smūgiuota nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis.

20. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad Ž. G. veiksmuose yra nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, todėl daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai jo veiką kvalifikavo ir pagal BK 284 straipsnį. Padarius neabejotiną išvadą dėl kaltinamojo veiksmų vertinimo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjo nurodomi kiti įvairūs smulkūs liudytojų/nukentėjusiojo parodymų nesutapimai, plačiau neanalizuojami ir dėl jų kolegija nepasisako. Aplinkybių tyrimas negali būti begalinis, svarbu, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Esminių nesutapimų, galinčių turėti įtakos teisiniam Ž. G. veiksmų vertinimui – nenustatyta.

Dėl bausmės

21. Nuteistojo gynėjas skunde nesutinka su Ž. G. paskirtos bausme – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Gynėjo manymu, paskirta bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti švelninama, skiriama bauda arba sutrumpinamas jos terminas.

22. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, užtraukia viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

23. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam Ž. G. bausmę atsižvelgė į tai, kad asmuo padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, tačiau nukentėjusiajam neatlygino nei turtinės, nei neturtinės žalos, anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, todėl jo atžvilgiu tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutikti. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo Ž. G. parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas ir jo terminas yra tikslingas ir efektyvus, o švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

26. Nors, nuteistojo gynėjo manymu, nuteistojo atžvilgiu tinkamiausia yra baudos bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmės rūšis šioje konkrečioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti Ž. G. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. . Iš nuteistojo parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad Ž. G. kiekvienu atveju neadekvačiai reaguoja į kitų asmenų prieš jį nukreiptus veiksmus, pažymėjo, kad kai kažkas numušė jam nuo galvos kepurę ir pamatė, kad ji sutrypta, pyko, jam buvo „trauma“. Nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje šventės metu naudojo intensyvų smurtą, kaip pretekstą savo veiksmams pasitelkė menkavertę dingstį. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, kuris nesugeba laikytis visuotinai priimtinų taisyklių, elgiasi impulsyviai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu nuteistasis turės laikytis nustatytų įpareigojimų, bus stebimas teigiamas Ž. G. veiksmų pokytis ir siekis nebenusikalsti. Nors gynėjo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į tai, kad Ž. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant nuteistajam bausmę būtina atsižvelgti ne tik į asmens veiksmus nagrinėjamu atveju, bet ir tai, ar asmuo nebuvo anksčiau teistas už tapačios veikos padarymą, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį, jo požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.

27. Ž. G. gynėjas skunde nurodo, kad nuteistasis savo noru padengė Vilniaus teritorinei ligonių kasos ieškinį net ir nepripažindamas savo baudžiamosios atsakomybės, mano, kad tai turėtų būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tokiomis gynėjo išvadomis nesutiktina.

28. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tam, jog būtų pripažinta esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atlygintos žalos dalis turi sudaryti žymią dalį padarytos ir priteistos žalos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. K. dėl Ž. G. smurtinių veiksmų patirtą žalą įvertino 6 089 Eur suma (1 t. 1, b. l. 79), tai buvo žinoma ir nuteistajam. Duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apeliacinio skundo pateikimo apygardos teismui, būtent nukentėjusiajam, o ne civiliniam ieškovui, būtų atlyginęs bent dalį žalos, byloje nėra, tokie duomenys nebuvo pateikti ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

29. Nuteistojo gynėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad asmens nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, prašo šią aplinkybę pripažinti esant atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nuteistasis teigia, kad fizinio smurto panaudojimą išprovokavo nukentėjusiojo veiksmai jo merginos atžvilgiu. Vis dėlto, tokie nukentėjusiojo veiksmai, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi pakankamai provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, tiesiogiai lėmusiu ir pateisinančiu nuteistojo smurtinius veiksmus. Nuteistasis smurtavo itin intensyviai, mušė nukentėjusįjį gulintį. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis elgiasi neapgalvotai, impulsyviai, nesugeba laikytis visuotinai priimtinų bendravimo taisyklių ir nevertina savo padarytų nusikalstamų veiksmų kritiškai ir siekia sumenkinti savo kaltę.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

30. Gynėjas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu turtinės žalos dydžiu, grindžiamu megztinio, kuris, nukentėjusiojo teigimu, buvo suplėšytas, verte. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių megztinio įsigijimą arba apibūdinančių drabužį, nėra aišku, kodėl jis vertinamas būtent 89 Eur suma, kuri tokiam drabužiui yra pakankamai didelė. Gynėjo vertinimu, civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti žalos dydis turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau teismų praktikoje šis reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis Nr. 2K-300-699/2015). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas).

32. Iš byloje esančio nukentėjusiojo civilinio ieškinio (1 t., b.l. 79) turinio matyti, kad A. K. prašė priteisti 89 Eur turtinės žalos nurodydamas, kad įvykio metu buvo suplėšytas jo megztinis, byloje nustatyta, kad smurtinių veiksmų metu nukentėjusysis buvo stumdomas, buvo nukritęs ant žemės, sužeistas, kruvinas, iš A. K. megztinio apžiūros protokolo matyti, kad buvo nustatytas 21 cm ilgio suplyšimas kairėje pusėje prie kaklo bei 3 cm įplyšimas kairės rankovės pažastyje, galinėje (nugaroje), daugiau kairėje pusėje matomos dėmės, nukentėjusysis paaiškino, kad tai kraujo žymės, nes muštynių metu buvo praskelta galva ir bėgo kraujas (1 t., b. l. 36-42), iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų iš gydymo įstaigos matyti, kad nukentėjusiojo dėvimas megztinis yra suplėšytas, kruvinas (2 t., b.l. 88-91), todėl nėra pagrindo abejoti, kad drabužis buvo sugadintas įvykio metu. Nors nuteistojo gynėjas nesutinka su megztinio verte, nukentėjusysis A. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad megztinis buvo apynaujis pirktas prieš savaitę iki įvykio. Kolegijos nuomone, tai kad nukentėjusysis nepateikė megztinio vertę pagrindžiančių įrodymų, neleidžia abejoti nukentėjusiojo nurodyta sugadinto megztinio kaina/verte, šių išlaidų priteisimas atitinka protingumo ir teisingumo principus ir yra pagrįstas.

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus apeliacinį skundą atmesti.