- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- 1-193-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01568-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- Ž. G.
- Civilinis ieškovas
- A. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rimgaudas Černius, Šarūnas Remeikis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. G. 2019 m. sausio 1 d., laikotarpiu tarp 02.00 val. – 04.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio žodinio konflikto metu sudavė A. K. kumščiu į galvos sritį (pakaušį), spyrė jam ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, po ko sudavė rankos kumščiu į veido sritį, o A. K. nugriuvus, spyrė dar 2-3 kartus į dešinį šoną, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. K. muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kūne, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis Ž. G. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdyje parodė, kad kartu su savo drauge K. buvo pakviesti į vakarėlį, kuriame buvo daug pažįstamų. Tame vakarėlyje buvo ir A. K., kuris anksčiau turėjo konfliktą su jo mergina K. Š., su ja negražiai elgdavosi, todėl jam buvo nemalonu sutikti A.. Po fejerverkų jie buvo mažesniame kambaryje, buvo gal apie 10 žmonių, visi gėrė, A. kalbėjosi su mergaitėmis. Pamatęs A. pasakė jam „mažas, storas“, o pastarasis metė į jį butelį ir pradėjo rėkti, bet jis pradėjo juoktis. Vyras su barzda liepė jam išeiti, paskui atėjo apsauga, kuriai paaiškino, kad nebuvo konflikto. Iš matymo tą apsauginį daug kartų buvo sutikę. Be šito kambariuko ten buvo dar 3 salės – dvi didelės ir viena mažesnė. Jie vaikščiojo iš vienos salės į kitą, draugė šoko, o jis tiesiog žiūrėjo. Atėjo į mažesnę salę, kur visi rūkė, gal apsaugos ten nebuvo, buvo migla, mažai matėsi. Ten šoko, buvo pažįstamų. Staiga kažkas jam numušė nuo galvos baltą kepurę, kurią dėvėjo (teismo salėje parodė kepurę, paaiškino, kad ji švietė tamsoje). Jis nesuprato kas numetė jo kepurę. Nuėjo paimti kepurės ir ją pakėlęs pamatė, kad ji sutrypta. Pagalvojo, kad kepurės daugiau nesidės ir tuo metu atsisukdamas išgirdo, kad šaukia jo draugė, kurią A. laikė už plaukų ir kėsinosi trenkti. Jis atbėgo, sugriebė A. už rankų, o A. viena ranka laikė draugei už plaukų. Tada jis trenkė keliu A. į pilvą ir A. paleido draugę. Jis dar surėkė A. ką daro, kad paleistų draugę. Jis stūmė A. ir ranka užkliudė jo veidą. A. kažkur nukrito. Pasisukęs pamatė, kad jo kepurė nukrito už A., todėl žengė žingsnį link A., gal todėl atrodė, kad jis spyrė A.. P. S. sakė „stok“ ar panašiai, o jis tuo metu lenkėsi paimti kepurę. P. jo nepuolė. Visi pradėjo kviesti apsaugą, draugė rėkė, kad jos plaukus ištampė, kiti - kad A. išveš į psichiatrinę, taip pat rėkė, kai jis pastūmė A.. Kai draugė K. rėkė iš skausmo, kad paleistų ją, šalia buvo P. ir kitas su barzda. Jam atrodo, kad A. trenkė K., nes viena ranka laikė draugei už plaukų, o kita norėjo trenkti, bet nepataikė, smūgis praslydo. Kaip jam atrodo, tada jis ir pačiupo A. rankas, kad netemtų už plaukų ir keliu spyrė į pilvą, tada A. draugę paleido. Tuomet jis A. nustūmė ir su A. ranka užkliudė veidą. Kai pastūmė, A. užkliuvo ir nugriuvo. Jis išsigando, kad A. nukrito ir susitrenkė. Kai pradėjo rėkti, kad kažkas sumušė, pagalvojo, kad tik jo neapkaltintų, jam buvo šokas, rodė į jį, nors jis nesijautė kaltas, todėl norėjo pasišalinti. Jis tik norėjo A. patraukti nuo draugės, kad jos nesužalotų. Gal pastūmė per stipriai, gailisi, bet tai buvo netyčia. Paskui žmonės pradėjo eiti link išėjimo ir jis išbėgo į lauką. Į lauką buvo išbėgę ir P. bei kiti žmonės tamsiai apsirengę. Tie žmonės baisiai atrodė ir jis su drauge bandė pasišalinti. Draugę pagavo, o jis pabėgo, paskui jie susitiko po kelių minučių, nes draugę paleido. Draugę nešė keturiese už rankų ir kojų atgal į klubą, ji rėkė „policija“. Kai draugė pradėjo rėkti, jie draugę paleido. Vėliau jis su drauge susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į kitą klubą norėdami pagalbos, bet jiems padėti niekas negalėjo. Pagarsinus teisme kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 126-127) Ž. G. paaiškino, kad padarė klaidą per apklausą, nes nelabai skaitė ką surašė tyrėja ir gerai nepaskaitęs pasirašė. Paskui pamatė, kad blogai padarė, kad pasirašė, pasisamdė advokatą. Dabar teisme davė teisingus parodymus. Kai stūmė, galėjo A. sutrenkti, tik nežino kuria ranka. Kai žengė žingsnį, galėjo jį užkliudyti. Mano, kad prieš A. fizinio smurto nenaudojo, tik gynė savo draugę. Per renginį jis buvo išgėręs šampano, kuriuo kiti dalinosi, dar gėrė kokteilį „Margarita“, o jo draugė – „Pina colada“, vėliau dar po vieną išgėrė. A. buvo normaliai išgėręs, žymiai daugiau nei prieš valandą kambariuke. Tuo metu, kai šoko nei A., nei P. nebuvo. Su K. jie buvo dviese vienas prieš kitą. Kai kažkas numetė ir sutrypė jo kepurę, jam buvo trauma. Jis pyko dėl kepurės, o paskui pamatė, kad muša jo moterį, tai pyktis buvo dar didesnis. K. buvo suduota į veidą, bet galbūt A. nepataikė, smūgis praslydo. K. sakė, kad neskaudėjo, kai jai A. trenkė į veidą. A. buvo nukritęs vieną kartą. Tą dieną jis nesikreipė pagalbos į policiją, po konflikto pabėgo, nes juos gaudė juodai apsirengę A. draugai. Viskas vyko labai greitai. Visi žmonės rėkė, kad kažkas A. sužalojo, tačiau galvoja, kad A. krisdamas pats susižalojo. Jei A. krito ir susižalojo, tai jis atlygino ligonių kasoms tą žalą, bet A. specialiai netrenkė į veidą, tik stūmė, o A. trenkėsi į ranką, tyčios nebuvo. Gali būti, kad K. mosikuodamasi užkliudė A. veidą, kai stūmė gal ir pats vieną kartą trenkė su ranka. Galėjo trenkti su ranka, kai paėmė A. už rankų, kad paleistų draugę ir jį stūmė. Nežino, kodėl P. akiniai nukrito. Gali būti, kad eidamas link A. jis užkliudė P.. Dėl išbėgimo iš salės gali paaiškinti, kad apsauga sakė, jog visi eitų į lauką ir jis išėjo. Lauke, išėjus iš klubo, buvo kita situacija. Iki įvykio liudytojų K. M. ir A. M. jis nepažinojo, juos buvo matęs. Po įvykio jis bandė ieškoti liudininkų, tačiau jo pažįstamas M. dirba Norvegijoje ir sakė, kad negrįš, o kitų pažįstamų liudininkų nebuvo, sakė, kad niekas įvykio nematė. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ne nuo jo veiksmų prasidėjo konfliktas, jis turėjo išskirti konfliktuojančius A. ir K..
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. gegužės 21 d.) kaltinamasis Ž. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 1 d. su drauge K. Š. atėjo į (duomenys neskelbtini) švęsti Naujametinio vakarėlio (gavo pakvietimus iš draugų, kurie ten dirbo). Kartu su drauge K., draugais ir organizatoriais sėdėjo „VIP“ kambarėlyje, ten buvo ir A., kuris iš niekur nieko į jį metė 0,5 l talpos mineralinio buteliuką (buvo beveik pilnas). Jis tada pradėjo garsiai juoktis ir kažkas pakvietė apsaugos darbuotoją. Atėjęs apsaugos darbuotojas pasakė, kad jiems reikia išeiti. Paklausė, kodėl jie turi išeiti, jeigu nekonfliktuoja, o A. apsaugos darbuotojui pasakė, kad čia organizatorių kambarėlis (nors jie ir turėjo apyrankes, kurios leido jiems įeiti į organizatorių kambarėlį). Tada jis su K. išėjo iš kambarėlio ir nuėjo į salę. Praėjo maždaug viena valanda, buvo jau ir pamiršę įvykį kambarėlyje, jie buvo nedidelėje salėje. Jis buvo su balta kepure, kuri buvo labai brangi ir riboto leidimo, su K. šoko, kai kažkas staiga nuėmė jam kepurę nuo galvos. Jis pradėjo dairytis, kas nuėmė kepurę (kepurę labai saugojo, nes ji brangi). Atsisukęs pamatė, kaip A. smūgiuoja jo merginai K., smūgiavo kumščiu į veidą, smogė kelis kartus. Neatlaikęs tokio vaizdo, jis smogė kumščiu A. į kairį žandą, neatsimena ar vieną ar du kartus, tada A. nugriuvo. Tada pradėjo žvalgytis savo kepurės ir rado ją sutryptą. Tuomet atsisukęs pamatė, kaip A. paėmęs už plaukų laiko jo merginą K. ir smūgiuoja jai kumščiu į veidą. Kiti žmonės šaukė, kad A. ramintųsi, kad išveš į psichiatrinę. Tada kažkas stojo jam pagalbą, o jis dar kartą trenkė kumščiu A. į veidą, tada A. vėl nukrito, o atsikėlęs vėl laikė K. už plaukų ir smūgiavo kumščiu jai į veidą. Tuomet visi žmonės puolė skirti K. ir A., kuris vėl nukrito (sėdomis ant užpakalio). Tada jis spyrė A. vieną kartą į viršutinę kūno dalį. Po to jį ir K. į lauką vedė A. draugai ir apsaugos darbuotojas. Kiti asmenys pradėjo klausinėti: „kuris čia“, kažkas parodė į jį. Tuo metu jis pasakė K. „bėgam“. Jis pabėgo, o K. sugavo, bet po kažkiek laiko K. paleido ir jie susitiko prie (duomenys neskelbtini). K. jam minėjo, kad jai dar bandė trenkti juodai apsirengę vaikinai. Susitikęs su K., kartu ėjo namo. Papildomos apklausos metu (2019 m. rugpjūčio 14 d.) patvirtino, kad anksčiau duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis, nieko naujo papildyti nenori (1 t., b. l. 126-127, 143).
Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad šventė Naujus metus su draugais užsieniečiais, į vakarėlį (duomenys neskelbtini), atvyko po vidurnakčio. Užėję į vidų su draugais išsiskyrė, užėjo į atlikėjų kambariuką. Ž. ir K. jau buvo kambariuke, kai jis su V. ir L. L. užėjo, buvo dar kažkiek žmonių. Neatsimena, kuris pirmas K. ar Ž., jie abu iš karto jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, metė į jį butelio kamštį. Jis pats nieko atgal jiems nemetė. Tada jo draugas L. nuėjo pakviesti apsaugą. Atėjusi apsauga Ž. su K. išvedė iš kambariuko, bet iš renginio nepašalino. Po valandos, kitoje salėje prie jo priėjusi K. pradėjo jį plūsti, jis pasakė, kad pakviestų apsaugą. Tada K. griebė jam už bliuzono, jis pakartojo dėl apsaugos, ir lengvai stumtelėjo K. nuo savęs ir tada pajuto smūgį į veidą, nukrito ant žemės ir buvo spardomas Ž.. Bandė atsistoti ir vėl gavo smūgį į galvą, nukrito ir vėl buvo spardomas. Kažkas Ž. atitraukė, buvo iškviesta greitoji pagalba. Paaiškina, kad prieš du metus K. gyveno jo buvusios draugės bute ir buvo iškraustyta su policija. Jo draugė laiptinėje buvo pastumta, dėl ko buvo taip pat kreiptasi į policiją (tada Ž. kartu su K. buvo apstumdę jo draugę). Po šio įvykio, kiekvieną kartą sutikus K., ji būna agresyviai nusiteikusi. Renginio metu jis pats buvo išgėręs šampano, o Ž. su K. buvo neblaivūs. Kai K. priėjo prie jo, matė, kad ji buvo su alaus bokalu. Išėjęs iš kambariuko jis buvo kartu su P., jie dviese kalbėjosi. Tuomet priėjusi K. tiesiog griebė jį už bliuzono ir jis ją stumtelėjo. K. buvo nusiteikusi agresyviai, sakė, kad jis norėjo ją išmesti iš renginio, bet dabar jau tiksliai nepamena ką ji sakė. Jis norėjo pakviesti apsaugą, nes K. buvo agresyviai nusiteikusi. Paėjęs žingsnį nuo K., pajuto smūgį į galvą (veido sritį), tik negali pasakyti kur tiksliai, nukrito ant žemės ir buvo spardomas. Smūgis buvo stiprus iš dešinės, paties smūgio nematė. Spyrė jam į dešinį šoną, sudavė vieną smūgį ir jis nukrito ant žemės, tada gavo dar 4-5 smūgius, bandė stotis, ir vėl buvo pakartotinis smūgis į galvą, nukrito ir vėl pradėjo spardyti. Viskas įvyko labai greitai. Ž. spardė kojomis, jis bandė gintis, kažkas bandė atitraukti nuo jo Ž., jis bandė stotis ir vėl gavo smūgį į galvą, nukritęs vėl buvo spardomas. Sąmonės praradęs nebuvo. Nepastebėjo kur buvo K.. Aplinkiniai padėjo išvesti Ž.. Kai jis atsipeikėjo, Ž. jau nebuvo, kažkas bandė jam padėti, iškvietė greitąją pagalbą. Policija buvo užėjusi į greitąją. Po sumušimo, Ž. nematė. Jam buvo praskelta galva, skaudėjo veidą, kaklas buvo nubrozdintas, koja sužalota, sunkiai sekėsi paeiti, gydėsi porą savaičių. Turi nuotraukas, kurias nori pateikti. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes patyrė fizinį skausmą, laisvės suvaržymą, kadangi nenorėjo dėl sumušimų rodytis viešumoje, o tuo metu mokėsi ir dirbo, teko imti nedarbingumą. Taip pat buvo suplėšytas jo apynaujis bliuzonas, kurį pirko prieš savaitę. Po įvykio su Ž. nebandė susitikti. Neatsimena kaip Ž. buvo apsirengęs, nieko neatsimena dėl Ž. kepurės. Pažįsta K. ir A.. Kiek pasakojo P., kad bandė jį apginti, tačiau jis nematė ar P. gavo smūgį ir, kad akiniai nukrito ant žemės. Žino, kiek jam pasakojo P.. K. nepargriuvo ant žemės, kai ją nuo savęs atitraukė, jis K. netrenkė. Negali tiksliai įvardinti laiko, kada Ž. smurtavo prieš jį, nes nežiūrėjo. Pagarsinus iškvietimo duomenis (1 t., b. l. 6), paaiškino, kad V. sakė, jog skambino pagalbos telefonu, nežino kas skambino medikams. Jam suteikė pagalbą, jis kraujavo, buvo atsisėdęs, jį subintavo. Važiavo su medikais kartu su V.. Buvo apžiūrėtas, jam buvo padaryta galvos tomografija, galvoje siuvo tris siūles.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. sausio 11 d.) nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., su drauge V. B. ir dviem Vokietijos piliečiais: P. S. (pateikia visus jam žinomus duomenis) ir žino tik vardą M. (pateikia jam žinomus duomenis), atvyko į klubą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur vyko Naujųjų metų renginys, visi buvo šiek tiek išgėrę. Jam būnant renginyje su savo drauge V. B. ir draugu L. L. (tuo metu užsieniečių šalia nebuvo), prie jų, maždaug 3 metrų atstumu, stovėjo jam žinomi asmenys K. Š. ir Ž. G. (paaiškina konfliktines aplinkybes, susijusias su iškraustymu iš buto, kuomet susipažino su šiais asmenimis). Ž. G. metė į jį plastikinio butelio kamštelį. Jam ir P. būnant šokių aikštelėje ir kalbantis, prie jų priėjo K. Š., kažką pasakė ir griebė jam už bliuzono (89 Eur vertės), kurį greičiausiai ir suplėšė. Jis pasakė, kad eina kviesti apsaugą, kad juos išmestų iš renginio. Tada K. vėl griebė už bliuzono ir jis pajuto smūgį į galvą (pakaušį), tai padarė Ž. G.. Tada jis atsidūrė ant grindų ir Ž. G. jį toliau spardė, daugiausia į galvą, šoną, koją, į dešinę pusę, pataikė į kaklą. Atsimena tik tiek, kad juos (K. ir Ž.) atitraukė kažkokie žmonės, taip pat jį pradėjo ginti ir P.. P. vėliau jam sakė, kad gavo vieną smūgį į veidą nuo Ž. ir buvo sulaužyti jo akiniai. Negali pasakyti ar K. spardė, pats nematė. Muštynes matė draugas P., draugė V. nematė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo praskelta galva, stipriai bėgo kraujas, skaudėjo kaklą, visą dešinę pusę, koją, sunkiai galėjo paeiti. Jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sutrenkimas. Papildomos apklausos metu (2019 m. kovo 25 d.) parodė, kad priėjusi K. reiškė pretenzijas ir pykti, kad buvo iškraustyta iš buto, pokalbio metu K. sugriebė už bliuzono, jis pasakė, kad iškvies apsaugą. K. toliau liejo pyktį, po to sugriebė už bliuzono antrą kartą, jis norėjo išeiti, tačiau iš karto pajuto smūgį rankos kumščiu į galvą (pakaušį). Krisdamas ant žemės pamatė, kad smūgį sudavė Ž.. Jam nukritus ant žemės, Ž. spardė į įvairias kūno vietas, spyrė mažiausiai 5 kartus. Tada Ž. pradėjo nuo jo atitraukinėti nepažįstami žmonės, jis pats bandė stotis, jam nespėjus atsistoti, Ž. jam sudavė kumščiu kažkur į veido sritį, jis pargriuvo ir jam dar 2-3 kartus spyrė į dešinį šoną. Po to Ž. nuo jo atitraukė, kažkas iškvietė medikus, kiek jam žinoma jo draugė V. iškvietė policiją, tačiau ji įvykio nematė. Dėl K. veiksmų fizinio skausmo nepatyrė, jai pretenzijų neturi. Bliuzonas buvo suplėšytas tuo metu, kai jį mušė Ž.. Nemano, kad bliuzoną suplėšė K., nes tempimas nebuvo toks stiprus. Patikslina, kad nepamena, kuria tiksliai ranka ir koja jam sudavė Ž. (1 t., b. l. 13, 31).
Liudytoja V. B. teisme parodė, kad po vidurnakčio su A. buvo atlikėjų kambariuke, kur Ž. pradėjo kabinėtis žodžiais, pradėjo mėtyti mažus daiktus. Tada Ž. ji matė pirmą kartą. Atėjusi su A. kambariuke pamatė Ž. su K., ten buvo dar daugiau asmenų, bet ne daugiau nei 10 žmonių, kai kurie buvo pažįstami, nes kartu su L. buvo. Ji užsirūkė cigaretę, matė, kad tie žmonės nori priekabių, Ž. metė lyg kamštelį (tiksliai nežino), kažką kalbėjo, kalba buvo nukreipta į A.. Nepamena, kad A. būtų ką nors metęs į Ž.. Iki įvykio turėjo kažkokių incidentų su A., jai apie tai papasakojo jau po įvykio. L. paprašė, kad apsauga juos (Ž. ir K.) išvestų ir apsauga paprašė jų išeiti, tačiau iš renginio jų neišvedė. Po kažkiek laiko nuėjo į salę, ten kažką šnekėjosi, buvo ji, P. ir A.. K. su Ž. nematė, ji ramiai išėjo į tualetą, grįžo po 10 min. Įvykio metu buvo tualete, įvykio nematė. Per sąmyšį matė A. salėje, kaip išveda Ž. ir K.. A. stovėjo ir kraujavo, suprato, kad reikia kviesti greitąją. A. laikėsi už galvos, sakė, kad Ž. sumušė. Lauke policijos nebuvo, tą rytą policijos nematė. Greitajai sakė, kad reikia greitosios ir policijos, skambino maždaug iki pusvalandžio po sugrįžimo iš tualeto. Vėliau Ž. nematė, ne jis buvo galvoje. Dabar tiksliai nepasakys kaip viskas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė, nes buvo praėję mažiau laiko. Pamena, kad A. buvo nudrėskimai, mėlynės, turi nuotraukas savo telefone, buvo sutrenkta galva, bėgo kraujas. Mano, kad reikia pasistengti, kad padaryti tokius sužalojimus. Toje salėje buvo kiliminė danga, todėl neįsivaizduoja kaip galima susitrenkti galva, kad ją prasiskelti. Ž. puolė, kliuvo ir P., viskas vyko labai greitai. Žmonės išvedė Ž. ir K., buvo sąmyšis, nekreipė dėmesio kas juos išvedė. Vakarėlyje buvo daug žmonių, nežino ką jie sakė išvedant. Ji išvažiavo kartu su A.. Į policiją A. kreipėsi kitą rytą, ėjo duoti parodymus, nes P. užsienietis, nepatogu važinėti, po trijų dienų jis išskrido į Vokietiją. Ligoninėje, kol laukė apžiūrų, darė nuotraukas, po to gal darė nuotraukas namuose. Negali pasakyti kaip buvo apsirengęs Ž., taip pat negali pasakyti dėl jo kepurės. Nepažįsta K. ir A.. Dėl alkoholio gali pasakyti, kad ji neuostė Ž. ir K., tačiau pagal elgesį jie buvo agresyvūs nuo atėjimo į kambariuką, kai tik juos pamatė ir pradėjo kabinėtis, mėtyti daiktus į A.. Jų elgesys buvo iššaukiantis.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. gegužės 21 d.) liudytoja V. B. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., tikslaus laiko neatsimena, su draugu A. atėjo į Naujametinį vakarėlį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki vakarėlio su A. buvo pažįstami apie 2-3 mėnesius. Matėsi, kad Ž. G. ieško problemų – pastoviai kabinėjosi prie kitų žmonių, rūkykloje į A. metė kažkokį mažą daiktelį, tada jie paprašė apsaugos Ž. išvesti, nes kelia konfliktą ir kabinėjasi prie A., tačiau apsauga Ž. neišvesdino. Ž. buvo kartu su mergina K. (pavardės nežino). Kiek matė, tai K. nepanaši į adekvatų asmenį. Po kiek laiko, vakarėlio įkarštyje, ji (liudytoja) nuėjo į tualetą, sugrįžusi pamatė A. gulintį ant grindų, o kiti žmonės atitraukinėjo Ž. nuo A.. Paties muštynių fakto nematė, matė tik labai kruviną A., jam bėgo kraujas per visą kaklą. Iškvietė greitąją pagalbą, ji kartu su A. išvažiavo į ligoninę (1 t., b. l. 71).
Liudytoja K. Š. teisme parodė, kad pažįsta Ž., kartu negyvena, įvykio metu buvo pora. Taip pat pažįsta A., nes seniau jai negrąžino jos didelės vertės daiktų. Su Ž. užėjo į organizatorių patalpas, pamatė A., kuriam pasakė: „labas rytas“. Tada prasidėjo sąmyšis, juos (Ž. ir ją) išvarė iš tų patalpų, tačiau iš renginio neišvarė. Salėje A. priėjo prie jos ir griebė ją už plaukų, trenkė iš kumščio. Ž. pradėjo ją ginti. A. draugai pradėjo Ž. pulti, ji pakėlė Ž. kepurę nuo žemės. Juos (ją ir Ž.) išvedė, „chebra“ tampė ją už kojų ir rankų, dėl ko jai atsinaujino raiščių trauma. Juos užpuolė A. – trenkė jai į galvą, o Ž. gynė ją. A. pagriebė ją už plaukų, pasakė, kad jos nekenčia, tada prasidėjo sumaištis, kilo riaušės. Visi buvo normaliai įkaušę. Ž. kieme jai sakė bėgti, bet ji nespėjo, kiti ją sugriebė už rankų ir kojų, ji pradėjo rėkti, kad kviestų policiją, tada ją paleido. Kieme prie durų V. sakė, kad jai sulaužys žandikaulį. Ž. pabėgo, o ji nespėjo. Aplinkui buvo žmonių. Gailisi, kad nesikreipė į policiją, net gydytojo pažymos neturi. Kraujas jai nebėgo, buvo tiesiog sumušimas. Jai A. trenkė į galvą, išrovė kuokštą plaukų – viena ranka laikė už plaukų, o kita ranka trenkė. Savaitę laiko jautė pasekmes. Kambarėlyje prasidėjo rėkavimai, kad ją reikia išvežti į psichiatrinę. A. pradėjo pulti, kad jie (ji ir Ž.) negali čia būti, todėl jie iš tų patalpų išėjo, nes apsauginiai paprašė. Neatsimena, kad būtų daiktų mėtymas, prisimena, kai kažkokia draugė pradėjo ją stumdyti, bet situacijos ji nesuprato, nes jų nepažįsta. Ž. turėjo baltą kepurę, kurią ji pakėlė nuo žemės. Jie (ji ir Ž.) buvo bendroje salėje, kai A. draugai puolė Ž., numušė nuo galvos kepurę. Visi buvo išgėrę. Ji taip pat buvo išgėrusi, nes normalu - šventė Naujuosius metus. Ilgai ten nebuvo, nusipirko po porą kokteilių, išgėrė. Tik pamatęs juos, A. pradėjo šaukti, isterikuoti, tai požymis, kad buvo nestabilus žmogus. Kai išėjo iš kambariuko išėjo ir buvo bendroje salėje, po 10-15 minučių priėjo A., griebė ją, ji pradėjo rėkti, kad mušasi, tada kilo riaušės. A. griebė ją už plaukų ir trenkė. Ž. nutraukė nuo jos A., tuomet kiti pradėjo pulti Ž., prasidėjo sąmyšis. A. pamatė ant grindų, pati gavo smūgį į galvą. Nematė, kad kažkas trenktų A., nematė ar Ž. gindamas ją sumušė A., nes ten kilo masinės riaušės, juos išvarė į lauką. Nežino, kodėl nekvietė policijos. Lauke juos (ją ir Ž.) pradėjo vytis, Ž. pirmas bėgo nuo nepažįstamų vaikinų, kurie grasino, gal tai buvo A. draugai. Kai ji bėgo, vienas iš jų pakėlęs kumštį jai grasino trenkti, kad jos draugas puolė jų draugą. Apklausoje pasakė ką žinojo. Nepažįsta K. ir A.. Neatsimena ar po A. smūgio nukrito, nes jai buvo šokas. A. jai griebė už plaukų viena ranka, o su kita trenkė per veidą, nuo to viskas ir prasidėjo. Ne ji kėsinosi, o jai trenkė A.. Apklausoje buvo sutrikusi, todėl ne visus parodymus užrašė normaliai, paskui turėjo pakeisti parodymus, nes ne vieną kartą prie jos pribėgo ir trenkė A., kelis kartus, kiti pradėjo A. nuo jos stumdyti, o ji pradėjo rėkti, kad mušasi. A. buvo pribėgęs tris kartus, sudavė vieną stiprų smūgį. Nematė ar tada šalia A. buvo draugų. Apsauga (neatsimena kiek apsaugos darbuotojų) juos (ją ir Ž.) išvedė, paliko, išėjo kiti ir prasidėjo. Nematė, kad kažkas kažką muštų, pati gavo smūgį, nesiorientavo situacijoje. Nežino kas iškvietė apsaugą. Salėje buvo gera nuotaika, pradėjo šokti, šoko viena priėjusi prie didžėjaus, Ž. buvo šalia už nugaros. Pribėgo A., griebė ją, ji rėkė, kad muša. A. buvo kelis kartus priėjęs, vieną kartą trenkė, kiti pribėgo prie A., atitraukė ją nuo A., pati išsivaduoti negalėjo, nes griebė už plaukų, ji pradėjo šaukti, kad muša. Kai prasidėjo riaušės, Ž. nematė, rado tik kepurę, nes Ž. pradėjo pulti. Pirmą kartą A. nustūmė Ž. ir tada Ž. pradėjo pulti. Į apsaugą nesikreipė. Reikėjo lauke iškviesti policiją, neturėjo telefono, buvo sutrikusi.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. gegužės 21 d.) liudytoja K. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., atėjo su vaikinu Ž. G. į Naujametinį vakarėlį adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su Ž. sėdėjo prie staliuko, atsisukusi pamatė A., kuriam sarkastiškai pasakė: „oo labas rytas“, vien dėl to, kad jaučia jam nuoskaudą, nes anksčiau gyveno nuomotame bute, kur A. ir jo draugė ją apvogė, kol ji buvo išvykusi. Tada nusisuko ir nebekreipė į A. dėmesio. Tada išgirdo kaip A. rėkauja, o jiems (jai ir Ž.) kažkas sakė nekreipti dėmesio, kažkas iš A. draugų sakė A. ramintis, nes uždarys į psichiatrinę. Tada kažkas iškvietė apsaugą, kuri jiems pasiūlė išeiti iš kambariuko ir eiti į bendras patalpas. Paklausė apsaugos darbuotojo ar jie yra išvaromi iš vakarėlio ar gali likti? Apsaugos darbuotojas atsakė, kad gali likti, tik turi eiti į bendras patalpas. Būnant kambariuke, iš kurio turėjo išeiti, A. draugė (jos nepažįsta) ją apstumdė. Tada ji su Ž. išėjo į bendras patalpas. Šokio metu, staiga pribėgo A. ir pradėjo ją plūsti, pastūmė ją, tada kažkas patraukė A. nuo jos. Po kiek laiko A. vėl pribėgo prie jos, griebė už plaukų ir kėsinosi jai trenkti. A. buvo supykęs, bet ji sušvelnino smūgį patraukdama galvą, dėl to jai buvo išrautas kuokštas plaukų. Tada A. nuo jos patraukė kažkokie vyrai, ir tada ji pradėjo dairytis savo draugo Ž., pamatė, kad Ž. kepurė ant žemės ir, kad Ž. išveda į lauką, ją taip pat vedė kartu kažkokie asmenys. Išėjus į lauką, kažkuri A. draugė jai grasino sulaužyti žandikaulį. Ž. jai sušuko „bėk“, bet ji pabėgti negalėjo, ją pagavo kažkokie asmenys, kurie ją pakėlė ir sakė, kad neša į vidų. Ji pradėjo klykti „kvieskit policiją“, tuomet ją paleido ir ji pabėgo (1 t., b. l. 74-75).
Liudytojas L. L. teisme parodė, kad su A. yra draugai, buvo Naujametinė naktis, atėjo į renginį pasilinksminti. Pirmieji konfliktai prasidėjo atlikėjų zonoje (kambariuke), žodžiais pradėjo kabinėtis kaltinamasis prie A.. Jis iškvietė apsaugą, apsauga išvedė kaltinamąjį, bet iš renginio nepašalino. Smurtinis konfliktas prasidėjo vienoje iš scenų, prasidėjo stumdymasis, A. atsidūrė ant žemės, buvo iškviesta greitoji. Matė, kaip A. krito. Bėgo skirti konflikto, bet buvo nublokštas viena ranka, ten buvo suirutė, konfliktas prasidėjo iš niekur nieko. Matė, kaip Ž. smūgiavo A.. Pradžioje buvo pasistumdymai, paskui smūgis į veido sritį. A. nugriuvo ant žemės, bandė atsistoti ir vėl gavo smūgį. Bandydamas juos išskirti pats buvo nublokštas. A. nuo Ž. iš pradžių gavo ranka, paskui A. gulėdamas ant žemės bandė apsiginti, tada A. buvo smūgiai kojomis. A. gulėjo ant žemės, kai Ž. spardė kojomis, tačiau kurioje vietoje tiksliai neatsimena. Ten buvo trys erdvės (patalpos), vienoje iš jų įvyko konfliktas. Atlikėjų erdvėje buvo pirminis žodinis konfliktas, smurtinis konfliktas buvo po valandos. Iš atlikėjų zonos Ž. buvo išprašytas apsaugos, A. paprašė iš ten išprašyti Ž.. Jis pats paprašė apsaugos ir Ž. išvesdino iš tos erdvės, bet ne iš renginio. Žmonių scenoje aplinkui buvo apie 1000, visų jis nepažįsta. Ž. draugė K. buvo oranžiniais plaukais, tarp jos ir A. buvo konfliktas, dėl ko nežino, muzika grojo garsiai. A. prieš merginą neatliko jokių veiksmų, nesistengė kurstyti konflikto. A. buvo atvykęs su draugais iš Vokietijos, dar buvo V.. A. pažįsta seniai (3-4 metai), o V. ne. A. buvo išgėręs 1-2 alaus. Atsimena, kad Ž. elgesys buvo agresyvus, tačiau nematė fakto, kad Ž. būtų vartojęs alkoholį. Jis pats renginyje buvo kaip technikas, atėjo pasavanoriauti (reguliavo garsą, šviesas, nes dirba su techniniais įrenginiais). Į atlikėjų zoną atėjo kartu su pažįstamu A., buvo susiję su renginiu. Kaip ten pateko Ž., nežino, tiesiog ėjo ir užėjo, įėjimas nebuvo saugomas apsaugos. Iš niekur nieko Ž. pradėjo žodžiais užgaulioti A., „išeik iš čia“, buvo keli tokie „pasistumdymai“. Ž. turėjo kepurę su ilgu snapeliu, ant jos buvo juodi elementai, spalvos neatsimena, mano, kad kepurė buvo tamsi. Žodinis konfliktas tarp A. ir K. buvo scenoje prieš smurtinį konfliktą. Valandą prieš atlikėjų zonoje mažoje patalpoje buvo pirmas žodinis konfliktas, o smurtas buvo kitoje, didesnėje patalpoje. Vokietis P. buvo labai šalia A.. Kai A. nugriuvo, K. buvo netoliese, o kur buvo V., nepasakys. K. matė konfliktą, buvo ji per ištiestą ranką nuo A.. A. sudavė mažiausiai tris smūgius (vienas į veidą, į galvos sritį, ir du su koja), o toliau buvo didelė suirutė. Gerai matė, kad A. ne vieną kartą jam buvo įspirta, vienas stiprus smūgis buvo kumščiu ir, kad A. suklupo. Spardė į pilvo aukštesnę pusę, viskas vyko ne daugiau kaip 20 min., negali tiksliai pasakyti. Paskui juos išskyrė minia žmonių. A. buvo iškviesta greitoji pagalba, palydėjo į greitąją ir A. kartu su V. išvažiavo. Žmonės bandė pagauti Ž., kad priduotų policijai, tai pasakė, kad jis pabėgo, buvo iškviesta policija. Nežino ar apsauga matė smurtą, vieną kartą apsauga išvedė iš atlikėjų zonos. Nematė, kad A. būtų sudavęs smūgius Ž.. A. gal tik žodžiu paprašė „atsiknisti“ nuo jo. Kiek atsimena, K. buvo rėksnė. Nuo pat pradžios buvo atlikėjų erdvėje, Ž. buvo konflikto iniciatorius. Ž. kabinėjosi prie daug ko, buvo išgėrusio žmogaus kabinėjimasis, todėl ėjo ieškoti apsaugos. Ž. daugiausiai kabinėjosi prie A., nežino dėl ko, gal, kad mažo ūgio, kad ilgais plaukais. K. ir Ž. įžeidinėjo žodžiu, prasidėjo žodinis konfliktas. Nežino dėl santykių tarp A. ir K.. Atlikėjų zoną paliko prieš 24.00 val., kai prasidėjo fejerverkai, po jų, prasidėjo smurtas. Jis pats atėjo jau į įkarštį, matė A. suduotą pirmą smūgį ir kaip A. krito. Paskui buvo antras smūgis, jis bėgo link A., bet buvo lengvai nublokštas. K. labai daug rėkė ant visų, kodėl toks ir toks, ne tik ant vieno A.. Nežino, ar kai vyko smurtas Ž. buvo su kepure. Į lauką nebėgo gaudyti Ž., bėgo kiti, bandė surasti Ž.. Nematė, kad būtų Ž. suradę. A. vedė į lauką, kai buvo atvažiavusi greitoji, A. buvo su V.. K. M. ir A. M. jis nepažįsta, J. Š. – apsaugos darbuotojas. Vandens butelis kambarėlyje neskraidė, žiebtuvėlis skraidė iš Ž. rankos. Skrido nuo sofos iš K. arba iš Ž. rankų, į jų sofą, o paskui atgal. Ant sofos sėdėjo jis, A., V., P.. Nežino ar Ž. su K. buvo su draugais. Ž. ir K. pažįsta iš matymo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. gegužės 21 d.) liudytojas L. L. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., gerokai po vidurnakčio, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykusiame Naujametiniame vakarėlyje buvo su drauge S. (kuri įvykio metu rodė vizualizacijas ir įvykio nematė). Kartu buvo ir A. su drauge V.. Į šį vakarėlį su A. jis atėjo kaip didžėjus, atėjo daug anksčiau nei prasidėjo renginys. Renginio pradžioje apie 23.00 val., „backstage“ (atlikėjų zonoje), ten negali eiti pašaliniai asmenys, Ž. G. jau mėgino žodžiu konfliktuoti su A.. Tik pamatęs, kad Ž. stumdo A., iškvietė apsaugą. Apsaugos darbuotojas išprašė Ž. iš atlikėjų zonos, bet iš paties renginio neišprašė. Ten buvo 3 scenos, Ž. pareiškė A., kad jis užsipuolė jo merginą K. (oranžiniais plaukais). Bet to tikrai nebuvo, nes A. iš viso neturėjo kontakto su K., ten buvo atstumas apie 5-6 metrus, garsiai grojo muzika, nieko nesigirdėjo ką kas kalbėjo. Tada Ž. iš kumščio trenkė į veidą A., pastarasis nukrito ant žemės, tada Ž. tempė už plaukų ir mažiausiai porą kartų spyrė į rankos ir galvos sritį. Jis mėgino A. ginti, bet buvo Ž. nublokštas link sienos, tada A. pabėgo į lauką, buvo iškviesta greitoji, o Ž. bandė pasišalinti, bėgo link (duomenys neskelbtini). Ž. vijosi daug žmonių, jis ir keli apsaugos darbuotojai (nepažįsta, kontaktų neturi) ir dar kokių 15 pašalinių žmonių, tačiau Ž. nepavijo (1 t., b. l. 66-67).
Liudytoja K. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nėra giminės. Buvo Naujieji metai, su draugais nutarė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), buvo neblaivi, matė, kad buvo po 24.00 val., gal 01.00-03.00 val., buvo mažoje patalpoje, ten buvo pirmą kartą. Pamatė kai panelė oranžiniais plaukais (K.) kalbėjo su mažesniu, pilnoku vaikinu (A.). Jos draugas buvo padauginęs alkoholio, todėl nuėjo prie draugo. Vėliau, maždaug 2-3 minučių bėgyje, tas vaikinas pradėjo K. tampyti už plaukų, spardyti, tiksliai matė du smūgius, toliau nematė, nuėjo pas draugą, kuriam buvo labai blogai. Ž. atitraukė savo panelę K. ir paguldė tą vaikiną (A.) ant žemės, kad nusiramintų. A. pradėjo stumdyti Ž., o Ž. norėjo sutramdyti, kad nemuštų K.. Matė, kad Ž. sudavė vieną smūgį į veidą. Kadangi jos draugui pasidarė bloga, jie išėjo į lauką. Laukė laikė savo draugą ir matė, kaip kylant į kalną link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), K. tampė už plaukų A., sakė: „ateik čia aš tave užmušiu“, šnekėjo visokiais negražiais žodžiais. Viduje garsiai grojo muzika, nežino, kodėl šie asmenys konfliktavo. Matė, kaip vieną smūgį sudavė Ž., jie buvo paguldę A.. A. sukinėjosi ir tyčia ar netyčia pataikė Ž.. Tada A. vieną smūgį delnu sudavė Ž.. Ž. buvo apsirengęs juoda striuke, kaip jai atrodo, buvo su šviesia kepure. Atrodo, kad A. numušė tą kepurę Ž.. Jos draugas su kuriuo buvo vakarėlyje ir kuriam pasidarė bloga yra A. Č.. Mano, kad jos draugas matė konfliktą. K. nuo jos buvo atstumu 4-5 metrai (ji su draugu stovėjo prie vienos sienos, o jie - prie kitos). K. su A. bendravo, kai kėlė savo draugą, matė, kaip K. tampė už plaukų, guldė ant žemės. Matė Ž., buvo dar du vaikinai su A. (vienas aukštas, kitas, kur buvo teisme). Ž. stovėjo šalia K., kai K. bendravo su A., Ž. bendravo su kitu. K. paguldė ant žemės A., mušė kumščiais gulinčią, tampė už plaukų, tiksliai nepasakys į kurias vietas mušė. Tuo metu Ž. buvo pasilenkęs, vėliau Ž. atsisuko ir pamatė, kad Ž. sudavė A. vieną smūgį. Draugas laikė, kad A. nusiramintų. Ž. sudavė gindamas merginą, patraukė A. ranką nuo K. plaukų ir sudavė vieną smūgį. Ž. buvo pasilenkęs, gal kažko ieškojo, gal buvo kažką pametęs, tai buvo prieš smūgį. Ž. merginą tampė už plaukų, sudavė merginai smūgius, o Ž. kažko ieškojo ant žemės, tada Ž. atsisuko ir sudavė A.. Ž. stovėjo su draugu ir A. stovėjo šalia K., tarp jų kilo konfliktas. Ž. bendraujant, A. tampė K. už plaukų, bet Ž. tuo metu buvo kažką pametęs ir ieškojo, viskas vyko Ž. už nugaros. Ž. to iš pradžių nematė. K. nerėkė. A. sudavė kumščiu K., kur tiksliai, nematė, bet matė, kai A. užsimojęs dviem rankom buvo, buvo du smūgiai iš vienos ir kitos rankos. Čia buvo smūgiai kai K. gulėjo. A. buvo paėmęs K. už plaukų ir sudavė du smūgius jai gulinčiai. K. riksmų negirdėjo, garsiai grojo muzika. Ž. stovėjo šalia ir kažko ieškojo ant grindų, pamatė ir sudavė vieną smūgį delnu A. į žandą, kuria ranka nepamena. A. parklupo, bet nenugriuvo. Nematė, kad Ž. spirtų su koja. Ji pasiėmė draugą ir jie išėjo. Iki įvykio Ž. ir K. nepažinojo. Konflikto mažoje patalpoje ji negirdėjo, matė L. L. ir A., kurie stovėjo prie merginos. Konfliktas vyko mažoje patalpoje, kur galima rūkyti. A. buvo su 2-3 draugais (vienas iš draugų L. L., kitas aukštesnis). Ji nematė, kad A. bėgtų kraujas. Taip pat nematė greitosios pagalbos, nes jau buvo išvykusi. Konfliktas vyko tarp A. ir merginos oranžiniais plaukais. Dėl jos apklausos policijoje paaiškino, kad ji sužinojo iš apsauginio (aukštesnįjį pažinojo, buvo jos kaimynas), kad ieško įvykio liudininkų, kurie matė konfliktą. Jis ją pakvietė, kad reikia liudininkų dėl to įvykio. To apsaugos darbuotojo vardo neatsimena, gal E. ar E., pasakyti negali. Ji nuėjo į PK prie stoties ir pasakė, kad viską matė, ją pakvietė apklausai. Policijoje apklausoje sakė, kad buvo su „R.“ ir A., bet tyrėja sakė, kad nemano, jog aktualu juos apklausti ir neįrašė jų.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. birželio 26 d.) liudytoja K. M. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., tikslaus laiko neatsimena, atvažiavo į Naujametinį vakarėlį (duomenys neskelbtini), adreso nežino, ten buvo pirmą kartą. Nuėjo prie baro, tada šokti. Sulaukusi fejerverkų, grįžo prie baro su pažįstamu „R.“ (jokių kontaktų ir duomenų neturi), su kuriuo ėjo į „steidžą“, toje vietoje buvo galima rūkyti. Su „R.“ parūkė, pašoko, atsigėrė alaus ir pamatė, kai merginą oranžiniais plaukais (K.) pradėjo tąsyti nepažįstamas vaikinas (A.). Matė kaip A. paėmė K. už plaukų ir smūgiavo kumščiu į veidą, ganėtinai stipriai, ne mažiau dviejų kartų. Tada, kaip suprato, priėjo K. vaikinas (Ž.) ir parvertė A. ant žemės. Kas vyko toliau viduje nematė, nes jos draugui pasidarė bloga ir ji išvedė jį į lauką. Lauke matė, kaip K. už plaukų išvedė į lauką ir tempė už plaukų kažkoks vaikinas ant kalno. Užtempus K. beveik ant kalno, tas vaikinas vėl smūgiavo į veidą, matė, tik kaip trenkė vieną kartą. Tada tas vaikinas K. laikė, o K. stipriai muistėsi ir šaukė: „a a padėkit, mane muša“. Tada vaikinas K. nutempė į parką, o ji grįžo į vidų ieškoti draugės. Dėl apsaugos darbuotojų, tai ten dirba visada tie patys apsaugos darbuotojai, apsirengę juodai, be jokių skiriamų užrašų, todėl nežino iš kokios jie firmos. Kiek žino, vienas apsaugos darbuotojas samdomas, o kitas – nuolatinis darbuotojas (1 t., b. l. 84-85).
Liudytojas A. M. teisme parodė, kad matė kaip A. nuo pat „tūso“ provokavo kitus žmones, garsiai reiškė savo nuomonę, bandė kalbėtis su panele oranžiniais plaukais (K.), kurie šviečia tamsoje. Matė, kaip A. užvožė Ž. per kepurę, K. trenkė per veidą, tada prasidėjo šurmulys, subėgo apsauginiai. Matė, kai A. mušėsi, o Ž. su pažįstamais pradėjo ginti K.. A. ištempė už rankos K. į lauką, jis į lauką nėjo. Matė, kaip Ž. su draugais atstūminėjo A., tramdė, kad nebūtų jokio sumušimo. Nematė, kad A. būtų suklupęs. K. nepažįsta, jos vardą žino per draugę. Čia tokia situacija, kad reikia padėti. Matė ir pasakė, kad Ž. kaltinamas, bet Ž. nėra kaltas – gynė merginą. Tame klube buvo pirmą kartą, ten buvo maža salė, daug dūmų, nes žmonės rūkė, viskas vyko ten. Jis pats tuo metu buvo su kitais draugais, nežino ar jie matė įvykį. Su didele draugų kompanija į vakarėlį atvyko apie 22.30 val., buvo išgėrę. A., K., Ž. vardus išgirdo per pirmą teismo posėdį. Į PK liudyti buvo iškviestas per K. M., kurios per naujuosius metus nepažinojo, jie nuo 2019 m. kovo 10 d. pora, susipažino per programėlę „Tinder“. Bendraujant išsiaiškino, kad matė įvykį ir gali padėti. Pamena, kad A. buvo su švarku, barzda (kepurės nematė), tamsiomis žaliomis kelnėmis, K. – oranžiniais plaukais, Ž. marškinėliai buvo įvairių spalvų. K. turėjo rankinę, atrodė, kad ji šviečia nuo neoninių lempų, nes švietė plaukai, striukė buvo geltonos spalvos. Ž. buvo su kepure, kurią A. numetė. Ta kepurė, kaip burtininko, snapelio nematė, matė apvalią kepurę, spalvos neatsimena. Kaltinamajam parodžius kepurę su snapeliu, nurodė, kad ši kepurė panaši, tačiau dėl snapelio nežino. Kompanijoje buvo apie 13 žmonių, atėjo su K., E., T., policijoje draugų vardų nenurodė. Draugai šoko, gal prie baro buvo. Patalpoje iš jų buvo 3-4, įėjo į rūkyklos patalpą ir pasimetė visi, parūkyti nuėjo keturiese. Kai prasidėjo tas šurmulys, tai nieko nerado, paskui skambinosi. Į policiją jis nuėjo pats, vasaros pabaigoje, su K. pradėjo bendrauti vasario viduryje. Rūkykloje tuo metu apsaugos nebuvo, prieš pat policijos atvykimą, lauke pasirodė apsaugos darbuotojai. Rūkykloje matė A., A. toje salėje K. tempė už rankos į lauką, tai ką jis matė paskutinį kartą. Įvykio lauke nematė. Lauke greitosios ir policijos automobiliai stovėjo apie valandą. Jis lauke nebuvo, nesigilino kas kaip, pamatęs greitąją ir policiją, iš karto užėjo į vidų. Abu apsauginiai buvo apie 2 metrų ūgio, stamboki, trumpų plaukų. Nematė kam greitosios pagalbos medikai teikė pagalbą. Su K. gyvena kartu, ji nežino, kad buvo apklaustas, atvažiavo kartu, jo šaukimą ji pamatė atsitiktinai. A. Č. nepažįsta, J. Š. buvo atvykęs į praeitą posėdį. J. Š. ten nematė, gal nepamena, bet nematė. J. Š. bilietų netikrino.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 1 d.) liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., atvyko į Naujametinį vakarėlį (duomenys neskelbtini). Vakaro pradžios nelabai atsimena, nes buvo nemažai išgėręs, vakarėlyje buvo daug žmonių, didelis triukšmas, neįmanoma net pašokti. Matė, kaip vaikinui Ž. (pavardės nežino), kažkoks vaikinas numušė nuo galvos kepurę, ir nuo tos kepurės viskas prasidėjo. Kažkas iš minios žmonių sakė A., kad jam jau seniai laikas į psichiatrinę, tada prasidėjo stumdymasis, kuris kurį pastūmė pirmas, nematė. Matė kaip A. per salę pradėjo tampyti merginą ryškios spalvos plaukais, kurios jis nepažįsta. Vaikinas geltonos spalvos plaukais pradėjo ginti K., kurią tuo metu tąsė po salę. Kadangi susidarė didelis būrys žmonių, atėjo apsauga, visi išėjo į lauką. Jis pats liko viduje prie baro, todėl nežino kas vyko toliau (1 t., b. l. 90).
Liudytojas J. Š. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu buvo prie įėjimo, atbėgo iš organizatorių, bet išvedė į lauką kiti žmonės, kur dabar kartu dirba, atvažiavo policija, greitoji. Buvo viduje, įvykio nematė, nes jis vyko renginio salėje. Jis pats padėjo draugiškai apsaugos darbuotojams dirbti, stovėjo prie durų, kad neužeitų nepageidaujami pašaliniai asmenys. Renginys vyko per Naujuosius metus, jis dirbo kaip apsaugos darbuotojas, per visus (duomenys neskelbtini) buvo 4 apsaugos darbuotojai, visi aukšti, juos pažįsta, šiuo metu visi išvažiavę iš Lietuvos, jis vienas likęs. Paties įvykio nematė, kažkoks konfliktas buvo, jis nesigilino. Nukentėjusįjį išvedė organizatoriai, buvo dar viena mergina, neatsimena, kaip atrodė. K. M. ir A. M. nepažįsta, gal žino iš matymo, bet vardų nežino. E., E. gal ir buvo apsaugos darbuotojai iš kitos kompanijos, nežino. L. P. pažįsta, šiuo metu jis yra Norvegijoje, bendrauja su juo „Messenger“. Kitus darbuotojus pažįsta iš matymo, tekdavo retkarčiais susidurti. Tuo metu jie buvo dviese, buvo dar (duomenys neskelbtini) apsauga. Jis pats stovėjo tarp durų prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), mato įėjimą ir kažkokią dalį koridoriaus, salė užtraukta užuolaidomis. Po kiek laiko išėjo, tiksliai negali pasakyti laiko, jau buvo atvažiavusi ir policija su greitąja, išvežė nukentėjusįjį. Paskui policijos pareigūnai pasakė, kad buvo konfliktas, sužalotas asmuo ir išvežtas. Policija numojo ranka ir išvažiavo. Po to niekas daugiau nesimušė, gal dar kažkas nubėgo ant kalno, bet jo akivaizdoje niekas nesimušė. Pamena, kad buvo visiškai neadekvati mergina, kuris draskė akis visiems aplinkiniams, rėkavo, šūkavo. Tos merginos neatsimena, paskutiniu metu jų nesutinka. Merginos šukuosena buvo ypatinga (apibūdina, atitinka K. išvaizdą). Mergina buvo neadekvati, gal buvo sumaišiusi alkoholio, labai daug keikėsi aplinkui, nesuprasi, ar pagalbos šaukėsi, ar ką nors keikė, ją buvo sunku suprasti. Nematė, kad tą merginą pultų, o lauke pats nebuvo. Nukentėjusįjį matė, pravedė jį, bet sužalojimų nematė, nepasakys kaip jis buvo apsirengęs. Paskui iš policijos sužinojo, kad buvo apdraskytas. Prie įėjimo yra pirma salė, paskui baras, buvo patalpa skirta tik renginių organizatoriams, apsauga ten neina, durys užrakintos, į šią patalpą galima įeiti iš vienos scenos ir kitos scenos. Dirba dar kiti apsauginiai, gal jie buvo pakviesti į tą kambariuką, gal ir salėje buvo apsaugos žmogus. Negali pasakyti ar nukentėjusįjį nešė ar pats ėjo. Prie baro yra mažesnė salė, pirma užėjusi iš karto mažesnė salė yra, baras ir trečia didelė, tai yra trys salės su baru. Jis neieškojo žmonių, kurie matė įvykį. Kaltinamąjį yra matęs per renginius anksčiau. Įvykio metu buvusio renginio metu kaltinamojo neįsidėmėjo, ten stebėjimo kamerų nėra. Jo (liudytojo) ūgis yra 203 cm, o L. P. – 2 metrai, kiti apsauginiai buvo mažesni.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 9 d.) liudytojas J. Š. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., savanoriškai dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Visą vakarą stovėjo prie durų, kontroliavo įeinančius asmenis. Nieko nematė kas ten vyko, nes kiek žino, viskas vyko salės viduje. Kol nuėjo iki įvykio vietos, viskas jau buvo pasibaigę. Tą vakarą kartu su juo dirbo L. P. (nurodo telefono numerį), kuris persikėlė gyventi į Norvegiją (1 t., b. l. 93).
Liudytojas A. Č. teisme parodė, kad Ž. G. nepažįsta. Dalyvavo Naujametiniame renginyje, konfliktų buvo su daug kuo. Buvo daug žmonių, jis pats buvo su drauge K. M.. Miglotai atsimena aplinkybes. K. pasakojo, kad buvo muštynės, sakė, jog panelę sumušė vaikinas, o kitas pradėjo ginti. Kiek pasakojo draugė, tiek ir atsimena. Jam buvo bloga, supykino, buvo labai daug išgėręs, draugė jį išvedė. Po poros dienų pasakojo kas įvyko. Po Naujųjų metų jis su drauge išsiskyrė, o kai vėliau susitiko, tada ir papasakojo jam. Negali pasakyti kiek su drauge pabuvo, nuo pat pradžių atėjo su drauge, vėliau išsiskirstė. Ten buvo trys salės: rūkykla ir dvi salės. Kai draugė jį išvedė, matė susistumdymą – stumdėsi vaikinas su vaikinu, vaikinai buvo aukštesni už jį, negali pasakyti tai buvo salėje, ar rūkykloje. Vaikinų veidų neįsidėmėjo, negali pasakyti bruožų. Tuo metu kepurės nematė. Įsiminė panelės batus (apibūdina), norėjo prieiti ir pasakyti panelei, kad atiduotų jam batus, nes labai patiko. Panelės šukuosena – raudoni, oranžiniai plaukai. Konflikte šios panelės nematė. Jam draugė sakė, kad buvo konfliktas su ta mergina ir vaikinu. Kažkuris, kažkurį pastūmė, bet kuris, nematė, atpažinti negalėtų. Viskas vyko salėje. Negali pasakyti ar buvo kas nukritęs ar sužalotas. Kai jį išvedė į lauką, ten parūkė, dar išgėrė, neprisimena ar lauke buvo konfliktas. Jį nuo alkoholio pykino, į lauką nuvedė draugė, dar apsauginiai klausė kas čia vyksta. Vienas apsauginis buvo rūkykloje, atiminėjo cigaretes, nes kai kurie rūkė ne rūkyklos teritorijoje. Prie durų buvo du apsauginiai. Aukšti apsaugos pareigūnai buvo, apsikirpę, stambūs apie 2 metrų ūgio, su uniformomis. Jo draugė K. alkoholį vartojo, sveikata nesiskundė. A. M. gyvena netoliese, su juo nebendrauja. Į renginį atėjo dviese su drauge K., susitikę buvo prieš tai, vartojo alkoholį, paskui atėjo į (duomenys neskelbtini). A. irgi renginyje buvo. Iš renginio išėjo vienas, pranešė K. SMS žinute, kad išeina, nežino kur ji buvo po to.
Liudytojas P. S. teismo posėdyje (vykusiame vaizdo konferencijos būdu) parodė, kad bandė švęsti Naujuosius metus Lietuvoje kartu su nukentėjusiuoju A.. Susipažino su A. prieš 9 metus Vokietijoje, nuo tada reguliariai lankosi vienas pas kitą, Lietuvoje buvo gal 10 kartų. Ž. G. anksčiau niekada nematė, tikrojo vardo nežino, tik pravardę „S.“, taip vadino šventėje. Praėjo daug laiko negali nieko pasakyti daugiau, nei yra pasakęs. Šventėje buvo kartu su A., A. jam pasakė, kad susirinkę žmonės yra nemalonūs, paprašė apsaugos, kad iš patalpos išvestų tuos žmones. Po kurio laiko A. priėjo prie jo ir pasakė, kad dar tie žmonės čia, A. buvo susijaudinęs. Iš karto priėjo moteris ir užpuolė A.. A. gynėsi, paskui priėjo kaltinamasis, kuris trenkė ranka A. į galvą. A. nukrito, gulėjo ant grindų, kaltinamasis spyrė koja į galvą. Po to iškvietė apsaugą, policiją, greitąją pagalbą. Moteris užpuolė, A. tik gynėsi, moteris nagais draskėsi, ją A. pastūmė ir atėjo kaltinamasis. Jis paklausė kaltinamojo ką jis daro, kaltinamasis pasakė, kad jo draugai čia. Jis bandė kalbėtis su kaltinamuoju angliškai, bet kaltinamasis liepė eiti šalin ir vieną kartą trenkė A. į galvą. Blogiau buvo kai spyrė vieną kartą koja A. į galvą. Jis (liudytojas) pametė savo akinius, kai tai įvyko. Kai A. trenkė pirmą kartą, jis buvo tarp jų, pats sužeistas nebuvo. Akiniai nukrito, paskui juos užsidėjo atgal. Patalpa, kurioje vyko konfliktas, buvo maža, su kilimine danga, ten buvo visur geriama. Konfliktas prasidėjo kai kaltinamojo draugė (K.) užpuolė A.. K. atrodė neaukšta, plaukai - raudoni dredai, buvo susijaudinusi, daug šaukė. Ž. G. – pakankamai aukštas, stiprus, raumeningas, tamsiais plaukais. Ž. G. po trenkimo A., išeidinėjo iš patalpos, jis paklausė, kas atsitiko, Ž. G. atsakė, kad ji jo draugė. Neatsimena ar Ž. G. buvo su kepure. Apie santykius su K. A. jam papasakojo tik kitą dieną po konflikto. Muziką salėje išjungė dėl susistumdymo, visi matė kas atsitiko, nebuvo patalpoje daug žmonių, apie 20-30. Iki tol su A. šoko salėje, paskui jau niekas nešoko. Kai K. priėjo prie jų (jo ir A.), jie tiesiog stovėjo. Po poros sekundžių priėjo ir kaltinamasis. Kai K. užpuolė A., kaltinamasis buvo šalia. Kaltinamasis matė konfliktą tarp K. ir A.. Po įvykio kaltinamasis pats išbėgo iš salės, K. išbėgo kartu. Jis pats tuo metu rūpinosi A., apsauga atėjo gal po 2-3 minučių. Niekas A. negynė, A. gulėjo ant grindų, kraujavo. Šaukdami pakvietė apsauga, Ž. G. pabėgo, turbūt bijojo, kad suims. Kitą rytą iš karto kartu su A. jis nuėjo į policiją, raštu parašė, nes ten su jais nenorėjo kalbėtis, davė blanką, kurį turėjo užrašyti. A. ligoninėje negulėjo. Su V. A. važiavo greitąja, o jis su taksi nuvažiavo pas A. į namus (A. jam davė raktą nuo savo buto). Policija buvo atvykusi po įvykio, bet nieko nerado. Ten buvo daug nepažįstamų žmonių. Negirdėjo ar Ž. G. suduodamas smūgį sakė ką nors A..
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. liepos 30 d.) liudytojas P. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atvyko iš Vokietijos su draugais M., M. ir B. pas A. sutikti Naujųjų metų. Jis daug metų yra pažįstamas su A.. Jo draugai vokiečiai įvykio nematė. A. juos (jį ir jo draugus vokiečius) pasikvietė į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, buvo 3 erdvės su skirtingomis muzikomis, šoko, dainavo, šventė Naujuosius metus. Prie jo priėjo A. ir pasakė, jog klube yra grupelė asmenų, nusiteikusių nelabai teigiamai, kuriuos A. paprašė išvesti apsaugos darbuotojų. Bet apsaugos darbuotojai to nepadarė. Ta grupelė, šokių aikštelėje priėjo prie A. ir jo, viskas vyko labai greitai – moteris raudonais plaukais šaukė ir bandė draskyti A. veidą nagais. Tada priėjo aukštas vyras, kurio jis paklausė kas ta mergina, jam atsakė, jog tai jo mergina, tada paklausė Ž. ar galėtų nuraminti savo merginą. Užuot nuraminęs K., Ž. pašoko ir trenkė A. kumščiu vieną kartą į veidą. Tuo metu jis stovėjo tarp A. ir Ž., ir Ž. jį kliudė, jam nukrito akiniai ant žemės. Taip pat ir A. po smūgio nukrito ant žemės. Mano, kad A. nebuvo praradęs sąmonės, bet garantuoti negali, nes jo akiniai buvo numesti ant žemės, o be akinių nieko nemato, pirmiausia turėjo surasti akinius. Tiek jis pats, tiek ir kiti žmonės kvietė apsaugą. Kol A. buvo ant grindų ir bandė atsistoti, Ž. stipriai užsimojęs spyrė du kartus A. į veidą, po to Ž. kartu su K. išbėgo į lauką. Vienu metu visi atsidūrė lauke, norėjo iškviesti greitąją pagalbą A., nes A. buvo kruvinas. Vakarėlis tuo ir pasibaigė, atvažiavusi greitoji medicinos pagalba išvežė A., o jis su draugais važiavo taksi automobiliu. A. nesudavė nei K., nei Ž., tiesiog mėgino apsiginti nuo K., ją atstumdamas. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes įvykio metu jam nebuvo padaryta žala (1 t., b. l. 111-112).
Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 1 d. 04.02 val. pranešėja V. B. informavo, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes jos draugą sumušė keli asmenys, prakirsta galva. Mušeikos pasišalino. RVUL slaugytoja pranešė, kad GPM 04.49 val. dėl galvos žaizdos ir galvos sumušimo pristatė A. K., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) patyrė sužalojimus. Po apžiūros paleistas. Papildomoje informacija apie patikrinimą nurodoma, kad nukentėjusysis A. K. dėl galvos sumušimo su GPM išvyko į ligoninę, jį sumušusį asmenį pažįsta, kai bus blaivus kreipsis savarankiškai. 2019 m. sausio 1 d. 10.15 val. skambinta A. K. (nurodomas tel. Nr.), atsiliepusi moteris nurodė, kad A. K. stipriai neblaivus, miega. Prašo jų netrukdyti, su A. K. galima susisiekti po 24 valandų ir tuomet viską nurodys (1 t., b. l. 6-7).
Šalies argumentai
A. K. 2019 m. sausio 1 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas jam žinomų asmenų, su kuriais yra buvę konfliktu su policijos įsikišimu, tai K. Š. ir jos vaikinas, kurio vardo nežino, pavardė – G.. Konfliktas įvyko viduryje šokių aikštelės – jis buvo nugriautas ant grindų ir suspardytas į galvą, ir visą kūną. Jam praskelta galva, sumuštas kaklas ir veidas. Po įvykio buvo išvežtas su GMP į ligoninę (1 t., b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvada G 207/2019 (01) patvirtina, kad remiantis A. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, A. K. VšĮ RVUL kliniškai nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kūne. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL. 2019 m. sausio 3 d. VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis, kuris neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuojamas. VšĮ RVUL nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, didį, neužsifiksavo. Paties A. K. susižalojimo galimybė, griūnant ir pakaušiu atsitrenkiant į kietą, buką, paviršių, neatmetama. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai pasekmių neturi (1 t., b. l. 18-19).
Daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas A. K. pateiktas bliuzonas. Apžiūros metu nustatytas bliuzono suplyšimas – kairėje pusėje prie kaklo plyšio ilgis 21 cm, kairės rankovės pažastyje 3 cm įplyšimas. Nukentėjusysis paaiškino, kad plyšimas kairėje rankovėje atsirado taip pat muštynių metu. Bliuzono galinėje (nugaroje), daugiau kairėje pusėje matomos dėmės. Nukentėjusysis paaiškino, kad tai kraujo žymės, nes muštynių metu buvo praskelta galva ir bėgo kraujas. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose. Po apžiūros bliuzonas grąžintas A. K. (1 t., b. l. 36-42).
Šalies argumentai
P. S. 2019 m. sausio 1 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) jo draugą A. užpuolė nepažįstama mergina raudonomis veltinėmis kasytėmis (dredais). A. apsigynė, paprašė jos liautis ir išeiti. Vėliau priėjo šios merginos vaikinas ir trenkė jam į veidą, po to trenkė į veidą A.. A. pargriuvo ant grindų. Merginos vaikinas (žmonių vadinamas „S.“) spyrė A. į galvos sritį ne mažiau kaip du kartus, kol A. gulėjo ant grindų. Po to „S.“ vadinamas vaikinas pabėgo prieš atvykstant apsaugos darbuotojams. Nurodo, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 22.15 val. grįš namo į Vokietiją (1 t., b. l. 95, 104).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiklos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Tokio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir dėl to atsirado padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai ir tikslai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-404/2014, 2K-164-976/2015, 2K-7-489/2015, 2K-160-697/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Ž. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. sausio 1 d., laikotarpiu tarp 02.00 val. – 04.00 val., viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tarpusavio žodinio konflikto su A. K. metu, tyčia kumščiu sudavė jam į veido sritį, po ko A. K. nugriuvus ant žemės spardė ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaltinamasis Ž. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad specialiai A. K. nemušė, nebent netyčia galėjo jam suduoti gindamas savo draugę K. Š.. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius Ž. G. parodymus, nes jie prieštarauja kitiems bylos duomenims bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamojo pateiktos versijos dėl 2019 m. sausio 1 d. įvykio teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringos. Teisme Ž. G. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis padarė klaidą, nes nelabai skaitė ir pasirašė parodymus gerai neįsigilinęs, jam iš vidaus buvo toks jausmas, kad gynė draugę, o dabar jį kaltina. Paskui pamatė, kad padarė blogai, pasisamdė advokatą ir teisme duoda teisingus parodymus, kad tuo metu, kai stūmė A. K., galėjo jam sutrenkti, o kai žengė žingsnį link A. K., galėjo jį užkliudyti, dėl ko galėjo atrodyti, kad jam spyrė. Taip pat patvirtina, kad tarp K. Š. ir A. K. iš anksčiau buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl susitikti A. K. jam buvo nemalonu, jam būnant mažajame kambaryje, sutikęs A. K. pasakė jam „mažas, storas“. A. K. metė į jį plastikinį buteliuką, pradėjo rėkti. Jis buvo apsaugos išprašytas iš šios patalpos, nors jokio konflikto nebuvo. Vėliau šokant mažesnėje salėje, staiga kažkas numetė nuo jo galvos kepurę. Jis nuėjo pasiimti kepurės ir, pamatė, kad kepurė sutrypta ir nešvari, o atsisukdamas išgirdo, kad rėkia draugė K. Š.. Pamatė, kad A. K. laikė K. Š. už plaukų ir kėsinosi trenkti, jam atrodo, kad A. K. trenkė – viena ranka laikė už plaukų ir norėjo trenkti, bet nepataikė, ranka praslydo. Jis atbėgo ir griebė A. K. už rankų, trenkė jam į pilvą, tada A. K. paleido K. Š., tuo metu surėkė A. K. ką jis daro, kad paleistų. Tuo metu stūmė A. K. ir ranka užkliudė A. K. veidą, A. K. užkliuvo ir nukrito. Pasisukęs pamatė, kad kepurė už A. K., tada žengė žingsnį, gal dėl to atrodė, kad spyrė. P. S. sakė „stok“ ar kažką panašaus, o jis pats tuo metu lenkėsi paimti kepurę. Juos (jį ir K.) išvedinėjo, buvo išsigandęs tamsiai apsirengusių žmonių, todėl su K. Š. bandė pasišalinti. Lauke jis pabėgo, bet K. Š. pagavo ir keliese nešė į vidų, draugė rėkė, kad kviestų policiją, ją paleido. Vėliau su K. š. susitiko prie (duomenys neskelbtini), nuėjo į kitą klubą dėl pagalbos, bet ten jiems padėti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. teigė, kad organizatorių kambaryje, A. K. iš niekur nieko į jį metė 0,5 l plastikinį, beveik pilną, mineralinio buteliuką. Kažkieno iškviestas apsaugos darbuotojas, jam ir K. pasakė išeiti iš kambario, nors jie nekonfliktavo. Jie perėjo į kitą salę ir jau buvo pamiršę tą įvykį, tačiau maždaug po valandos, bešokant su K. Š., jam nuo galvos kažkas staiga nuėmė kepurę. Tada jis pradėjo dairytis kas jam nuėmė kepurę ir atsisukęs pamatė, kaip A. K. smūgiuoja kumščiu į veidą jo merginai K. Š., smogė kelis kartus. Neatlaikęs tokio vaizdo – smogė A. K. kumščiu į veidą, neatsimena vieną ar du kartus, tada A. K. nugriuvo. Tada pradėjo dairytis savo kepurės ir rado ją sutryptą. Tuomet atsisukęs pamatė, kad A. K. laiko K. Š. už plaukų ir smūgiuoja jai kumščiu į veidą. Tad visi žmonės pradėjo skirti K. Š. ir A. K., o A. K. vėl nukrito (sėdomis ant užpakalio) ir jis tada A. K. spyrė vieną kartą į viršutinę dalį. Tada juos (jį ir K.) į lauką vedė A. K. draugai ir apsaugos darbuotojas. Kiti asmenys pradėjo klausinėti, kažkas parodė į jį. Tada jis pasakė K. Š., kad „bėgam“. Jis pabėgo, o K. Š. sugavo, bet po kažkiek laiko K. Š. paleido. Jie (jis ir K.) susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir kartu ėjo namo. Kaltinamojo draugė liudytoja K. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino Ž. G. nurodytas aplinkybes, kad A. K. jai griebė už plaukų ir trenkė kumščiu, ne kėsinosi, o trenkė. Ž. G. ją tik gynė, tada A. K. draugai puolė Ž. G.. Nurodė, kad nematė, kad kažkas trenktų A. K., taip pat nematė ar Ž. G. ją gindamas mušė A. K.. A. K. prie buvo pribėgęs 3 kartus, kiti pradėjo A. K. nuo jos stumdyti, o ji pradėjo rėkti, kad mušasi. Po gauto smūgio pati nesiorientavo aplinkoje. Pirmą kartą nuo jos A. K. nustūmė Ž. G. ir tada Ž. G. pradėjo pulti. Kai A. K. prišoko, Ž. G. nematė, rado tik jo kepurę. Juos išvarė į lauką, pradėjo vytis nepažįstami vaikinai, kurie grasino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šokio metu prie jos staiga pribėgo A. K., pradėjo ją plūsti ir pastūmė, tada kažkas A. K. nuo jos patraukė. Po kiek laiko A. K. vėl pribėgo prie jos – griebė už plaukų ir kėsinosi trenkti, ji sušvelnino smūgį patraukdama galvą, dėl to jai buvo išrautas kuokštas plaukų. Tada A. K. nuo jos patraukė kažkokie vyrai. Tada ėmė dairytis savo draugo Ž. G. ir pamatė, kad Ž. G. kepurė ant žemės, o Ž. G. išveda į lauką. Ją taip pat kažkokie asmenys išvedė į lauką. Išėjus į lauką Ž. G. sakė bėgti, bet ji pabėgti negalėjo, ją pagavo nežinomi vaikinai ir nešė į vidų, tada pradėjo rėkti, kad kviestų policiją. Ją paleido ir ji pabėgo. Šiuos liudytojos K. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji yra kaltinamojo draugė, todėl suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Be to, jos parodymai prieštarauja kitų liudytojų (L. L., P. S., V. B., J. Š.) ir nukentėjusio A. K. parodymams.
Kaltinamojo Ž. G. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo A. K. pareiškimu ir parodymais, liudytojų V. B., L. L., J. Š., P. S. parodymais, įvykio registracijos duomenimis, P. S. paaiškinimu, specialisto išvada, taip pat iš dalies paties kaltinamojo Ž. G. ir liudytojos K. Š. parodymais, kad konfliktas tarp jų buvo. Visų pirma tiek kaltinamasis Ž. G., tiek nukentėjusysis A. K. bei liudytoja K. Š. patvirtino aplinkybę, kad tarp jų jau iš anksčiau buvo nusistovėję konfliktiniai santykiai. Analizuojant kaltinamojo ir liudytojos K. Š. parodymus matyti, kad jie konflikto iniciatoriumi įvardija A. K., nes jis organizatorių kambarėlyje metė į juos plastikinį buteliuką, garsiai rėkavo, todėl kažkas iškvietė apsaugą ir apsauga liepė jiems išeiti iš organizatorių kambariuko į bendras patalpas. Tačiau aplinkybę, kad A. K. buvo konflikto iniciatorius paneigia liudytojai P. S., L. L., V. B., taip pat pats nukentėjusysis A. K.. Analizuojant šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus dėl minėto epizodo nustatyta, kad tik atėjus į organizatorių kambariuką Ž. G. žodžiu, įžeidžiančiai pradėjo kabinėtis prie A. K., jį pravardžiavo „mažas, storas“, metė kažkokį mažą daiktą (kamštelį, žiebtuvėlį), dėl ko liudytojas L. L. pakvietė apsaugą ir buvo paprašyta nepageidaujamus asmenis – Ž. G. ir K. Š. išvesti. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent Ž. G. ir K. Š. buvo išprašyti apsaugos darbuotojo dėl netinkamo elgesio, o ne A. K.. Analizuojant tolimesnius įvykius nustatyta, jog pateikiamos dvi įvykių versijos.
Pirma versija, kad šokant A. K. pribėgo prie K. Š. – paėmė viena ranka už plaukų, o kita ranka trenkė jai į veidą. Ž. G. pamatęs, kad mušama jo mergina, gindamas ją smogė vieną ar du kartus A. K. į veidą, dėl ko A. K. nugriuvo. Ši versija yra pateikta kaltinamojo Ž. G. ir liudytojos K. Š.. Analizuojant šių parodymų vientisumą bei juos gretinant, kaip šie parodymai papildo ar paneigia vieni kitus nustatyta, kad Ž. G. ir K. Š. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prieštarauja vieni kitiems ir nenuoseklūs. Teisme Ž. G. nurodė, kad bešokant jam nuo galvos buvo nunešta kepurė, kas tą padarė nematė, ieškojo savo kepurės, kai atsisukęs pamatė, kad draugė K. Š. rėkia, o A. K. viena ranka laiko K. Š. už plaukų, o kita ranka smūgiuoja į veidą. Pribėgęs čiupo A. K. už rankų ir trenkė A. K. į pilvą, po ko A. K. paleido K. Š.. Tuo metu kai stūmė A. K. nuo K. Š. galėjo ranka užkliudyti A. K. veidą, A. K. užkliuvęs nukrito, o jis tuo tarpu norėjo paimti kepurę, žengė žingsnį, todėl galėjo atrodyti, jog spyrė A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bešokant su K. Š., kai kažkas jam numetė nuo galvos kepurę. Pradėjo dairytis kepurės, kai atsisukęs pamatė, kaip A. K. smūgiuoja jo merginai K. Š. kelis kartus į veidą. Neatlaikęs tokio vaizdo, smogė A. K. vieną ar du kartus į veidą, tada A. K. nukrito. Suradęs sutryptą kepurę, atsisukęs pamatė, kaip A. K. laiko draugę K. Š. už plaukų ir smūgiuoja jai kumščiu į veidą. Tada kažkas jam stojo į pagalbą, o jis dar kartą trenkė A. K. į veidą, o A. K. vėl nukrito (sėdomis ant užpakalio) ir tada jis A. K. spyrė vieną kartą į viršutinę kūno dalį. Tokie Ž. G. parodymai yra nenuoseklūs, neatitinka tikrovės, todėl jais vadovautis nėra pagrindo.
Antra versija, kad A. K. būnant su P. S. šokių salėje ir jiems bendraujant, priėjo agresyviai nusiteikusi K. Š. ir užsipuolė A. K., o A. K. gindamasis nuo K. Š. ją nustūmė nuo savęs, sakė kviesti apsaugą, po ko Ž. G. trenkė A. K. kumščiu į galvą, A. K. nukritus ant žemės Ž. G. spardė jį kojomis. Ši versija yra pateikta nukentėjusiojo A. K. ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad įvykių eiga buvo tokia, kaip nurodė nukentėjusysis A. K. ir liudytojas P. S..
Analizuojant liudytojos K. M. parodymus, matyti, kad jie iš esmės naudingi kaltinamajam Ž. G., tačiau šios liudytojos nurodytos aplinkybės, prieštaringos, nes esant liudytojos nurodytoms aplinkybėms, K. Š. turėjo būti stipriai sužalota A. K. dėl jo panaudoto smurto, tačiau faktiškai to nebuvo. Liudytojo A. M. (dabartinio K. M. draugo) parodymai, taip pat yra palankūs Ž. G., nurodant, kad A. K. trenkė Ž. G. per kepurę, po to K. Š. trenkė į veidą, o Ž. G. su pažįstamais tik gynė K. Š., nemušė A. K., neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojai nebuvo nustatyti tyrimo pradžioje, K. M. pati nuėjo į policiją, o A. M. buvo pakviestas liudytoju per K. M.. K. M. teisme nurodė, kad apie ieškomus liudytojus sužinojo iš kaimynistėje gyvenusio apsaugos darbuotojo, tačiau įvardinti šio asmens negalėjo, todėl labiau tikėtina, jog šios liudytojos prašė liudyti pats kaltinamasis arba jo draugė K. Š.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai K. M. ir A. M. patys nurodė, jog renginyje buvo neblaivūs, todėl manytina, kad jie gali tiksliai neatsiminti visų aplinkybių ir pasakodami įvykius klysti. Atsižvelgiant į tai, teismas šių liudytojų (K. M. ir A. M.) parodymus vertina kritiškai, laiko juos nepatikimais ir nesivadovauja.
Analizuojant liudytojų V. B., L. L., P. S. ir nukentėjusiojo A. K. parodymus, matyti kad parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką. Liudytojas P. S. patvirtino, kad įvykio metu stovėjo su A. K., priėjusi K. Š. užpuolė A. K., todėl A. K. ją stūmė nuo savęs, tada Ž. G. priėjęs trenkė A. K.. Tuo metu šis liudininkas stovėjo tarp A. K. ir Ž. G., todėl Ž. G. kliudė ir liudininką dėl ko jam nukrito akiniai ant žemės. Kol A. K. buvo nugriuvęs ant žemės ir bandė atsistoti, Ž. G. ne mažiau kaip du kartus spyrė A. K.. Liudytojas L. L. nurodė, kad A. K. stovėjo kartu su P. S., kai Ž. G. trenkė A. K., K. Š. stovėjo maždaug per 2 metrus nuo A. K.. Pats liudytojas stovėjo toliau ir bandė bėgti link A. K., tačiau buvo nustumtas. Matė, kaip Ž. G. sudavė vieną stiprų smūgį kumščiu A. K. į galvą, po ko pastarasis suklupo, ir du kartus spyrė koja į aukštesnę pilvo pusę. Liudytoja V. B. paties įvykio, kai buvo sumuštas nematė, nes buvo išėjusi į tualetą, A. K., P. S. ir L. L. paliko šokių salėje, tačiau patvirtino, kad Ž. G. ir K. Š. prie A. kabinėjosi, buvo priešiškai nusiteikę, prireikė apsaugos pagalbos. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su liudytojų L. L., P. S. ir nukentėjusiojo A. K. parodymais. Liudytojas A. Č. taip pat patvirtino, kad matė konfliktą tarp vaikinų, tik jų neįsidėmėjo, apibūdinti negali. Konflikte merginos K. Š. nematė (buvo ją įsidėmėjęs dėl raudonų plaukų ir labai patiko jos batai). Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusiojo A. K., tiek liudytojų P. S., L. L., V. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs be esminių prieštaravimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tik vienas apsaugos darbuotojas J. Š., kuris taip pat buvo apklaustas teisme. Nors jis nematė konflikto aplinkybių, tačiau pažymėjo, kad įsidėmėjo K. Š. (dėl išskirtinių plaukų ir šukuosenos), kuri buvo visiškai neadekvati, keikėsi, kabinėjosi prie visų, rėkavo, šūkavo, nesuprasi ar ji pagalbos šaukėsi, ar ką nors keikė, buvo sunku ją suprasti. Nematė, kad tą merginą kas nors pultų. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvada patvirtina, jog A. K. buvo nustatyti sužalojimai, kurie padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, padarytais kietu buku daiktu (daiktais). Šiuo atveju tai paneigia versiją, kad po vieno smūgio A. K. krito ir pats galėjo susižaloti. Toje vietoje, kur vyko konfliktas ir kur A. K. nugriuvo bukų daiktų nebuvo, salėje buvo kiliminė grindų danga.
Ž. G. pasirinktą versiją, kad smurtas viešoje vietoje buvo panaudotas prieš A. K., siekiant apginti K. Š., teismas laiko gynybine kaltinamojo pozicija, siekiant pateisinti neteisėtus veiksmus panaudojus fizinį smurtą prieš A. K., o Ž. G. ir K. Š. elgesys po įvykio – pabėgimas ir nesikreipimas dėl pagalbos į policiją, medicinos įstaigą (dėl neva K. Š. padarytų sužalojimų), tik patvirtina, kad jie suprato savo netinkamą elgesį ir siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad Ž. G. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė
Skirdamas bausmę Ž. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pasekmes (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, sugadintas naujametinis renginys, elgėsi įžūliai, stipriai smūgiavo kumščiu į žmogaus gyvybei pavojingą vietą – galvą, po ko spardė nukritusį nukentėjusįjį, padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau atlygino turtinę žalą teritorinei ligonių kasai, nukentėjusiajam neatlygino nei turtinės, nei neturtinės žalos), kaltinamojo asmenybę (nedirba, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, anksčiau teistas vieną kartą už smurtinį nusikaltimą, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita jo baudžiamoji byla Nr. 1-397-270-2020, kurioje kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kas rodo jo polinkį į smurtinį elgesį, atitinkamų išvadų nepadarė, baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos galioja), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skiria Ž. G. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei tokios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Skirti švelnesnę bausmę (viešuosius darbus, baudą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis išvadų nedaro, niekur nedirba, todėl švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatomi atitinkami draudimai ir apribojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, nauja neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 110,50 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidų (2 t., b. l. 139-142). Civilinio ieškovo atstovė teisme ieškinį palaikė ir prašė tenkinti (2 t., b. l. 144). Ž. G. pateikė pinigų pervedimą, patvirtinantį, kad 2020 m. vasario 12 d. sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 110,50 Eur (3 t., b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinė žala atlyginta, byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. pareiškė 6 089 eurų civilinį ieškinį, t. y. 89 eurų turtinei žalai atlyginti dėl suplėšyto megztinio ir 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė kad jam buvo suplėšytas megztinis, jis buvo stipriai sumuštas, patyrė ypatingą pažeminimą, psichologinius išgyvenimus, didelį sukrėtimą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas (1 t., b. l. 79-80). Teisme A. K. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jam buvo suplėšytas megztinis, kuris buvo pirktas prieš savaitę iki įvykio. Jam buvo praskelta galva, skaudėjo veidą, buvo nubrozdintas kaklas, sužalota koja, gydėsi porą savaičių. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo apribota ir laisvė, nes dėl sumušimų nenorėjo rodytis viešumoje, o tuo metu mokėsi ir dirbo, teko imti nedarbingumą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 89 eurų turtinės žalos yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo Ž. G. veiksmų, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis 1 dalis, 6.263 straipsnis).
Taip pat nukentėjusysis A. K. prašė priteisti 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, viešą pažeminimą, buvo apribotas jo kasdienis gyvenimas, darbinė ir mokslo veikla, patyrė kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimai ant kaklo ir dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir ant kūno, tačiau paprastai tokio pobūdžio sužalojimai žymesnių pasekmių neturi), į padarytą turtinę žalą (89 Eur), kaltinamojo amžių, darbingumą (nėra duomenų, kad turėtų neįgalumą) ir turtinę padėtį (studentas), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. K. prašoma 6 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo Ž. G. priteistina A. K. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).
Šioje byloje nukentėjusįjį A. K. pagal susitarimą atstovavo advokatas Š. Rameikis (2 t., b. l. 13) ir nukentėjusysis patyrė 2 220 eurų (18,5 val. x 120 Eur/val. = 2220 Eur) advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 20-23). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam A. K. advokato išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, pagal suteiktas advokato paslaugas (teisines konsultacijas, susipažinimą su byla pabaigus ikiteisminį tyrimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, bylos sudėtingumą (vienas kaltinamasis ir viena nusikalstama veika, nebuvo keliami sudėtingi baudžiamosios teisės klausimai) ir apimtį (3 tomai), taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, mokosi, teismas mano, kad šios išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos ir iš kaltinamojo Ž. G. priteistina 1 200 eurų advokato atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam A. K., per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. G. neskirti.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš Ž. G. 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 110,50 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti Ž. G., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.