- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1-1000-1104/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18705-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – vedęs, II grupės neįgalumas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. K. 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., bendrame namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be aiškios priežasties tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvą kairės akies junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad 2020 m. gegužės 13 d. jis buvo pas L. T., iš tualeto grįžo, L. T. pasikvietė. Jis (kaltinamasis) negirtas buvo, bet sėdėjo, televizorių žiūrėjo. Iš L. grįžo 10:30 val., vidury kambario stovi baltos tapkės su raišteliais, V. sako „patalynę primyžo, kaldrą išmečiau ir keturiom pas B., į 4 butą iššliaužė, ten batų dėžė, gal ir atsitrenkė girta“. Net jo žmona nežinojo, kur jis yra, kai policija išvežė. Dar atėjo pas L., jis jai (nukentėjusiajai) buvo skolingas 20 eurų, ketino grąžinti. Su sugėrovais sugalvojo, kad jo (kaltinamojo) žmona išvarė, nedavė myžti į lovą, išsimiegoti ir kaltina dabar. Ji (nukentėjusioji) nori pinigų gauti. Kur policija, kur greitoji, nieko nebuvo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., jis (kaltinamasis) buvo pas kaimyną L. T.. Tą dieną jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios nematė visai. Ant rytojaus atėjo su akiniais ir sako „tu man į snukį davei“. Su S. anksčiau teko vartoti alkoholinius gėrimus. Ji L. B. sugėrovė, o ne slaugytoja. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad 2020 m. gegužės 13 d. atsikėlė apie 7 val. ryto, nuėjo į tualetą, gal pusę 8, gal prieš 8 val. ėjo. Tualete užtruko gal 3-5 min., einant iš tualeto L. išlindo ir užėjo pas jį (L.), televizorių žiūrėjo. Į savo butą parėjo 10:30 val. Namuose rado baltas tapkes su raiščiais vidury kambario. N. pasakė, kad buvo M. S., primyžo ir išvarė ją (nukentėjusiąją) lauk. N. V. pasakojo, kad išrėpliojo keturiomis. Iš jo (kaltinamojo) kambario ją (nukentėjusiąją) išvijo N. V.. Nežino, kas ją (nukentėjusiąją) primušė. Pas B. gal į batų dėžę atsitrenkė. Kraujo nematė ant batų dėžės, išvartyta viskas ten bute, sakė kaimynai. Nedavė jis (kaltinamasis) jai (nukentėjusiajai) su ramentu į petį. Gal ji (nukentėjusioji) supyko, kad N. ją išvijo, ar jai sugėrovai patarė taip sakyti, jį (kaltinamąjį) apkaltinti. Tą rytą jis (kaltinamasis) buvo blaivus, negėrė alkoholio su V.. L. turėjo alaus, su L. ir gėrė. Su L. B. nesipyksta, su nukentėjusiąja – normalūs santykiai, visą laiką pasisveikina. Kokia prasmė jai (nukentėjusiajai) duoti į nosį. Pyksta ant jo (kaltinamojo) nukentėjusioji, dėl ko, nesupranta. Atsakydamas į nukentėjusiosios M. S. klausimą, kaltinamasis parodė, kad nemeluoja, jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios niekur nematė, kokia prasmė jam (kaltinamajam) nukentėjusiąją mušti. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną, ryte, buvo pas L., gėrė alaus, nepamena ką per televizorių žiūrėjo. Tą dieną pusantros „pūslės“ alaus išgėrė, 7,5 stiprumo. Prie B. durų batų dėžė išvartyta buvo ir kitos spintelės. Jis (kaltinamasis) grįžo namo apie 10:30 val., tapkės baltos stovėjo kambary, ji (nukentėjusioji) keturiomis išėjo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad prie B. durų buvo batų dėžės išvartytos, nekaltai nori jį (kaltinamąjį) apkaltinti, sugėrovai gal patarė jai (nukentėjusiajai) taip sakyti. Pas jį (kaltinamąjį) buvo, primyžo, keturiomis išropojo. (duomenys neskelbtini) nuo 6 val. dirba, alus, vynas. Jis (kaltinamasis) būtų ir į kambarį neįleidęs, bet nebuvo namuose, buvo pas L.. Ant rytojaus ateina, sako: „tu man į snukį davei, duok pinigų“.
3. Kaltinamasis G. K., apklaustas 2020 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. S. nemušė, todėl dėl jos sumušimo jis neprisipažįsta visiškai. Nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Jis M. S. pažįsta nuo senų laikų. 2020 m. gegužės 13 d. jis girtavo pas savo kaimyną L. T.. Kai grįžo namo, buvo gal apie 10 val., tada jam N., jo žmona, pasakė, kad buvo pas juos atėjusi girta M. S., kad snaudė ant jos lovos, sakė, kad prišlapino jai į lovą, o paskui girta iššliaužė iš kambario pas kaimyną L., kuris gyvena per vieną butą nuo jo. Jis M. tą dieną nematė, jos tikrai nemušė, gal N. jai ką darė, jis nežino, negali pasakyti. Jis tuo metu M. dar buvo skolingas 20 Eur, tą dieną jis su savimi turėjo 30 Eur, būtų M. skolą atidavęs, jei būtų ją matęs. Tą dieną jis tikrai M. nematė. Gegužės 14 d. jis prie namų susitiko M. kieme, ji sakė jam, kad jis ją sumušė, jis jai sakė, kad ji nusišneka, kad jos jis net nematė tą dieną ir tikrai jos nemušė, ji sakė vis tiek, kad jis ją mušė, ji sakė „čia tavo kumščių darbas“, tada ji jam sakė atiduoti skolą, tai jis jai sakė, kad pinigų nebeturi, kad juos pragėrė. Tuo visas pokalbis ir baigėsi. Žino tai, kad namo moterys kalbėjo, kad M. girta namo koridoriuje griuvinėjo, išvartė spinteles, gal tada ji ir susižalojo, jis jos tikrai nemušė. Jis M. skolą atidavė gegužės 22 d., tą dieną ji jam jau nepriekaištavo, kad jis ją primušė. Jis gegužės 13 d. tikrai nebuvo girtas, kad neprisimintų tokių dalykų, kad kažką primušė (b. l. 93-96).
4. Nors kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Nukentėjusioji M. S., teismo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad su kaltinamuoju jos niekas nesieja. Dėl ko G. jai (nukentėjusiajai) trenkė, ji (nukentėjusioji) nežino. Ji (nukentėjusioji) pastoviai pas L. vaikšto, eina ryte ir vakare pas L. B.. Ir nesuprato, kodėl G. jai (nukentėjusiajai) trenkė. Atsakydama į teisėjo klausimą, nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ji (nukentėjusioji) ėjo pas L., nešė jam arbatos, valgyti, nes jis turi protinį neįgalumą. Viskas vyko prie įėjimo į bendrabutį, koridoriuje, prie kaltinamojo buto. Nematė su kuo trenkė. Gavo į kaktą, atsirėmė į sieną ir nušliaužė pas L.. Matė kaip paskui dar su pagaliu (su ramentu) į petį trenkė, o su kumščiu – į kaktą trenkė. Nušliaužė pas L., nieko nesakė, pasėdėjo ir išėjo. Pas L. gal 15-20 min. buvo, atsitokėjo ir išėjo tiesiai namo. Pas medikus kreipėsi kai sūnus atvažiavo, gegužės 13 d. Koridoriuje nieko nematė, netikėtai viskas buvo. Su kaltinamuoju jos (nukentėjusiosios) vyras vartojo alkoholį, jis net gyveno anksčiau pas K.. Šitame bute, pas K., yra buvusi vieną kartą, praeitais metais. L. T. pažįsta, du kartus gal matė, jis jos (nukentėjusiosios) bute dabar gyvena. Atsakydama į prokuroro klausimą, nukentėjusioji paaiškino, kad su K. ir V. ji (nukentėjusioji) neišgėrinėjo. Tą dieną buvo alaus išgėrusi su L., ji (nukentėjusioji) pas jį (L.) buvo 6 val., o sumušė apie 8 val., kai antrą kartą nuėjusi buvo. Jau buvo alaus išgėrusi su L. kai sumušė. 6 val. atnešė sumuštinius, grįžo namo, po 6:20 val. gal, išėjo iš L., paskui, kai paskambino L., vėl grįžo pas jį. Sumušė prieš 8 val., nes 7:30 val. ji (nukentėjusioji) turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nupirkti mineralinio, nunešė mineralinį. Įėjo į koridorių, durys atsidarė „bumt ir viskas“. Kai durys atsidarė, pamatė K. ir viskas, trenkė jis (kaltinamasis) jai (nukentėjusiajai), jis (kaltinamasis) barėsi su N.. Jis (kaltinamasis) sutrenkė jai galvą, ji (nukentėjusioji) nugriuvo, nušliaužė pas L. ir namo. L. nieko nesakė. Grįžo namo, pasėdėjo ir paskambino sūnui R. L. (gyvenančiam (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną sūnus atvažiavo, nuvežė į ligoninę, paskui dar jaunėlis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sumušimą kairės akies nustatė. Kitą dieną buvo namie. 15 d. buvo pas L., matėsi mėlynės. Prakirsta nebuvo. Po smūgio nebuvo pas V.. Atsakydama į teisėjo klausimą, nukentėjusioji parodė, kad nežino, kas parašyta medicininiuose dokumentuose, ją (nukentėjusiąją) greitoji nuvežė, abu sūnūs iš paskos važiavo. Nežino, kodėl gydytojai pasakė, kad sumušė gegužės 11 d., negali pasakyti. Kai tyrėja rašė protokolą, jai (nukentėjusiajai) paaiškino, kad ji (nukentėjusioji) turi pateikti civilinį ieškinį, tai ir parašė. Palaiko civilinį ieškinį, už tuos vaistus, už viską, su ta akimi vis tiek blogai mato. Gali pateikti vaistų knygutę. Kas jai (nukentėjusiajai) buvo paskirta, gal yra jos (nukentėjusiosios) medicininėje kortelėje pas šeimos gydytoją. Dėl moralinės žalos – patyrė išgyvenimus, nesuprato už ką gavo, tiek metų pažįstami ir už ką, kodėl. Atsakydama į prokuroro klausimą, nukentėjusioji paaiškino, kad ji (nukentėjusioji) buvo su treningu ir su megztiniu, į ligoninę kai vežė, buvo apsirengusi sijoną, treningą, persirengė viską namuose, ne dėl to, kad apsišlapinusi buvo. Tapkės buvo koridoriuje, paskui R. pasakė pasiimti. Koridoriuje yra spintelių, ten toliau jos stovi. Pas B. einant nereikia pro spinteles praeiti. Ji (nukentėjusioji) nesupranta, kodėl jis (kaltinamasis) jai trenkė. Civilinį ieškinį palaiko, norėtų žinoti už ką gavo.
6. Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusios metu, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, pateikus klausimą, ar suvesti į akistatą asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatą asmenys parodė: G. K. – priešais sėdinčią moterį aš pažįstu, tai S. M., ją pažįstu kokie 10 metų, mūsų tarpusavio santykiai yra normalūs. M. S. – priešais sėdintį vyrą aš pažįstu, tai G. K., jį pažįstu jau daug metų, jei net paskolinau pinigų, tai šiuo žmogumi pasitikėjau, iki mano sumušimo mano ir G. K. santykiai buvo normalūs, o dabar aš su juo nebendrauju, praeinu jo, kaip nematydama. Suvestiems į akistatą asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, jie parodė: paprašius M. S. trumpai papasakoti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota 2020 m. gegužės 13 d., M. S. atsakė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ji nesuprato nei už ką, ji tik įėjo į bendrabučio koridorių, kai G. K. pravėrė savo kambario duris ir jai nieko nesakęs su kumščiu trenkė į tarpuakį (moteris žiūrėdama į G. K., savo kumščiu prideda kumštį prie tarpuakio ir sako čia), ji nugriuvo po šio smūgio, o tada G. jai dar su savo lazda trenkė į kairę ranką. Ji net nesuprato už ką, G. nieko nesakė. Po šio G. K. jai suduoto smūgio, nušliaužė pas L. B.. G. K., paklaustas ar girdėjo, suprato ir tvirtina M. S. parodymus atsakė, kad M. S. parodymus girdėjo, suprato, jų netvirtina. Nurodė M. tą dieną iš viso nematęs, tikrai jos nemušė. N. jam sakė, kad ji (M.) buvo pas juos, kad snaudė ant N. lovos, kad prišlapino į lovą, todėl N. ją (M.) išvarė. Sakė, kad M. griuvinėjo koridoriuje, jis šito nematė. Nurodė buvęs pas L.. Jis M. tikrai nemušė, jis nebuvo girtas, ko nepadarė, to nepadarė. Eidama namo gal tvoron kur trenkėsi, jis M. nemušė, kokia prasmė jam M. mušti. M. S. parodymai – G., kaip tu man žiūrėdamas į akis gali meluoti, tu juk man trenkei į tarpuakį, aš tą dieną tikrai pas N. ir G. užėjusi nebuvau, aš neinu pas juos į tą „bardelį“. G., bijotum Dievo taip meluodamas. Aš lieku prie savo parodymų, tą dieną aš girta nebuvau, niekur negriuvinėjau, aiškiai mačiau, kad man tik įėjus į koridorių, pravėręs kambario duris, man G. K. kumščiu sudavė smūgį į tarpuakį. Atsakydama į vyresniosios tyrėjos klausimą, ar įvykio dieną buvo vartojusi alkoholio, M. S. atsakė, kad buvo išgėrusi vieną stiklinę alaus, tikrai nebuvo girta. Ji pas L. B. tą rytą buvo atėjusi 6 val., tada ir išgėrė tą stiklinę alaus, tada grįžo namo, sutepė sumuštinių ir vėl ateidinėjo pas L., kai jai smūgį sudavė G. K.. Atsakydamas į vyresniosios tyrėjos klausimą, ar jos manymu įvykio dieną G. K. buvo blaivus, M. S. atsakė, kad mano tikrai G. K. nebuvo blaivus, kai ją mušė, tikrai ne. Ji gi pažįsta G., mato, kada jis būna blaivus, kada ne, tada jis buvo tikrai girtas. G. K., atsakydamas į M. S. parodymus nurodė, kad tikrai neprisipažįsta, jis M. nemušė, kokia prasmė ją mušti, nežino. G. K., atsakydamas į M. S. klausimą, ar jis tikrai neprisimena, kai jai trenkė, atsakė, kad ne, jis jos tą rytą nematė, jis nebuvo girtas, nemušė, nėra prasmės už ką jam M. mušti. M. S. liekanti prie savo parodymų, Dievas yra, atlygins G. K.. Klausimų daugiau G. K. neturi. Atsakydama į G. K. klausimą, kaip jos „tapkės“ liko pas jį kambaryje, jei M. pas jį namuose nebuvo, M. S. atsakė, kad jai R. sakė, kad po įvykio, R. jos (M.) „tapkes“ matė bendrame koridoriuje, o paskui jis (G.) įsinešė jas pas save į kambarį, o paskui „tapkės“ atsidūrė lauke. G. K. parodė, kad N. jam sakė, kad M. buvo visiškai girta, subinės nepakėlė, N. sakė, kad M. girtą išvarė iš buto ir M. iššliaužė, gal M. kur į spinteles užsigavo, ar pas L. bute, o dabar jį kaltina (b. l. 67-71).
7. Liudytojas L. B., teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja niekas nesieja. Jis (liudytojas) miegojo ryte, pas jį (liudytoją) atėjo kaimynė, pasėdėjo ir išėjo basom kojom. Neilgai buvo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 13 d. ryte, pas jį (liudytoją) buvo atėjusi M. S., jos akis buvo paraudusi, apie 15 min. pasėdėjo. Laiko nepasakys dabar. Ji (M. S.) buvo basom kojomis. Pabuvo 15 min. ir išėjo. Tą dieną ji buvo du kartus pas jį (liudytoją). Čia antrą kartą buvo atėjusi. Pirmą kartą jie išgėrė alaus ir išėjo, o antrą kartą atėjo su paraudusia akim ir basom kojom. Pirmą kartą su tapkėmis buvo. Pirmą kartą, kai buvo atėjusi, išgėrė kartu 1 butelį alaus, 1 l. talpos, 7,5 stiprumo. Kai atėjo antrą kartą, nieko nepasakojo, pas jį (liudytoją) nerakintos durys buvo ir ji pati atėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ryte ji buvo, gal 10 val., jokio garso įtartino negirdėjo, nes jis (liudytojas) miegojo. Kad griuvimas buvo, girdėjo garsą, bet kai mušė, nematė. Žmogaus nueinančio žingsnių negirdėjo. Nebuvo priėjęs prie durų pasižiūrėti. Pirmą kartą nebuvo garso duslaus, čia antrą kartą buvo garsas. Ne 8 val. išgirdo duslų garsą, negali pasakyti tiksliai kada. Pirmą kartą atėjo apie 10 val., po 10 truputi, neprisimena tiksliai. Antrą kartą neprisimena kada, kai atėjo, tylėjo, buvo pasimetusi, pasėdėjo, paakys raudonas buvo, kai antrą kartą atėjo. Nepamena ką apsirengusi buvo, su sijonu gal. 15-20 min. pasėdėjo pas jį (liudytoją), nieko nesakė. Neatkreipė dėmesio ar jos (nukentėjusiosios) drabužiai sausi buvo, ji (nukentėjusioji) sėdėjo fotelyje, nečiupinėjo ar sausas fotelis buvo. Ji (nukentėjusioji) buvo išgėrusi, daugiau išgėrusi nei pirmą kartą, kur gėrė, nesakė, nekreipė dėmesio (liudytojas) ar buvo nubrozdinimų. Kitą dieną buvo atėjusi, mėlynė buvo paaky, pasakė, kad kaimynas K. sumušė, jis (liudytojas) nežino kada, tą dieną, kai antrą kartą atėjo, ji (nukentėjusioji) jau buvo sumušta. Kitą dieną atėjo ir sakė, kad K. ją sumušė su ramentu. Ji (nukentėjusioji) pasakojo, kad sumušė ją (nukentėjusiąją), neklausė ar buvo nugriuvusi, nesiūlė į ligoninę važiuoti. Tą dieną su K. nebendravo, vėliau bendravo, jis (G. K.) sakė, kad ji (nukentėjusioji) griuvo ant grindų pas jį (G. K.) namuose. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas nurodė, kad kai buvo antrą kartą atėjusi S., jis (liudytojas) jai (nukentėjusiajai) pagalbos jokios neteikė. Iš jo (liudytojo) ji (nukentėjusioji) pati atsistojo ir išėjo.
8. Liudytoja N. V., teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad G. K. jos vyras, jie susituokę. Sutinka duoti parodymus. 2020 m. gegužės 13 d., 8 val., buvo namuose, viena. S. buvo koridoriuje, ėjo keturiomis, ji (liudytoja) ją (nukentėjusiąją) pakėlė, parsivedė namo, paguldė, ji (nukentėjusioji) pramiegojo, primyžo jai (liudytojai) į lovą ir išvijo ji (liudytoja) nukentėjusiąją. Iš jos (liudytojos) išėjo ant kojų, liudytoja ją (nukentėjusiąją) pakėlė ir išvarė, ji (nukentėjusioji) ir tašę paliko pas ją (liudytoją). K. nežino kur tada buvo. Kai ji (liudytoja) atsikėlė, nebuvo K. namuose. S. ropojo koridoriuje keturiomis, negalėjo paeiti, kadangi liudytoja ją (nukentėjusiąją) pažįsta, nukentėjusiąją pasiguldė pas save, kad atsigautų, ir tegul eina namo. O ji (nukentėjusioji) atsigulusi primyžo ir išvarė ją (nukentėjusiąją). Ji (nukentėjusioji) buvo girta. Nežino, pas ką ji (nukentėjusioji) gėrė. Atsakydama į prokuroro klausimą, liudytoja parodė, kad nežino kokį mėnesį ir kokią dieną viskas buvo, neseniai, prieš pusę metų gal. Ji (liudytoja) nukentėjusiąją iš viso mažai mato. Atėjo į bendrabutį pagerti. Nemato nukentėjusiosios iš viso. Negali pasakyti kelintą valandą vyras išėjo iš namų, šviesu buvo, nežiūrėjo į laikrodį. Pamiegojo porą valandų S. ir išėjo. Vyras grįžo po valandos ar po dviejų, buvo pas kaimyną. Nežino, ką jis (kaltinamasis) veikė pas kaimyną. Parėjęs namo pavalgė ir atsigulė miegoti, nebuvo išgėręs, gal truputį išgėręs. Kad S. girta – matė. Ji (liudytoja) vyrui pasakė, kad S. girta primyžo ir išvarė. Ji (liudytoja) nei dienos, nei mėnesio nežino, kada viskas buvo. Nežino, kur ji gėrė, turi ji bendrabutyje draugų.
9. Liudytojas L. T., teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Apie bylą jis nieko nežino. 2020 m. gegužės 13 d. buvo namuose. G. buvo užėjęs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iš tos dienos – 2020 m. gegužės 13 d. Kad buvo užėjęs pas jį (liudytoją), tai buvo. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas parodė, kad pas jį (liudytoją) vidurinis kambarys, jei kas baladojasi, kaimynė viską girdi ir kreipia dėmesį, ji tvarko, plauna viską. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas paaiškino, kad užeina K. dažnai pas jį, kartais užeina ir iš ryto. Tą dieną, ryte negėrė su K.. Nepažįsta S., B. pažįsta – kaimynas, jis (B.) nieko nešnekėjo, kad K. sumušė kažką. Nežino kas žmoną K. sumušė. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas parodė, kad apie telefoną B. sakė, kad dingo.
10. Liudytojas R. L. nurodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus. 2020 m. gegužės 13 d. sulaukė skambučio iš mamos draugo E., jis pasakė, kad labai smarkiai sumušė jo (liudytojo) motiną. Liudytojas liepė skambinti greitajai, jis paskambino ir išvežė ją (nukentėjusiąją) į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Liudytojas paskambino L. ir jis pasakė, kad K. ją (nukentėjusiąją) sumušė. Liudytojas važiavo nukentėjusiosios pasiimti iš ligoninės, ir brolis kartu dalyvavo, po to nuvežė mamą į namus (duomenys neskelbtini), susitiko su L., jis buvo skolingas jai (nukentėjusiajai) 20 eurų, jis (L.) atidavė ir liudytojas iš L. paėmė, nepamena, 10 ar 20 eurų ir paprašė, kad nuvažiuotų kartu pas K.. Liudytojas K. paklausė, ar sumušė jo motiną (nukentėjusiąją), jis (kaltinamasis) sakė: „nemušiau, mes gėrėm, ji prisišlapino ir ji atsistojo ir trenkėsi“. Vasarą, kai mama kraustėsi į (duomenys neskelbtini), jis (liudytojas) K. paklausė ar nesumušė, jis (G. K.) pasakė, kad nemušė. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas paaiškino, kad tą dieną skambino mamos draugas E.. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas parodė, kad motina sakė, kad K. ją sumušė. Kaip ji (nukentėjusioji) liudytojui pasakojo: „ėjau, atidarė duris, bumt ir viskas“. Tą pačią dieną kalbėjo su mama, veidas jos buvo visas violetinis (parodo fotonuotrauką telefone), tą dieną kvapas alkoholio ėjo iš motinos. Aplinkoje ji orientavosi, suprato kur randasi.
11. Byloje esančiame 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 13 d. buvo skambinta M. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu nesinaudoja. Iš jos žodžių jai išduotas asmens dokumentas – pasas, nurodė savo asmens kodą. Pastarajai pokalbio metu buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, pastaroji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, perspėta, kad pokalbis yra įrašomas, nurodoma, kad apklausiama medžiagoje Nr. M-1-01-28372-20. Apklausa pradėta 08:57 val. Liudytoja parodė, kad ji turi pažįstamą L. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi psichinę negalią. Ji jį prižiūri iš geros valios, jų tarpusavio susitarimu, jis jai už tai duoda šiek tiek pinigų. Pas jį eina vieną kartą dienoje, dažniausiai rytais, kadangi reikia jį aptvarkyti. Šįryt, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., kaip ir kiekvieną dieną, ėjo pas L. B.. Jis gyvena bendrabučio name. Yra iš karto įėjimas, tik įėjus į koridorių, iš karto matosi (duomenys neskelbtini) butas, ten gyvena L. kaimynas G. (pavardė galimai K., bet tai gali būti ir pravardė, jis yra iki 50 metų amžiaus). Ji tik įėjo į koridorių, G. pravėrė savo buto duris ir nieko jai nesakęs vieną kartą trenkė į veido sritį. Tiksliai į kurią vietą jai jis pataikė, negali pasakyti, bet žino, kad į veido sritį. Kuo trenkė, t. y. kumščiu ar delnu, taip pat nurodyti negali. Bet jai nuo smūgio pamėlynavo abi akys. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės. G. jai sudavęs smūgį nieko nesakė, bet jos taip pat ir nesivijo. Nušliaužė šliaužte iki L. durų, pabeldė ir L. iš karto atidarė duris. L., pamatęs ją, iš karto atnešė iš šaldytuvo ledukų ir paklausė kas jai taip padarė. Ji jam pasakė, kad jai trenkė K., jam pasakė, kad durys atsidarė ir jai trenkė K. ir net nežino, už ką trenkė. Ar kas nors matė, kaip jai K. trenkė, negali pasakyti, nieko neklausinėjo. Papasakojus, kas nutiko savo pažįstamam L., jį aptvarkė, padarė pusryčius ir išėjo namo. Dar L. pažiūrėjo ar koridoriuje nieko nėra, kad ji galėtų greitai pabėgti namo. Koridorius buvo tuščias ir ji greitai išbėgo namo. Būdama namuose, ji paskambino į policiją. Anksčiau nėra niekada turėjusi jokių konfliktų su G., jis pažinojo ir jos neseniai mirusį vyrą. Pati neįsivaizduoja, kodėl jis šitaip pasielgė ir ją užpuolė. Taip pat papildo, kad girdėjo iš kaimynės R. R., kad G. jau ne pirmą kartą taip nei iš šio, nei iš to užsipuola žmones. Iki dabar G. su ja susisiekti nebandė, atsiprašyti taip pat nebandė. Nuo suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą. Prašo G. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Medikų pagalbos kol kas nereikia, šiuo metu šiek tiek svaigsta galva. Jei pablogės, išsikvies greitąją medicinos pagalbą. Apklausa baigta 09:19 val. (b. l. 40-42).
12. Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 15 d. Protokolo-pareiškimo (veiksmas pradėtas – 11:50 val.; veiksmas baigtas – 12:05 val.) nustatyta, kad pareiškėjas (M. S.), pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad: 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., einant pas L. B., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, L. kaimynas G. K., iš (duomenys neskelbtini) buto, pravėręs savo buto duris ir nieko nesakęs, vieną kartą ranka trenkė pareiškėjai į veido sritį. Nuo smūgio pareiškėja nukrito ant žemės, jautė stiprų skausmą veido srityje. Ar dar kas nors buvo koridoriuje, pareiškėja nepastebėjo. G. pareiškėjai sudavęs smūgį, nieko nesakė, grįžo į savo butą. Pareiškėja keturiomis nuropojo iki L. B. durų, pabeldė ir L. atidaręs duris, padėjo pareiškėjai atsikelti. Po įvykio, šiek tiek pabuvus pas L. B., pareiškėja grįžo namo. Grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja paskambino dėl sumušimo į policiją. Anksčiau nėra turėjusi jokių konfliktų su G., jo poelgio priežastis pareiškėjai nėra aiški. G. su pareiškėja po įvykio susisiekti nebandė. Po įvykio pareiškėja jautėsi prastai, skaudėjo ir svaigo galva, buvo ištinęs veidas, paakiuose atsirado mėlynės. 2020 m. gegužės 13 d. vakare pareiškėja kreipėsi į medikus, į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių ir buvo medikų išvežta į Vilnių. Ten buvo apžiūrėta medikų. Pas medicinos ekspertą papildomai nesikreips, prašo įvertinti sužalojimus iš pateikiamo 2020 m. gegužės 13 d. medicinos dokumentų išrašo (b. l. 1-4).
13. Iš 2020 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūra pradėta 11:06 val., o baigta – 12:06 val., protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga – važiuojant (duomenys neskelbtini), sukame į (duomenys neskelbtini), privažiuojame medinį rudos spalvos namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kairėje (foto Nr. 1). Važiuojant keliuku, palei namo kairę pusę, privažiuojame namo galinėje dalyje esantį daugiabučio namo priestatą, kuriame yra įėjimas į namo vidų (foto Nr. 2). Įėjus į priestatą, matomos kairėje esančios baltos spalvos durys (foto Nr. 3), pro kurias įeiname į daugiabučio namo koridorių. Atvykstame į įvykio vietą. Tik įėjus į koridorių, matomas pirmas kairėje esantis butas, ant kurio durų užrašytas skaičius Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 4) (b. l. 15-16; 17-20).
14. Byloje esančioje 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1462/2020 (01) nurodyta, kad M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos minėtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužės 13 d., 17:50 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu (b. l. 38-39).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvą kairės akies junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo G. K. parodymus, nukentėjusios M. S., liudytojų parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad nesmurtavo prieš M. S., ši jį apkaltino smurtu, kadangi nori gauti pinigų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios M. S. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad jai einant koridoriumi pas L. B., atsidarė kaltinamojo G. K. buto darys ir jis, nieko nesakęs, trenkė nukentėjusiajai (nuosprendžio 5 punktas). Savo parodymų nukentėjusioji nepakeitė ir akistatos tarp jos ir kaltinamojo metu - pravėrė savo kambario duris, ir jai nieko nesakęs, su kumščiu trenkė į tarpuakį (moteris žiūrėdama į G. K., savo kumščiu prideda kumštį prie tarpuakio ir sako - čia), ji nugriuvo po šio smūgio, o tada Gediminas jai dar su savo lazda trenkė į kairę ranką (b. l. 67-71). Nukentėjusiosios M. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, buvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. V. teigė, kad jos vyras nemušė nukentėjusiosios, kad ši (nukentėjusioji) buvo girta, prišlapino jų lovoje, todėl liudytoja ją išvijo, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai, o pačios liudytojos pateiktas aplinkybės teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas tai, kad kaltinamasis yra liudytojos vyras, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad liudytoja V. negalėjo nurodyti nei datos, nei laiko, kada nukentėjusioji buvo pas ją bute ir prišlapino. Aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo tokia girta, kad prišlapino į kaltinamojo bute esančią lovą, pati griuvinėjo koridoriuje ir taip pati susižalojo, taip pat byloje nėra įrodytos. Kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., nuo 8 val. ryto iki 9:30 val. buvo pas liudytoją, kaimyną L. T. (nuosprendžio 2 punktas), tačiau liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad: „G. buvo užėjęs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iš tos dienos – 2020 m. gegužės 13 d. Kad buvo užėjęs pas jį (liudytoją), tai buvo.“ (2020 m. spalio 27 d. posėdžio garso įrašas – 22 min. 15 sek. – 22 min. 30 sek.). Į bylą pateiktoje specialisto 2020 m. birželio 3 d. išvadoje nurodoma, kad M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos minėtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužės 13 d., 17:50 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu (b. l. 38-39). Nukentėjusios M. S. parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, išsamiai ir nuosekliai paaiškino kaip, prie kokių aplinkybių, ji nukentėjo nuo kaltinamo G. K.. Tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai, vertinant juos kaip visumą, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. K. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajai M. S. be aiškios priežasties tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvą kairės akies junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymas.
17. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo G. K. smurtiniai veiksmai nukentėjusios M. S. atžvilgiu buvo tęstinio pobūdžio, nukreipti į kelias kūno vietas, t. y. galvos ir pečių sritį. Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentėjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumą, suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajai į veido sritį (tarpuakį), o nukentėjusiajai pargriuvus, tyčia ramentu sudavus pastarajai į kairįjį petį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Teismas akcentuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji griūdama, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiškai žmogui svarbios kūno vietos – galvos sužalojimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.
18. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Dėl bausmės skyrimo
19. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai).
20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (b. l. 104-105). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 106). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
21. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju G. K. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą. Kaltinamajam paskirta bausmė neviršija 4 metų terminuoto laisvės atėmimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau praeityje nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat į tai, kad nors byloje nėra oficialių duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuratūros pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodyta, kad kaltinamasis turi II grupės invalidumą, į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžių metu turėjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų (vaikščiojo pasiremdamas ramentais), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktu kaltinamasis įpareigotinas atsiprašyti nukentėjusiosios M. S.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.
22. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matoma, kad G. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už kitą nusikalstamą veiką, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, G. K. skirtina bausmė šiuo nuosprendžiu nebendrinama su ankstesniu nuosprendžiu.
Dėl civilinių ieškinių
23. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 50 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo.
24. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
25. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
26. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) G. K. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusioji (civilinis ieškovas) M. S..
27. Nukentėjusioji M. S. ieškinyje nurodo, kad jai buvo padaryta 50 Eur turtinė žala, kurią sudaro pirkti vaistai. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios prašomą priteisti turtinę žalą, tokių duomenų nebuvo pateikta ir teisme, teismas netenkina nukentėjusiosios prašymo dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo.
28. Nukentėjusioji M. S. ieškinyje taip pat prašo priteisti jai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. M. S. nurodo, kad po to, kai ji buvo sumušta, patyrė išgyvenimus, nesuprato už ką gavo. Po įvykio pareiškėja jautėsi prastai, skaudėjo ir svaigo galva, buvo ištinęs veidas, paakiuose atsirado mėlynės.
29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
30. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji nurodė, kad jai skaudėjo ir svaigo galva, patyrė išgyvenimus, blogiau mato viena akimi (b. l. 1, 32). Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo atėjusi pas jį po nusikalstamos veikos padarymo, atėjusi tylėjo, buvo pasimetusi, pasėdėjo, paakys raudonas buvo (nuosprendžio 7 punktas). Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padarytos nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje (b. l. 38-39). Dėl minėtų sveikatos sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nenurodė jokių kitų dėl sužalojimų patirtų neigiamų išgyvenimų, nepateikė jokių kitų neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo.
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
33. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktą).
34. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 28-32 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
35. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,27 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25-26), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios M. S. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamąjį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo G. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 90,27 Eur turtinė žala.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 10 punktais, G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant G. K.: 1) atsiprašyti nukentėjusiosios M. S.; 2) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. K. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusią M. S. ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 90,27 Eur (devyniasdešimt eurų 27 centus) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.