- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- e2A-820-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08633-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl papildomo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – atsakovas) 2 200 Eur nepilnamečių dukrų K. B. ir K. B. papildomam išlaikymui (gydymo išlaidoms) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1275-848/2020 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, priteistas nepilnamečių dukrų išlaikymas iš atsakovo. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-604-896/2021 minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas pakeistas dalyje dėl iš atsakovo priteisimo išlaikymo nepilnametėms dukroms, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip: „Priteisti nepilnamečių dukrų K. B. ir K. B. išlaikymą iš atsakovo V. B., kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovės teigimu, po priimto teismo sprendimo dukrų sveikatos būklė pablogėjo, t. y. abejoms dukroms yra būtinas ortodontinis gydymas breketų sistemomis. Nors atsakovas buvo informuotas apie dukrų sveikatos būklę, reikalingas atlikti dukroms ortodontinio gydymo procedūras bei jų kainas, tačiau jis nesutiko prisidėti prie dukroms būtino gydymo. MB „Ortodema” parengti paciento gydymo planai, pasak ieškovės, patvirtina, kad šalių dukroms buvo diagnozuoti dantų lanko ryšių anomalijos, dėl ko joms yra reikalingas ortodontinis gydymas breketais, kuris kainuos 2 200 Eur kiekvienai dukrai. Ieškovė teigė, kad už abiejų dukrų būtiną ortodontinį gydymą breketais patirs 4 400 Eur dukrų papildomos priežiūros (gydymo) išlaidas, kurių 1/2 dalį privalo padengti atsakovas. Šiuo metu dukrų dantų sąkandžio gydymas jau yra pradėtas MB „Ortodema“. Nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėti nėra pasikeitusi, dėl to ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1/2 dalį nepilnamečių dukrų gydymo išlaidų, t. y. 2 200 Eur.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ortodontinės paslaugos vaikams iki 18 metų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Abejoms šalių dukroms diagnozuotos dantų lanko ryšių anomalijos (ligos kodas pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM - K07.2). Kompensuojamų medicinos priemonių sąraše nurodyta, kad, esant šiai diagnozei (pagal TLK - K07.2), 100 procentų kompensuojamos ortodontinės plokštelės kiekvienam žandikauliui ir kitos priemonės, išskyrus gydymą breketais. Kadangi ieškovei šalių dukrų dantų būklė buvo žinoma nuo 2018 metų, atsakovas mano, kad savalaikiai nesiėmus dukroms diagnozuotos dantų lanko ryšių anomalijos gydymo kompensuojamomis ortodontinėmis priemonėmis (ortodontinėmis plokštelėmis), ieškovė elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nepasitarus su atsakovu, pasirinko gydymą brangiausiomis nekompensuojamomis priemonėmis – breketų sistemomis, kuris pateiktuose gydymo planuose nurodytas tik kaip rekomenduojamas, o ne būtinasis gydymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nėra galimybės vaikams taikyti alternatyvaus gydymo, kurį finansuoja PSDF biudžetas. Atsakovas sutinka, jog dukrų dantų sąkandžio gydymas turėtų būti tęsiamas, tačiau priemonės gydymo rezultatui pasiekti, jo vertinimu, gali būti kitos, t. y. ortodontinės plokštelės. Pasak atsakovo, jo turtinė padėtis neleidžia jam apmokėti ieškovės pasirinkto brangaus dukrų gydymo breketų sistemomis, todėl ieškovė turėjo parinkti gydymą, kuris būtų tinkamas abiem vaikų tėvams pagal finansines galimybes.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 520 Eur nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. papildomo išlaikymo (gydymo) išlaidų, priteistos sumos mokėjimą išdėstė dalimis 12 mėnesių laikotarpiui bei 270,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei – 21 Eur.
4. Teismas, iš byloje ieškovės pateiktų paciento gydymo planų ir nuotraukų, nustatė, kad šalių dukroms MB „Ortodema“ gydytoja ortodontė nustačiusi diagnozes K07.2 (dantų lanko ryšių anomalijos), nustatė, jog šalių dukroms rekomenduojamas gydymas breketų sistemomis, gydymo pradžia – 2022 m. kovo 16 d., preliminari gydymo trukmė 1,5 – 2 metai, gydymo kaina – po 2 200 Eur kiekvienai pacientei. Teismas iš MB „Ortodema“ pacientės K. B. medicininių dokumentų išrašo nustatė, kad gydanti gydytoja konstatavo diagnozes – dantų lanko ryšių anomalija (K07.2) bei dantų padėties anomalija (K07.3) ir nurodė, jog pacientei 2019 m. vasario 5 d. nustatytas ortodontinio gydymo poreikis, pacientė naudojo ortodontinį „treinerį“, tačiau rezultato nepasiekė (tarpas nesumažėjo), 2022 m. sausio 18 d. buvo nuspręsta gydymą pratęsti breketų sistemomis. Iš MB „Ortodema“ pacientės K. B. medicininių dokumentų išrašo teismas taip pat nustatė, kad gydanti gydytoja konstatavo diagnozes – dantų lanko ryšių anomalija (K07.2) bei dantų padėties anomaliją (K07.3), nurodė, jog pacientei 2022 m. sausio 18 d. nustatytas ortodontinio gydymo poreikis, pasirinktas gydymas breketų sistemomis, kadangi nuimami ortodontiniai aparatai būtų neefektyvūs pagal konstatuotas dantų sąkandžio anomalijas. Teismas nustatė ir tai, kad 2022 m. kovo 17 d. buvo pradėtas ortodontinis gydymas metalinių breketų sistemomis.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dar 2022 m. sausio 20 d. informavo atsakovą apie šalių dukroms ketinamą taikyti ortodontinį gydymą elektroniniu laišku, atsakovas į ieškovės siųstą laišką neatsakė, nepateikė kitokių gydymo priemonių taikymo pasiūlymų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ortodontinis pacienčių gydymas breketų sistemomis perteklinis ir nereikalingas, šiuo klausimu nesikreipė į gydymo įstaigas konsultacijai, apsiribojo nurodydamas teisės aktą, pagal kurį, esant nustatytoms diagnozėms dantų lanko ryšių anomalija (K07.2) bei dantų padėties anomalija (K07.3) gali būti naudojamos valstybės kompensuojamos medicininės priemonės, teismas konstatavo, kad šalių dukrų ortodontinio gydymo breketų sistemomis būtinybę.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta gydymo kaina yra optimaliausia, nes ieškovė domėjosi dukrų gydymu kitose gydymo įstaigose, tačiau pigesnio ortodontinio gydymo nerado. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės pasirinktas dukrų gydymas yra neracionalus, brangus, tačiau nepateikė byloje įrodymų, jog šalių dukroms, pagal jų individualius gydymo poreikius, buvo pasiūlyta mažesnė ortodontinio gydymo kaina.
7. Apskaičiuodamas piniginės sumos, kurią tėvai gali skirti savo dukrų gydymui dydį, teismas įvertino tėvų turtinę padėtį, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu jo pajamos per dvi darbovietes siekia apie 1 500 Eur per mėnesį atskaičius privalomuosius mokesčius. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas moka periodinio išlaikymo sumą dukrų išlaikymui, kuri yra nustatyta po 277 Eur kiekvienam vaiku per mėnesį. Taip pat teismas įvertino ir atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams grąžinant pasiskolintas lėšas, priteistas santuokos nutraukimo byloje, patiriamas išlaidas (komunaliniams mokesčiams, investiciniam draudimui) bei nustatė, kad atsakovui lieka apie 300 Eur likusioms išlaidoms. Teismas nurodė, kad ieškovei valstybės teikiama parama auginant nepilnamečius vaikus nuo teismo sprendimo dėl šalių dukroms teiktino išlaikymo dydžio priėmimo padidėjo apie 70 Eur suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu neturi papildomų pajamų, kurias galėtų skirti dukrų ortodontiniam gydymui, teismas padarė išvadą, jog ieškovė turi galimybę dalį ortodontiniam gydymui reikalingų lėšų sutaupyti iš padidėjusios valstybės skiriamos paramos vaikų išlaikymui, kas per dviejų metų laikotarpį sudarytų 1 680 Eur vieno vaiko gydymui (70 × 24 = 1 680), t. y. viso 3 360 Eur abiejų šalių dukrų ortodontinio gydymo išlaidoms. Dėl to ortodontinio gydymo sumos (4 400 Eur) dalį kompensavus valstybės skiriamos paramos vaikų išlaikymui sumos dalimi (3 360 Eur), šalims išliktų pareiga suteikti 1 040 Eur sumą dukrų gydymo išlaidoms, kas sudarytų 520 Eur sumą dukrų gydymo išlaidoms, priteistiną iš atsakovo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, kad šalių dukrų ortodontinis gydymas breketų sistemomis buvo pradėtas taikyti 2022 m. kovo mėnesį, numatomas gydymo laikotarpis apie 2 metus, t. y. gydymo pabaiga numatoma 2024 m. kovo mėnesį, ieškovė už dukrų ortodontinio gydymo paslaugas moka dalimis, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo šiuo metu esančią finansinę padėtį, prašymą, pateiktą bylos nagrinėjimo metu dėl gydymo išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, iš atsakovo priteistą 520 Eur sumą išdėstė dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą pirmą mėnesį sumokėti 47 Eur, toliau 11 mėnesių mokėti po 43 Eur kiekvieną mėnesį į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir patenkinti ieškinį visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje yra įrodyta nepilnamečių vaikų papildomų poreikių būtinybė ir išlaidų dėl papildomų poreikių racionalumas, tačiau teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl netinkamai nustatė, jog iš atsakovo šalių dukrų gydymui priteisiama 520 Eur, kas sudaro mažiau nei 1/8 dalį dukroms taikomo ortodontinio gydymo išlaidų. Apeliantės teigimu, įvertinus byloje esančius atsakovo pateiktus dokumentus, atsakovui asmeninių poreikių tenkinimui lieka ne apie 300 Eur, kaip nustatė teismas, o apie 500 Eur, kas nėra laikytina maža suma, iš kurios nėra galimybės skirti pinigų šalių dukrų gydymui. Be to, pasak apeliantės, svarbu įvertinti tai, kad atsakovo didžioji dalis išlaidų sudaro kredito/skolų mokėjimo įmokos (143,86 Eur per mėnesį mokama AB Swedbank ir 250 Eur per mėnesį įmokų mokėjimas atsakovo šeimos nariams, grąžinant pinigus, kuriuos jis galimai skolinosi, siekdamas sumokėti teismo santuokos nutraukimo byloje ieškovei priteistas išmokas). Be to, santuokos nutraukimo byloje atsakovui buvo priteistas nekilnojamas turtas, dėl to ieškovei išmokėjus kompensaciją, jo turtinė padėtis nepablogėjo, o atsakovo kreditorinių įsipareigojimų įgijimas buvo sąmoningas jo sprendimas. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, taip pat neįvertino aplinkybių, kad jis turi registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonę), be dviejų nepilnamečių dukrų, daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Dėl to, apeliantės vertinimu, atsakovo dabartinė finansinė situacija nelaikytina sunkia ir jis turi galimybę prisidėti prie papildomų vaikų poreikių tenkinimo 1/2 dalimi.
1.2. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo interesus ir nepaisydamas nepilnamečių dukrų interesų, nepagrįstai nusprendė iš atsakovo priteistinos sumos ortodontiniam gydymui mokėjimą išskaidyti 12 mėnesių laikotarpiui, nors nepilnamečių dukrų gydymas turi būti taikomas ir tęsiamas iškart. Skundžiamas teismo sprendimas, ieškovės įsitikinimu, prieštarauja prioritetiniam nepilnamečių vaikų interesų principui bei leidžia abejoti teismo kompetencija.
1.3. Teismas, nustatydamas, kad ieškovė turėjo galimybę sutaupyti dukrų ortodontiniam gydymui naudodama valstybės teikiamą paramą, gaunamą auginant nepilnamečius vaikus, netinkamai ir tendencingai vertino bylos duomenis bei nukrypo nuo teisminės praktikos. Ieškovės nuomone, teismo išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turi būti dengiami iš valstybės paramos, o ne skiriant papildomas lėšas, yra teisiniu požiūriu ydinga bei neatitinka teisminės praktikos. Ieškovė sutinka, kad valstybės parama padidėjo, tačiau šis faktas turi būti vertinamas kompleksiškai su padidėjusiomis pragyvenimo išlaidomis, kurios yra visuotinai žinomos.
1.4. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė į atsakovo motyvus dėl padidėjusios paskolos įmokos bei elektros energijos kainos, tačiau vertinant ieškovės turtinę padėtį šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Ieškovė solidariai su atsakovu vykdo prievoles AB „Swedbank“ ir R. M., kurios buvo naudojamos nekilnojamam turtui įgyti ir statyti, kuriame šiuo metu gyvena šalių dukros su ieškove. Ieškovė ir atsakovas moka pusę suteikto kredito įmokų, kurios yra padidėjusios, taip pat ženkliai išaugo įmokos už elektros energiją, todėl dukrų išlaikymo išlaidos yra padidėjusios.
1.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės turtinė padėtis yra suprastėjusi nuo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo dienos. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra, todėl ji augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, yra atostogose vaikui prižiūrėti iki (duomenys neskelbtini), todėl jos gaunamos pajamos iki 2023 m. gegužės 20 d. buvo sumažėjusios 47 procentais, o nuo 2023 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. sumažės 69 procentais. Dėl šių aplinkybių ieškovės pajamos yra sumažėjusios iki apie 450 Eur, todėl, ieškovės teigimu, jai teks skolintis pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovės manymu, ieškovės suprastėjusi turtinė padėtis yra pagrindas iš atsakovo priteisti didesnę dalį papildomų vaikų išlaikymo išlaidų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovas nurodė, kad ortodontinio gydymo breketais išlaidos negali būti vertinamos kaip nenumatytos vaiko priežiūros išlaidos, nes nenumatytomis vaiko priežiūros išlaidomis pagal gali būti tik staigi vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Apie dukrų būsimą ortodontinį gydymą ieškovė nurodė dar nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Be to byloje nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi priemonių, jog būtų bandomas dukrų gydymas valstybės finansuojamomis priemonėmis (išskyrus ortodontinį „treinerį“, kurį labai trumpą laiką ieškovė teikė vienai dukrai), ieškovė laiku nepradėjo dukrų gydymo, todėl elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, bei nepasitarus su atsakovu, pasirinko gydymą brangiausiomis nekompensuojamomis priemonėmis – breketų sistemomis. Dėl to, atsakovo vertinimu, ieškovė privalėjo elgtis apdairiai ir įvertinti savo finansines galimybes šiai paslaugai įsigyti.
10.2. Teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, o ieškovės argumentai, kad atsakovui asmeninių poreikių tenkinimui lieka 500 Eur per mėnesį, yra nepagrįsti. Be to, nuo 2023 m. vasario 1 d. atsakovas vaikų išlaikymui turi mokėti po 337 Eur vienam vaikui per mėnesį, t. y., po 60 Eur kiekvienam vaikui daugiau nei 2022 metais. Vadinasi, atskaičius išlaikymą, atsakovui lieka 876 Eur (1 550 Eur – 674 Eur). Atsakovas pateikė byloje jo šiuo metu turimus įsipareigojimus kreditoriams grąžinant pasiskolintas lėšas, priteistas santuokos nutraukimo byloje, patvirtinančius dokumentus - skolos raštelį apie atsakovo pasiskolintas pinigines lėšas iš A. B. ir D. B., skolos raštelį apie atsakovo pasiskolintas pinigines lėšas iš A. S.. Pasak atsakovo, santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatyta, kad santuokos nutraukimo dieną atsakovas turėjo asmeninių arba bendrų su D. B. lėšų, iš kurių galėjo sumokėti priteistas sumas. Taigi, kreditorinių įsipareigojimų įsigijimas, nors ir buvo sąmoningas ir asmeninis atsakovo sprendimas, tačiau nesiekiant įgyti turtą, o siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, kurie atsirastų ieškovei pateikiant antstoliams vykdyti vykdomuosius raštus dėl priteistų sumų išieškojimo. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas moka skolą R. M., viso atsakovas sumoka šiems kreditoriams 250 Eur per mėnesį. Be to, atsakovas patirdamas 143,86 Eur išlaidas kreditų grąžinimui, gerina ieškovės turtinę padėtį, gausindamas jos turtą.
10.3. Atsakovas nurodė, kad suskaičiavus visas jo pajamas ir išlaidas bei mokant teismo priteistą papildomo išlaikymo sumą, atsakovui pragyvenimui lieka apie 326 Eur per mėnesį, o tai yra mažesnė pinigų suma, nei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris yra 354 Eur, todėl teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį priimdamas sprendimą.
10.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad valstybės mokamų išmokų vaikams padidėjimas vertintinas kompleksiškai su padidėjusiomis pragyvenimo išlaidomis, kadangi išlaidų padidėjimas yra kompensuojamas indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, atsakovas po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo ieškovei sumokėjo išlaikymo vaikams įsiskolinimą (2 448,39 Eur), dėl to ieškovė protingai planuodama būsimas išlaidas ortodontiniam gydymui, pasirinktam jos iniciatyva, turėjo galimybę skirti lėšas ortodontiniam gydymui ir iš atsakovo sumokėtos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistos vienkartinio pobūdžio išlaidos, skirtos papildomiems nepilnamečių vaikų priežiūros poreikiams tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė 2023 m. balandžio 20 d. savo banko sąskaitos išrašą, kuris, jo teigimu, patvirtina, kad atsakovas nuo 2023 m. vasario 26 d. moka padidintą (indeksuotą) išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y., po 337 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, nes yra susiję su klausimu dėl vaikų išlaikymo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsakovo su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikiamus įrodymus priima.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1275-848/2020 (kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi) nutraukiant šalių santuoką, be kitų klausimų, buvo priteistas nepilnamečių dukrų K. B. ir K. B., išlaikymas iš atsakovo V. B., kiekvienai po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė D. B.. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienkartinės sumos (2 200 Eur), padengiančios papildomas vaikų priežiūros išlaidas (ortodontiniam gydymui breketų sistemomis), priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė šalių dukrų ortodontinio gydymo breketų sistemomis būtinybę ir šio gydymo kainą (4 400 Eur abiem dukroms) laikė pagrįsta. Tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi galimybę dalį ortodontiniam gydymui reikalingų lėšų sutaupyti iš padidėjusios valstybės skiriamos paramos vaikų išlaikymui, dėl to sumažino iš atsakovo priteistiną papildomo išlaikymo sumą iki 520 Eur. Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistiną papildomo išlaikymo sumą. Taigi byloje ginčas kilęs tik dėl iš atsakovo priteistinos išlaikymo dalies (dydžio), skirtos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, nustatymo.
Dėl iš atsakovo priteistino papildomo vienkartinio išlaikymo dydžio
17. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs praktiką, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnametėms dukroms reikalinga papildomo išlaikymo suma gydymo išlaidoms yra 4 400 Eur, tačiau teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad šalys neturi pakankamų pajamų papildomiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Dėl to teismas bendrą reikalingą papildomo išlaikymo sumą sumažino valstybės skiriama išmoka vaikui, kuri nuo šalių santuokos nutraukimo yra padidėjusi apie 70 Eur, t. y., viso sumažino 3 360 Eur suma (70 Eur × 24 mėn. (planuojamo gydymo trukmė) × 2) ir po to nustatė tėvų teiktino išlaikymo dalį – 4 400 Eur - 3 360 Eur = 1 040 Eur / 2 (po 520 Eur kiekvienam tėvui). Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomą vienkartinio išlaikymo sumą sumažino valstybės skiriamos paramos dalimi, pirmiausia, įvertina šalių turtinę padėtį.
20. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio 2023 m. vasario 9 d. išrašo, gauto iš Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2023 m. sausio mėn. buvo 1 928 Eur (neatskaičius mokesčių), o (duomenys neskelbtini) už 2022 m. gruodžio mėn. – 650,41 Eur (neatskaičius mokesčių), viso 2 578,41 Eur arba apie 1 500 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jo pajamos per mėnesį šiuo metu yra 1 550 Eur.
21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas kiekvieną mėnesį kreditoriui AB Swedbank moka 143,86 Eur, kreditoriui Mandatum life insurance Company Limited Lietuvos filialui – 23,17 Eur, kreditorei R. M. – 50 Eur, o komunaliniams ir kitiems mokesčiams – apie 90 Eur. Atsakovo teigimu, jis kreditoriams A. S. ir A. B. moka po 100 Eur mėnesines įmokas (prievoles šiems kreditoriam patvirtina byloje esantys skolos rašteliai, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5, 6). Iš atsakovo pateikto 2023 m. vasario 26 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad šiuo metu atsakovas moka padidintą (indeksuotą) išlaikymą po 337 Eur kiekvienai dukrai (DOK-51112). Taigi viso per mėnesį atsakovo išlaidos yra apie 1 181 Eur (143,86 + 23,17+50+90+200+674). Dėl to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovui per mėnesį pragyvenimui lieka ne apie 500 Eur, o apie 369 Eur. Vertinant atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nustatyta, kad atsakovui priklauso viena transporto priemonė (2004 m.) ir šalių santuokos nutraukimo byloje asmeninės nuosavybės teise jam priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį nustatė, kad iki vaiko auginimo atostogų pradžios jos pajamos buvo apie 1 400 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos pajamos nuo 2023 m. gegužės mėn. sudarys tik 31 procentą buvusio atlyginimo, t. y., apie 450 Eur per mėnesį. Kaip minėta, ieškovė šiuo metu iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui gauna 674 Eur per mėnesį, taip pat pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės parama kiekvienam vaikui yra 136,22 Eur per mėnesį. Taigi viso ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Eur. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį įmoka AB Swedbank pagal suteiktą kreditą yra 143,86 Eur, taip pat patiria išlaidas būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo, net įvertinus ir tai, kad ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus (duomenų apie (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai teikiama išlaikymą į bylą nepateikta). Juolab, kad pati ieškovė 2022 m. birželio 15 d. ieškinyje nurodė, kad jos turtinė padėtis <...>„esmingai nepasikeitė“<...> (2022 m. birželio 15 d. ieškinio 2 lapas).
23. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis neleidžia visa apimtimi (4 400 Eur suma) tenkinti papildomus nepilnamečių dukrų gydymo poreikius. Šios teismo išvados nepaneigia apeliantės argumentai, kad dalis įsipareigojimų kreditoriams atsirado paties atsakovo sprendimu. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-604-896/2021, be kita ko, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei išmokant kompensaciją (viso 7 799,71 Eur) bei pripažinimo prievoles kreditoriams AB Swedbank ir R. M. solidariomis šalių prievolėmis. Atsakovas byloje teigė, kad, siekdamas įvykdyti minėtas prievoles, jis pasiskolino piniginių lėšų iš A. B. ir A. S.. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas išmokėjo santuokos nutraukimo byloje ieškovei priteistą kompensaciją, taip pat, jog vykdo prievoles kitiems minėtiems kreditoriams. Šių aplinkybių kontekste, atsakovo elgesys prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimas negali būti vertinamas kaip neapdairus ar nesąžiningas. Juolab, įvertinus tai, kad dalis atsakovo įsipareigojimų (įmokos kreditoriui AB Swedbank) atsirado šalių santuokos nutraukimo byloje nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas bankui suteikus kreditą, priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o prievoles kylančias iš kredito sutarties pripažinus solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
24. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalingą išlaikymo dydį sumažino padidėjusia valstybės vaikui skiriama išmokos dalimi. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1275-848/2020 nustatė, kad nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui reikalinga 560 Eur suma per mėnesį kiekvienai, tačiau šią sumą sumažino 60 Eur valstybės skiriama išmoka vaikui ir iš atsakovo priteisė po 250 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pastebėtina, kad ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo. Kitaip tariant, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad nepilnametėms dukroms reikalinga didesnė išlaikymo periodinėmis išmokomis suma nei buvo priteista santuokos nutraukimo byloje. Priešingai, atsakovė 2023 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dukrų išlaikymui per mėnesį skiria apie 1 000 Eur (2023 m. vasario 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 14 min.). Byloje neginčijama aplinkybė, kad nuo 2023 m. sausio mėn. pagal Išmokų vaikams įstatymą asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų išmoka vaikui yra 2,78 bazinės socialinės išmokos dydžio (136,22 Eur) arba maždaug 70 Eur didesnė nei buvo šalių santuokos nutraukimo metu. Nors ir sutiktina su apeliante, kad visuotinai žinoma, jog pragyvenimo išlaidos išaugo, tačiau šių išlaidų padidėjimas gali būti kompensuojamas padidėjusia atsakovo mokamų periodinių išmokų suma, kuri yra indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, 2 punkte numatyta, kad indeksavimas tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Kaip nustatyta šios nutarties 21 punkte, šiuo metu atsakovas moka po 337 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį, t. y., 87 Eur daugiau nei priteista santuokos nutraukimo metu (337 Eur – 250 Eur). Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, pagrįstai reikalingą papildomo išlaikymo dydį sumažino padidėjusia valstybės vaikui skiriama išmokos dalimi ir priteisė iš atsakovo 520 Eur gydymo išlaidų.
25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad dar civilinės bylos Nr. e2-1275-848/2020 nagrinėjimo metu ieškovė buvo nurodžiusi, jog šalių dukroms bus reikalingas ortodontinis gydymas ortodontinėmis plokštelėmis ar breketų sistemomis bei prašė priteisti didesnę išlaikymo sumą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu šį reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad išlaidos tuo metu nebuvo patiriamos ir nebuvo aiški jų atsiradimo data ir apimtis. Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo byloje ieškovei iš atsakovo buvo priteista 7 799,71 Eur kompensacija. Nors ieškovė byloje teigė, kad iš atsakovo gauta kompensacija buvo panaudota dukrų kambariams įrengti ir kompiuteriams įsigyti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė galėjo bei turėjo numatyti būsimas dukrų ortodontinio gydymo išlaidas ir dalį minėtos kompensacijos skirti dukrų gydymui.
26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteistą papildomą išlaikymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, nes gydymo išlaidos turi būti apmokamos šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pozicija šiuo klausimu byloje yra nenuosekli. Ieškovė 2022 m. sausio 20 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad <...>„mokėti galima dalimis gydymo eigoje“ <...> (ieškinio priedas Nr. 2). Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad už dukroms reikalingą gydymą moka dalimis ir jau yra sumokėjusi 1 500 Eur (2023 m. vasario 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min.). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė MB „Ortodema“ 2022 m. kovo 17 d. sumokėjo 600 Eur (pavedimo paskirtyje nurodyta „Už K. B. ir K. B. ortodontinį gydymą. Pirma mokėjimo dalis“), 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 400 Eur (pavedimo paskirtyje nurodyta „Už K. B. ir K. B. ortodontinį gydymą. Antra mokėjimo dalis“), 2023 m. sausio 3 d. – 500 Eur (pavedimo paskirtyje nurodyta „Už K. B. ir K. B. ortodontinį gydymą. Trečia mokėjimo dalis“, ieškinio priedas Nr. 2, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas mokėjimo išrašas DOK-105701, 2023 m. sausio 31 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-12818). Atsižvelgiant į šios nutarties 21 punkte nustatytą atsakovo turtinę padėtį ir įvertinus tai, kad už dukroms reikalingą ortodontinį gydymą breketais ieškovė moka dalimis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteistos papildomos išlaikymo sumos mokėjimą išdėstė dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas, tinkamai vadovavosi teismų praktika, bei padarė teisingas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais pagrįstas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
29. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Tai patvirtina 2023 m. balandžio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.