- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-604-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17952-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B., G. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1275-848/2020 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B. ir G. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, R. M., ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė: 1) santuoką tarp D. B. ir V. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, nutraukti, panaikinant (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta sudaryta bažnytinė santuoka, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei D. B. palikti santuokinę pavardę - „B.“, V. B. palikti prigimtinę pavardę - „B.“; 3) nepilnamečių dukrų K. B. ir K. B. gyvenamąją vietą nustatyti su D. B.; 4) priteisti nepilnamečių dukrų K. B. ir K. B. išlaikymą iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. B.; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 11 d. Dovanojimo sutartį Nr. ML-7090, kuria atsakovas V. B. padovanojo G. B. nekilnojamąjį turtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, taikyti vienašalę restituciją; 6) pripažinti nekilnojamąjį turtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrąja jungtine D. B. ir V. B. nuosavybe; 7) padalinti tarp D. B. ir V. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu: D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę Opel Vectra-C-Signum, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur; nekilnojamąjį turtą: 0,1091 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 27 400 Eur, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 41 400 Eur, pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 160 Eur, pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 110 Eur, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune; V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur; nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, 35 000 Eur vertės; 8) pripažinti finansines prievoles AB „Swedbank“ pagal 2014 m. kovo 12 d. sutartį Nr. BP32D301408799 ir 2017 m. liepos 21 d. sutartį Nr. 17-050579-GV D. B. ir V. B. solidariomis prievolėmis; 9) pripažinti prievolę grąžinti 5 000 Eur R. M. D. B. ir V. B. solidaria prievole; 10) priteisti iš atsakovo V. B. bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje tarp D. B. ir V. B. dėl ieškovės kaltės; 2) iš ieškovės atsakovui priteisti 1 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „B.“, o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „B.“; 4) po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su ieškove; 5) po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis K. B. ir K. B. tvarką; 6) po santuokos nutraukimo nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 27 400,00 Eur vidutinės rinkos vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 400 Eur vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 160 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 110 Eur vidutinės rinkos vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 475 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovui V. B. priteisti 37 375 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto vertės dalį; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti kilnojamąjį turtą: automobilį Opel Vectra-C-Signum, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui priteisiant 1 000 Eur kompensaciją už atsakovui priklausančią, bet ieškovei atitenkančią transporto priemonės vertės dalį; 9) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti kilnojamąjį turtą: automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovei priteisiant 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią, bet atsakovui atitenkančią transporto priemonės vertės dalį; 10) po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus priteisti sekančiai: kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2014 m. kovo 12 d. Kredito sutartį Nr. BP32D301408799, kuria suteiktas 55 027,80 Eur dydžio kreditas, pripažinti asmenine ieškovės D. B. prievole ir jo vykdymą priteisti asmeniškai ieškovei, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą, t. y. pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir jo vykdymą priteisti asmeniškai ieškovei; kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2017 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. 17-050579-GV, kuria suteiktas 14 000 Eur dydžio kreditas, pripažinti asmenine ieškovės D. B. prievole ir jo vykdymą priteisti asmeniškai ieškovei, arba tenkinti alternatyvų reikalavimą - pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole ir jo vykdymą priteisti asmeniškai ieškovei D. B.; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui nepriteisti materialinio išlaikymo vienas iš kito.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką tarp D. B. ir V. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, nutraukė, panaikinant (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta sudaryta bažnytinė santuoka, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. B. paliko santuokinę pavardę - „B.“, V. B. paliko prigimtinę pavardę - „B.“; nepilnamečių dukrų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su D. B.; priteisė nepilnamečių dukrų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo V. B. kiekvienai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę D. B.; po santuokos nutraukimo nustatė atsakovo V. B. bendravimo su nepilnametėmis dukromis K. B. ir K. B. tvarką:
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo mėnesio savaitgalio po teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 val.;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną savaitę ketvirtadienį, iš karto po pamokų ir/ar papildomo ugdymo užsiėmimų, paimant vaikus iš ugdymo įstaigų, ir sekančią dieną, iki užsiėmimų pradžios grąžinant vaikus į jų ugdymo įstaigą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2018 metų) per Šv. Kūčias (kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 24 dieną), Šv. Kūčių dieną 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2018 metų) antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 26 d.), 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų) pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio mėn. 25 d.), 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais (pradedant skaičiuoti nuo 2019 metų) Šv. Velykų antrąją dieną, 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos 20.00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gimimo dienomis, 10.00 val. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (arba pasibaigus užsiėmimams, iš jų ugdymo įstaigų) ir 19.00 val. grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą;
- atsakovas V. B. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vaikų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų laikotarpiu, lygiai pusę suplanuoto atostogų laiko, vaikų pasiėmimo bei atostogų laiką abiems tėvams suderinus bendru susitarimu likus ne mažiau 21 dienai iki atostogų pradžios;
- atsakovas V. B. dalyvaus nepilnamečių vaikų auklėjime, o ieškovė D. B. nedarys atsakovui kliūčių bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir matytis su jais, atsakovui ieškovę telefonu ir/ar trumpąja SMS žinute informuojant apie susitikimo su vaikais datą ir laiką ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas iki numatomo su vaikais susitikimo.
D. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė: transporto priemonę Opel Vectra-C-Signum, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur; nekilnojamąjį turtą: 0,1091 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, bendros 81 300 Eur vertės, atsakovui išmokant už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį 20 716,47 Eur. V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė: transporto priemonę Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur. Pripažino finansines prievoles AB „Swedbank“ pagal 2014 m. kovo 12 d. sutartį Nr. BP32D301408799 ir 2017 m. liepos 21 d. sutartį Nr. 17-050579-GV D. B. ir V. B. solidariomis prievolėmis. Pripažino prievolę grąžinti 5 000 Eur R. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. B. ir V. B. solidaria prievole. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės D. B. ir atsakovo V. B. į valstybės biudžetą po 14,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės bei jų paaiškinimai teismo posėdyje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog vien tik ieškovė, ar vien tik atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Teismas padarė išvadą, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai. Santuokos pradžioje šalys sugyveno gražiai, kūrė bendrą ateitį, tačiau laikui bėgant šalių santykiai pradėjo blogėti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas jos atžvilgiu buvo nelojalus, nepagarbus, tuo pačiu atsakovas kaltina ieškovę. Vienas kito kaltę šalys įrodinėjo liudytojų V. B., J. F. V., E. Š., A. K., A. B. S., A. B., D. B. parodymais, trečiojo asmens R. M. parodymais. Ieškovės prašymu apklausti liudytojai parodė, kad ieškovė skundėsi, jog ji šeimoje turi viskuo rūpintis, atsakovas jai nepadeda, elgiasi nepagarbiai. Tuo tarpu atsakovo prašymu apklausti liudytojai tvirtino, kad atsakovas šeima visada rūpinosi, prižiūrėdavo dukras, taip pat jomis rūpindavosi, kai ieškovė vykdavo mokytis, rūpinosi buitimi, taip pat nurodė, kad atsakovas jiems pasakojo, jog ieškovė yra jam neištikima, susitikinėja su kitais vyrais. Teismo vertinimu, vien tik liudytojų parodymais remtis negalima, atsakovo prašymu apklausti liudytojai yra artimi atsakovo giminaičiai (sesuo, brolis, brolienė), ieškovės apklaustos liudytojos yra ieškovės artimos draugės, su kuriomis ji studijavo, bendradarbės bei artima jos giminaitė (mama). Šalių liudytojai yra artimi giminaičiai, bičiuliai, tokiu būdu yra galimai netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nurodo tos šalies naudai aplinkybes, kurios prašymu asmuo apklaustas. Teismas liudytojų parodymus nelaikė tiesioginiais įrodymais dėl šalių kaltės. Ieškovės pateiktas įrašas, kuriame nufilmuota kaip atsakovas neleidžia jai išvažiuoti į darbą, patvirtina ne tik ieškovės nurodomas aplinkybes, bet ir aplinkybę, jog ieškovė yra taip pastačiusi automobilį, kad atsakovas negali jo pastatyti savo namų valdos kieme, o priverstas jį statyti gatvėje. Šis įrodymas tik patvirtina aplinkybę, jog abi šalys viena kitos atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, nelojaliai. Atsakovo į bylą pateikti susirašinėjimai internetu nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė susirašinėjo su kitais vyrais ir iš susirašinėjimo galima spręsti, jog ji jam buvo neištikima. Iš pateiktų susirašinėjimų negalima nustatyti kada buvo susirašinėjama ir tarp kokių asmenų vyko susirašinėjimas. Atsakovo teismui pateikta pažyma dėl lankymosi krizių centre patvirtina, kad atsakovas pagalbos kreipėsi šeimoje esant jau kritinei situacijai, prieš pat pateikiant ieškinį teisme. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė ieškovės domėjimosi kitais vyrais, psichologinio smurto, kaip ir ieškovė neįrodė atsakovo tiek psichologinio, tiek fizinio smurto, nelojalumo ar kitų aplinkybių, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai tik dėl vienos iš šalių kaltės iširo jų santuoka. Priešingai, nei viena iš šalių nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji puoselėjo santykius bei dėjo visas pastangas dėl santuokos išsaugojimo.
5. Reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo teismas atmetė. Teismas surinktų įrodymų byloje visumos pagrindu padarė išvadą, jog butas su dalimi ūkinio pastato buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sutuoktiniais tapo (duomenys neskelbtini), buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, t. y. 2006 m. lapkričio 28 d. Buto pirkimui atsakovas savo vardu 2006 m. lapkričio 14 d. su AB Sampo bankas sudarė kredito sutartį 48 000 Lt paskolai gauti. Butas buvo įgytas už būtent atsakovui paskolintas, jo nuosavybėn perduotas lėšas, kitokių įrodymų byloje nėra. Butas buvo įgytas už 63 000 Lt sumą. Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkėjas pardavėjai sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 15 000 Lt, liko skolingas 48 000 Lt, kurie bus pervesti kaip kreditas. Šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji atsakovui buto pirkimui paskolino 12 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog ieškovė 12 000 Lt dalimis atsakovui paskolino 2006 m. lapkričio 29 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. sausio 20 d., 2007 m. balandžio 11 d., t. y. jau po buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas pinigus skolinosi ir žadėjo grąžinti, kas sustiprina teismo abejones, jog atsakovas planavo turtą įgyti bendros nuosavybės teise. Aplinkybę, jog atsakovas buto įgijimui turėjo asmenių lėšų, patvirtina į bylą atsakovo pateiktos iki buto įgijimo banko sąskaitų kopijos, banko sąskaitų analizė, pažymos apie gautas pajamas, 2018 m. lapkričio 26 d. Danske Bank pažyma, jog pagal kredito sutartį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki sutarties visiško įvykdymo 2010 m. spalio 7 d. iš atsakovui priklausančios sąskaitos atlikta mokėjimų 46 307,58 Eur paskolos sumai, 10 338,21 Eur palūkanų, 0,53 Eur delspinigių. Į bylą pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad atsakovas tiek buto įgijimo metu, tiek paskolos mokėjimo laikotarpiu, iš gaunamų pajamų buvo pajėgus finansiškai ir nekilnojamąjį turtą įgyti, ir dengti paskolą. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad buto paskola buvo padengta iš abiejų sutuoktinių lėšų. Ieškovės parodymai, jog jos mama R. M. 8 300 Lt išėmė iš savo sąskaitų, juos dovanojo ieškovei ir šie pinigai buvo pervesti buto paskolos grąžinimui prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Ieškovės teigimu jos motina jai buto paskolos dengimui 2001 m. vasario 16 d. pervedė 500 Lt, 2012 m. vasario 22 d. - 4 000 Lt, 2012 m. vasario 23 d. - 2 800 Lt, 2013 m. lapkričio 14 d. - 1 000 Lt, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, jog 48 000 Lt paskola visiškai grąžinta buvo 2010 m. spalio 7 d.
6. Teismas nenustatė pagrindų, numatytų CK 1.86 straipsnyje, 1.81 straipsnyje pripažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. buto dovanojimo sutartį Nr. ML-7090 negaliojančia. Teismas nustatė, kad šalys po santuokos sudarymo gyveno minėtame bute, ten buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Šalys 2014 m. įsigijo žemės sklypą su statiniais. Šalys, įgiję namą, jame gyveno ir buto dovanojimo metu 2018 m. butas nebuvo pagrindinė šalių gyvenamoji vieta. 2018 m. rugsėjo 11 d. (buto dovanojimo metu) šalių santuoka buvo faktiškai iširusi, šalys, kaip sutuoktiniai, negyveno santuokinio gyvenimo bei negyveno bute kaip šeima. Teismas sprendė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ginčo butas jau neturėjo šeimos turto teisinio statuso, todėl ieškovės argumentus dėl teisės normų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą, pažeidimo sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį pripažinimo laikė nepagrįstais. Atsakovas iki dovanojimo sandorio sudarymo įstatymų nebuvo suvaržytas dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo, ieškovės sutikimas perleisti turtą reikalingas nebuvo.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad butas su dalimi ūkinio pastato buvo įgytas panaudojant lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir viršijo įgijimui panaudotas lėšas, esančias asmenine sutuoktinio nuosavybe. Ieškovė teigė, jog ji yra prisidėjusi prie buto remonto, tai įrodinėjo liudytojų parodymais, nuotraukomis. Teismo nuomone, nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kas investavo į buto remontą, o liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog bute remontas buvo atliktas galimai šalims jau gyvenant santuokoje. Atsakovo teigimu, buto remontą jis darė savo lėšomis, padedant jo giminaičiams. Teismo vertinimu, byloje esančių visų įrodymų kontekste galima tikėtina išvada, jog ieškovė galėjo prisidėti prie buto pagerinimų, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas jai kompensuotų jos atliktus atsakovo asmeninio turto pagerinimus, kurie turi būti įrodinėjami bendra tvarka pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytas įrodinėjimo taisykles, t. y. ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl kompensacijos už atliktus atsakovo turto pagerinimus teisme bendra tvarka. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atliktus darbus, pirktas medžiagas negali patvirtinti abiejų šalių valios įgyti turtą kaip bendrą. Teismas pakartotinai pažymėjo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė turto įgijimui panaudojo lėšas viršijančias sutuoktinio panaudotas turto įgijimui asmenines lėšas. Aplinkybė, kad ieškovė tiek darbų finansavimu, tiek lėšomis prisidėjo butą įrenginėjant, gali būti svarbi sprendžiant dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, tačiau šioje byloje kompensacijos klausimas nespręstinas. Ieškovei buvo žinoma apie atsakovo sudarytą nekilnojamojo turto įgijimo sandorį, paimtą kreditą turto įgijimui. Šių sandorių sudarymo metu ieškovė jokių pretenzijų dėl nuosavybės formos atsakovui nereiškė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šalių apsisprendimą ginčo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise, bendro šalių gyvenimo faktas, bendro ūkio vedimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu buvus šalių susitarimą įsigyti turtą bendrosios nuosavybės teise. Ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, t. y. įrodymų, kurie patikimai paneigtų aplinkybę, kad atsakovas turtą įgijo ne asmeninės nuosavybės teise, šioje dalyje ieškinio reikalavimą teismas atmetė kaip neįrodytą.
8. Teismas nustatė, jog ieškovės mama pardavė jai asmeninės nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą su statiniais Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), už 28 000 Lt. Kadangi turtas priklausė trims asmenims, teismas vertino, jog ieškovės mama iš parduoto turto gavo 9 333 Lt (2 703 Eur) pajamų. Ieškovės mama iš jai priklausančios sąskaitos 2014 m. vasario 19 d. išėmė 15 000 Lt. R. M. 2014 m. vasario 2-9 d., 2014 m. kovo 5 d. banko sąskaitų išrašai patvirtino aplinkybę, jog ieškovės mama nurodytu laikotarpiu iš banko sąskaitos išėmė 12 000 Lt. R. M. pinigų dovanojimo ieškovei sutartimis ieškovei 2014 m. vasario 9 d. dovanojo 12 000 Lt namo pirkimui, 2014 m. sausio 29 d. dovanojo 30 000 Lt. Įvertinęs nurodytus duomenis, ieškovės, R. M. parodymus, R. M. banko sąskaitose turėtas lėšas, teismas laikė, kad R. M. turėjo galimybę ieškovei namo įsigijimui padovanoti 51 333 Lt (14 867 Eur), kurie laikytini ieškovės namų valdos įsigijimui panaudotomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Ieškovė tvirtino, kad dar 52 000 Eur savo asmeninių lėšų investavo į namo įsigijimą bei remontus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė už 53 000 Eur 2015 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. 2015 m. gegužės 28 d. sklypo pirkėjas į šalių bendrą sąskaitą pervedė 51 000 Eur, 25 000 Eur suma ieškovė dengė šalių paimtą kreditą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog ieškovė į dalintiną nekilnojamąjį turtą dar investavo 25 000 Eur savo asmeninių piniginių lėšų. Likusius 26 000 Eur (į bendrą sąskaitą buvo pervesti ne 53 000 Eur, o 51 000 Eur) ieškovės teigimu ji investavo į namo remontus ir paskolos grąžinimą. Byloje nustatyta, jog likusi nuo pardavimo suma buvo naudojama tiek paskolos mokėjimui, tiek remontams, tiek naudojama įvairiems atsiskaitymams. Taip pat teismas nustatė, jog turimos lėšos buvo pervedinėjamos į kitą bendrą šalių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios taip pat buvo atliekami mokėjimai už paskolą, už suteiktas paslaugas ir kt. Į šią sąskaitą taip pat buvo pervedamos ir atsakovo gaunamos pajamos, kurios taip pat buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu šalių negrąžintų kreditų likutis yra 24 117 Eur ir 10 906 Eur. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog negali daryti išvados, kad likusi nuo ieškovei priklausiusio sklypo pardavimo suma pilnai buvo investuota į nekilnojamąjį turtą. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra sprendžiamas paskolos grąžinimo klausimas, kas ir kokia apimtimi tą paskolą mokėjo, ir kaip prievolė bus įvykdyta ateityje. Tik pilnai prievolę įvykdžius, šalys gali kreiptis regreso tvarka dėl savo sumokėtos paskolos dalies priteisimo.
9. Teismas nelaikė ieškovės asmeninėmis lėšomis 2 945,94 Eur R. M. apmokėtų už stogo skardinimo darbus. Nurodytomis lėšomis buvo apmokėtos atsakovo sąskaitos už stogo skardinimo darbus, šios lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, bendram šalių turtui sukurti. Dėl šių lėšų panaudojimo niekur nebuvo nurodyta aplinkybė, jog šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė, šiuos argumentus ieškovė ir jos mama pateikė jau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme.
10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovė į dalintiną ginčo nekilnojamąjį turtą investavo 137 653 Lt (51 333 Lt + 86 320 Lt)/39 867,06 Eur (14 867,06 Eur +25 000 Eur) asmeninių piniginių lėšų. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir tai gali neigiamai įtakoti jų nepilnamečius vaikus, nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei, atsakovui išmokant jam priklausančio turto dalies dydžio kompensaciją. Byloje buvo atliktos trys nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės. Teismo eksperto M. K. pateikto ekspertizės akto Nr. RE19-014 išvadoje žemės sklypo, namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, vertė nurodyta 72 800 Eur, teismo ekspertės G. B. teismui pateikto ekspertizės akto Nr. E19-10(51) išvadoje vertė nurodyta 115 000 Eur, teismo eksperto V. L. atlikto ekspertizės akto išvadoje turto vertė nurodyta 81 300 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad teismo ekspertas V. L. buvo paskirtas teismo nutartimi atsitiktine tvarka, įvertinęs ekspertų pateiktas ekspertizių atlikimo sąlygas, objektyviausia nekilnojamojo turto verte teismas laikė teismo eksperto V. L. išvadoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę. Įvertinęs, jog ieškovė į ginčo turtą investavo 39 867,06 Eur savo asmeninių lėšų, nekilnojamąjį turtą priteisus ieškovei, teismas atsakovui už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį priteisė 20 716, 47 Eur kompensaciją (81 300 Eur – 39 867,06 Eur = 41 432,94 Eur; 41 432,94 Eur (dalintino turto vertė) : 2 (po ½ dalį) = 20 716, 47 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria santuoka tarp D. B. ir V. B., sudaryta (duomenys neskelbtini) Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, nutraukta, panaikinant (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure atliktą įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityta sudaryta bažnytinė santuoka, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktiniu kaltės; kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės atsakovui iš už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį 20 716, 47 Eur dalyje dėl 11 094 Eur, atmestas ieškinys dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalinimo, bei atsisakymo priteisti ieškovei 16 550 Eur kompensaciją ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. B. kaltės; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 11 d. Dovanojimo sutartį Nr. ML-7090, kuria atsakovas V. B. padovanojo G. B. nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, taikyti vienašalę restituciją, turtą grąžinant V. B. nuosavybėn; pripažinti nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33 100 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrąja jungtine D. B. ir V. B. nuosavybe ir jį padalinti tokiu būdu: šį turtą priteisti atsakovui V. B., o D. B. priteisti iš atsakovo V. B. 16 550 Eur kompensaciją, arba priteisti ieškovei tokią pačią sumą 16 550 Eur investuotų į šį butą lėšų; priteistą kompensaciją iš D. B. atsakovui V. B. už (duomenys neskelbtini), Kaune nekilnojamąjį turtą sumažinti iki 7 277,47 Eur, patikslinti sprendimo dalį, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. spalio 17 d.), priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje surinkti įrodymai, jų analizė, leidžia daryti išvadą, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas V. B. nebuvo lojalus ieškovei, elgėsi su ieškove nepagarbiai, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, vadino ieškovę necenzūriniais žodžiais, žemino vaikų akivaizdoje bei atliko eilę kitų veiksmų, kurie patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nuolat užstatydavo savo automobilį kieme, kad ieškovė negalėtų išvažiuoti ir neišleisdavo ieškovės išvykti iš namų į darbą laiku, tokiu būdu psichologiškai smurtaudamas. Šią aplinkybę patvirtino ieškovė ir pakviesti liudytojai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas toks atsakovo elgesys. Toks atsakovo elgesys ne tik patvirtina netinkamą elgesį su ieškove, bet tai vertintina kaip sunkiai paaiškinamas ir neadekvatus elgesys. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Byloje buvo apklaustos liudytojos V. B., J. F. – V., E. Š., A. K., kurios byloje patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes apie atsakovo vartojamą prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, jo nesąžiningą elgesį – paimtus 5 000 Eur, kuriuos pas ieškovę buvo pasidėję jos tėvai. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo R. M.. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktą vaizdo ir garso įrašą, kurie įrodo atsakovo psichologinio smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu, t. y. kad atsakovas nuolat užstatydavo savo automobilį ir neišleisdavo ieškovės išvykti iš namų į darbą laiku, tokiu būdu psichologiškai smurtaudamas ir ieškovę terorizuodamas. Teismas visiškai nevertino, jog atsakovas pasisavino ieškovės mamos paliktus saugoti 5 000 Eur, jog atsakovas padovanojo iš bendrų lėšų renovuotą butą savo tėvui, siekiant išvengti šio turto dalinimosi, jog atsakovas pasisavino ieškovės žiedą. Byloje nėra duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį santuokoje ar nesąžiningumą. Todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, o pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatydamas abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl dukroms iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies, dėl ko yra sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, jog išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės.
12.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto teisinio režimo pakeitimo bei jo padalinimo, akivaizdžiai netinkamai vertino byloje esančius duomenis bei paties teismo sprendime nustatytus faktus ir nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6832 pagrindu (t. y. likus tik 10 mėnesių iki šalių santuokos sudarymo) nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš šios civilinės bylos užvedimą 2018 m. rugsėjo 11 d. neatlygintinai dovanojimo sutartimi padovanojo savo tėvui. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas bei suremontuotas panaudojant ieškovės asmenines pinigines lėšas bei ieškovės ir atsakovo bendras santuokines pinigines lėšas, dėl ko akivaizdžiai fiktyvus turto perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu, turtas pripažintinas bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe ir dalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje arba taikytinas alternatyvus gynybos būdas, priteisiant ieškovei iš atsakovo kompensaciją. Butas buvo įsigytas už 63 000 Lt, iš kurių savo asmeninių lėšų atsakovas panaudojo 15 000 Lt (dėl to ginčo nėra), o likusi pinigų suma -48 000 Lt paskola buvo paimta iš tuometinio AB Sampo banko pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. BP2015061094, kuri su palūkanomis bendroje 56 645,74 Lt sumoje buvo gražinta santuokos metu nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. spalio 7 d., dėl ko neginčytinai konstatuotina, kad šis butas buvo įgytas už santuokoje įgytas lėšas. Byloje nuosekliai buvo įrodinėjama ir pateikti įrodymai patvirtina, kad įgytas butas buvo senas, apleistas, dėl ko buvo renovuotas iš esmės ieškovės asmeninėmis ir santuokoje įgytomis lėšomis. Liudytojas A. B. teismui parodė, kad šiame bute šalių santuokos sudarymo dieną, nes išleido brolį (atsakovą) iš šio buto, sėdėjo ant plytų krūvos, jokių grindų nebuvo, buvo įrengta tik šildymo sistema, vyko buto remonto darbai. Blogas buto stovis santuokos sudarymo dieną akivaizdus iš foto nuotraukų ir video įrašo, daryto vestuvių dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal skolos raštelį iš ieškovės iki santuokos sudarymo buvo pasiskolinęs viso 12 000 Lt ir jų nėra grąžinęs. Ieškovė nuosekliai įrodinėjo, jog šiuos pinigus atsakovas panaudojo buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, remontui (šildymo sistemos įrengimui, šarvuotoms durims ir t.t), ir, sudarius su ieškove santuoką, šių pinigų negrąžino, motyvuodamas, kad butas yra bendra šalių nuosavybė. Atsakovas neginčijo aplinkybės dėl minėtų pinigų pasiskolinimo, neginčijo fakto, kad šių 12 000 Lt ieškovei negrąžino, tačiau trečiame teismo posėdyje sugalvojo versiją, kad šiuos pinigus iš ieškovės skolinosi iškelti vestuves, kas yra visiška netiesa. Tiek paties atsakovo paaiškinimais, tiek ieškovės, tiek liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog atsakovas pasipiršo ieškovei tik likus vienam mėnesiui iki vestuvių (vestuvės įvyko 2007 m. rugsėjo 28 d.), todėl atsakovo aiškinimas apie vestuvių organizavimą, nesant pasipiršimo ir susitarimo sudaryti santuoką, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Iš paskolos raštelio turinio matyti, kad atsakovas skolinosi 2006 m. lapkričio 29 d., 2007 m. sausio 20 d. ir 2007 m. balandžio 11 d., t. y. 10 mėn.- 5 mėn. laikotarpyje iki šalių vestuvių, t. y. kuomet šalys nevedė bendro ūkio, tačiau ieškovei tapus atsakovo sutuoktine, t. y. šalims pradėjus vesti bendrą ūkį, atsakovas piniginių lėšų negrąžino, laikant, kad butas yra šalių bendra jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokoje išmokėtą kreditą iš santuokoje įgytų šalių lėšų už atsakovo vardu įgytą butą (duomenys neskelbtini), Kaune laikė atsakovo nuosavybe. Santuokos metu buvo sumokėta 56 645,74 Lt/ 16 405 Eur įmokų už atsakovo buto įgijimą iš santuokos metu uždirbtų piniginių lėšų leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad butas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pats atsakovas pripažino aplinkybę, kad jo vardu įgyto buto paskolos grąžinimui pinigų dovanojo ieškovės mama - trečiasis asmuo R. M.. Nors 2020 m. birželio 9 d. vykusiame teismo posėdyje V. B. teigė, kad R. M. buto remontui davė 4 500 Lt, tačiau tiesa yra ta, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžių metu patvirtino, kad mama ieškovei padovanojo 6 000 Lt buto (duomenys neskelbtini) remontui ir 17 000 Lt buto paskolai grąžinti. Atsakovo paimta paskola butui buvo paimta dvidešimties metų terminui, o grąžinta per akivaizdžiai trumpesnį laikotarpį. Šalys neuždirbo ir nebūtų galėję grąžinti 56 000 Lt per tokį trumpą laiką, jeigu ne dovanotos lėšos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad šis butas po santuokos sudarymo buvo iš esmės renovuotas ir į jį investuota dar 40 000 Lt /11 584 Eur santuokinių ir ieškovės asmeninių lėšų. Byloje yra nustatyta ir atsakovas neginčijo, kad bute viskas buvo pakeista: langai, grindys, durys, santechnika ir t.t. Byloje yra pateiktos nuotraukos prieš buto remontą ir po buto remonto, iš kurių akivaizdžiai matosi suremontuoto buto skirtumas ir investicijos. Atsakovas prieš santuokos sudarymą savo banko sąskaitoje neturėjo jokių santaupų, t. y. nebuvo jokių atsakovo asmeninių piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti daroma renovacija. Atsakovas, pirkdamas butą, investavo savo asmeninių lėšų 15 000 Lt, ieškovė investavo savo asmeninių lėšų, paskolintų atsakovui, 12 000 Lt, 56 646 Lt buvo padengtas kreditas butui įsigyti iš bendrų lėšų santuokos metu, iš kurių 17 000 Lt buvo padengta ieškovės asmeninėmis lėšomis, kurias dovanojo ieškovės tėvai paskolos grąžinimui, bei 40 000 Lt buvo investuota renovuojant butą, iš kurių 6 000 Lt buvo ieškovės tėvų dovana ieškovei. Viso investuota į šį butą 123 646 Lt, t. y. 35 810 Eur (tame tarpe ieškovės 71 823 Lt, (20 801 Eur), o atsakovo investicija sudaro 51 823 Lt (15 008 Eur). Į butą buvo įdėta 5 800 Eur (20 000 Lt) daugiau ieškovės asmeninių lėšų, nei atsakovo, dėl ko ieškovei turėtų būti priteista netgi didesnė kompensacija nei 1/2 buto vertės, viso 20 801 Eur.
12.4. Teismo išvados, kad santuokos metu investuotų lėšų klausimas turėjo būti sprendžiamas kitoje byloje, yra teisiškai ydingas. Teismas šioje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą būti aktyvus ir taikyti alternatyvų teisių gynybos būdą, t. y. turėjo išnagrinėti kompensacijos už ieškovės atliktus atsakovo asmeninio turto pagerinimus klausimą, o ne nurodyti, kad šioje byloje toks klausimas nesprendžiamas. Turtą pripažintinus bendra jungtine nuosavybe, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto, po santuokos nutraukimo butą priteisiant atsakovui, ieškovės naudai turėtų būti priteista 16 550 Eur kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas, perleisdamas savo tėčiui neatlygintinai butą su dalimi ūkinio pastato, faktiškai nesiekė sukurti jokių teisinių santykių, bet minėto turto perleidimu siekė tik sumažinti santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą, nesąžiningai pasisavinant didesnę dalintino turto dalį, tokiu būdu įgyjant ieškovės atžvilgiu turtinį pranašumą, kas neatitinka jokių teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir šalių nepilnamečių dukrų, kurios liks gyventi su ieškove, interesus. Šis butas yra įgytas, renovuotas iš ieškovės asmeninių ir santuokoje įgytų lėšų, dėl ko perleidžiant butą turėjo būti gautas ieškovės sutikimas. Be to, yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi atsakovo tėtis G. B. siekė padėti savo sūnui faktiškai išsaugoti santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą, o tokie veiksmai prieštarauja gerai moralei.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas tarp sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisingai nustatė atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį už ieškovei po santuokos nutraukimo tenkantį santuokinį turtą. Atsakovui dėl ieškovei po santuokos nutraukimo tenkančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kompensacija mažintina iki 7 277,47 Eur sumos. Byloje pateikti duomenys (pirkimo–pardavimo sutartis bei banko sąskaitos išrašai) patvirtina ir teismas pagrįstai nustatė, kad, siekiant grąžinti kreditoriui Danske bankas paskolą, kuri buvo paimta namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, įgijimui, bei įrengimui (remontui), ieškovė 2015 m. gegužės 28 d. pirkimo– pardavimo sutartimi pardavė V. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį dar iki santuokos su atsakovu sudarymo įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 53 000 Eur, iš kurių 25 000 Eur 2015 m. birželio 25 d. buvo pervedami Danske bankui kaip dalies paskolos grąžinimas. Teismas sprendime pagrįstai paskolos dengimui pervestas 25 000 Eur pinigines lėšas laikė ieškovės asmenine nuosavybe, kurios buvo panaudotos minėto nekilnojamojo turto įgijimui, ir į tai atsižvelgė, nustatant atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį. Tačiau likusi 27 000 Eur ieškovės asmeninių piniginių lėšų suma taip pat buvo panaudota minėtos namų valdos įrengimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės sprendimu nenustatė, ir nelaikė, kad 27 000 Eur ieškovės asmeninių lėšų buvo panaudota santuokinio turto įrengimui. Piniginių lėšų išgryninimo laikotarpis sutampa su namų valdos statybos darbų atlikimu. Atsakovas šioje byloje netgi neginčijo aplinkybės, kad statybos darbai namų valdoje buvo atlikti. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog atsakovas neturėjo jokių asmeninių piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos minėtų statybos darbų bei prekių apmokėjimui, taip pat byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad sąskaitoje nebuvo jokių kitų ieškovės ir atsakovo bendrų pinigų, kurie galėtų būti tuo laikotarpiu panaudoti statybos darbų apmokėjimui. Kadangi piniginės lėšos iš ieškovės ir atsakovo bendros sąskaitos buvo gryninamos, akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovas taip pat neturėjo tuo laikotarpiu jokių bendrų santaupų grynais pinigais. Sisteminis byloje pateiktų banko sąskaitos išrašų bei nustatytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, jog namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, statybinėms prekėms bei statybos darbams, kurių atsakovas neginčija, apmokėti tik ir galėjo būti panaudotos likusio 27 000 Eur ieškovės asmeninės pinginės lėšos, kurių didžioji dalis atsakovo buvo išgryninta. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo bendros banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2018 m. spalio 14 d. patvirtina, kad mažiausiai 23 932 Eur suma buvo išleista namų valdos įrengimui sekančiai: 2 032,29 Eur buvo išleisti tiesiogiai prekėms iš UAB „Windeks”, UAB „Snavila”, UAB „Lemora” įsigyti, kurios buvo skirtos namų valdos įrengimui- plastikiniams langams, voniai ir kt. (2015-06-15, 2015-06-17, 2015-07-06, 2015-09-04 pavedimai); 1 312,18 Eur sumoje buvo papildomai atlikta įmokų dengiant paskolą už namą; 15 900 Eur buvo išgryninta atsakovo iš sąskaitos namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaunas, statybos ir remonto darbų atlikimui (šios piniginės lėšos buvo panaudotos vykdant sekančius namų valdos statybos darbus bei perkant prekes: buvo pirktos lauko durys iš UAB „Madženka“ 700 Eur, stogeliai prie durų - 198 Eur, grindų ir laiptų betonavimas - 2020 Eur, elektros įranga - 300 Eur, kanalizacijos vamzdžiai ir priedai – 190 Eur, abiem aukštam gipso plokštės ir gipso sukimas – 5 200 Eur, sienų glaistymas, dažymas – 2 500 Eur, medinės grindys - 630 Eur, plytelės (UAB „Iris“ ir UAB „Hansa“), jų sudėjimas hidroizoliacijos įrengimas – 2 800 Eur, laiptai į palėpę - 89 Eur, vidinės abiejų aukštų palangės 180 Eur, durys UAB „Mažoji vilvė“ – 1 100 Eur); 4 687,99 Eur perkelta į Swedbank į V. B. sąskaitą. Atsakovas minėtų prekių ir darbų atlikimo neginčija, jokių kitų piniginių lėšų, iš kurių galėjo būti atlikti darbai ar nupirktos prekės, atsakovas neturėjo. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad „nelaikytini ieškovės asmeninėmis lėšomis 2 945,94 Eur R. M. apmokėti už stogo skardinimo darbus”. R. M. sąskaitos išrašas patvirtina, jog ji (2015-02-23, 2015-03-04, 2015-03-05, 2015-03-16) apmokėjo V. B. sąskaitas už stogo skardinimo gaminius – 2 945,94 Eur, t. y. ieškovei dovanojo pinigines lėšas, siekiant padėti įsirengti namų valdą, dėl ko minėtos piniginės lėšos taip pat laikytinos ieškovės asmenine nuosavybe, o pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad lėšos buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko nelaikytinos ieškovės asmenine nuosavybe, yra nepagrįsti. Nors teismas sprendimu nustatė, kad ieškovė į dalintiną ginčo nekilnojamąjį turtą investavo 137 653 Lt (51 333 Lt + 86 320 Lt)/39 867,06 Eur (14 867,06 Eur +25 000 Eur) asmeninių piniginių lėšų, tačiau į minėtą namų valdos įrengimą papildomai buvo investuota 23 932 Eur ieškovės asmeninių piniginių lėšų (kurios buvo atsakovo bendroje banko sąskaitoje pardavus ieškovės asmeninį turtą už 53 000 Eur ir įmokėjus 25 000 Eur dėl paimtos paskolos) bei 2 945,94 Eur ieškovės asmeninių piniginių lėšų, kurias ieškovei padovanojo mama, apmokant už namų valdos stogo skardinimo darbus. Todėl į valdos įgijimą ir įrengimą buvo investuota ieškovės asmeninių piniginių lėšų ne 39 867,06 Eur suma, bet dar papildomai 26 878 Eur piniginių lėšų. Dėl ko iš namų valdos vertės turėtų būti minusuota ne tik 39 867 Eur suma, bet ir 26 878 Eur. 181 300 Eur – 39 867,06 Eur – 26 878 Eur = 14 554,94 Eur/2 = 7 277,47 Eur.
12.7. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovui tenka 33 100 Eur vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, dėl ko atsakovas po santuokos nutraukimo ieškovės naudai už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą turėtų ieškovei sumokėti 16 550 Eur kompensaciją, atsakovas, galutinai padalinus santuokinį turtą, dar ieškovei turėtų sumokėti 9 273 Eur (16 550-7 277=9 273) kompensaciją.
Atsiliepimas
13. Atsakovas V. B., atstovaujamas advokatės Inos Kurauskienės, atsiliepimu į ieškovės D. B. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Liudytojos V. B. ir J. F.-V. teismo posėdžio metu liudijo apie aplinkybes, susijusias su šalių turimo turto įgijimu, ieškovės žemės sklypo pardavimu, šalių bendro ūkio vedimu, pareigų ir atsakomybės šeimoje pasiskirstymu, trečiojo asmens R. M. 5 000 Eur perdavimo šalims saugoti ir jų dingimu, 2019 m. neva įvykusiu šuns nunuodijimu, neva atsakovo grasinimais ir bauginančiu elgesiu ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad liudytojos patvirtino, kad asmeniškai įvykiuose, apie kuriuos liudijo, nedalyvavo. Su ieškovės ir atsakovo šeima susitikdavo retai, apie 1 kartą į metus, dažniau bendravo su ieškove telefonu. Liudytojos patvirtino, kad apie aukščiau nurodytas ieškovės įrodinėjamas aplinkybes žino tik iš ieškovės pasakojimų. Ieškovės liudytojų parodymai buvo identiški. Liudytojos V. B. ir J. F.-V., buvusios ieškovės kursiokės, parodė, jog apie atsakovo neva tai netinkamą ir bauginantį elgesį ieškovė pasakojo ir guodėsi. J. F.-V. patvirtino, kad niekada nematė, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę, o keistas ir bauginantis atsakovo elgesys pasireiškė neva tuo, kad draugų susibūrimuose jis per daug saugojo ieškovę, nepaleisdavo nuo savęs, ir vietoj to, kad rinktis vyrų kompaniją, bendravo su ieškovės draugėmis ir ieškove. Liudytojos E. Š. ir A. K. yra ieškovės bendradarbės, kurios patvirtino, kad apie ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovo kaltės sužinojo iš jos pasakojimų. Liudytoja A. K. išvadas apie atsakovo neva naudojamą psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu taip pat padarė iš ieškovės pasakojimų. Teismas nusprendė, kad tiek vienos, tiek kitos šalies prašymu apklaustų liudytojų parodymai nelaikytini tiesioginiais įrodymais dėl šalių kaltės, kadangi atsakovo prašymu apklausti liudytojai yra artimi atsakovo giminaičiai, o ieškovės prašymu apklaustos liudytojos yra ieškovės artimos draugės, su kuriomis ji studijavo, bendradarbės, o trečiasis asmuo R. M., davusi paaiškinimus dėl bylos esmės, yra ieškovės mama. Nors teismas kritiškai vertino atsakovo prašymu apklaustų liudytojų A. B. S., A. B. ir D. B. parodymus, kaip įrodymus dėl ieškovės kaltės, tačiau šių liudytojų parodymai paneigė ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovo kaltės, t. y. kad atsakovas nesirūpina šeima ir vaikais, jų išlaikymu ir priežiūra, buvo nelojalus ieškovei. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl psichologinio smurto vartojimo jos atžvilgiu. Pirma, vienas vaizdo įrašas negali patvirtinti faktą, kad atsakovas nuolat užstatydavo ieškovės automobilį ir trukdydavo jai išvažiuoti į darbą. Antra, vaizdo įrašas nepatvirtina, kad atsakovas tai padarė tyčia, tikslu sutrukdyti ieškovei laiku išvykti į darbą. Teismas pagrįstai sprendė, kad vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovės automobilis buvo pastatytas taip, kad atsakovas negalėjo laisvai pastatyti savo automobilio kieme, ir buvo priverstas jį statyti gatvėje. Trečia, iš vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas ramiai ir pakankamai greitai sureagavo į ieškovės prašymą patraukti automobilį, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ieškovė galėtų baimintis, kad jai gali atsirasti kažkokių neigiamų padarinių. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas pasisavino ieškovės asmeninius daiktus. Teismas nenustatė, kad R. M. šeimai patikėtus saugoti pinigus pasisavino atsakovas. Teismo sprendime nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovas kreditorės šalims patikėtus saugojimui 5 000 Eur išleido šeimos reikmėms, todėl teismas pripažino prievolę kreditorei R. M. solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Iš to darytina išvada, kad pinigų išleidimas šeimos poreikiams negalėjo turėti jokios įtakos šeimos iširimui. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovo tiek psichologinio, tiek fizinio smurto, nelojalumo ar kitų aplinkybių, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, kad išimtinai tik dėl atsakovo kaltės iširo šalių santuoka.
13.2. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo patikslinimo dalyje dėl vaikų išlaikymo atmestinas. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. ir dukrai K. B. kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29048-848/2018 priėmimo, lėšas pervedant į ieškovės D. B. banko sąskaitą. Šia nutartimi teismas paskyrė ieškovę vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Vaikų teisė į išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos buvo užtikrinta. Ieškovė nutarties dėl laikino išlaikymo neskundė, todėl laikytina, jog 200 Eur suma, priteista iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui, jai buvo pakankama. Teismo nustatytą laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai atsakovas mokėjo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo mokėto priteisto išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos neužteko.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esantys įrodymai paneigia atsakovės nurodytus argumentus, jog 12 000 Lt ji paskolino atsakovui nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Butas), pirkimui. Buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. lapkričio 28 d. Buto pardavimo kaina – 63 000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną atsakovas sumokėjo pardavėjui 15 000 Lt, liko skolingas 48 000 Lt, kurie buvo pervesti kaip AB Sampo bankas suteiktas kreditas buto pirkimui pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį. Taigi pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir pirmas mokėjimas už butą atsakovo buvo įvykdytas prieš ieškovei paskolinant jam 3 000 Lt 2006 m. lapkričio 29 d. Kitos sumos – 5 000 Lt ir 4 000 Lt buvo paskolintos atsakovui atitinkamai 2007 m. sausio 20 d. ir 2007 m. balandžio 11 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė negalėjo paskolinti šių pinigų (12 000 Lt) atsakovui buto pirkimui.
13.4. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovės nurodytą pinigų sumą (12 000 Lt), ginčas kilo dėl šių pinigų panaudojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas iš ieškovės pinigus skolinosi, žadėjo grąžinti (iki 2007 m. lapkričio 29 d.), ir tai pagrįstai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas planavo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Nuo paskolos dalyko perdavimo atsakovas tapo šių piniginių lėšų savininku. Pinigai buvo perduoti atsakovui iki šalių santuokos sudarymo, todėl šios lėšos nuo jų perdavimo momento nebebuvo ieškovės asmeninės lėšos, bet ir netapo šalių bendromis lėšomis. Visiškai nesvarbu, kur atsakovas panaudojo jam paskolintas ir jo asmeninėn nuosavybėn perduotas lėšas – ar buto remontui, kaip teigia apeliantė, ar bendroms su apeliante reikmėms ir vestuvėms, kaip tai teigia atsakovas (byloje pateikta preliminari vestuvių sąmatą, rašyta ieškovės ranka). Todėl 12 000 Lt negali būti laikomi kaip ieškovės indėlis į bendro turto sukūrimą. Be to, ieškovė neįrodė, kad buto remonto darbams, kurie buvo atlikti iki šalių santuokos sudarymo, buvo panaudotos iš jos paskolintos lėšos. Taip pat nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo priteisti jai iš atsakovo kompensaciją 12 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti 12 000 Lt (3 475,44 Eur) skolą iš atsakovo.
13.5. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad yra pagrindas pripažinti ginčo butą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu dalis paskolos ir kredito įmokų buvo sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų. Teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybę, kad atsakovas buto įgijimui turėjo asmenių lėšų, patvirtina į bylą atsakovo pateiktos iki buto įgijimo banko sąskaitų kopijos, banko sąskaitų analizė, pažymos apie gautas pajamas, 2018 m. lapkričio 26 d. Danske Bank pažyma, jog pagal kredito sutartį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki sutarties visiško įvykdymo 2010 m. spalio 7 d. iš atsakovui priklausančios sąskaitos atlikta mokėjimų 46 307,58 Eur paskolos sumai, 10 338,21 Eur palūkanų, 0,53 Eur delspinigių. Į bylą pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad atsakovas tiek buto įgijimo metu, tiek paskolos mokėjimo laikotarpiu, iš gaunamų pajamų buvo pajėgus finansiškai ir nekilnojamąjį turtą įgyti, ir dengti paskolą. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad buto paskola buvo padengta išimtinai iš abiejų sutuoktinių lėšų arba ieškovės asmeninių lėšų. Dėl to, kad santuokos metu dalis atsakovo asmeninių įsipareigojimų kreditoriui buvo padengta galimai sutuoktinių bendromis arba ieškovės asmeninėmis lėšomis, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, reguliuojami ne CK 3.90 straipsnio 2 dalimi, o kitais CK III knygos straipsniais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buto teisinis režimas negali būti pakeistas.
13.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad santuokos sudarymo metu butas nebuvo visiškai suremontuotas, buto remonto darbai vyko tiek iki santuokos, tiek santuokos metu. Nors šalys neturėjo visų buto remontui sunaudotų medžiagų įsigijimo ir darbų pirkimo kvitų, tačiau atsakovas pateikė į bylą išsamią buto pagerinimo darbų detalizaciją (toliau – detalizacija), kurioje nurodė remonto darbų pobūdį/apimtį, darbų atlikimo laiką, medžiagų/darbų kainas. Taip detalizacijoje išsamiai aprašyta kur buvo pirktos medžiagos, kas atliko darbus, kokius darbus atliko pats atsakovas. Apie detalizacijoje nurodytų darbų atlikimą parodė ir liudytojas A. B.. Atsakovas detalizacijoje nurodė, kokie darbai ir už kokią sumą buvo atlikti iki santuokos (darbų ir medžiagų kaina – 10 133,12 Lt) ir santuokos metu (darbų ir medžiagų kaina – 6 094,69 Lt). Ieškovė detalizacijoje nurodytų darbų apimties ir eiliškumo neginčijo. Pagal kasacinio teismo praktiką remonto darbų (langų, durų pakeitimas, buto vidaus inžinierinių sistemų pertvarkymas ir pan.), nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, nelaikytini esminiais pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą.
Šalies argumentai
13.7. Nors ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad į buto renovaciją po santuokos sudarymo buvo investuota 40 000 Lt, tačiau ieškovė nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsakovas 2020 m. birželio 9 d. posėdžio metu pripažino, kad po santuokos sudarymo ieškovės mama R. M. davė šalims buto remontui 4 500 Lt, lygiai taip pat pinigais ir maistu šalių šeimą nuolatos rėmė atsakovo tėvai. Remiantis atsakovo detalizacija, po santuokos buvo atlikta remonto darbų už 6 094,69 Lt. Visi pagrindiniai remonto darbai (tokie kaip kieto kuro katilo ir radiatorių pakeitimas, kanalizacijos vamzdžių pakeitimas, grindų betonavimas, medinių grindų sudėjimas, naujo elektros įvado įrengimas ir vidaus elektros instaliacijos pakeitimas) buvo atlikti iki santuokos. Santuokos metu atlikti remonto darbai – langų pakeitimas ir patalpų apdailos darbai nelaikytini esminiais pagerinimais. Taigi, ieškovė neįrodė, jog šalių santuokos metu ginčo butas buvo pagerintas iš esmės bendromis šalių (sutuoktinių) lėšomis ar darbu, kad į buto remontą buvo investuota 40 000 Lt, kad remontui buvo panaudoti neva ieškovės motinos duoti pinigai (17 000 Lt). Priešingai, didelę dalį darbų bute atliko pats atsakovas savo jėgomis ir brolių pagalba, o ieškovės mamos šalims perduotos lėšos sudarė apie ¼ dalį visų buto remontui panaudotų lėšų. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo butą bendra ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 11 d. buto dovanojimo sandorį.
13.8. Atsakovas įrodė, kad tiek jis, tiek G. B. turėjo suderintą valią dėl buto dovanojimo sandorio sudarymo ir sandoris nebuvo sudarytas tik dėl akių. Tiek atsakovas, tiek jo pakviesti liudytojai A. B. S. ir A. B. paaiškino, kad atsakovo tėvai, būdami garbaus amžiaus, nusprendė parduoti savo namą (duomenys neskelbtini) ir persikelti į Kauną, kadangi atsakovo tėvui G. B. dėl sveikatos būklės jau buvo sunku tvarkytis ūkyje, be to tekdavo dažnai lankytis Kauno klinikose. Jie norėjo apsigyventi Kaune, arčiau ten gyvenusių sūnaus V. ir dukters A. ir anūkų. Sandoris buvo sudarytas 2018 m. rugsėjo 11 d., atsakovui nežinant apie ieškovės teismui pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Pats atsakovas tikėjosi, kad tėvų namo pardavimas ir pinigų jam perdavimas kredito už turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune padengimui padės jam išsaugoti šeimą ir išvengti nuolatinių ieškovės priekaištų dėl jo neva prastos turtinės padėties. Atsakovo, G. B. ir jo sutuoktinės persikraustymas į ginčo butą ir namo pardavimas sustojo, kadangi 2020 m. spalio mėn. atsakovas gavo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o 2020 m. lapkričio mėn. buvo priverstas išsikelti iš namo (duomenys neskelbtini), Kaune ir apsigyventi tėvui priklausančiame bute, kadangi kitos gyvenamos vietos jis neturėjo.
13.9. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filiale bankuose atidarė abiejų vardu 2 (dvi) bendras sąskaitas, priklausančias/valdomas lygiomis teisėmis – sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė turėjo ir kitų banko sąskaitų, pvz. AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią jos motina R. M. pervesdavo jai lėšas (dokumentas DOK-56230, pateiktas 2019 m. gegužės 9 d.), tačiau ji pati pasirinko, kad pinigai už jos parduotą asmeninį turtą (žemės sklypą), būtų pervesti į sutuoktinių bendrą sąskaitą, valdomą lygiomis teisėmis. Atsakovas nuosekliai teigė, kad ieškovės ir atsakovo apsisprendimas pirkti namų valdą buvo iš anksto pagrįstas susitarimu, kad paskolos grąžinimui ir namo įrengimui jie panaudos lėšas, gautas už ieškovės parduotą žemės sklypą, jog visada laikė, kad pinigai bendrose bankų sąskaitose buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes tokia buvo ieškovės ir atsakovo bendra valia – naudoti pinigus bendroms šeimos reikmėms. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (bankų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, pinigų operacijos jose, atsakovo prašymas bankui nurašyti 25 000 Eur kredito padengimui) patvirtina faktą, kad ieškovė turėjo valią už asmeninio turto pardavimą gautas lėšas įnešti į bendras su atsakovu sąskaitas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-213/2011 konstatavo, kad tokiais veiksmais (paskirstant asmeninius pinigus į bendrą sąskaitą) asmuo aiškiai išreiškė valią dėl piniginių lėšų teisinio rėžimo, priskiriant pinigus bendrajai nuosavybei. Pastarosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais laisvai, be apribojimų, lygiomis teisėmis disponavo abu indėlininkai (ieškovė ir atsakovas), naudojo bendriems poreikiams tenkinti, komunaliniams mokesčiams mokėti, jas (sąskaitas) pildė, gavo palūkanas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Danske Banks A/S Lietuvos filialo banko sąskaitose esančios lėšos buvo naudojamos tiek paskolos mokėjimui, tiek remontui, tiek įvairiems atsiskaitymams. Lėšos iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedinėjamos į kitą bendrą sutuoktinių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gegužės 27 pervesta 15 900 Eur), iš kurios taip pat buvo atliekami mokėjimai už paskolą, komunalines paslaugas ir kt., nuimami gryni pinigai. 2016 m. birželio 4 d. 4 687,90 Eur perkelta į AB Swedbank pagal Mažmeninės bankininkystės verslo dalies perleidimo sutartį. Į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pervedamos atsakovo gaunamos pajamos (darbo užmokestis), kuriuos taip pat šalys naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė savo darbo užmokesčio į bendrą sąskaitą nepervesdavo. Teismas, atsižvelgdamas į negrąžintų skolų likučius (24 117 Eur ir 10 906 Eur), padarė pagrįstą išvadą, kad negalima padaryti išvados, kad ieškovės nurodyta suma pilnai buvo investuota į namų valdą ir į kredito grąžinimą.
13.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 15 900 Eur buvo išgryninta, ir už tai įsigytos skunde išvardintos prekės namo remontui. Tačiau ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė nurodo, kad už jos asmeninius pinigus buvo pirktos lauko durys iš UAB „Madženka“. Priešingai, nei nurodo apeliantė, už visas namo (duomenys neskelbtini) naujas duris iš savo sąskaitos AB Swedbank mokėjo atsakovas. Tai patvirtina atsakovo AB Swedbank išrašas (2018 m. lapkričio 28 d. dokumento DOK - 138733 priedo 11–24 psl.), iš kurio matyti, kad atsakovas už duris namo (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB „Mažoji Vilvė“– 2 075 Eur: 2017 m. sausio 19 d. - 900 Eur, 2017 m. rugpjūčio 4 d. - 300 Eur ir 2017 m. rugsėjo 14 d. - 875 Eur. Iš dokumento, pateikto teismui 2019 m. kovo 27 d. DOK – 37915, priedo „2-mikalopienės sąskaitos“, R. M. iš savo banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. kovo 16 d. sumokėjo už V. B. 2 800 Eur už stogo skardą ir 145,94 Eur įmonei UAB NORD Profil. Todėl akivaizdu, kad R. M. parėmė pinigais ne tik ieškovę, o išreiškė valią finansiškai padėti dukters šeimai, t. y. skyrė savo paramą abiem sutuoktiniams. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nurodytos lėšos buvo skirtos ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, bendram šalių turtui sukurti. Dėl šių lėšų panaudojimo niekur nebuvo nurodyta aplinkybė, jos šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė, šiuos argumentus ieškovė ir jos mama nurodė jau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių lėšų kaip asmeninę ieškovės investiciją į namų valdą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas G. B. atsiliepimu į ieškovės D. B. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės D. B. reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. ML-7090. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovas jau seniai dėl blogėjančios sveikatos ketino persikelti gyventi į Kauną. Butas (duomenys neskelbtini), Kaune, V. B. su žmona persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), liko nenaudojamas. Apeliantė apie atsakovo planus persikelti gyventi į Kauną buvo informuota. Todėl tarp V. B. ir G. B. buvo sudaryta buto dovanojimo sutartis. Atsakovas G. B. dėl apeliantės D. B. 2018 m. spalio 17 d. pateikto ieškinio apsigyventi bute nespėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei dėl kompensacijos už sutuoktiniui tenkančios nekilnojamojo turto dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
17. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
18. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas į teismą kreipėsi su reikalavimu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad dėl santuokos kalti abu sutuoktiniai, t. y. nustatė abiejų sutuoktinių kaltę. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės reiškia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vieno iš sutuoktinių didesnė kaltė neturi įtakos santuokos nutraukimo teisiniam pagrindui, todėl ieškovė turi įrodyti ne atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ką jau nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau savo kaltės nebuvimą. Tuo tarpu ieškovė argumentų dėl jos pačios kaltės nebuvimo apeliaciniame skunde neteikia.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymų visumą. Abi šalys kito sutuoktinio kaltę įrodinėjo liudytojų paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo liudytojai, paaiškinę aplinkybes dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes yra artimi šalių giminaičiai ar bičiuliai. Ieškovės teigimu, teismas be pagrindo nevertino jos liudytojų parodymų, nes dalis šių liudytojų nėra artimos ieškovės bičiulės. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, liudytojos V. B. ir J. F.–V. buvo ieškovės bendramokslės nuo 2001 m., liudytojos E. Š. ir A. K. - ieškovės kolegės, trečiasis asmuo R. M. – ieškovės mama. Akivaizdu, kad visos šios liudytojos ir trečiasis asmuo yra susiję tik su ieškove, tačiau ne su ieškove ir atsakovu, ar yra abiem šalims pašaliniai asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų patikimumą, pagrįstai sprendė, jog šie įrodymai, kuriais šalys grindžia kito sutuoktinio kaltę, yra nepatikimi, nes kiekvienos šalies liudytojai yra susiję būtent su ieškove ar atsakovu. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant, šiuo atveju, priešingai, teismas turėtų daryti nuoseklią išvadą ir kad atsakovo liudytojai yra objektyvūs. Tuo tarpu atsakovo liudytojai nurodė visiškai priešingas aplinkybes.
22. Vertindama ieškovės pateikto vaizdo įrašo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Vaizdo dokumente „NR 1. Neišleidžia išvažiuoti į darbą“ matyti, kad privataus namo valdoje stovi, kaip galima suprasti, ieškovės automobilis. O atsakovo automobilis užstoja išvažiavimą iš namo valdos. Atsakovas akivaizdžiai neišleidžia ieškovės išvažiuoti. Ieškovė prašo, kad leistų ją išvažiuoti. Atsakovas nurodo, kad negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes trukdė ieškovės automobilis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas namo grįžo jau tuo metu, kai jie miegojo. Iš vaizdo už ieškovės automobilio matyti, kad privataus namo kieme yra pakankamai vietos pastatyti du automobilius taip, kad jie galėtų prasilenkti netrukdydami vienas kitam. Ieškovės argumentas, jog atsakovui grįžus, jie jau miegojo, niekaip nesusijęs su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ji transporto priemonę pastatė taip, kad sutuoktinis negalėtų įvažiuoti į namo kiemą. Taigi, teisinga ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu sutuoktiniai vienas su kitu elgiasi nepagarbiai – atsakovas trukdo ieškovei išvažiuoti iš namo kiemo, o ieškovė trukdo atsakovui įvažiuoti į namo kiemą.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek ir atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo priteisimo momento
24. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, išlaikymą priteisė nedetalizuodamas momento, nuo kurio priteisiamas išlaikymas.
25. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo patikslinti sprendimą ir nurodyti, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. spalio 17 d.). Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutinka.
26. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
27. Šiuo atveju tarp šalių nekyla ginčas dėl teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau atsakovas teigia, jog bylos nagrinėjimo metu buvo priteistas laikinas išlaikymas ir jo pakako vaikų poreikiams patenkinti.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neturint visų duomenų apie vaikų poreikius ir tėvų turtines galimybes teikti vaikams išlaikymą. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus pagrindinius išlaikymo priteisimo kriterijus, išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, galima įvertinti, koks išlaikymas atitinka vaikų poreikius ir kokį išlaikymą turi pareigą teikti kiekvienas iš tėvų. Todėl gali susidaryti situacija, kada laikinųjų apsaugos priemonių institutu išsprendus klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, jis priteisiamas mažesnis nei išnagrinėjus bylą priteistas sprendimu. Tačiau tai nereiškia, jog toks išlaikymas užtikrino vaikų poreikius. Tai reiškia, kad kitas iš tėvų bylos nagrinėjimo metu didesne nei jis turėjo pareigą, dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Susidaręs skirtumas tarp laikino išlaikymo ir sprendimu priteisto išlaikymo už laikotarpį nuo laikino išlaikymo priteisimo iki teismo sprendimo priėmimo išieškotinas sprendimo vykdymo metu.
29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje nurodė, jog išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos. Todėl tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė išlaikymo priteisimo momento, vertintina kaip sprendimo rezoliucinės dalies netikslumas, kuris šalintinas ir sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. spalio 17 d.).
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
31. Ieškovė nurodo, kad butas buvo įgytas už 63000 Lt, iš kurių atsakovas sumokėjo 15000 Lt (tačiau dalis šios sumos vėliau, santuokos metu, buvo grąžinti kreditoriams).
32. Nustatyta, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6832 pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis 17 300 Eur, 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio dalies vertė 791,67 Eur (9 500 Eur : 12), bendros 18 091 Eur vertės. Dėl turto vertės tarp šalių ginčo nėra.
33. D. B. 2006 m. lapkričio 29 d. atsakovui V. B. paskolino 3 000 Lt, 2007 m. sausio 20 d. paskolino 5 000 Lt, ir 2007 m. balandžio 11 d. paskolino 4 000 Lt, viso 12 000 Lt (3 475,44 Eur). Šias aplinkybes patvirtina paskolos raštelis.
34. Šis turtas įgytas už 63 000 Lt kainą. Turtas įgytas paimant iš tuometinio AB Sampo banko paskolą pagal 2006 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. BP2015061094, prievolės dydis 48 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas 2021 m. lapkričio 14 d (penkiolika metų). Prievolė pagal minėtą kredito sutartį buvo visiškai įvykdyta 2010 m. spalio 7 d., sumokant 46 307,58 Eur paskolos, 10 330,21 Eur palūkanų, 0,53 Eur delspinigių.
35. V. B. ir D. B. susituokė 2007 m. rugsėjo 28 d.
36. V. B., studijuodamas Kauno technologijos universitete doktorantūros studijose 2006 m. spalio – gruodžio mėn. per mėnesį gaudavo 212,87 Lt stipendiją, 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. per mėnesį gaudavo 221,39 Lt, 2007 m. spalio – gruodžio mėn. per mėnesį gaudavo 256,02 Lt stipendiją, 2008 m., 2009 m., 2010 m. sausio – rugsėjo mėn. kas mėnesį gaudavo 361,45 Lt stipendiją. V. B. draudžiamosios pajamos 2003 m. sudarė 17 728,07 Lt, 2004 m. – 21 394,19 Lt, 2005 m. – 21 875,79 Lt, 2006 m. – 22 633,60 Lt, 2007 m. – 24 526,56 Lt, 2008 m. – 29 797,73 Lt, 2009 m. – 24 981,71 Lt, 2010 m. –16 290,57 Lt, 2011 m. – 26 566,32 Lt, 2012 m. 35 555,99 Lt, 2013 m. 54 284,98 Lt, 2014 m. – 52 285,68 Lt, 2015 m. – 10 959,11 Eur, 2016 m. – 11 471,26 Eur, 2017 m. – 14 390,70 Eur, 2018 m. – 15 777,45 Eur.
37. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.
38. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).
39. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad dalis paskolos, kuri buvo paimta atsakovo buto įgijimui, buvo grąžinta santuokos metu iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kuriais būtų patvirtinama, kad buto paskola buvo padengta iš abiejų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto prezumpcija, todėl ne ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad santuokos metu grąžinant paskolą buvo naudojamos lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovas turėjo įrodyti, kad lėšos, kurios santuokos metu buvo skirtos paskolai grąžinti, buvo jo asmeninė nuosavybė. Atsakovas tokių aplinkybių neįrodė, byloje nėra duomenų apie atsakovo santaupas, paskolos grąžinimo laikotarpiu parduotą kitą asmeninį turtą ar pan.
41. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad per laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki visiško paskolos grąžinimo 2010 m. spalio 7 d. buvo grąžinta 46 307 Lt paskolos, 10 338,21 Lt palūkanų ir 0,53 Lt delspinigių. Be to, įvertintina ir tai, kad per laikotarpį nuo paskolos gavimo 2006 m. lapkričio mėn. iki santuokos sudarymo 2007 m. rugsėjo mėn., atsakovas iš ieškovės pasiskolino 12 000 Lt. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų, kad tuo laikotarpiu grąžinti didesniąją dalį paskolos, ko, beje, jis ir neįrodinėjo. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas asmeninėmis lėšomis prie turto įgijimo galėjo prisidėti 15 000 Lt (sumokėdamas pirkimo metu) ir 1 693 Lt grąžindamas dalį paskolos iki santuokos sudarymo. Įvertintina ir tai, kad šalims iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšų buvo sumokėta ir 10 338,21 Lt palūkanų, kas irgi leido užtikrinti turto įsigijimo sąlygas. Ta aplinkybė, kad iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės buvo sumokėta didesnė paskolos, kuri gauta tikslu šį turtą įsigyti, dalis, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad turtas įgytas naudojant lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšos, panaudotos turto įsigijimui, ženkliai viršijo lėšas, kurios buvo asmeninė atsakovo nuosavybė.
42. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ji neįrodė, kad jos 2006 – 2007 m. paskolinti atsakovui 12 000 Lt buvo panaudoti turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, remontui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių lėšų pasiskolinimo tikslas ar jų panaudojimas neturi teisinės reikšmės atsakovo asmeninės nuosavybės pripažinimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paskolos sutartimi ieškovė paskolino pinigus, o atsakovas įsipareigojo lėšas grąžinti. Atsakovas lėšas galėjo panaudoti savo nuožiūra. Pati ieškovė teigia, jog lėšų paskolinimo laikotarpiu jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, o atsakovas jai pasipiršo likus mėnesiui iki vestuvių. Net darant prielaidą, kad atsakovas šias lėšas iš ieškovės skolinosi buto remontui, sandorio sudarymo metu ieškovė negalėjo tikėtis, jog butas, kurį remontuos atsakovas, ateityje taps bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, ieškovė šias lėšas perdavė atsakovui suteikdama atsakovui paskolą, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimui ir šios lėšos neatitinka CK 3.90 straipsnyje nurodytų lėšų turinio. Todėl šių lėšų, jas kaip paskolą gavusio asmens, panaudojimas (ar nepanaudojimas) buto remontui šio turto teisiniam statusui negali sukelti pasekmių.
43. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas šios normos turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pirktas 2006 m. lapkričio 28 d. už 63 000 Lt (18 246,06 Eur). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta buto vertė yra 33 100 Eur. Taigi, nuo turto įgijimo momento turto vertė padidėjo 81,41 proc. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks turto vertės padidėjimas laikytinas esminiu, ir nesietinas vien tik su nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiais. Todėl darytina išvada, kad santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas.
45. Ieškovė įrodinėja, kad jos mama padovanojo ieškovei 6 000 Lt buto remontui ir 17 000 Lt paskolos grąžinimui ir kad šios lėšos buvo panaudotos buto remontui bei paskolos grąžinimui.
46. Ieškovė tokias aplinkybes įrodinėja savo, trečiojo asmens R. M. paaiškinimais bei tuo, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog R. M. buto remontui davė 4 500 Lt.
47. Teisėjų kolegija įvertina tą aplinkybę, kad atsakovas pats pripažino, jog ieškovės mama buto remontui davė 4 500 Lt, todėl sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes dėl 4 500 Lt dovanojimo, o šių lėšų panaudojimas buto remontui iš dalies lėmė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimą.
48. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe.
49. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės mama 4 500 Lt davė buto remontui. Taigi tarp dovanojimo sutarties šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Kadangi abi šalys nurodo, jog lėšos buvo gautos buto, kuris tuo metu buvo šeimos būstas, remontui, lėšas dovanojo vieno iš sutuoktinių mama, tarp sutuoktinių tuo metu buvo geri santykiai, jie gerino savo buitį, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad lėšos buvo dovanotos šeimos poreikiams tenkinti, o ne asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Todėl šios lėšos nelaikytinos asmeninėmis lėšomis, kuriomis ieškovė iš esmės pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę. Tačiau, teismui pripažinus, jog turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, jos laikytinos dalimi lėšų, kuriomis turtas buvo pagerintas ir tai, kitų aplinkybių (paskolos dalies gražinimo bendromis sutuoktinių lėšomis) kontekste lemia atsakovo asmeninės nuosavybės pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog jos mama padovanojo dar 1 500 Lt buto remontui ir 17 000 Lt paskolos grąžinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas šių aplinkybių nepripažino, o vien ieškovės ir trečiojo asmens, t. y. ieškovės mamos paaiškinimai nėra pakankami įrodymai šioms aplinkybėms nustatyti.
51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, tačiau, įvertinus tai, kad didžioji paskolos, gautos šio turto įsigijimui, buvo grąžinta iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytų lėšų, šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, atsižvelgdama į atsakovo atliktų asmeninių investicijų dydį, į šalių santuokos metu sumokėtų ne tik paskolos įmokų, bet ir palūkanų dydį, į esminį turto pagerinimą santuokos metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Dėl kompensacijos padalinus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę
52. Nustatyta, kad santuokos metu, 2014 m. kovo 14 d. šalys įgijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad šio turto vertė yra 81 300 Eur. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.
53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, įvertinęs, kad ieškovė į šį turtą investavo 39 867,06 Eur asmeninių lėšų, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. Pirmosios instancijos teismas šį turtą priteisė ieškovei, ir, įvertinęs jos asmeninių lėšų, investuotų į šį turtą, dalį, iš ieškovės proporcingai priteisė kompensaciją atsakovui.
54. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl kompensacijos padalinus bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę dydžio.
55. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino 27 000 Eur kaip jos asmeninio indėlio į turto įsigijimą.
56. Nustatyta, kad turtas 2014 m. kovo 14 d. įgytas už 275 000 Lt (79 645,50 Eur). Iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog šalys pardavėjam sumokėjo 85 000 Lt prieš pasirašant sutartį, Danske bank A/S Lietuvos filialas pirkėjams suteikė 190 000 Lt šio turto įsigijimui (vėliau ši paskola perkelta į AB Swedbank).
57. D. B. 2015 m. gegužės 28 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 53 000 Eur. Dalis už žemės sklypą gautos sumos, t. y. 51 000 Eur buvo pervestas į sutuoktinių bendrą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią, Danske bank A/S Lietuvos fil., iš kurių 25 000 Eur 2015 m. birželio 25 d. buvo pervesti Danske Bank A/S Lietuvos fil. kaip dalies paskolos grąžinimas. Pirmosios instancijos teismas šias lėšas vertino kaip ieškovės asmeninę nuosavybę, kuri buvo panaudota turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijimui. Tačiau likusios sumos (27 000 Eur), kuri liko bendroje sutuoktinių sąskaitoje, teismas lėšomis, panaudotomis turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijimui, nepripažino.
58. Be to, nustatyta, kad iš bendros sutuoktinių sąskaitos 2015 m. birželio 15 d. 252,39 Eur buvo pervesti UAB „Sanvila“ už akrilinę vonią su priedais, 2015 m. birželio 17 d. 600 Eur ir 2015 m. liepos 5 d. 600 Eur UAB „Windex LT“ už plastikinius langus ((duomenys neskelbtini), Kaunas), 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „Lemora“ pervesta 580 Eur. Taip pat matyti, kad iš minėtos sąskaitos per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. birželio 4 d. buvo pervesta 1 311,98 Eur palūkanoms ir paskolai sumokėti. Per nurodytą laikotarpį dar 15 900 Eur buvo išgryninti ar pervesti į kitas šalių sąskaitas (ieškovė nurodo, kad šios lėšos panaudotos namo remontui), o likę 4 687,99 Eur buvo pervesti į V. B. sąskaitą.
59. 2015 m. birželio 5 d. pervesta 53,60 Eur Tele2, 2015 m. birželio 19 d. pervesta 980 Eur UAB „Sulvita“ už sulčiaspaudę.
60. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. birželio 4 d. į bendrą sutuoktinių sąskaitą nebuvo pervedamos jokios kitos lėšos, pvz., kažkurio iš sutuoktinių darbo užmokestis, kitos pajamos.
61. Atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir 51 000 Eur pervedus į sutuoktinių bendrą sąskaitą, 25 000 Eur, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, netrukus buvo pervesti dalies paskolos grąžinimui. Tačiau likusių lėšų paskolos grąžinimui nebuvo pervesta, nors sutuoktinių paskola buvo 55 027,78 Eur. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2014 m. – 2016 m. šalys ir toliau dirbo, gaudavo darbo užmokesčius, taigi, jie neturėjo poreikio šias lėšas naudoti pragyvenimui. Todėl labiau tikėtina, kad sutuoktiniai šią sumą pasiliko namo remontui ir įrengimui bei likusios paskolos mokėjimui. Pažymėtina, jog tarp sutuoktinių nėra ginčo, jog po namo pirkimo, jis buvo remontuojamas. Tą aplinkybę, kad bendrojoje sutuoktinių sąskaitoje likusios lėšos buvo naudojamos namui įrengti, patvirtina lėšos pervedamos už vonią, langus ir pan. Be to, akivaizdu, jog dalis su remontu susijusių išlaidų buvo apmokamos grynais pinigais, tuo tikslu ir buvo išgryninamos ar pervedamos į kitas sutuoktinių sąskaitas bendroje sąskaitoje esančios lėšos. Be to, dalis lėšų buvo panaudota paskolai bei palūkanoms bankui mokėti. Tačiau kartu pažymėtina, kad dalis lėšų buvo panaudota ir sutuoktinių einamiesiems poreikiams tenkinti, pvz. sumokėta įmoka Tele2, pirkta sulčiaspaudė.
62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė neįrodė, jog dalis lėšų likusių sutuoktinių bendrojoje sąskaitoje nebuvo panaudotos turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas įgijimui bei pagerinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, jog 22 620,38 Eur buvo panaudoti namo remontui, 1 311,98 Eur – palūkanoms ir paskolai sumokėti.
63. Todėl darytina išvada, kad pardavus ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą iš gautų lėšų 48 932,36 Eur (25 000 Eur + 23 932,36 Eur) buvo panaudoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimui.
64. Atsakovo argumentas, kad jis padėjo žemės sklypą parduoti, todėl prisidėjo prie lėšų gavimo, atmestinas. Pažymėtina, kad žemės sklypas buvo asmeninė ieškovės nuosavybė. Be to, iš byloje esančių duomenų – sutuoktinių bendros sąskaitos išrašo matyti, kad po žemės sklypo pardavimo, 1 000 Eur buvo pervesta tarpininkei. Taigi, ieškovė naudojosi profesionalia pagalba parduodant žemės sklypą. Atsakovas neįrodė, kad dėl jo veiksmų buvo gauta didesnė nei rinkos kaina ar pan.
65. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2 945,94 Eur, kurie buvo R. M. apmokėti už stogo skardinimo darbus, nelaikytini ieškovės asmeniniu indėliu į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimą.
66. Nustatyta, kad R. M. 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 16 d. sumokėjo už V. B. sąskaitas už stogo skardinimo darbus. Ieškovė teigia, kad jos mama tokiu būdu padovanojo jai pinigines lėšas, kurios buvo skirtos šeimos poreikių tenkinimui.
67. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Kaip jau minėta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės mama sumokėjo 2 945,94 Eur už šalių turto pagerinimą. Taigi, tarp dovanojimo sutarties šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Kadangi iš mokėjimo paskirties matyti, jog lėšos buvo skirtos sutuoktinių namo stogo skardinimui, lėšas dovanojo vieno iš sutuoktinių mama, tarp sutuoktinių tuo metu buvo geri santykiai, jie gerino savo buitį, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad lėšos buvo dovanotos šeimos poreikiams tenkinti, o ne asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Todėl šios lėšos nelaikytinos asmeninėmis lėšomis, kuriomis ieškovė iš esmės pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę.
Dėl kompensacijos dydžio
68. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė yra 33 100 Eur, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nė vienai iš šalių neprašant šio turto padalinti natūra, ieškovei priteistina ½ šio turto vertės kompensacija – 16 550 Eur.
69. Be to, padalinus santuokoje įgytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio vertė yra 81 300 Eur, ir šį turtą priteisus ieškovei, bei nustačius, kad į šio turto sukūrimą ieškovė investavo 63 799,42 Eur, iš jos priteistina 8 750,29 Eur kompensacija atsakovui.
70. Įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 7 799,71 Eur kompensacija.
Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu
71. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
72. Nustatyta, kad atsakovas turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 2018 m. rugsėjo 11 d. padovanojo savo tėvui G. B..
73. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, spręstinas klausimas dėl sandorio, kuriuo šis turtas be ieškoves sutikimo perleistas atsakovo tėvui, pripažinimo negaliojančiu.
74. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių.
75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-341/2005). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju - turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Tokiu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad sandorio dalyvės realiai neįgijo atitinkamų teisių ir pareigų bei kad ginčijamas sandoris neatitiko jo šalių tikrosios valios.
76. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, perleisdamas savo tėvui neatlygintinai butą su dalimi ūkinio pastato, faktiškai nesiekė sukurti jokių teisinių santykių, tik siekė sumažinti santuokoje dalintiną turtą.
77. Atsakovų V. B. ir G. B. teiginiai, kad atsakovas G. B. planavo parduoti savo namą kaime ir persikelti į butą neįtikinami. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui G. B. padovanotas 2018 m. rugsėjo mėn., tačiau procesui tęsiantis atsakovas G. B. taip ir nepersikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina jo 2021 m. vasario 4 d. atsiliepimas į apeliacinį skundą, iš kurio matyti, kad atsakovas G. B. gyvena (duomenys neskelbtini), Utenos r. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei dovanojimo sandorio šalys tikrai būtų siekusios, kad G. B. įgytų turtą, kuriame galėtų gyventi, pastarasis per dvejus su puse metų turėjo galimybę persikelti.
78. Teisėjų kolegija įvertina, kad ginčo turtas buvo įgytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turtą atsakovas perleido artimam giminaičiui – tėvui, turtas perleistas jau šalių santykiams esant blogiems, prieš mėnesį iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimo. Šių aplinkybių visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad sandoris yra apsimestinis, o tokio sandorio sudarymo tikslas buvo paslėpti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl yra CK 1.86 straipsnyje numatyti pagrindai sandorį pripažinti negaliojančiu.
79. Be to, pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
80. Šiuo atveju atsakovas neturėjo ieškovės sutikimo ar išduoto įgaliojimo sudaryti sandorį. Sandorio ieškovė nepatvirtino ir jo nesudarė. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio dalimi negalioja sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.
81. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
82. Teisėjų kolegija įvertina, kad nors ieškovė ir neprašo jai priteisti dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune natūra, tačiau įvertinant bendrą sutuoktinių turto padalinimą, tai, kad įskaičius priešpriešines sumas ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, kito turto, iš kurio ieškovė, atsakovui geruoju nevykdant sprendimo, galėtų išieškoti, atsakovas neturi, todėl tikslinga taikyti restituciją. Kadangi sandoris buvo neatlygintinis, taikytina vienašalė restitucija ir G. B. įpareigotinas grąžinti V. B. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune su 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
83. Ieškovė teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo apeliaciniu skundu neskundžia. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisė proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio bei priešieškinio sumai, o paliko šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas jų nepaskirstęs, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies pakeitus sprendimą nėra pagrindo paskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
84. Už apeliacinį skundą mokėtinas 697 Eur žyminis mokestis. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 348,50 Eur dalį žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies ji Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atleista.
85. Atsakovas V. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
86. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pagrindų, turto padalinimo, sandorio nuginčijimo, be to, prašė patikslinti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas V. B. nė su vienu apeliacinio skundo reikalavimu nesutiko.
87. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pagrindų atmestas, reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas iš dalies 89 proc. (teigė, kad papildomai investavo 26 878 Eur, nustatyta, kad papildomai investavo 23 932,36 Eur|), reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl sprendimo patikslinimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc. Taigi, apeliacinis skundas patenkintas 72,25 proc.
88. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistina 251,79 Eur žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovo priteistina 251,79 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei.
89. Iš ieškovės priteistina 138,75 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai.
90. Įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo ieškovei priteistina 113,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
91. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 8,57 Eur pašto išlaidos valstybei. Iš atsakovo proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 6,19 Eur pašto išlaidų valstybei. Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jai tenkanti suma yra mažesnė nei minimali nustatyta priteistina suma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune su 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. ML-7090, kuria V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padovanojo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune su 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
G. B. įpareigoti grąžinti V. B. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune su 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo išdėstyti taip:
„D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- transporto priemonę OPEL VECTRA-C-SIGNUM, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų);
- nekilnojamąjį turtą: 0,1091 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, bendros 81 300 Eur (aštuoniasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) vertės.
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- transporto priemonę OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų);
- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune su 1/12 dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendros 33 100 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai vienas šimtas eurų) vertės.
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 7 799,71 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 71 ct) kompensaciją.
Pripažinti finansines prievoles AB „Swedbank“ pagal 2014 m. kovo 12 d. sutartį Nr. BP32D301408799, ir 2017 m. liepos 21 d. sutartį Nr. 17-050579-GV, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariomis prievolėmis.
Pripažinti prievolę grąžinti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) R. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidaria prievole.“
Patikslinti sprendimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti nepilnamečių dukrų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 113,04 Eur (vieną šimtą trylika eurų 4 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 251,79 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 79 ct) žyminį mokestį ir 6,19 Eur (šešis eurus 19 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.