- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-216-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17952-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- V. B., G. B.
- Ieškovas
- D. B.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B., G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kreditoriai – akcinė bendrovė „Swedbank“, R. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams V. B., G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, kreditoriai – AB „Swedbank“, R. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Su ieškiniu ieškovė D. B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnametėms dukroms K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. B. laikiną išlaikymą po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė D. B. prašymą grindė tuo, kad atsakovas V. B. nepilnametėms dukroms neteikia išlaikymo, ieškovei D. B. nepakanka lėšų nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo V. B. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms K. B. ir K. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą, ieškovę D. B. paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Pažymėjęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, teismas sprendė, kad vaikų labui protinga ir teisinga iš atsakovo V. B. priteisti laikiną išlaikymą. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, teismas darė išvadą, kad laikinas išlaikymas nebus nepakeliama našta atsakovui V. B. Įvertinęs vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų poreikius, aplinkybę, jog vaikai lanko ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, neturint duomenų apie vaikų prastą sveikatos būklę, dėl ko ieškovė patirtų papildomų išlaidų dukrų atžvilgiu, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir siekdamas užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo V. B. priteisė laikiną išlaikymą dukroms po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį, iš atsakovo V. B. nepilnametėms dukroms priteisiant laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovė D. B., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą vaikams, nepagrindė aplinkybės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra nepagrįstai didelė, laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų, kadangi atsakovo V. B. procesinės teisės nepagrįstai suvaržytos daugiau, nei yra būtina teisėtam tikslui pasiekti – teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir tokiu būdu užtikrinti bent minimalų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.
1.2. Priteistas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra nepagrįstas, pažeidžiantis proporcingumo principą, nes jis neatitinka atsakovo V. B. turtinės padėties ir galimybių teikti prašomą materialinį išlaikymą, yra per didelis dabartiniams dukrų poreikiams patenkinti, be to, ieškovė D. B. nepateikė įrodymų, kad atsakovas V. B. neteikia dukroms materialinio išlaikymo. Atsakovas V. B. niekuomet nevengė materialiai išlaikyti savo vaikų: mokėjo už darželius, būrelius, skyrė jiems daug dėmesio, stengėsi, kad vaikų interesai būtų visiškai patenkinti, tai daro iki šiol. Šalys ir jų nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena viename būste, todėl ieškinyje nurodyti teiginiai, kad atsakovas V. B. visai neteikia materialinio išlaikymo savo vaikams yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinės situacijos. Gyvendamas kartu su ieškove D. B. ir dukromis, atsakovas V. B. ne tik tiesiogiai teikė joms materialinį išlaikymą, tačiau ir rūpinosi šalių ir jų nepilnamečių dukrų būstu. Būtent atsakovas V. B. apmoka visus namo komunalinius mokesčius, moka kasmėnesines įmokas šalių bendram kreditoriui AB „Swedbank“, savo jėgomis ruošia malkas, pernai iš savo sąskaitos pirko briketus kūrenimui. Atsakovo V. B. tėvai aprūpina maistu iš kaimo. Taigi atsakovui V. B. tenka didžioji dalis dukrų materialinio išlaikymo ir bendrų finansinių išlaidų, tenkančių už bendro šeimos turto išlaikymą. Ieškovė teigia, kad vaikams reikia pinigų papildomiems (mokamiems) užsiėmimams, tačiau šalių dukros šiuo metu tokių nelanko.
1.3. Teismo nutartyje nėra konkrečių motyvų, kurių pagrindu būtų grindžiamas nustatytas laikino išlaikymo dydis, nenurodoma, kokiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais nepilnamečių vaikų poreikius, teismas rėmėsi, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šalių nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, sveikatos sutrikimų ar ypatingų gabumų, dėl ko reikėtų nuolatinės specialistų priežiūros ar papildomo lavinimo ir dėl to žymiai išaugtų reikalingo materialinio išlaikymo vaikams suma.
1.4. Neįvertinta, kad atsakovo V. B. gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro vidutiniškai 840,93 Eur. Iš vidutinio gaunamo darbo užmokesčio atėmus vidutines išlaidas būsto išlaikymui, paskolos apmokėjimui, ryšio paslaugoms ir kt. lieka 647,88 Eur. Iš šios sumos atėmus priteistą laikiną išlaikymą, asmeninių poreikių tenkinimui atsakovui V. B. lieka 247,88 Eur. Tokios sumos nepakanka atsakovo V. B. būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, drabužiams, automobilio kurui vykimui į kelias darbovietes ir kt.). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mažiausia pinigų suma, reikalinga įprastiems poreikiams patenkinti vienam asmeniui per mėnesį, paskutiniais 2017 metų duomenimis yra 399 Eur. Taigi priteistas laikinas išlaikymas yra neproporcingas atsakovo V. B. turtinei padėčiai, juolab, kad pateikiami sąskaitos išrašai patvirtina, jog atsakovas V. B. teikia vaikams išlaikymą: perka šeimai maistą ir kt. Ieškovė D. B. yra jauna ir darbingo amžiaus moteris, todėl taip pat gali dirbti ir užsidirbti pinigų, o gautas pajamas skirti šalių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovui V. B. neturėtų tekti didesnė finansinė našta išlaikant šalių nepilnamečius vaikus nei ieškovei. Įvertinus atsakovo V. B. gaunamo darbo užmokesčio nestabilumą, priteisto laikino išlaikymo dydis dar labiau apsunkina jo finansinę padėtį ir pasidaro jam per didele finansine našta.
1.5. Ieškovė D. B. rašytiniais įrodymais nepagrindė prašomos priteisti 200 Eur per mėnesį sumos kiekvienai dukrai, nepateikė tokią sumą įrodančių objektyvių duomenų. Atsakovo V. B. prašoma priteisti 150 Eur per mėnesį suma visiškai atitinka šalių dukrų poreikius, yra pakankama užtikrinti vaikų būtinus minimalius poreikius.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Atskirajame skunde minima paskola yra tik nuskaičiuojama nuo atsakovo V. B. banko sąskaitos, tačiau ieškovė D. B. atsakovui V. B. grynais pinigais atiduoda pusę nuo jo banko sąskaitos nuskaitomos sumos paskolai dengti ir pusę sumos už atsakovo V. B. sumokėtus komunalinius mokesčius. Aplinkybė, jog atsakovas V. B., pats gyvendamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumoka pusę sumos už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas, dengia pusę santuokos metu įgyto finansinio įsipareigojimo, negali būti pagrindu vaikams teikti mažesnį laikiną išlaikymą.
6.2. Nepilnamečių vaikų poreikius sudaro ne tik būsto eksploatavimo išlaidos, bet ir išlaidos maistui, aprangai, sveikatai, poilsio ir laisvalaikio organizavimui, mokslui, mokesčiai būreliams, kurių, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, atsakovas V. B. visiškai nedengia. Jis neperka vaikams maisto, neatveža jo iš kaimo. Atsakovas V. B. neprisideda ir prie nepilnamečių vaikų priežiūros.
Šalies argumentai
6.3. Pats atsakovas V. B. atskirajame skunde nurodo, kad jo gaunamas atlyginimas svyruoja nuo 700 iki 1 350 Eur per mėnesį, jo vidutinės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 840,93 Eur. Byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad be atsakovo V. B. gaunamo darbo užmokesčio, jis turi nekilnojamojo turto, todėl atsakovo V. B. finansinė padėtis laikytina gera ir jis turi galimybę teikti kiekvienam nepilnamečiam vaikui ne tik 200 Eur, bet ir 250 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą. Be to, atsakovas V. B. yra darbingo amžiaus sveikas žmogus, kuris, siekdamas gauti didesnes pajamas, gali daugiau dirbti ir užsidirbti.
6.4. Tai, kad teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, priteisė iš atsakovo V. B. kiekvienam vaikui 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, detaliai nepasisakydamas dėl vaikų poreikių, nėra pagrindas konstatuoti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą.
6.5. Byloje nėra ginčo, kad šalių dukroms šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, t. y. abi dukros yra mokyklinio amžiaus, dėl ko jų poreikiai nėra maži. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur, todėl ši suma laikytina reikalinga vieno nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas V. B. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Lietuvos statistikos departamento duomenis. Atsakovas V. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir Lietuvos statistikos departamento duomenis pridėjo prie atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas juos priėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos pakartotinai priimti. Pažymėtina, kad atsakovas V. B. neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima atsakovo V. B. su atskiruoju skundu pateiktą AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, nes jis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo ir priimtą naują įrodymą vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atsakovo V. B. atskirojo skundo
9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienai iš šalių nepilnamečių dukrų priteisimas iš atsakovo V. B.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
11. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės D. B. prašymą, priteisė iš atsakovo V. B. nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
12. Atsakovas V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovė D. B. neįrodė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalių dukroms reikalingas 200 Eur dydžio išlaikymas, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas V. B. neturi finansinių galimybių dukroms teikti tokio dydžio išlaikymą, jis visada teikė dukroms materialinį išlaikymą.
13. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
14. Atsakovas V. B. nepateikė įrodymų teiginiams apie nepilnametėms dukroms teikiamą išlaikymą pagrįsti, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės D. B. nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo V. B. nepilnametėms dukroms neteikiamą išlaikymą. Nors atsakovas V. B. nurodo, kad moka būsto kredito įmokas, sumoka būsto išlaikymo mokesčius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nėra patenkinami būtinieji šalių nepilnamečių dukrų poreikiai. Tuo labiau, kad ieškovė D. B. nurodo atiduodanti atsakovui V. B. pusę jo sumokėtų būsto kredito įmokų, mokesčių sumos, be to, pats atsakovas V. B. gyvena tame pačiame name, kaip ir jo dukros, todėl jis turi pareigą mokėti atitinkamą dalį mokėtinų mokesčių, vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovo V. B. pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. taip pat neįrodo, kad jis teikia savo nepilnametėms dukroms išlaikymą, kadangi iš šio išrašo negalima nustatyti, jog tam tikrose parduotuvėse pirktos prekės buvo skirtos jo nepilnametėms dukroms.
15. Nesant duomenų, kad atsakovas V. B. šiuo metu tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametes dukras, pirmosios instancijos teismas kiekvienai iš jų priteisė iš atsakovo V. B. 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo V. B. argumentai dėl jo turtinės padėties, šalių dukroms reikalingo išlaikymo dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo V. B. tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių dukrų amžių ((duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas V. B., teigdamas, jog šalių nepilnametėms dukroms nereikia ieškovės D. B. nurodyto dydžio išlaikymo, nepateikė įrodymų šiam atskirojo skundo argumentui pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečių dukrų poreikiams patenkinti pakanka atsakovo V. B. nurodomos 300 Eur (po 150 Eur iš kiekvienos šalies) per mėnesį sumos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo V. B. teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas V. B. dėl objektyvių priežasčių negali dirbti kitokio darbo, gauti didesnes pajamas, ieškojo kito darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas V. B. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.