Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-28631-1134/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2-28631-1134/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23224-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“
Atsakovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Edvardas Sinkevičius

Kategorijos

2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-28631-1134/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23224-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikeinei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl draudimo išmokos priteisino.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gettrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 20 075,71 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė su atsakove sudarė vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią patvirtina vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo liudijimas TIA Nr. 567718352. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui, kuris prasideda 2019 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2020 m. rugsėjo 30 d. Pagal šią sutartį draudimo objektai yra atsakomybė už krovinį (variantas A), atsakomybė už žalą tretiesiems asmenims (variantas B), atsakomybė už laikinai patikėtą turtą (variantas C) ir teisinės išlaidos (variantas D). Maksimali draudimo suma – 375000 Eur, o draudimo sutarties galiojimo teritorija – Europa. Draudimo liudijimo priede nurodyta, jog papildomai draudimo apsauga galioja draudėjui gabenant alkoholį. Draudimo taisyklių 13 punkte yra išvardinti draudžiamieji įvykiai, kurie taikytini A draudimo apsaugos variantui – atsakomybė už krovinį, t. y. tam apsaugos variantui, kurį pasirinko ir ieškovė. Vienas iš tokių atvejų, kuris susijęs su krovinio trūkumu ar dingimu, yra vagystė, kurios apibrėžimą nustato Draudimo taisyklių 6.10 punktas. Draudimo liudijimo priede yra nurodyta, jog draudimo apsauga galioja atliekant pervežimus konkrečiomis transporto priemonėmis, tarp kurių yra įvardinta ir Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šia transporto priemone ieškovė, kaip vežėjas, turėjo pervežti krovinį, kurį sudarė šampanas, maršrutu Prancūzija – Belgija. Ieškovė šį krovinį priėmė vežti 2020 m. kovo 16 d. Ieškovės vairuotojui pasibaigus darbo laikui, jis sustojo stovėjimo aikštelėje pavadinimu „Aire de Fromiee est“. Minėtoje aikštelėje jis sustojo 19:58 val. ir į kitą stovėjimo aikštelę nevyko, nes bijojo sukelti avariją. Vairuotojas krovinį tikrino du kartus: 22:30 ir 00:15 val. Tuomet 03:22 jis šalia transporto priemonės išgirdo balsus ir pamatė nuvažiuojantį baltą mikroautobusą. Išėjęs į lauką, jis pamatė, kad priekaba yra atidengta, o po to ratais padėti riedėjimo blokai. Tuomet buvo iškart iškviesta policija, kuri į įvykio vietą atvyko apie 4:00 val. Buvo surašytas protokolas, kuriame užfiksuota dalies krovinio, t. y. alkoholinių gėrimų (šampano), vagystė. Be kitos informacijos, šiame protokole nurodyta, kad vieta, kurioje įvyko vagystė, yra vieša poilsio aikštelė prie A54 automagistralės ir ji yra skirta gabenimo srities specialistams. Atsižvelgiant į tai, jog dalis krovinio buvo pavogta ieškovei vykdant jo pervežimą, ieškovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Todėl įskaitymo būdu buvo padengta bendrovės DNTC 20 100,71 Eur dydžio sąskaita Nr. 20201946, kurią sudaro 20 075,71 Eur suma, susijusi su žala kroviniui/vagyste ir 25 Eur administracinės išlaidos.

4. Kaip nurodyta 2021 m. birželio 4 d. bendrovės DNTC rašte, visų šalių susitarimu visos išlaidos dėl sąskaitos Nr. 20201946 buvo padengtos atliekant mokėjimus pagal ieškovei pateiktas sąskaitas, kadangi bendrovė DNTC sumokėjo kliento UAB „Gettrans“ vardu. Kitaip tariant, bendrovė DNTC atlygino nuostolius krovinio gavėjui, kuriuos realiai turėjo kompensuoti ieškovė, t. y. bendrovė DNTC visiškai apmokėjo sąskaitą Nr. 22020014, pagal kurią pavogto krovinio vertė yra 5630,40 Eur, taip pat iš dalies apmokėjo sąskaitą Nr. 22020013. Remiantis šia sąskaita buvo pavogta dalis krovinio: 154 pakuotės iš 160, todėl prarasto krovinio vertė šia apimtimi yra ne 12 096 Eur, kaip nurodyta sąskaitoje, o 11 642,40 Eur, todėl bendra prarasto krovinio vertė yra 17 272,80 Eur. Be to, bendrovė DNTC padengė 2802,91 Eur dydžio papildomas išlaidas, susijusias su akcizu ir įpakavimu. Atsižvelgiant į tai, jog dėl gabento krovinio vagystės ieškovė patyrė žalą, lygią 20 075,71 Eur (ją apima 17 272,80 Eur dydžio prarasto krovinio vertė ir 2802,91 Eur dydžio papildomos išlaidos, susijusios su akcizu ir įpakavimu), ji kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti atitinkamo dydžio draudimo išmoką, tačiau 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei sprendimą, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Jame nurodyta, kad draudimo išmoka pagal Draudimo sutartį negali būti mokama, kadangi 30 km atstumu pagal interneto šaltinių duomenis yra dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus. Ieškovės teigimu, atsakovė tiesiog deklaratyviai nurodė šią informaciją, jos neatskleisdama ir nesusiedama su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Draudimo taisyklėse apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai, kadangi stovėjimo aikštelė „Aire de Fromiee est“ yra pritaikyta stovėti krovininėms transporto priemonėms. Ši aikštelė buvo apšviesta ir ji yra nutolusi daugiau nei 30 km nuo „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“. Tuo tarpu atsakovės nurodyta informacija, kad 30 km atstumu pagal interneto šaltinių duomenis yra dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus, neatitinka tikrovės. Stovėjimo aikštelė „O. N.“ nėra aptverta ir stebima vaizdo kameromis ar aikštelės personalo, todėl neatitinka „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimų. Tuo tarpu stovėjimo aikštelė „Michel Logistics“ yra už 37,7 km, be to, atsakovė matuoja atstumą iki jos pasirinkdama kelio apsisukimą, kuris draudžiamas sunkiasvoriui transportui. Ši stovėjimo aikštelė taip pat yra pritaikyta ne sunkiasvorėms transporto priemonėms, o joje yra bendrovės „Michel Logistics SA“ logistikos sandėliai. Ši bendrovė sudaro galimybę sustoti prie logistikos sandėlių tik savo transporto priemonėms bei jai nepriklausančioms transporto priemonėms pasikrovimo ar išsikrovimo metu. Kitų vežėjų transporto priemonėms sustoti galima tik esant laisvų vietų, sumokėjus už stovėjimą prieš 24 val. bankiniu pavedimu 50 Eur mokestį bei atvykus iki 22 val. Akivaizdu, kad ieškovė, kaip vežėjas, negali iš anksto planuoti transporto priemonės sustojimo ribotą laiką dirbančiose aikštelėse, nes dėl ilgo laukimo krovinių pasikrovimo vietose bei intensyvaus eismo Belgijos ir Prancūzijos keliuose nėra žinomas tikslus transporto priemonės atvykimo laikas. Atvykus po aikštelės darbo valandų, ieškovė ne tik rizikuotų krovinio bei vairuotojo saugumo, tačiau ir pažeistų atsakovės taikomas sąlygas, sustodama gatvėje prie logistikos sandėlio. Taigi draudikas netikrino realių atstumų iki nurodytų aikštelių bei neapžiūrėjo pačių aikštelių paskirties bei jose esančių saugumo priemonių, nors kaip savo srities profesionalas turėjo atlikti šiuos veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, dalies ieškovės gabento krovinio dingimas atitinka vagystės, kaip draudžiamojo įvykio, sampratą, numatytą, tiek Draudimo taisyklėse, tiek ir draudimo liudijime. Dėl įvykusios krovinio vagystės, už kurią ieškovė yra visiškai neatsakinga, ji patyrė žalą, kurią sudaro 17 272,80 Eur dydžio prarasto krovinio vertė ir 2802,91 Eur dydžio papildomos išlaidos (akcizas ir įpakavimas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi išmokėti 20 075,71 Eur dydžio draudimo išmoką.

6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

7. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi nepateiktas nei vienas mokėjimo dokumentas, kuris patvirtintų, kad ieškinio suma kam nors buvo sumokėta. Ieškovė nurodo, kad įskaitymo būdu buvo padengta bendrovės DNTC 20 100,71 Eur dydžio sąskaita Nr. 20201946 , tačiau, priešingai, nei nurodo ieškovė, to nepatvirtina 2020 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita Nr. 202001946. Tai nėra įskaitymą patvirtinantis dokumentas, tai taip pat nėra mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių kokiu būdu buvo patirtos 2 802,91 Eur išlaidos, susijusios su akcizu ir įpakavimu. Ieškovė tai pat neišskaičiavo draudimo sutartimi sulygtos franšizės (besąlyginės išskaitos).

8. Atsakovės teigimu, šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija neatitinka ir draudžiamojo įvykio apibrėžimo. Kaip matyti iš Belgijos policijos protokolo, stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko vagystė, neatitinka „saugomos aikštelės“ apibrėžimo, nes nėra pilnai aptverta, nėra stebima vaizdo kameromis ar aikštelės personalo. Neatitinka ir „saugios poilsio vietos“ apibrėžimo, nes nėra visiškai apšviesta, stebima vaizdo kameromis, nėra krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikytų vietų. Taip pat, Stovėjimo aikštelė neatitinka nei vienos iš Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte įvardintų sąlygų, t .y. nėra nei apšviesta, nei stebima vaizdo kameromis, kas yra neginčijamai patvirtinta Belgijos policijos protokolų įrašais.

9. Ieškovės argumentai, jog vairuotojas sustojo šioje aikštelėje, nes baigėsi jo bendras darbo laikas, jis jau jautėsi pavargęs, negali pateisinti tokio pasirinkimo – būtent, sustojimo tam nepritaikytoje aikštelėje. Krovininės transporto priemonės vairuotojas vykdė savo profesinę veiklą, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kokios yra taisyklės, kokiose aikštelėse jis gali sustoti. Vairuotojas turi įvertinti savo darbo laiką ir jam artėjant į pabaigą imtis tam tikrų veiksmų, kad jo poilsio metu būtų užtikrintas krovinio saugumas, o su juo ir draudimo apsauga.

10. Ieškovė nurodo, kad draudimo sutarties sąlygų aiškinimas tokiu būdu, jog draudiko prisiimtos rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas draudimo sutarties tikslas, yra negalimas. Tačiau toks argumentas, atsakovės teigimu, yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal bendrąsias, Taisyklių nuostatas (6.31. p.), neatlyginama už krovinio praradimą, jei vagystė įvyko ne Saugomoje aikštelėje ir ne Saugioje poilsio vietoje. Tačiau su ieškove buvo sulygtos individualios sąlygos, įvardintos Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte, kur yra išplečiama draudimo apsauga, o būtent, leidžiant krovinį palikti ne tik Saugomoje aikštelėje ar Saugioje poilsio zonoje, tačiau ir apšviestose arba vaizdo kameromis stebimose aikštelėse, jei 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos. Taigi akivaizdu, kad individualiai aptartomis sąlygomis atsakovė prisiėmė platesnę, nei įprastai, draudimo apsaugą.

11. Atsakovės vertinimu, taip pat svarbu paminėti ir tai, kad ieškovė yra savo veiklos profesionalas, sudaręs vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės sutartį, kuri skirta jo komercinės veikos vykdymui. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio draudimo sutarčių sudarymas yra neatsiejama profesinės veiklos dalis, taigi neabejotinai, ieškovė turi ir gali suprasti jų prasmę ir reikšmę, taip pat draudiko prisiimamos rizikos ribas, turi visas galimybes derėtis dėl draudimo sąlygų bei rinktis geriausias sąlygas pasiūliusį draudiką.

12. Ieškovė teismui pateiktu dubliku iš esmės palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

13. Papildomai paaiškino, jog ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl draudimo išmokos priteisimo. Ieškovė yra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi krovinys iš dalies buvo prarastas tuo metu, kai ieškovė jį gabeno. Kitaip tariant, ieškovė, kaip krovinio vežėjas, turėjo pareigą atlyginti žalą krovinio gavėjui (bendrovei „Carrefour“). Tačiau dėl tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgiant į tai, jog su krovinio pervežimu yra susiję keli subjektai, bendrovė „Carrefour“ atitinkamą reikalavimą pareiškė kitam vežėjui/ekspeditoriui, t. y. bendrovei „Magetra“, kuri atliko atitinkamą mokėjimą bendrovei „Carrefour“. Atlikusi šį mokėjimą, bendrovė „Magetra“ regreso tvarka pareiškė reikalavimą kitam vežėjui/ekspeditoriui, t. y. bendrovei „DNTC“. Pastaroji bendrovė atliko atitinkamus mokėjimus bendrovei „Magetra“ ir tuo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį – ieškovę. Tačiau bendrovė „DNTC“ konstatavo, jog visų šalių susitarimu visos išlaidos dėl sąskaitos, išrašytos bendrovės „DNTC“ ieškovei, buvo padengtos, kadangi bendrovė „DNTC“ sumokėjo klientui UAB „Gettrans“ vardu. Kitaip tariant, nekyla abejonių, jog bendrovė „DNTC“ aiškiai išreiškė valią, jog ieškovė jai nėra skolinga. Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tarpusavio atsiskaitymų eiliškumą (t. y. bendrovei „Carrefour“ sumokėjo bendrovė „Magetra“, bendrovei „Magetra“ sumokėjo bendrovė „DNTC“, bendrovė „DNTC“ pareiškė reikalavimą ieškovei, dėl kurio nurodė, kad neturi ieškovei pretenzijų), būtent ieškovė šiuo metu yra tas subjektas, kuris turi reikalavimo teisę, atsiradusią dėl dalies krovinio praradimo, ir ją įgyvendina pareikšdama reikalavimą atsakovei, kaip draudikui. Be to, ieškovė turi reikalavimo teisę ir į 2802,90 Eur dydžio papildomas išlaidas. Byloje yra pateiktos muitinės deklaracijas, iš kurių aiškiai matyti, kokia akcizo suma yra nustatyta krovinio gavėjui bendrovei „Carrefour“. Šiose deklaracijose nurodyta, jog akcizų suma yra 1844,64 Eur ir 958,26 Eur, iš viso – 2802,90 Eur. Ši akcizų suma atsispindi ir 2020 m. balandžio 10 d. bendrovės „Carrefour“ bendrovei „Magetra“ išrašytoje sąskaitoje, kurią sudaro dvi sumos 2802,91 Eur ir 17272,80 Eur.

14. Taigi atsižvelgiant į tai, jog dėl gabento krovinio vagystės ieškovė patyrė žalą, lygią 20 075,70 Eur (ją apima 17 272,80 Eur dydžio prarasto krovinio vertė ir 2802,90 Eur dydžio papildomos išlaidos), ji šia apimtimi turi reikalavimo teisę ir ją įgyvendina pareikšdama atitinkamą reikalavimą atsakovei kaip draudikui.

15. Dublike ieškovė taip pat atkreipė dėmesį tai, kad atsakovė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką iš esmės grindė tik tuo, jog 30 km atstumu buvo dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus, todėl būtent vienoje iš jų ieškovė turėjo sustoti. Būtent šis pagrindas ir turėtų būti viso tarp šalių kilusio ginčo esmė. Tačiau atsakovė savo atsiliepime į ieškinį iš esmės jau neakcentavo to, kad 30 km atstumu buvo dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus, o rėmėsi aplinkybe, jog stovėjimo aikštelė, kurioje sustojo ieškovė, nebuvo apšviesta ir/ar stebima vaizdo kameromis. Ieškovės teigimu, atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kuriomis nesivadovavo priimant sprendimą neišmokėti draudimo išmoką.

16. Ieškovė taip pat paaiškino, jog ieškovės vairuotojas atvyko į aikštelę pavadinimu „Aire de Fromiee est“ šviesiu paros metu, todėl akivaizdu, jog vairuotojas negalėjo identifikuoti, jog aikštelė galimai vėliau bus neapšviesta, todėl laikytina, jog ieškovė sustojo tinkamoje stovėjimo aikštelėje. Vairuotojas yra vežimo specialistas, jo profesinė veikla yra susijusi su transporto veikla, o ne su kitų aplinkybių nustatymu ir vertinimu, ar, pavyzdžiui, atitinkamoje stovėjimo aikštelėje veikia apšvietimas ar ne. Ieškovė nekvestionuoja to, jog Belgijos policijos protokole be informacijos, kad vieta, kurioje įvyko vagystė, yra vieša poilsio aikštelė prie A54 automagistralės ir ji yra skirta gabenimo srities specialistams, taip pat yra nurodyta, jog įvykio metu viešojo apšvietimo žibintai neveikė. Tačiau ieškovės vairuotojas šios informacijos niekaip negalėjo identifikuoti, nes, kaip minėta, ieškovė yra krovinių pervežimo profesionalas, tačiau ne apšvietimo ekspertas.

17. Atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. kovo 17 d. įvykęs dalies krovinio praradimas visiškai atitinka vagystės, su kuria Draudimo taisyklėse yra siejamas draudžiamasis įvykis, sąvoką ir įvertinus tai, jog ieškovė įvykdė visas pareigas, kurias nustato Draudimo taisyklės atsitikus įvykiui, atsakovė turi pareigą išmokėti draudimo išmoką.

18. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

19. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė nei vieno patikimo dokumento, patvirtinančio, kad turi reikalavimo teisę ieškinio sumai, priešingai, ieškovės pateiktuose dokumentuose neatitinka sąskaitų numeriai, juridiniai asmenys, prašomos sumokėti ir mokamos sumos, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

20. Atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas yra tai, kad pagal Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punktą, įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Ir šis pagrindas, priešingai, nei nurodė ieškovė, niekada nesikeitė – nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimtame sprendime, nei 2021 m. gegužės 10 d. Pranešime apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos, nei procesiniuose dokumentuose. Ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. pranešimą apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos yra gavusi, todėl turėjo visas galimybes įvertinti draudiko išdėstytą poziciją iki kreipiantis į teismą ir pagal tai spręsti dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo.

21. Ieškovė dublike taip pat nepagrįstai iškėlė versiją, jog, vairuotojui atvykus į aikštelę 19:58 val. dar buvo šviesu, todėl jis negalėjo įvertinti, kad apšvietimo stulpai neveiks. Pagal viešai prieinamą informaciją, 2020 m. kovo 16 d., 19:58 val. Belgijoje jau buvo sutemę (saulė nusileidžia 18:49), todėl atmestinas teiginys, jog vairuotojas negalėjo suprasti, jog neveikia apšvietimo žibintai.

22. Ieškovės argumentai, jog vairuotojas nėra apšvietimo ekspertas yra visiškai neaktualūs ginčui, kadangi niekur nėra reikalaujama, kad vairuotojas būtų „apšvietimo ekspertas“. Atsakovės teigimu, vairuotojas, ar bet kuris kitas žmogus, atvykęs tamsiu paros metu turi ir gali suprasti, kad apšvietimas neveikia. Be to, Taisyklių nuostatos aiškiai įvardina, kad aikštelė turi būti apšviesta, nesiejant šio fakto su vairuotojo gebėjimu suprasti ar žibintai tamsoje šviečia ar ne.

23. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

24. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, patvirtintą Draudimo liudijimu TIA Nr. 567718352, laikotarpiui nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Pagal šią sutartį draudimo objektai yra atsakomybė už krovinį (variantas A), atsakomybė už žalą tretiesiems asmenims (variantas B), atsakomybė už laikinai patikėtą turtą (variantas C) ir teisinės išlaidos (variantas D). Maksimali draudimo suma – 375000 Eur, o draudimo sutarties galiojimo teritorija – Europa (įskaitant NVS šalis iki 1500 km nuo Vilniaus). Minėto draudimo liudijimo priede yra išvardintos transporto priemonės, tarp kurių yra įvardinta ir Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atliekant pervežimus galioja draudimo apsauga, taip pat nurodyta, jog papildomai draudimo apsauga galioja draudėjui gabenant alkoholį ir jo gaminius, taikant 1500 Eur besąlyginę išskaitą kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Vežėjų automobilių keliais civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 53- 1, 13 punkte yra išvardinti draudžiamieji įvykiai, kurie taikytini A draudimo apsaugos variantui – atsakomybė už? viso arba dalies pervežamo krovinio sugadinimą?, sunaikinimą? (įskaitant priverstini sunaikinimą? ) arba praradimą? ir su tuo susijusius nuostolius, kylančius pagal CMR konvenciją ir/ar Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą?. Vienas iš tokių atvejų, kuris susijęs su krovinio trūkumu ar dingimu, yra vagystė, kurios apibrėžimą nustato Draudimo taisyklių 6.10 punktas.

26. Transporto priemone Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė, kaip vežėjas, įsipareigojo pervežti krovinį, kurį sudarė šampanas, maršrutu Prancūzija – Belgija. Ieškovė šį krovinį priėmė vežti 2020 m. kovo 16 d. Ieškovės vairuotojui pasibaigus darbo laikui, jis sustojo stovėjimo aikštelėje pavadinimu „Aire de Fromiee est“. Kaip savo paaiškinime nurodo vairuotojas, jis negalėjo nuvykti iki iškrovimo vietos, nes baigėsi jo bendras darbo laikas. Minėtoje aikštelėje jis sustojo 19:58 val. ir į kitą stovėjimo aikštelę nevyko, nes bijojo sukelti avariją. Vairuotojas krovinį tikrino du kartus: 22:30 ir 00:15 val. Nakties metu, t. y. 03:22, vairuotojas pastebėjo iš jo vilkiko priekabos vykdomą vagystę, vagys pagrobę dalį krovinio. Policijai atvykus į įvykio vietą, buvo surašytas protokolas, kuriame užfiksuota dalies krovinio, t. y. alkoholinių gėrimų (šampano), vagystė. Apie šį įvykį buvo pranešta atsakovei.

27. Atsakovė, vadovaudamasi Draudimo liudijimo priedo papildomų sąlygų 9 punktu, 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą žalos byloje Nr. 2377881, kuriuo nusprendė laikyti įvykį nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Atsakovė minėtą sprendimą grindė tuo, kad 30 km atstumu pagal interneto šaltinių duomenis yra dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus. Minėtame sprendime atsakovė taip pat nurodė, jog šio sprendimo priėmimo metu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nėra gavusi policijos atsakymo į siųstame užklausime užduotus kausimus. 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė pranešimu apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos nurodė, jog draudikas AB „Lietuvos draudimas“ neturi pagrindo pakeisti 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešime Nr. 2377881 išdėstyto sprendimo dėl draudimo išmokos nemokėjimo, kadangi pagal policijos atsakyme pateiktą stovėjimo aikštelės aprašymą galima daryti išvadą, jog ieškovės vairuotojas aiškiai galėjo ir turėjo suvokti, kad neapšviesta ir nestebima vaizdo kameromis stovėjimo aikštelė yra nesaugi stovėti per naktį su kroviniu. Atsakovės teigimu, tokie veiksmai sudaro pagrindą vertinti ieškovės vairuotojo veiksmus kaip didelį neatsargumą ir įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

28. Ieškovė, ginčydama atsakovės sprendimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 20 075,71 Eur dydžio draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, 2020 m. kovo 16 d. įvykis (vagystė), kurios metu iš ieškovei UAB „Gettrans“ priklausančio vilkiko buvo pavogta dalis gabento krovinio, t. y. alkoholinių gėrimų, turi būti pripažintas draudžiamuoju, kadangi stovėjimo aikštelė „Aire de Fromiee est“ yra pritaikyta stovėti krovininėms transporto priemonėms. Ši aikštelė buvo apšviesta ir ji yra nutolusi daugiau nei 30 km nuo „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“. Ieškovė nekvestionuoja to, jog Belgijos policijos protokole be informacijos, kad vieta, kurioje įvyko vagystė, yra vieša poilsio aikštelė prie A54 automagistralės ir ji yra skirta gabenimo srities specialistams, taip pat yra nurodyta, jog įvykio metu viešojo apšvietimo žibintai neveikė. Tačiau ieškovės vairuotojas šios informacijos niekaip negalėjo identifikuoti, kadangi vairuotojas atvyko į minėtą aikštelę šviesiu paros metu. Be to, ieškovė yra krovinių pervežimo profesionalas, o ne apšvietimo ekspertas, todėl neįsivaizduojama, kaip ieškovės vairuotojas galėjo nustatyti, kad viešojo apšvietimo žibintai sutemus neveiks. Tuo tarpu atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, kaip draudiką, dėl draudimo išmokos priteisimo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl gabento krovinio vagystės ieškovė patyrė žalą, lygią 20075,70 Eur. Taip pat, 2020 m. kovo 16 d. įvykis (vagystė), kurios metu iš ieškovei UAB „Gettrans“ priklausančio vilkiko buvo pavogta dalis gabento krovinio, negali būti pripažintas draudžiamuoju, kadangi stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko vagystė, neatitinka „saugomos aikštelės“ apibrėžimo, nes nėra pilnai aptverta, nėra stebima vaizdo kameromis ar aikštelės personalo. Neatitinka ir „saugios poilsio vietos“ apibrėžimo, nes nėra visiškai apšviesta, stebima vaizdo kameromis, nėra krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikytų vietų. Be to, stovėjimo aikštelė neatitinka nei vienos iš Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte įvardintų sąlygų, t .y. nėra nei apšviesta, nei stebima vaizdo kameromis. Atsakovės teigimu, Taisyklių nuostatos aiškiai įvardina, kad aikštelė turi būti apšviesta, nesiejant šio fakto su vairuotojo gebėjimu suprasti ar žibintai tamsoje šviečia ar ne. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

29. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

30. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

31. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės šioje byloje, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl gabento krovinio vagystės ieškovė patyrė žalą, lygią 20 075,70 Eur.

32. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 37 straipsnis numato, kad ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu (a punktas). Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės rodo, kad krovinio pervežime dalyvavo keli vežėjai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad krovinio gavėjas, t. y. bendrovė „Carrefour“ pateikė kitam vežėjui/ekspeditoriui, t. y. bendrovei „Magetra“ 2020 m. balandžio 10 d. sąskaitą 20075,71 Eur (be PVM) sumai, pagal kurią buvo prašoma kompensuoti pavogto krovinio nuostolius. Bendrovė „Magetra“ 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjo bendrovei „Carrefour“ 20156,98 Eur, o šią sumą apėmė ir 20075,71 Eur suma pagal 2020 m. balandžio 10 d. sąskaitą. Atlikusi mokėjimą bendrovei „Carrefour“, bendrovė „Magetra“ pateikė kitam vežėjui/ekspeditoriui, t. y. bendrovei „DNTC“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitą 20075,71 Eur sumai. Teismui pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad bendrovė „DNTC“ atliko atitinkamus mokėjimus bendrovei „Magetra“ (t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimas 7500 Eur sumai 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimas 5000 Eur sumai ir 2020 m. spalio 8 d. mokėjimo pavedimas 7275,71 Eur sumai). Atlikusi mokėjimus bendrovei „Magetra“, bendrovė „DNTC“ išrašė ieškovei 20100,71 Eur dydžio sąskaitą Nr. 20201946, kurią sudarė 20075,71 Eur suma, susijusi su žala kroviniui/vagyste, ir 25 Eur administracinės išlaidos. 2021 m. birželio 4 d. raštu bendrovė „DNTC“ konstatavo, jog visų šalių susitarimu visos išlaidos dėl sąskaitos Nr. 20201946, išrašytos bendrovės „DNTC“ ieškovei, buvo padengtos, t. y bendrovė „DNTC“ aiškiai išreiškė valią, jog ieškovė jai nėra skolinga.

33. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tarpusavio atsiskaitymų eiliškumą (t. y. bendrovei „Carrefour“ sumokėjo bendrovė „Magetra“, bendrovei „Magetra“ sumokėjo bendrovė „DNTC“, bendrovė „DNTC“ pareiškė reikalavimą ieškovei, dėl kurio nurodė, kad neturi ieškovei pretenzijų), akivaizdu, jog ieškovė patyrė žalą, lygią 20075,70 Eur, ir ji šia apimtimi turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš jos civilinę atsakomybę apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės argumentus dėl neįrodytos ieškovės reikalavimo teisės atmeta kaip nepagrįstu ir neįrodytus.

Dėl atsakovės pareigos mokėti draudimo išmoką

35. Vienas iš draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje apibrėžiama draudžiamojo įvykio sąvoka – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik pripažinus, jog įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų sąlygų, turi būti apibrėžti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

37. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013). Kasacinis teismas taip pat formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017, 24 punktas).

38. Nagrinėjamo ginčo atveju draudėjai (ieškovei) UAB „Gettrans“ buvo išduotas draudiko (atsakovės) AB „Lietuvos draudimas“ Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimas LD Nr. 115254022 (toliau – draudimo liudijimas) ir jo priedai lapas Nr. 1, lapas Nr. 2 ir lapas Nr. 3, kurio neatsiejama dalimi yra Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 53-1.

39. Taisyklių 6.31 punkte taip pat numatyta, jog Draudimo objektu nelaikomi Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl krovinio vagystės ir/ar plėšimo, kai transporto priemonė su kroviniu numatomam poilsiui pagal vairuotojo darbo ir poilsio režimą reglamentuojančius teisės aktus paliekama ne saugomoje aikštelėje ar ne saugioje poilsio vietoje, o NVS šalyse – ne saugomose stovėjimo aikštelėse arba ne prie stacionarių policijos postų. Saugoma aikštelė – pilnai aptverta teritorija, skirta krovininiam autotransportui stovėti, stebima vaizdo kameromis arba aikštelės personalo. Saugi poilsio vieta – visiškai apšviesta, stebima vaizdo kameromis ir krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikyta stovėjimo aikštelė.

40. Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punktu, draudėjas ir draudikas taip pat papildomai susitarė, kad draudžiamuoju įvykiu bus laikoma žala, patirta dėl krovinio ar jo dalies vagystės tuo atveju, kai transporto priemonė su kroviniu numatomam poilsiui pagal vairuotojo darbo ir poilsio režimą reglamentuojančius teisės aktus Europos Sąjungos šalyse paliekama krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikytoje stovėjimo aikštelėje, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų - stovėjimo aikštelė yra visiškai apšviesta ir 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos, arba stovėjimo aikštelė yra stebima vaizdo kameromis ir 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos. Saugoma aikštelė – pilnai aptverta teritorija, skirta krovininiam autotransportui stovėti, stebima vaizdo kameromis arba aikštelės personalo. Saugi poilsio vieta – visiškai apšviesta, stebima vaizdo kameromis ir krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikyta stovėjimo aikštelė. Taigi tam, jog įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, turi būti įgyvendinti du Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte įvardinti elementai, t. y. stovėjimo aikštelė yra visiškai apšviesta ir 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos, arba stovėjimo aikštelė yra stebima vaizdo kameromis ir 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos.

41. Kaip matyti iš Heno kelių eismo saugumo (Belgijos) policijos protokolo vagystė įvykdyta adresu 6238 Pont-a-Celles, Luttre-Formiee SUD stovėjimo aikštelėje – Nivelles (Nivelis), A54 (Nivelio kryptis), Luttre/Fromiee stovėjimo aikštelėje, 10.0 kilometro stulpelis (atvira poilsio aikštelė) (toliau – Stovėjimo aikštelė). Vietos aprašyme įvardinta, kad vieta, kurioje įvyko minėti įvykiai, yra vieša poilsio aikštelė prie A54 automagistralės. Šioje aikštelėje nėra jokių specialiai įrengtų vietų, aikštelės naudotojai savo transporto priemones gali statyti poilsio aikštelės kairėje ir dešinėje pusėje. Ši poilsio aikštelė skirta gabenimo srities specialistams, ji yra tik sustojimo vieta A54 automagistrale keliaujantiems asmenims. Poilsio aikštelės dešinėje pusėje yra šalikelė, kurioje auga nemažai medžių ir krūmų. Įvykio metu viešojo apšvietimo žibintai poilsio aikštelėje neveikė (ir taip jau ne vieną mėnesį). Iš esmės viskas parengta tam, kad nusikaltėliai galėtų visiškai ramiai veikti. Protokolo skiltyje „Veikimo būdas“, įvardinta, kad, kaip įprasta, nusikaltėliai pasinaudojo visiška tamsa ir tuo, kad aikštelėje nėra vaizdo kamerų, jie atidarė puspriekabės duris ir išsinešė norimas prekes. Papildomai, skiltyje „Duomenys“ nurodyta, kad apie tai, kad šioje poilsio aikštelėje nėra apšvietimo, perspėta jau ne vieną kartą. Reakcijos nėra.

42. Taigi iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko vagystė, neatitinka „saugomos aikštelės“ apibrėžimo, nes nėra pilnai aptverta, nėra stebima vaizdo kameromis ar aikštelės personalo. Neatitinka ir „saugios poilsio vietos“ apibrėžimo, nes nėra visiškai apšviesta, stebima vaizdo kameromis, nėra krovininiam automobilių transportui stovėti pritaikytų vietų. Taip pat, Stovėjimo aikštelė neatitinka Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte įvardintų sąlygų, t. y., nėra nei apšviesta, nei stebima vaizdo kameromis, kas yra patvirtinta Belgijos policijos protokolų įrašais, kurių ieškovė nepaneigė ir nenuginčijo. Taip pat, nepateikė ir priešingų įrodymų. Kaip jau minėta, Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte aiškia nurodyta, jog tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, turi būti įgyvendinti du įvardinti elementai, t. y. stovėjimo aikštelė yra visiškai apšviesta ir 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos. Tai reiškia, jog, kaip teisingai ir pastebėjo atsakovė, įvykio pripažinimui draudžiamuoju nepakanka to, jog 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos, o turi būti tenkinama ir sąlyga, jog krovinys paliekamas apšviestoje aikštelėje.

43. Dėl ieškovės argumento, jog vairuotojui atvykus į aikštelę 19:58 val. dar buvo šviesu, todėl jis negalėjo įvertinti, kad apšvietimo stulpai neveiks, teismas pastebi, jog pagal viešai prieinamą informaciją, kurios ieškovė taip pat nenuginčijo ir nepaneigė, 2020 m. kovo 16 d., 19:58 val. Belgijoje jau buvo sutemę (saulė nusileidžia (saulėlydis) 18:49 val.). Be to, remiantis minėtais duomenimis, matyti, jog 2020 m. kovo 16 d., Belgijoje civilinės sutemos prasidėjo 06:20 val., baigėsi – 19:22 val. Civilinės sutemos - tai laikotarpis, kai saulės viršutinis kraštas panyra po horizontu iki tada, kai Saulės centras pasiekia 6° po horizontu (laidos metu), kuomet dar nereikia dirbtinio apšvietimo. Taigi vairuotojui atvykus į aikštelę 19:58 val., civilinės sutemos, kuomet dar nereikia dirbtinio apšvietimo, jau buvo pasibaigusios ( t. y. 19:22 val.), todėl ieškovės teiginys, jog vairuotojas negalėjo suprasti, kad neveikia apšvietimo žibintai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo vertinimu, vairuotojas, ar bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, atvykęs tamsiu paros metu (t. y. sutemus) į stovėjimo aukštelę, kuomet jau reikėjo dirbtinio apšvietimo, turėjo ir galėjo suprasti, kad apšvietimas neveikia.

44. Kritiškai vertintini ir ieškovės teiginiai, jog vairuotojas nėra apšvietimo ekspertas, kadangi, kaip ir teisingai pastebėjo atsakovė, reikalavimas, jog stovėjimo aikštelė turi būti visiškai apšviesta, nereiškia, kad vairuotojas turi būti ir apšvietimo specialistas. Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte aiškiai nurodyta, kad stovėjimo aikštelė turi būti visiškai apšviesta, nesiejant šio fakto su vairuotojo gebėjimu suprasti ar žibintai tamsoje šviečia ar ne. Be to, kaip jau minėta, vairuotojas, ar bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, atvykęs tamsiu paros metu (t. y. sutemus) į stovėjimo aukštelę, kuomet jau reikėjo dirbtinio apšvietimo, turėjo ir galėjo suprasti, kad apšvietimas stovėjimo aikštelėje neveikia.

45. Pažymėtina, kad ieškovei, kaip savo srities profesionalui, nuolat užsiimančiam tarptautiniu krovinių pervežimu už atlygį, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl, kaip nurodoma teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007), priimdamas vežti krovinį, vežėjas privalo užtikrinti krovinio saugumą, t. y. iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti, be kita ko, pasirinkdamas sustojimų vietą ir laiką.

46. Ieškovės argumentai, jog vairuotojas sustojo šioje aikštelėje, nes baigėsi jo bendras darbo laikas, jis jau jautėsi pavargęs, teismo vertinimu, negali pateisinti tokio pasirinkimo – būtent, sustojimo tam nepritaikytoje aikštelėje. Krovininės transporto priemonės vairuotojas vykdė savo profesinę veiklą, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kokios yra taisyklės, kokiose aikštelėse jis gali sustoti. Vairuotojas turi įvertinti savo darbo laiką ir jam artėjant į pabaigą imtis tam tikrų veiksmų, kad jo poilsio metu būtų užtikrintas krovinio saugumas, o su juo ir draudimo apsauga.

47. Vertinant byloje pateikto tachografo duomenis matyti, kad 2020 m. kovo 16 d. leistinas 9 valandų kasdienio vairavimo laikas nebuvo pasibaigęs ir siekė 8,5 valandas, todėl, akivaizdu, jog vairuotojas turėjo galimybę, nepažeisdamas Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) reikalavimų, nuvažiuoti iki Draudimo sutarties sąlygas atitinkančios aikštelės. Juolab, kaip matyti iš pačios ieškovės į bylą pateiktos 2021-11-16 Galutinės tyrimo atskaitos, kurią parengė DP Survey Group NV atlikusi stovėjimo aikštelių „Aire de Fromiee est“ ir „ A. O. Nivelles“ apžiūrą, 15 km atstumu nuo „Aire de Fromiee est“ stovėjimo aikštelės, kurioje sustojo ieškovės vairuotojas ir kurioje įvyko dalies ieškovės gabento krovinio vagystė, buvo kita identiška stovėjimo aikštelė pavadinimu „A. D. Nivelles“. Joje, priešingai nei stovėjimo aikštelėje „Aire de Fromiee est“ buvo įrengtas vilkikų stovėjimo vietos apšvietimas, t. y. apšvietimo stulpai, kurie buvo veikiantys.

48. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojų darbo ir poilsio laikas yra reglamentuotas pakankamai lanksčiai, AETR konvencija nedraudžia vežėjui pasinaudoti poilsio laiku iš anksto ir neįpareigoja visuomet maksimaliai išnaudoti važiavimo laiką, važiuojant 9 valandas, todėl vežėjas turėjo visas galimybes tiek vairavimo laiką, tiek kelionės maršrutą susiplanuoti taip, kad sustoti tektų tik Draudimo sutarties sąlygas atitinkančiose aikštelėse. Teismas konstatuoja, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl ieškovė, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, turi pareigą iš anksto numatyti ir įvertinti galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

49. Teismo vertinimu, vežėjo veiksmai, kada krovinys vežamas nesusiplanuojant važiavimo maršruto, nesusirenkant informacijos apie saugomas aikšteles, neplanuojant darbo laiko taip, kad sustojimui būtų pasirinkta Draudimo sutarties sąlygas atitinkanti stovėjimo aikštelė (nors tokia galimybė yra), o tamsiu paros metu (t. y. jau sutemus) sustojant aikštelėje, kuri nėra tinkamai apšviesta, nors 15 km atstumu yra kita identiška stovėjimo aikštelė pavadinimu „A. D. Nivelles“, kurioje įrengti vilkikų stovėjimo vietos apšvietimo žibintai buvo veikiantys, laikytini dideliu neatsargumu, kas sudaro pagrindą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

50. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ir minėta, pagal bendrąsias Taisyklių nuostatas (6.31. p.), neatlyginama už krovinio praradimą, jei vagystė įvyko ne Saugomoje aikštelėje ir ne Saugioje poilsio vietoje. Tačiau su ieškove buvo sulygtos individualios sąlygos, įvardintos Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punkte, kur yra išplečiama draudimo apsauga, o būtent, leidžiant krovinį palikti ne tik Saugomoje aikštelėje ar Saugioje poilsio zonoje, tačiau ir apšviestose arba vaizdo kameromis stebimose aikštelėse, jei 30 km atstumu nėra Saugomos aikštelės ar Saugios poilsio vietos. Taigi akivaizdu, kad individualiai aptartomis sąlygomis atsakovė prisiėmė platesnę draudimo apsaugą, todėl ieškovės teiginys, kad draudimo sutarties sąlygų aiškinimas tokiu būdu, jog draudiko prisiimtos rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas draudimo sutarties tikslas, yra negalimas, taip pat atmetamas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

51. Teismas taip pat nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog atsakovė naudojo kitą atsisakymo pagrindą, nei buvo nurodytas sprendime dėl draudimo išmokos priteisimo.

52. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, vadovaudamasi Draudimo liudijimo priedo papildomų sąlygų 9 punktu, 2020 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą žalos byloje Nr. 2377881, kuriuo nusprendė laikyti įvykį nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo išmokos. Atsakovė minėtą sprendimą grindė tuo, kad 30 km atstumu pagal interneto šaltinių duomenis yra dvi stovėjimo aikštelės, kurios atitiko „Saugomos aikštelės“ ir/ar „Saugios poilsio vietos“ apibrėžimus. Minėtame sprendime atsakovė taip pat nurodė, jog šio sprendimo priėmimo metu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nėra gavusi policijos atsakymo į siųstame užklausime užduotus kausimus. 2021 m. gegužės 10 d. atsakovė pranešimu apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos nurodė, jog draudikas AB „Lietuvos draudimas“ neturi pagrindo pakeisti 2020 m. rugpjūčio 20 d. pranešime Nr. 2377881 išdėstyto sprendimo dėl draudimo išmokos nemokėjimo, kadangi pagal policijos atsakyme pateiktą stovėjimo aikštelės aprašymą galima daryti išvadą, jog ieškovės vairuotojas aiškiai galėjo ir turėjo suvokti, kad neapšviesta ir nestebima vaizdo kameromis stovėjimo aikštelė yra nesaugi stovėti per naktį su kroviniu. Atsakovės teigimu, tokie veiksmai sudaro pagrindą vertinti ieškovės vairuotojo veiksmus kaip didelį neatsargumą ir įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

53. Taigi šiuo atveju atsakovės atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindas yra tai, kad pagal Draudimo liudijimo lapo Nr. 2, 9 punktą, įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Ir šis pagrindas, priešingai, nei nurodo ieškovė, niekada nesikeitė – nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimtame sprendime, nei 2021 m. gegužės 10 d. Pranešime apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos, nei atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

54. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 8 dalis, draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Jau minėta, kad teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.

55. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2021 m. gegužės 10 d. pranešimą apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos yra gavusi, todėl akivaizdu, jog turėjo visas galimybes įvertinti draudiko išdėstytą poziciją iki kreipiantis į teismą ir pagal tai spręsti dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo.

56. Taigi teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo.

57. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

58. Aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovė nepagrindė savo teisės reikalauti iš atsakovės 20 075,71 EUR dydžio draudimo išmokos priteisimo.

59. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

62. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gettrans“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė