Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteista ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. Š. priteisti 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 36 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistoji A. Š., kuri nesutinka su teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašo ją dėl šio nusikaltimo išteisinti. Nuteistosios nuomone, nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimą šiuo atveju nulėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai iš nuteistosios priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašoma jį sumažinti.

Dėl nuteistosios pripažinimo kalta padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje surinktus įrodymus, susipažinusi tiek su apeliacinio skundo argumentais bei motyvais, tiek su skundžiamame nuosprendyje pateiktomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo kaltės dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo A. Š. nepripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors viso proceso metu apeliantė neneigė to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje buvo konfliktuojama visų pirma su nukentėjusiosios sūnumis, o paskui ir pačia nukentėjusiąja, tačiau tvirtino, jog akmeniu V. B. į galvą tikrai nesmogė, kėlė versiją, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, paslydusi ant šlapio grindinio bendro naudojimo koridoriuje. Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat įvykio laikėsi pozicijos, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 13.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, ji buvo sužalota būtent kaimynės A. Š., kuomet pastaroji, V. B. pasilenkus plaunant grindis tyčia vieną kartą akmeniu sudavė nukentėjusiajai į galvą.

10. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad tuo metu, kai V. B. plovė bendro naudojimo koridoriaus grindis, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo ne tik A. Š., bet ir pastarosios sugyventinis V. V. bei nukentėjusiosios sūnūs T. B. ir D. B.. Šie asmenys aiškinosi dėl žiurkės, kuri pagal nuteistosios ir jos sugyventinio parodymus, buvo tyčia užmesta kažkurio iš B. ant nuteistosios naudojamo automobilio, o vėliau įmesta ir į jo vidų, o pagal nukentėjusiosios versiją – tyčia A. Š. keletą kartų numesta bendro naudojimo koridoriuje, prie V. B. namų durų.

10.1. Apklausiamas teisme V. V. parodė, kad jam ir minėtiems V. B. sūnums namo kieme esančioje terasoje aiškinantis dėl žiurkės, T. B. sparčiu žingsniu pradėjo eiti link automobilio, kurio link prieš tai buvo nuėjusi A. Š.. Paskui T. B. pasekė ir D. B., o paskui jį ir pats liudytojas – V. V.. Anot V. V., tuomet jis pamatė, kad T. B. yra paėmęs nuteistąją už kaklo, kad galėtų praeiti pas mamą. Priėjus ir antram nukentėjusiosios sūnui, A. Š. atsitraukė, atlaisvino T. B. ir D. B. praėjimą, po ko jie nubėgo pas V. B. į koridorių. Iš esmės tokius pat parodymus V. V. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

10.2. Apklausiamas teisme T. B. parodė, kad, jam ir jo broliui kiemo terasoje aiškinantis minėtą situaciją dėl žiurkės su V. V., išgirdo kaip motina suklykė „D.“. Tuo metu motina valė koridorių. Motinai surikus, pamatė kaip A. Š. trenkė jai su akmeniu į galvą. Liudytojas taip pat tvirtino, kad atstumas nuo jo iki motinos tuo metu buvo apie 20 metrų. Objektų dėl kurių jis negalėjo matyti smūgio sudavimo, jo regos lauke nebuvo, todėl niekas jam vaizdo neužstojo.

10.3. D. B. teisme apklaustas nebuvo, nes gyvena užsienyje ir į teismo posėdį neatvyko. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolo matyti, jog liudytojas, nors ir nenurodė matęs, kaip A. Š. smurtavo prieš jo motiną, tačiau paaiškino, kad konfliktuojant su kaimynais išgirdo, kaip motina šaukia jį vardu, po ko pribėgęs prie jos pastebėjo, kad motinai iš galvos bėga kraujas. Motina jam pasakė, kad kaimynė A. Š. jai trenkė akmeniu per galvą.

11. Taigi, nukentėjusiosios parodymus apie tai dėl kokio asmens – A. Š. – ir kokių veiksmų – smūgio akmeniu į galvą – buvo padaryta muštinė žaizda jos viršugalvyje, šiuo atveju patvirtina ir liudytojo T. B. parodymai. Aplinkybės, kurios leistų abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek T. B. parodymais, nenustatytos. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad V. B. ir jos sūnaus parodymuose yra daug prieštaravimų, kurie nebuvo panaikinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi viso proceso metu šių asmenų duotus parodymus, juos palyginusi ne tik nuoseklumo aspektu, bet ir sugretinusi su kitais byloje surinktais duomenimis, sutikti su tokiu nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų vertinimu neturi pagrindo. Nukentėjusiosios ir liudytojo T. B. parodymai buvo nuoseklūs, esminės aplinkybės (dėl to kokiu būdu ir kieno 2022 m. birželio 26 d. buvo sužalota V. B.) sutampa tarpusavyje bei neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems duomenims – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), ją pateikusios ekspertės paaiškinimams, liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teigdama priešingai, apeliantė iš esmės nurodo tik vieną argumentą – kad T. B., būdamas namo kieme, negalėjo matyti kaip A. Š. akmeniu smogė V. B. į galvą, nes pasak nukentėjusiosios, ji buvo sužalota namo koridoriuje, t. y. uždaroje patalpoje, be to, jam (T. B.) vaizdą užstojo kieme pastatytas automobilis. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Susipažinus su įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedu (fotolentele), nustatyta, jog tarp terasos, kurioje nurodė buvę V. V. ir T. B. bei D. B., bei bromo, kuriame yra bendro naudojimo laiptinė ir kuriuo praėjus galima patekti į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš tiesų yra užfiksuotas stovintis automobilis. Vis tik, iš įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų taip pat matyti, jog šis automobilis nebuvo pastatytas prie pat namo sienos, kurioje yra įėjimas į laiptinę, tarp jos (namo sienos) ir automobilio yra tarpas, pro kurį laiptinės, o kartu ir dalies bromo vaizdas yra matomas. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad smūgis jai buvo suduotas tuomet, kai ji šluoste plovė bendro naudojimo koridoriaus (laiptinės) medines grindis. T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. Š. motinai akmeniu trenkė tuomet, kai ji plovė grindis, klūpėdama brome ant grindų. Iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų matyti, kad medinės laiptinės grindys tęsiasi iki pat išėjimo į bromą. Prie pat durų slenksčio, skiriančio laiptinę nuo bromo, užfiksuota ant grindų gulinti mėlynos spalvos šluostė. Įvertinus fotonuotraukose matomą vaizdą bei paminėtus nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus seka, kad tuo metu, kai buvo tyčiniais A. Š. veiksmais sužalota, nukentėjusioji plovė būtent tą koridoriaus (laiptinės) dalį, kuri buvo prie pat išėjimo į bromą, ir visu kūnu nebuvo laiptinėje, dalis jo buvo brome. Todėl T. B. nebuvo jokių kliūčių matyti, kaip jo motinai buvo smogta akmeniu iš nugaros. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad T. B. teisme aiškiai patvirtino, jog jokie objektai jam neužstojo vaizdo. Paaiškino, kad atstumas tarp jo ir motinos nebuvo didelis – apie 20 metrų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys tokių jo parodymų nepaneigia. Jokios kitos aplinkybės, kurios leistų abejoti jo parodymų šioje dalyje teisingumu, taip pat nenustatytos. Taigi, kokių nors papildomų procesinių veiksmų atlikimas ikiteisminio tyrimo metu, tam, kad patikrinti, ar liudytojas iš tiesų turėjo galimybę pamatyti, kaip nuteistoji akmeniu smogė jo motinai į galvos sritį, šiuo atveju nebuvo būtinas ir tikslingas.

12. Be to, nukentėjusiosios poziciją, išreikštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybės D. B., taip pat ją apžiūrėjusiems medikams – medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, jog pacientė V. B. teigė, kad kaimynė trenkė jai į galvą sunkiu daiktu. Nors šie įrodymai yra tik išvestiniai, gauti iš pačios nukentėjusiosios pasakojimo, tačiau vertinant bendrame kontekste, jie taip pat yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiosios ir liudytojo T. B. parodymų patikimumą.

13. Be nukentėjusiosios ir liudytojo T. B. parodymų, nukentėjusiosios versiją, jog muštinė žaizda jos viršugalvyje atsirado būtent dėl tyčinių apeliantės veiksmų, kai pastaroji 2022 m. birželio 26 d. apie 13.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, nukentėjusiajai būnant pasilenkus, tyčia vieną kartą akmeniu smogė jai į galvą, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją pateikusios ekspertės paaiškinimai, duoti teisme. Paminėtoje išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti kietu buku daiktu (taigi, galimas ir akmuo – teisėjų kolegijos pastaba), vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, duomenų apie griuvimą nėra. (3 t., b. l. 109-110). Apeliantė skunde pagrįstai pažymi, jog vien tai, kad išvadoje nurodoma, jog duomenų apie griuvimą nėra, savaime nereiškia, jog jos versija, kad nukentėjusioji susižalojo pati nugriuvusi, šiuo dokumentu yra paneigta. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog tyrimą specialistė atliko ir išvadas pateikė remdamasi tik V. B. medicininiais dokumentais. Užduotyje atlikti objektų tyrimą, aprašant įvykio aplinkybes, apeliantės duoti paaiškinimai apie įvykį nebuvo nurodyti. Vis tik, nuteistosios versiją, kad nukentėjusioji jai konstatuotą sužalojimą patyrė pargriuvusi, ekspertė M. K. paneigė teisiamojo posėdžio metu, paaiškinusi, kad viršugalvio sužalojimas krentant ar slystant nėra būdingas, o krentant ant grindų galima prasiskelti pakaušį, bet ne viršugalvį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovautis būtent nukentėjusiosios ir liudytojo T. B. parodymais, kuriuos patvirtina jau aukščiau nurodyti ir įvertini duomenys. Šie duomenys sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, jų pakanka nuteistosios A. Š. kaltei nustatyti ir paneigti jos gynybinei versijai, kad nukentėjusioji susižalojo kitomis, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent – nukritusi pati, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo surastas, paimtas bei neapžiūrėtas akmuo, kuriuo pasinaudojant buvo nežymiai sutrikdyta V. B. sveikata. Aplinkybė, kad nusikaltimo įrankis nebuvo rastas, nėra reikšminga teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Aptartų, A. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia daryti tikslią išvadą, kad būtent ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad akmuo nebuvo surastas bendro naudojimo koridoriuje, neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiajai smūgiuota buvo tik kumščiu, ar kad smurtas jos atžvilgiu apskritai nebuvo panaudotas. Juo labiau, kad nuo neteisėtų veiksmų prieš V. B. atlikimo iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą praėjo pakankamas laiko tarpas tam, kad nuteistoji galėtų paslėpti šį daiktinį įrodymą. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl to, kaip nukentėjusioji apskritai galėjo matyti, kuo jai buvo smūgiuojama, jeigu tuo metu pasilenkusi plovė grindis. Tokios abejonės pagrįstos tik pačios nuteistosios subjektyviu situacijos interpretavimu, be to, jas paneigia nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad ji, plaudama grindis, galvą buvo nuleidusi ne visą laiką, matė, kad prie jos artinasi A. Š., nes vienu metu buvo ją pakėlusi. Grįsdama išvadą, jog būtent nukentėjusiosios parodymai atitinka tikrąsias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, priešingai nei nukentėjusiosios atveju, A. Š. parodymų šiuo atveju nepatvirtina absoliučiai jokie kiti byloje surinkti duomenys, netgi jos sugyventinio V. V. parodymai. Nors šis liudytojas nenurodė matęs, kaip apeliantė sudavė smūgį nukentėjusiajai, tačiau tuo pačiu jis patvirtino, kad A. Š. visą laiką, kol tarp jo ir nukentėjusiosios sūnų vyko pokalbis, nebuvo prie jų terasoje. Jis taip pat, kaip ir T. B., paaiškino, kad A. Š. minėto pokalbio metu pajudėjo į automobilio pusę, būtent ten, kur netoliese ir buvo nukentėjusioji. Taigi, jo parodymai ne tik, kad nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų, liudijančių, jog apeliantei pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, bet iš dalies ir juos patvirtina.

15. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad A. Š. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas (smūgio akmeniu sudavimas į galvos sritį), padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda viršugalvyje, priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistoji, suduodama smūgį akmeniu nukentėjusiajai į galvą, neabejotinai suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Todėl tenkinti nuteistosios skundą ir ją išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ji dėl šio veikos nuteista ir nubausta pagrįsta.

16. Apeliantė skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

17. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė nuteistajai paskirta kiek mažesnė nei vidurkis, tačiau artima jam – 1 metai. Nuteistoji įvykdė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, apeliantės padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau šiuo atveju privaloma atsižvelgti į tai, kad jos veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, kad nukentėjusiajai smūgis buvo suduotas akmeniu, be to, buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, kad dėl tokių kaltininkės veiksmų V. B. ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir realų sužalojimą. Nors nebuvo nustatyta A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau taip pat nėra nustatyta ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistosios asmenybė teigiamai vertinama taip pat negali būti, kadangi ji praeityje ne tik bausta administracine tvarka, bet ir teista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Be to, Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, kaltininkei ir nukentėjusiesiems susitaikius, šios veikos įvykdytos 2021 m. kovo mėnesį, taigi, dar iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių laikyti per griežta, neproporcinga jos asmenybei ar įvykdytam nusikaltimui nuteistajai paskirtą bausmę (tiek jos rūšį, tiek terminą). Juo labiau, kad apeliantei laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros, taikant tik vieną – įpareigojimą – A. Š. įpareigota viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Nors toks įpareigojimas nenumatytas BK 48 straipsnio 4 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), tačiau šiuo atveju sprendžiama, kad toks įpareigojimas buvo paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodoma, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas BK 48 straipsnio 4 dalyje nenumatytą įpareigojimą A. Š., nuorodos į BK 48 straipsnio 6 dalį nepateikė, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo manymu, būtent toks įpareigojimas yra tikslingas, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vis tik šie nustatyti trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių būtų esmingai pažeistos nuteistosios teisės ar priimtas neteisingas teismo sprendimas šioje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įpareigojimas A. Š. buvo paskirtas pagrįstai, jis yra tikslingas, galintinas užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti nuteistosios elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius bausmės tikslus, kadangi buvimas namuose nustatytu laiku, dėl kurių iš dalies bus apribota nuteistosios laisvė judėti neribotai, nuolat jai primins, kad elgesys, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, turi pasekmes, kad ji turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

18. Teismui netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, toliau pasisakoma dėl alternatyvaus jame formuojamo prašymo – sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur, yra per didelis, neproporcingas kilusioms pasekmėms bei neatitinkantis teismų praktikos.

19. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir nuteistosios atsakomybės klausimas dėl žalos nukentėjusiajai padengimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik V. B. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.

20. 2023 m. kovo 7 d. pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti jai iš nuteistosios 38,36 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodoma, kad dėl A. Š. veiksmų pablogėjo V. B. sveikata, savijauta, po įvykio ji tapo labai jautri dirgli, ją nuolat vargina košmariški sapnai, sunku užmigti, negali susikaupti, nes mintys nukrypsta į patirtą stresą. Blogas miegas, blogas apetitas yra sunkiai paaiškinamas medikams, todėl sunkiai mediciniškai gydomas.

21. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto civilinio ieškinio nurodė, jog nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad buvo pasikėsinta į jos sveikatą, kad tyčiniais A. Š. veiksmais buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, sužalojimas padarytas suduodant vieną smūgį, jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Taip pat teismas nurodė, kad įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, jis sprendžia, kad nukentėjusios patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui turi būti priteista 3 000 Eur suma.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje, konstatuoja, kad šioje dalyje nuteistosios skundas yra pagrįstas. Nukentėjusiajai V. B. priteistinos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas netinkamai, jis iš tiesų yra per didelis, neatitinkantis ir teismų praktikos, formuojamos panašaus pobūdžio bylose. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiosios naudai iš nuteistosios priteistą neturtinės žalos dydį sumažinant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

23. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

24. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.

25. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai dėl neteisėtų A. Š. veiksmų buvo padaryta muštinė 3 cm ilgio žaizda viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po šio įvykio V. B. buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jai atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, žaizda išplauta ir susiūta, o paskui sutvarstyta. Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji iš gydymo įstaigos išleista tą pačią dieną, jai rekomenduota, esant reikalui, vartoti analgetikus, perrišti žaizdą vieną kartą dienoje, po 7-10 d. kreiptis į medicinos įstaigą pagal gyvenamąją vietą dėl siūlų pašalinimo.

26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl prieš ją panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl žaizdos perrišinėjimo bei siūlų šalinimo turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Taip pat aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad šis įvykis sukėlė V. B. neigiamus psichologinius išgyvenimus (išgąstį, stresą). Šios aplinkybės turi būti įvertintos nustatant V. B. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, jos nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą net 3 000 Eur suma. Kaip jau minėta, vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra sužalojimo pobūdis, jo trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai buvo padaryta sąlyginai nedidelė, vos 3 cm žaizda, vizualiai sunkiai pastebimoje vietoje – plaukuotoje galvos dalyje. Dėl tokio sužalojimo jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jokių pasekmių tolimesnei nukentėjusiosios gyvenimo kokybei nenustatyta. Taip pat pastebėtina, kad V. B. nebuvo gydoma stacionariai, jai atliktos įprastos ir neskausmingos procedūros – kompiuterinė tomografija, žaizdos išplovimas ir susiuvimas bei sutvarstymas. Duomenų apie kokias nors kilusias jos sveikatos komplikacijas byloje nėra. Nei sužalojimo pobūdis, nei rekomenduotas gydymo režimas taip pat neapribojo nukentėjusiosios galimybės gyventi jai įprastą gyvenimą, nesudarė pagrindo pergyventi dėl busimų pasekmių jos sveikatos būklei ateityje, kas būtų galėję prisidėti prie psichologinės būklės pablogėjimo. Be to, nukentėjusioji yra suaugusi moteris, kuri asmeniškai pažįsta kaimynystėje gyvenančią nuteistąją, kaip pati nurodė, žino jos konfliktišką būdą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šis įvykis turės kokią nors reikšmingą įtaką nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi, jos socialiniam gyvenimui ir pan. Nors nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje nurodė, taip pat ir teisiamajame posėdyje tikino, kad dėl šio įvykio iki šiol ji jaučia neigiamas pasekmes – dirglumą, negalėjimą susikaupti, jai sunku užmigti, o miegas nekokybiškas, taip pat šis įvykis turėjo pasekmių jos valgymo įpročiams, tačiau teisėjų kolegija, nesant jokių objektyvių dokumentų, kad dėl šių galimų sveikatos problemų V. B. kreipėsi į gydymo įstaigą, taip pat atsižvelgusi į padaryto sužalojimo pobūdį, aplinkybes, kuriomis jis atsirado, netiki, kad šis įvykis iš tiesų galėjo tapti V. B. nurodomų problemų priežastimi, jei tokios problemos iš tiesų kamuoja nukentėjusiąją. Taigi, nors nukentėjusioji patyrė sužalojimą, jautė fizinį skausmą bei patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau visos šios nusikalstamais tyčiniais nuteistosios veiksmais sukeltos pasekmės buvo trumpalaikės.

27. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 3 000 Eur, be kita ko, pažymėjo, jog vadovaujasi ir teismų praktika, tačiau taip ir nenurodė nei vienos konkrečios bylos, kurioje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiam asmeniui buvo priteista net 3 000 Eur neturtinė žala. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosiomis bylomis, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, nustatė, jog nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiama neturtinė žala svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023). Taigi, vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, yra akivaizdu, jog šiuo atveju V. B. priteista 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti ženkliai viršija vidurkį, o taip viršija ir maksimaliai priteistinos pinigų sumos dydį. Ir nors bylą nagrinėjančiam teismui nedraudžiama kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir nukrypti nuo teismų praktikos, tačiau, įvertinus ankstesnėje pastraipoje paminėtas aplinkybes, yra akivaizdu, jog šios bylos atveju pagrindas nukrypti nuo įprastos teismų praktikos neegzistuoja.

28. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, paminėtą teismų praktiką, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiosios patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 600 Eur dydžio suma.

29. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas nukentėjusiosios pateiktais įrodymais apie patirtas išlaidas, medikamentų įsigijimas jai buvo rekomenduotas ir medikų, todėl dalyje dėl V. B. priteistos turtinės žalos nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje 2024 m. kovo 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD- 2024-03110 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant A. Š., sudaro 187,50 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistosios valstybei.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistosios, o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę.

32. Spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš A. Š. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, be to, jos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš A. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistosios A. Š. nukentėjusiajai V. B. priteistą 3 000 (trijų tūkstančių) Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 600 (šešių šimtų) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš A. Š. valstybės naudai 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. pažymą Nr. APD-2024-03110.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.