- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2VP-3736-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37635-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- BUAB ,,Laodika“
- Skolininkas
- H. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB ,,Laodika“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas H. Š., skolininko sutuoktinė R. A.-Š., antstolis Vitalis Milevičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. A.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui H. Š. priklauso 1/2 dalis visų sutuoktinės R. A.-Š. banko sąskaitose iki (duomenys neskelbtini) sukauptų piniginių lėšų.
Skolininkas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo prašymą atmesti.
Skolininko sutuoktinė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo prašymą atmesti.
Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjos prašymo, jo priedų ir vykdomosios bylos Nr. 0013/18/01471 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15110-608/2018, išduotą 2018-10-05 dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai.
2018-12-04 antstolis areštavo skolininkui priklausantį bendrą su sutuoktine turtą (1 790,70 Eur pinigines lėšas) bei pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustarymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susirtarimu. Tačiau antstoliui šie dokumentai nebuvo pateikti.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto padalijimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Nagrinėjamu atveju skolininko ir R. A.-Š. santuoka įregistruota
(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gauti iki povedybinės sutarties sudarymo, priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, jog skolininko sutuoktinės laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gautos 1 790,70 Eur piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso skolininkui (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos BUAB ,,Laodika“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui H. Š., (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės R. A.-Š., (a.k(duomenys neskelbtini) 1 790,70 Eur piniginių lėšų, gautų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir esančių R. A.-Š., (a.k(duomenys neskelbtini) vardu atidarytose kredito įstaigų sąskaitose.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.