Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) ieškovo J. V. R. atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 29 d. Utenos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.e2-25-1055/2020 pagal ieškovo J. V. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. V. tyrimų įmonei dėl žemės sklypo plano panaikinimo ir sklypo ribų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-1055/2020, kuria buvo priimtas ieškovo J. V. R. atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 2010-10-25 R. V. tyrinėjimų įmonės paruošto 2205 kv.m. ploto žemės sklypo , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) plano ir 2010-06-30 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo plano panaikinimo atsakovui R. V. tyrinėjimų įmonei ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo , tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 336 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti civilinę bylą dalyje ieškovui atsisakius reikalavimų atsakovo R. V. tyrinėjimų įmonės atžvilgiu.

17. Byloje nustatyta, jog Utenos apylinkės teisme Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. V. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo plano panaikinimo ir sklypo ribų nustatymo. Civilinė byla nagrinėjama nuo 2018 metų. Civilinėje byloje ieškovas J. V. R. keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, t.y. 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. balandžio 11 d.,2019 m. lapkričio 22 d.. Nagrinėjant civilinę bylą, ieškovas 2019 m. spalio 2 d. yra atsisakęs ieškinio reikalavimų Utenos rajono savivaldybįs tarybos atžvilgiu. 2020 m. sausio 19 d. civilinėje byloje pateiktas ieškovo atstovo pareiškimas dėl vienos proceso šalies atsakovo pašalinimo iš civilinio proceso ir ieškinio reikalavimo (dalyko ) pakeitimo. Pareiškimas teisėjos rezoliucija yra priimtas, nurodant, jog klausimas dėl reikalavimo R. V. tyrinėjimų įmonei atsisakymo bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. 2020 m. sausio 20 d. ieškovas J. V. R. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, atsisako ieškinio pareikšto R. V. tyrinėjimų įmonei dėl plano ir akto panaikinimo. Pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodyta, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė ieškovo J. V. R. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2010 m. birželio 3 d. R. V. tyrinėjimų įmonės 2205 kv.m. ploto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir 2010 m. spalio 25 d. žemės sklypo plano panaikinimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisė kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvedinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį ( CPK 137 straipsnio 2 dalis).

19. Kai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pateikė ieškinį teismui 2018 m. liepos 16 d. vienas iš ieškinio reikalavimų buvo prašymas panaikinti 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštą 2205 kv.m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). planą ir 2010m. birželio 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovas savo reikalavimo atsakovo R. V. tyrinėjimų įmonės atžvilgiu neatsisakė ir reiškė reikalavimą panaikinti ribų paženklinimo aktą ir planą. Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo pareikštus reikavimus, pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir suformuluoti ieškinio reikalavimus. Ieškovas du kartus skundė priimtas pirmosios instancijos teismo nutartys. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjami ieškovo atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos nutarčių, palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtu, nepašalinus ieškinio trūkumų. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir teisėtai konstavo, kad ieškinyje netinkamai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ieškovui keletą kartų patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovas toliau reiškė reikalavimą atsakovui R. V. tyrinėjimų įmonei dėl jos paruošto plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto panaikinimo.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 suformavo teisės taikymo taisyklę, jog civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų naudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metų sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų ( aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo. pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pirmosios instancijos teismas būtų sprendęs ieškovo reikalavimą atsakovo R. V. tyrinėjimų įmonei tuo atveju, jei ieškovas nebūtų pateikęs pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir pasirinkęs tokį savo teisių gynimo būdą.

21. Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atsakovo R. V. tyrinėjimų įmonei buvo užregistruotas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose 2020 m. sausio 20 d. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 20 d. byloje buvo paskirtas teismo posėdis. Teismo posėdžio metu šalys buvo informuotos apie pateiktus prašymus, klausiama proceso dalyvių nuomonės. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Esant nurodytos aplinkybės, apeliacinės instantancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti civilinę bylą dalyje, nes pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas paskutinis, jame nurodoma nuo kokio ieškinio reikalavimo atsisako ieškovas bei nurodytos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovas išreiškė savo valią dėl pareikštų civilinėje byloje reikalavimų, atsisakydamas nuo pareikšto ieškinio atsakovo R. V. tyrinėjimš įmonės atžvilgiu. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę pasirinkti savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, vienas iš jų – atsisakymas nuo ieškinio.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias ieškovo teisę atsisakyti nuo pareikšto ieškinio, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.