- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-29-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01240-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- J. V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo apelianto J. V. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. R. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž41-483 panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. R. prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž41-483, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštas 2 205 m2 ploto žemės sklypo planas; nustatyti 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo situacijos brėžinį, atliktą pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS, kur sklypo centro koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), šiuose koordinačių taškuose, einančiuose pagal pėsčiųjų taką: taške Nr. 1, kodas R, x-(duomenys neskelbtini), y-(duomenys neskelbtini); taške Nr. 12, kodas R, x-(duomenys neskelbtini), y-(duomenys neskelbtini); nuostolių atlyginimui iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 2 122,91 Eur sumą, taip pat priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. .
2. Nurodė, kad 1996 m. spalio 15 d. Utenos apskrities valdytojas sprendimu Nr. 40-5741 K. P. atkūrė nuosavybės teises į 0,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1998 m. kovo 17 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi iš K. P. nupirko 0,24 ha žemės sklypą. 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ viešuoju keliu pripažino savavališkai įrengtą įvažiavimą į Z. A. namų valdą Šiaudinių k., Utenos r. 2017 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“ panaikino sprendimą Nr. TS-373, tuo panaikindama ir savavališkai įrengtą kelią į Z. A. namų valdą. Galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimui, 2010 m. birželio 3 d. R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. atliko 0,24 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo remdamasis sudarė 0,24 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 10-226, kuriame nurodė, kad žemės sklypo ribos yra paženklintos 7 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Matininkas neišsiaiškino, kad minėto sklypo savininkas Z. A. buvo užtvėręs tvorą ne pagal savo namų valdos žemės sklypo ribą tarp riboženklių Nr. 6 ir 7, o kito žemės sklypo žemėje ir tai įtakojo 2010 m. spalio 25 d. plano netikslumą. 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž41-483 patvirtintas 2010 m. spalio 25 d. sklypo planas, yra neteisėtas nuo jo sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 10,24 Eur sumą, išmokėtą liudytojai, ir 44,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo sutikti su prašymu taikyti ieškinio senatį. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.
5. Nurodė, kad sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko matininkas R. V., ieškovas dalyvavo atliekant matavimus ir su jais sutiko, pasirašydamas, pastabų nereiškė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, kad atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo kraštinių ilgiai neatitinka žemės sklypo abriso, taip pat jo teiginiai, kad jo sklypo riba turi būti matuojama pagal faktinį sklypo valdymą, nuo betoninio pėsčiųjų takelio, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypų ribas. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumatė, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai privalo sutapti su preliminarių matavimų metu parengtais žemės sklypo planais ir abrisais, kaip tai traktuoja ieškovas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, todėl matininkas iš tiesų privalo vadovautis žemės sklypo abrisu, laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. T. N. 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimus pagal ieškovo ir jo šeimos narių skundus, konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu parengtame žemės sklypo plane nurodytos sklypų ribos yra teisingos ir plotų skirtumas neviršija leistinos paklaidos bei nustatytas teisingai. Matininkas R. V. patvirtino, kad žemės sklypą matavo vadovaudamasis rastais riboženkliais, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius ir faktinį naudojimą, ir jo nustatytų sklypo ribų konfigūracija nesikeitė, sumažėjo tik plotas dėl didesnio tikslumo matavimų.
7. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog atlikti matavimai ir 2010 m. spalio 25 d. sklypo planas neatitinka abriso, pakeista sklypo konfigūracija. Pažymėjo, kad abrise pavaizduotas tik ieškovo žemės sklypas, šalia esantis sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente niekaip nepažymėtas, todėl teigti, kad abrise ieškovo sklypas yra pamatuotas nuo betoninio takelio, nėra pagrindo, kadangi nėra galimybės sulyginti sklypų atstumus nuo šiame brėžinyje pažymėto kelio, ar jie skiriasi. Tai, kad sklypo konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus iš esmės nepasikeitė, teismo nuomone, įrodo ir tai, kad byloje esančiame 1995-2001 metų LR teritorijos skaitmeniniame ortofotografiniame žemėlapyje ginčo sklypo ir gretimo sklypo atstumas nuo keliuko yra skirtingas ir atitinka nurodytą 2010 m. spalio 25 d. plane. Minėti duomenys užfiksuoti dar iki R. V. atliktų kadastrinių matavimų, taigi yra pagrindas pripažinti, kad jie užfiksuoti pagal ankstesnius preliminarius sklypo matavimus.
8. Teismas pabrėžė, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo leistinos paklaidos ribose (0,0195 ha, kai maksimali leistina 0,0196 ha).
9. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad matavimai atlikti neteisingai dėl tuo metu galiojusio neteisėto 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, kuris buvo panaikintas 2017 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“. Pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo neteisėtumo ieškovas niekaip nepagrindė, o žemės sklypo naudojimo tvarka buvo keičiama, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir poreikius, o ne dėl to, kad sprendimai buvo neteisėti. Pagal preliminarius matavimus (tai yra 1995-2001 metais), žemės plotas, esantis tarp pėsčiųjų tako ir ieškovo sklypo pietvakarinės dalies buvo ir yra priskirtas laisvos žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai, fondui. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo akcentuojamas nustatytų žemės sklypų kraštinių ilgių neatitikimas žemės sklypo abrisui nesudarė pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti, nenukrypstant nuo Nuostatose išdėstytų reikalavimų, išlaikant visas nustatytas procedūras yra teisingi ir teisėti.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą remdamasis tik formaliais ir esminės reikšmės žemės sklypo ribų nustatyto teisingumui neturinčiais argumentais, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žemės sklypo ribos ar plotas turėtų būti kitokie. Matininkas, atlikdamas matavimus, vadovavosi rastais riboženkliais, turimais teritorijų planavimo dokumentais ir gretimų žemės sklypų ribomis, todėl kitokios žemės sklypo ribos negalėjo būti nustatytos pagal ieškovo norą ir faktinį žemės sklypo naudojimą. Teismas konstatavo, kad ieškovas galėjo, bet nepasinaudojo savo teise reikšti pastabas ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei atliko eilę kitų veiksmų, kuriais pripažino sutinkantis su atliktais matavimais, nors galėjo įrašyti savo pastabas dėl nesutikimo su žemės sklypo ribomis, o atsakovė, net ir atlikusi papildomus patikrinimus, nustatė, kad žemės sklypo ribos ir konfigūracija nustatytos teisingai bei atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir priėmė sprendimą, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu.
11. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Ž41-483 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinant šio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir kito reikalavimo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą žemės sklypo situacijos brėžinį. Todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
12. Ieškovo reikalavimą dėl 2 122,91 Eur nuostolių priteisimo teismas taip pat atmetė, nurodydamas, kad nurodyta suma yra bylinėjimosi išlaidos, o ne neteisėtų veiksmų pasekmės civilinės atsakomybės prasme. Todėl atlyginti jų pagal ieškovo reikalavimą pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. R. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 7 d. panaikinti ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl to, kad atliekant 0,24 ha sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus sklypo plotas sumažėjo leistinai. Ieškinyje buvo akcentuojama, kad sklypo, plotas butų didesnis, jeigu jis butų matuotas pagal sklypo abrise Nr. 158 pažymėtas ribas. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl esminio pažeidimo, kurį padarė R. V. tyrinėjimų įmonė, atlikdama kadastrinius matavimus. R. V. tyrinėjimų įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 d. įsakymo Nr. 255 patvirtintų Nekilnojamojo turo objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21 punkto reikalavimų, kur pasakyta, kad sklypo plotas apskaičiuojamas, jį matuojant tomis pačiomis ribomis. R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. 2017-10-23 Nacionalinės žemės tarnybai teiktame paaiškinime nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal natūroje rastus riboženklius, nesivadovaujant abrisu. 2017-09-15 Nacionalinė žemės tarnyba rašte Nr. ISS-2308-(10.5) į M. R. skundą konstatavo, kad atliekant 0,24 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus R. V. įmonė nesilaikė Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių. Pagal jas matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Taip pat nurodė, kad palyginus abrise Nr. 154 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su naujajame plane Nr. 154 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais nustatė: kadastrinių matavimų metu nustatytas žemės sklypo šiaurės vakarinė ribos, tarp žemės ribos posūkio taškų naujajame plane Nr. 154 pažymėtų Nr. 1- Nr. 4, linijos ilgis ( 3,16+42,61+19,26 =65,03 m.) 2,97 m. sutrumpėjo. Šiaurės rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, naujajame plane Nr. 154 pažymėtų Nr. 4- Nr. 5, linijos ilgis (43,50m.) pailgėjo 3,50 m. Pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų naujajame plane Nr. 154 pažymėtų Nr. 5- Nr. 7 linijos ilgis (43,73+14,91 =58,64) pailgėjo 6,64 m. Pietvakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų naujajame plane Nr. 154 , pažymėtų Nr. 7-Nr. 1 linijos ilgis (31,97) sutrumpėjo 2,3 m., konstatavo, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai žemės ženklinimo riba neaiški, atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais) planais ir kitais dokumentais. 2018-03-07 Nacionalinė žemės tarnyba rašte Nr. lSS-464-(10,5) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo - parodymo akte nurodyta, kad šio žemės sklypo ženklinimo metu vietovėje buvo įtvirtinti 6 riboženkliai, t.y. 2020-06-03 6 iš 7 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškai buvo paženklinti naujais riboženkliais. Be to pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad A. P. atkuriant nuosavybės teises į 0,24 ha žemės sklypą Nr. 168 "2" abrise pažymėta, kad viena sklypo riba ribojosi su keliu (pėsčiųjų taku), kas pažymėta ir laikinajame žemės sklypo plane. Tuo tarpu atliekant kadastriniu matavimus visiškai nesilaikyta tiek abrise tiek laikinajame sklypo plane pažymėtų sklypo ribų. Esant šiems pažeidimams 2010-12- 15 Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. Ž41-483, patvirtino žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2010-10-25 d. R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštą 2205 kv. m. ploto žemės sklypo planą.
15. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti ieškovui jo patirtus nuostolius 2 122,91 Eur sumoje. Ieškovas patyrė nuostolių dėl to, kad, pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai, pagal kurią, planą paruošusi R. V. tyrinėjimų įmonė negalėjo būti jokia šalimi civilinėje byloje ieškovas patyrė 2 122,91 Eur nuostolį, kurį turi atlyginti atsakovė. Pagrindas susidaryti nuostoliams yra atsakovės reikalavimai A. P. įmonei sudaryti kadastro matavimų bylą, o šiam pateikus 2019-10-08 paaiškinimą ir dokumentus dėl sklypo ribų pakeitimo ir patikslinimo atsakovė rašte be numerio nurodė, kad nesutinka su sklypo ribų atstatymu pagal abrisą ir patarė skaityti jo pateiktus atsiliepimus teismui. Tokiu būdu dėl atsakovės veiksmų, t. y. nenoro geranoriškai išspręsti ginčą susidarė ieškovo nuostoliai. Visus nuostolius patenkinus ieškinį privalo atlyginti atsakovė.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenurodo jokių teisinių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliacinio skundo turinyje nurodo tik argumentus, kurie yra grindžiami paties ieškovo nuomone ir prielaidomis, nesivadovaudamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
17. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nagrinėjo, vertino bei analizavo tik pavienius įrodymus, o ne visumą rašytinių įrodymų. Taip pat palaiko savo poziciją išdėstytą pirmosios instancijos teisme.
18. Pažymi, kad ieškovo pateiktas į bylą žemės sklypo situacijos brėžinys, 2019-04-03 parengtas A. P. įmonės, pagal kurį ieškovas prašo nustatyti ribas, yra neteisingas ir neatitinka žemės sklypo abriso, žemės sklypo plano, bei prieštarauja teritorijų planavimo dokumentui (detaliajam planui), žemės sklypo ribų konfigūracijos ir ribos neatitinka minėtų dokumentų. Kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais žemės sklypo dokumentais vadovaujantis parengtas minėtas žemės sklypo situacijos brėžinys nėra aišku, jis kelia abejonių, yra nepasirašytas nei matininko, nei paties ieškovo, ir tikėtina, yra parengtas tik pagal paties ieškovo pageidavimą, nesilaikant žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo procedūras reglamentuojančios tvarkos.
19. Atsakovė nesutinka su apelianto motyvais, kad atliekant kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi Nuostatų reikalavimų ir Taisyklių 11 punkto reikalavimų. Teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, įvertinęs rašytinius įrodymus, žemės sklypų planus, abrisus, teritorijų planavimo dokumentus, priėmė teisingą sprendimą, netenkindamas ieškinio, kadangi nesant teisinio pagrindo, teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimų, t. y. nustatyti žemės sklypų ribas taip, kaip sugalvojo ieškovas, remdamasis jo prielaidomis, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimus pagal ieškovo ir jo šeimos narių skundus, konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu parengtame žemės sklypo plane nurodytos sklypų ribos yra teisingos ir plotų skirtumas neviršija leistinos paklaidos bei nustatytas teisingai. Matininkas R. V. patvirtino, kad žemės sklypą matavo vadovaudamasis rastais riboženkliais, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius ir faktinį naudojimą, ir jo nustatytų sklypo ribų konfigūracija nesikeitė, sumažėjo tik plotas dėl didesnio tikslumo matavimų.
21. Be to, patenkinus apelianto apeliacinį skundą, teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi Utenos rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-320 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ((duomenys neskelbtini).)“ patvirtino J. V. R. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).) detalųjį planą, atitinkamai pakeičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį, numatant galimybę statyti namą ir kitus priklausinius.
22. Nesutinka su apelianto reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovas nuostolius – bylinėjimosi išlaidas patyrė teikdamas teismui ieškinį. Taip pat šie nurodomi nuostoliai apeliantui atsirado ne dėl suformuotos ir pasikeitusios teisminės praktikos, o tiesiog J. V. R. teikdamas ieškinį teismui pats rinkosi savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nurodė proceso šalis, kuria įtraukė atsakovu R. V. tyrinėjimų įmonę. Be to, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas (Panevėžio apygardos teismo 2020-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-331-589/2020) šį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų (pagal ieškovą tai patirti nuostoliai) išsprendė iš esmės. Nutartis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma, t. y. ieškovas turi atlyginti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas - atsakovei R. V. įmonei. Taigi, niekaip nepaaiškinamas apelianto reikalavimas atsakovei, iš kurios prašo priteisti šiuos nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo J. V. R. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo J. V. R. ieškinį dėl 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž41-483 panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, nuostolių priteisimo atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,2205 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. R., žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus ir įgytas 1998 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Sklypo pietvakarinė riba ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu ir VĮ Registrų centras neįregistruotu žemės sklypu. VĮ Registrų centro duomenimis 2010 m. spalio 25 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas ir įregistruota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 0,2205 ha žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko R. V. tyrinėjimų įmonė, kadastro duomenų įregistravimo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Ž41-482. Registruojant duomenis, jokių pažeidimų, trukdančių suderinti šio žemės sklypo planą, nustatyta nebuvo.
26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminio pažeidimo, kurį padarė R. V. tyrinėjimų įmonė, atlikdama kadastrinius matavimus. O būtent Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 21 punkto reikalavimų, kur pasakyta, kad sklypo plotas apskaičiuojamas jį matuojant tomis pačiomis ribomis, pažeidimų. R. V. kadastrinius matavimus atliko pagal natūroje rastus riboženklius, nesivadovaudamas abrisu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. V. R., matavimus. 2010 m. birželio 3 d. atliekant matavimus dalyvavo matuojamojo sklypo savininkas, į sklypo ženklinimą nebuvo kviesti gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi sklypo riba sutapo su tvora. Sklypo ženklinimo metu buvo paženklintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir dalyvaujant apeliantui, buvo rasti 3 riboženkliai ir papildomai ribos buvo paženklintos dar 3 riboženkliais (iš viso – 6), kitos ribos sutapo su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo matuojamos pagal rastus riboženklius, plane pažymėtus Nr. 2, 4 ir 5, kurie apelianto aiškinimu buvo paženklinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu, tarp 2 ir 4 riboženklių buvo pastatytas papildomas Nr. 3, kadangi tarp minėtų taškų nebuvo matomumo. Pietinė riba buvo matuojama pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kadangi šio sklypo buvo atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮRC, riboženklis Nr. 5 rastas vietoje. Taip pat buvo vadovautasi Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, pagal kurią pietvakarinė sklypo riba ribojasi su kaimo gatve. Liudytoju apklaustas matininkas R. V. patvirtino, kad žemės sklypą matavo vadovaudamasis rastais riboženkliais, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius ir faktinį naudojimą. Todėl apelianto argumentai, kad, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo laikytasi laikinojo žemės sklypo plano bei neatsižvelgta, kad sklypo riba ribojosi su keliu, nepagrįsti.
28. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. birželio 3 d. apeliantas buvo supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu Nr. 10-226 ir su juo sutiko jį pasirašydamas. Minėto akto pagrindu buvo parengtas 2010 m. spalio 25 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kuriame buvo nurodytas sklypo plotas 2 205 m², su kuriuo apeliantas taip pat sutiko jį pasirašydamas. Žemės sklypo ribų paženklinimo ir plano atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Apeliantas įregistravo sklypo kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre, taip pat kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir sklypo paskirties pakeitimo. 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-320 buvo patvirtintas 0,2205 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), detalusis planas.
29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taigi matininkas privalo vadovautis ne vien žemės sklypo abrisu, bet ir kt. dokumentais - laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad matininkas vadovavosi ir Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, manytina, dėl to dėl šalia ginčo sklypo esančio kelio ginčo sklypo riboženkliai Nr. 1, 7 ir buvo pažymėti atitinkamose vietose. Todėl, kaip minėta, negalima sutikti su apelianto pozicija, jog, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo laikomasi Taisyklių reikalavimų.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.
31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, t.p. yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklodų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2015-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.).
32. Apeliantas teigia, kad pačios Nacionalinės žemės tarnybos yra nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatyti ginčo žemės sklypo ribų linijų ilgiai nesutampa, lyginant abrisą ir naująjį planą Nr. 154. Tačiau, kaip jau minėta nutarties 30, 31 punktuose, matavimo prietaisai tobulėja, todėl žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo leistinos paklaidos ribose (0,0195 ha, kai maksimali leistina 0,0196 ha).
33. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus buvo iš esmės nukrypta nuo duomenų užfiksuotų abrise apie sklypo padėtį kelio atžvilgiu. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, abrise Nr. 154 yra pavaizduotas tik ieškovo žemės sklypas, o šalia esantis sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pažymėtas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad abrisas patvirtina būtent apelianto poziciją dėl sklypo išdėstymo kelio atžvilgiu, kadangi nėra galimybės sulyginti ginčo ir gretimo sklypų atstumų nuo šiame brėžinyje pažymėto kelio bei įvertinti, ar jie skiriasi ir kiek.
34. Apelianto pozicijos šiuo aspektu nepagrįstumą patvirtina ir kita pirmosios instancijos teismo užfiksuota aplinkybė, jog sklypo konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės nepasikeitė, o byloje esančiame 1995-2001 metų teritorijos skaitmeniniame ortofotografiniame žemėlapyje ginčo sklypo ir gretimo sklypo atstumas nuo kelio yra skirtingas ir iš esmės atitinka nurodytą 2010 m. spalio 25 d. plane.
35. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, nors atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti kai kurie žemės sklypo kraštinių ilgiai neatitinka žemės sklypo abrise užfiksuotų, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypo ribas. Teisės aktai nenumato, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai privalo visiškai sutapti su preliminarių matavimų metu parengtais žemės sklypo planais ir abrisais (kaip minėta, teisės aktai pripažįsta ir tam tikrų paklaidų buvimą - nutarties 30, 31 punktai).
36. Sutiktina ir su atsakovės pozicija, jog ieškovo teismui pateiktas sklypo planas, pagal kurį sklypo ribas reikalauja nustatyti ieškovas, prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentui – sklypo detaliajam planui. O tai, kolegijos vertinimu - dar vienas pagrindas atmesti ieškinį.
37. Dėl išdėstyto kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad apelianto ginčijami kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus ir naikinti jų pagrindu priimto atsakovo sprendimo teisinio pagrindo nėra.
38. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė apeliantui iš atsakovės jo reikalautų 2 122,91 Eur, apelianto įvardintų nuostoliais. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto prašoma priteisti suma yra šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos, kurios jau pripažintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir priteistos iš apelianto, jam atsisakius nuo ieškinio reikalavimų R. V. tyrinėjimų įmonei. Bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl pačios bylos šalies kaltės (jai atitinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus, pasirinkus atsakovus) negali būti pripažintos nuostoliais, kadangi už šias išlaidas atsakinga tik pati šalis, pasirinkusi atitinkamą savo teisių gynybos būdą.
39. Be to CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Tokią ieškovo procesinę teisę (laisvą disponavimą jam priklausančiomis teisėmis) užtikrina ir dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad tik pats asmuo sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ginti savo pažeistas teises. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Taigi, kaip matyti, atsakovė niekaip neįtakojo ieškovo apsisprendimo į bylą atsakovu įtraukti R. V. tyrinėjimų įmonę bei pareikšti šiai įmonei reikalavimus, o vėliau jų atsisakyti. Taigi nėra nustatyta visų būtinų sąlygų atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
40. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.