Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2S-462-198/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-04
Bylos Nr.: e2S-462-198/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01240-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Jonaitienė
Ieškovas: J. V. R.
Atsakovas: R. V.
Trečiasis asmuo: J. T., A. A., Z. A., B. A.

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
3.2.9.11Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-462-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01240-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.2.9.11; 3.3.2.4 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarties palikti nenagrinėtą ieškovo J. V. R. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-120-842/2019 atsakovams R. V. tyrinėjimų įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir plano panaikinimo, sklypo ribų nustatymo pagal A. P. įmonės paruoštą žemės sklypo ribų tikslinimo planą, tretieji asmenys – J. T., A. A., Z. A., B. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo priimtas ieškovo J. V. R. ieškinys atsakovams R. V. tyrinėjimų įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM), tretieji asmenys – J. T., A. A., Z. A., B. A., kuriuo ieškovas prašė panaikinti 2010 m. birželio 3 d. R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą 0,24 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 10-226 ir 2010 m. spalio 25 d. 2205 kv. m ploto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), planą, nustatyti šio žemės sklypo ribas pagal 2018 m. birželio 11 d. A. P. įmonės paruošto žemės sklypo ribų tikslinimo plano koordinates, atliktas pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-1994, kur sklypo centro koordinatės X-6157977; Y-596009.

2. 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė rašytinio proceso tvarka 2018 m. gruodžio 19 d. spręsti, ar ieškinys atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimams, ar byloje dalyvauja tinkamos šalys, ar visi su byla susiję asmenys įtraukti į bylos nagrinėjimą. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumas pašalinti, t. y. tiksliai, aiškiai ir taip, kad ieškinį patenkinus galėtų kilti materialieji teisiniai padariniai, suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti visus atsakovus, kurie pagal ieškinio reikalavimus turėtų atsakyti, ir dalyvaujančius asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos būsimas teismo sprendimas. Nustatytu terminu (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl 2019 m. sausio 3 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). 2019 m. sausio 7 d. ieškovas pateikė prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir pateikė patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-271-544/2019, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį panaikino ir bylą, įskaitant ir klausimus dėl praleisto termino pašalinti ieškinio trūkumus atnaujinimo, dėl 2019 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo nutartyje nurodytu terminu neįvykdė teismo nutarties nurodymų ir nepašalino joje nurodytų trūkumų ir teismui buvo formalus pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies pagrindu, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg formalus bei neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties.

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atnaujino ieškovui 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nustatė papildomą 7 dienų terminą nuo nutarties teikimo dienos pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. t. y. nustatyti asmenis, kurių teisėms ir pareigoms būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos, įtraukti juos į bylą, tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą bei dalyką, pateikti įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus.

5. 2019 m. balandžio 11 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovams R. V. tyrinėjimų įmonei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT prie ŽŪM, NŽT prie ŽŪM, Utenos rajono savivaldybės tarybai, kuriuo, be jau anksčiau suformuluotų reikalavimų, prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. NŽT Utenos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž41-483, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planas; panaikinti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. TS-251 dalyje, kuria valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai priskirta žemės sklypo privažiavimo (tako), jungiančio Mokyklos ir Kaštonų gatves, 159 kv. m žemės plotas; nustatyti aptariamo žemės sklypo ribas pagal 2019 m. balandžio 10 d. A. P. įmonės paruošto žemės sklypo ribų tikslinimo plano koordinates, atliktas pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-1994, kur sklypo centro koordinatės X-6157977; Y-596009; įpareigoti Utenos rajono savivaldybės tarybą pateikti ginčijamą 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. TS-251.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Skundžiama 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai ieškovo J. V. R. ieškinį nutarė palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino visų 2019 m. balandžio 8 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nustatyti nauji trūkumai, t. y. ieškovas neįvardijo, kokių gretimų ir kam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų sąskaita turėtų būti nustatomos jo pageidaujamos sklypo ribos ir nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kokiose ribose ir su kuo ribojasi (ribotųsi) ginčo sklypas, kad teismas turėtų galimybę įsitikinti, kad nėra daugiau asmenų, kurie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tikslindamas ieškinį ir pareikšdamas naują neturtinį reikalavimą, ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė ginčijamo sprendimo. Kartu teismas nurodė, kad ieškovui aiškiai ir konkrečiai nesuformuluojant reikalavimų bei jų nepagrindžiant, teismas negali imtis nagrinėti tokio ieškinio.

7. Vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, teismas iš ieškovo atsakovei R. V. tyrimų įmonei priteisė 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė po to, kai buvo įtraukta į procesą, kadangi jos procesinis elgesys buvo tinkamas, o ieškovas ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Iš ieškovo į valstybės biudžetą teismas taip pat priteisė 34,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovas J. V. R. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį ir 2019 m. balandžio 11 d. pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovas ieškinio reikalavimų pagrįstumą grindžia naujai paruoštu A. P. įmonės 2019 m. balandžio 10 d. žemės sklypo planu, nes sklypo ribos buvo patikslintos, kaimyninio sklypo savininkui pašalinus savavališkai pastatytą tvoros dalį. Be to, pagal teismo nurodymą teismui pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinys, kuriame nurodyta Lietuvos valstybei priklausanti ir laisvos valstybinės žemės fondui priskirta žemė. Ieškovo sklypas koordinačių taškuose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 ribojasi su valstybinio fondo žeme (sklypas nesuformuotas) ir šioje vietoje gali būti papildomas 36 kv. m. Koordinačių taškuose Nr. 1 ir Nr. 12 ieškovo sklypas irgi ribojasi su valstybinio fondo žeme (sklypas nesuformuotas), todėl taip pat gali būti papildomas šioje vietoje 159 kv. m. Ieškovo sklypo ribos su sklypais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas Lietuvos valstybė, nuomininkas B. A.), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkai A. A. ir Z. A.), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas Lietuvos valstybė, nuomininkas J. T.) išlieka tose pačiose ribose, kurios buvo patvirtintos ginčijamu 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštu žemės sklypo planu.

10. Tvirtina, kad teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, kad ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje nenustatė ir nenurodė teismui asmenų, kurių žemės sklypai ribojasi su ieškovo žemės sklypo ribomis, nes ieškovas teismui kartu su patikslintu ieškiniu pateikė 2019 m. balandžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kas yra kaimyninių žemės sklypų savininkai bei nuomininkai.

11. Taip pat nurodo, kad kaimyninių žemės sklypų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkams J. T. ir B. A., nekintant jų nuomojamų sklypų riboms, taip pat žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams A. A. ir Z. A., esant pašalintai neteisėtai įrengtai tvorai valstybinėje žemėje ir nekintant jų žemės sklypo ribai, būsimas teismo sprendimas jų teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturės, todėl toliau šioje byloje ieškovas jų nebeįtraukia trečiaisiais asmenimis.

12. Mano, kad jeigu teismas įžvelgs, kad paminėti asmenys gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas savo iniciatyva juos gali įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis.

13. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neapsisprendžia, kokiu būdų jam ginti savo pažeistas teises.

14. Teismo pasisakymą, kad ieškovui aiškiai ir konkrečiai nesuformuluojant reikalavimų bei jų nepagrindžiant, teismas negali imtis nagrinėti tokio ieškinio, vertina kaip teismo nenorą nagrinėti šį ieškinį, nes teismas gali pasisakyti apie įrodymų nepakankamumą ieškiniui pagrįsti tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės.

15. Paaiškina, kad patikslinto ieškinio 5 punktu teismo prašė skundžiamą 2017 m. rugsėjo 28 d. Utenos rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. TS-251 įpareigoti pateikti Utenos rajono savivaldybės tarybą, kadangi jo neturi.

Atsiliepimas

16. Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovo J. V. R. atskirojo skundo netenkinti, atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūnų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

17. Nurodo, kad tiek patikslintame ieškinyje, tiek atskirajame skunde, ieškovas nurodo faktus, kad jo žemės sklypas ribojasi su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), nuosavybės teise priklausančiu Z. ir A. A., tačiau ieškovas neapsisprendžia dėl šalių įtraukimo į procesą tinkamomis. Kaip pats ieškovas teigia, kad gretimo žemės sklypo savininkams pašalinus pastatytos tvoros dalį, atsirado galimybė patikslinti žemės sklypo ribas, jas pakoreguojant į jų pusę, tačiau iš patikslinto ieškinio reikalavimų, nėra aišku, kieno sąskaita, ar privačios žemės sklypų savininkų, ar valstybinės žemės sąskaita savo žemės sklypo ribas tikslina ir keičia ieškovas, ir tokią diskrecijos teisę bei galimybę palieka teismui, kuris turi įvertinti ir nuspręsti, kokias šalis įtraukti į procesą tinkamomis, kaip trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kurioms teismo sprendimas turės teisinės reikšmės.

Atsiliepimas

18. Atsakovė R. V. tyrinėjimų įmonė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo ieškovo J. V. R. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti iš ieškovo visas atsakovės R. V. tyrinėjimų įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

19. Nurodo, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad patikslintu ieškiniu reikalavimas formuluojamas naujai parengto žemės sklypo plano pagrindu, kadangi iš skundžiamos nutarties 2 lapo teiginių matyti, kad teismas šią aplinkybę vertino.

20. Mano, jog argumentas, kad teismas pats turėtų spręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą yra nesuprantamas, kadangi pagal CPK 111 ir 135 straipsnių nuostatas, tai yra ieškovo pareiga, juolab, kad teismas daug kartų atkreipė ieškovo dėmesį, kad į bylą turi būti patrauktas dalyvauti asmuo (-ys), kuris (-ie) turi atsakyti pagal ieškinį (tinkamas atsakovas). Ieškovas pretenduoja į Lietuvos Respublikos nuosavybę, tačiau šis subjektas ieškiniu nėra traukiamas byloje atsakovu. Pagal ieškinį šis subjektas visiškai netraukiamas į bylą.

Šalies argumentai

21. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisus, teigdamas, kad ieškovas niekaip neapsisprendžia dėl savo teisių gynimo būdo. Patikslintu ieškiniu yra keičiamas ne tik reikalavimas, nes prašoma sklypo ribas nustatyti pagal naujai parengtą planą, kurio duomenys esmingai skirtingi, nei pirminiame ieškinyje, reiškiami nauji reikalavimai, tarp kurių dar vieno administracinio akto ginčijimas, bet ir keičiamas ieškinio pagrindas. Pirminiu ieškiniu buvo teigiama, kad R. V. tyrinėjimų įmonė neteisingai atliko kadastrinius sklypo matavimus, nes parengtas kadastrinių matavimų planas esą neatitiko sklypo abriso duomenų ir dėl to ieškovas neva prarado dalį nuosavybės, o patikslintame ieškinyje teigiama, kad atsakovė Utenos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo neva nepagrįstai dalis jam priklausiusio žemės sklypo liko neprivatizuotina ir dėl to sumažėjo jo sklypo plotas.

22. Tvirtina, jog ieškovas nepagrįstai prašo išreikalauti ginčijamą administracinį aktą, kadangi niekaip nepagrindė, kad ėmėsi priemonių šio dokumento gavimui, o subjektas, kurio žinioje šis dokumentas yra, atsisakė jį pateikti. Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir pats įrodymų nerenka. Ieškovas negali savo procesinių pareigų perkelti teismui.

23. Atsakovo nuomone, ieškovo savo reikalavimo tinkamas nesuformulavimas ir jo keitimas itin apsunkina atsakovo teisę į gynybą, kadangi iš ieškinio negalima aiškiai spręsti apie ieškinio nagrinėjimo ribas, apimtį. Be to, ieškovas neprimokėjo žyminio mokesčio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

24. Atskirasis skundas tenkinamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

26. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas J. V. R. pakartotinai pateikė naują žemės sklypo planą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, nes šie įrodymai ieškovo jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su patikslintu ieškiniu.

27. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ieškovo pateiktą žyminio mokesčio sumokėjimą už papildomą neturtinį reikalavimą patvirtinantį kvitą.

28. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino visų 2019 m. balandžio 8 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir nustatyti nauji trūkumai.

29. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

30. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į patikslinto ieškinio esmę, nesusipažino su prie patikslinto ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka.

31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos 2019 m. balandžio 8 d. teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, pateikė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinį ir 2019 m. balandžio 11 d. patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad jo sklypas tiek koordinačių taškuose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, tiek koordinačių taškuose Nr. l ir Nr. 12 ribojasi su Lietuvos valstybei priklausančia bei laisvos valstybinės žemės fondui priskirta žeme (sklypai nesuformuoti) ir būtent valstybinės žemės sąskaita savo žemės sklypo ribas, atitinkamai 36 kv. m ir 159 kv. m plotui, jis tikslina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys, esantys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinyje, ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktuose 2019 m. balandžio 10 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose bei pačiame patikslintame ieškinyje yra pakankami, tam, kad teismas galėtų identifikuotų asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, ratą (nurodyti gretimų žemės sklypų unikalūs numeriai, savininkų ir nuomininkų duomenys). Patikslintame ieškinyje ieškovas atsakovais šioje byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT prie ŽŪM, taip pat NŽT prie ŽŪM, Utenos rajono savivaldybės tarybą, bei išdėstė savo argumentus dėl gretimų žemės sklypų savininkų ir nuomininkų – J. T., A. A., Z. A. ir B. A. – neįtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis ir pasisakė dėl galimybės juos įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva, jeigu teismas nuspręstų dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi.

32. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau pateiktas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad pozicijos dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą nurodymas, paliekant jų įtraukimo klausimą teismui spręsti savo nuožiūra, negali būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 2 dalyje nurodytos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovas teismo pasiūlymo dėl trečiųjų asmenų nustatymo ir įtraukimo į bylą tinkamai neįvykdė, šiuos asmenis gali nustatyti savo iniciatyva ir įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti ne tik ieškovui, bet ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui.

33. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad ieškovas laisvai disponuoja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir turi išimtinę teisę spręsti, kokius asmenis patraukti atsakovais byloje (CPK 13 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį (-is) ir šiai (-iems) nukreipia savo reikalavimą. Tačiau teismas turi tinkamai vykdyti išaiškinimo pareigą (CPK 158 straipsnio 3 dalis) ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, nenutraukdamas bylos, gali pasiūlyti ieškovui įtraukti jį atsakovu byloje (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu ieškovas nesutiktų šio asmens įtraukti atsakovu, teismas, nutaręs, kad procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo subjektinėms teisėms ir pareigoms, gali atidėti bylos nagrinėjimą, savo iniciatyva nustatyti tokį asmenį ir įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-334/2008).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Todėl iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimų dalyko esmė, reikalavimų pagrindas ir ribos suprantami, todėl nėra procesinių kliūčių teismui nagrinėti tokį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas aiškiai ir konkrečiai nėra suformulavęs reikalavimų, todėl nėra galimas civilinės bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje vertinti ir ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nuspręsti dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo (CPK 183, 185, 250, 265 straipsniai).

36. Vienu iš argumentų palikti ieškinį nenagrinėtą teismas nurodė ir tai, kad ieškovas, patikslintu ieškiniu pareiškęs naują neturtinį reikalavimą – panaikinti 2017 m. rugsėjo 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-251 dalyje, kuriuo valstybės išperkamai ir neprivatizuotinai priskirta žemės sklypo privažiavimo (tako), jungiančio Mokyklos ir Kaštonų g., 159 k. m. žemės plotas – už jį nesumokėjo CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kartu su ieškiniu nepateikė šio sprendimo. Tačiau teismas neturi pagrindo pritarti tokiai teismo argumentacijai. Tuo atveju, kai patikslintu ieškiniu ieškovui pareiškus naują reikalavimą, teismas nustato naujų ieškinio trūkumų, teismas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatant protingą terminą šiems trūkumams pašalinti, ir negali šiuo pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą.

37. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas, panaikinęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą ir bylą dėl 2019 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo perdavęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jau atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į formuojamą teismų praktiką dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto išimtinio pobūdžio, išsamiai aptarė šio instituto netaikymo šioje byloje aspektus, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant šio procesinio sprendimo priėmimo metu naujų duomenų dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, pritardamas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje nurodytiems argumentams, jų papildomai nekartoja.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas), dėl ko padarė netinkamas išvadas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o byla dėl 2019 m. balandžio 11 d. patikslinto ieškinio priėmimo (CPK 115 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis) perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Kadangi ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, atsakovei R. V. tyrinėjimų įmonei jos patirtos bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą dėl 2019 m. balandžio 11 d. patikslinto ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė