Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-271-544/2019

2019 m. kovo 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties palikti nenagrinėtą ieškovo J. V. R. ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-120-842/2019 atsakovams R. V. tyrinėjimų įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir plano panaikinimo, sklypo ribų nustatymo pagal R. P. įmonės paruoštą žemės sklypo ribų tikslinimo planą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atskirasis skundas tenkinamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovas per teismo nutartyje nustatytą terminą nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų.

13. Ieškinio palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnyje numatytais pagrindais yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalį, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. CPK 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

14. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

15. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir/ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.

16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas teisingai nustatė, kad, susipažinus su dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais paruošiamaisiais dokumentais ir išklausius jų paaiškinimų teismo posėdyje, paaiškėjo, jog ieškovo J. V. R. pateiktas ieškinys, nors vieną kartą jo trūkumams pašalinti jau buvo nustatytas terminas, vis tiek neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111, 135 straipsniuose, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas ginčija R. V. įmonės parengtą jam priklausančio žemės sklypo planą ir ribų paženklinimo aktą bei nurodo, kad dėl šių netinkamai parengtų ir neteisėtais administraciniais aktais patvirtintų dokumentų buvo sumažintas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas. Taigi, norint ginčą išspręsti iš esmės, byloje reikia svarstyti administracinių aktų, įskaitant 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono tarybos sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, 2017 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“, 2010 m. gruodžio 15 d. NŽT prie ŽŪM Utenos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž41-482 patvirtinti R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštą žemės sklypo planą, teisėtumą ir reikšmę R. V. įmonei rengiant ieškovui priklausančio 0,24 ha žemės sklypo 2010 m. birželio 3 d. ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 10-226, 2010 m. spalio 25 d. šio sklypo planą. Teismui svarstant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, kad ieškovo žemės sklypo plotas yra 0,24 ha (šiuo metu, ieškovo tvirtinimu, jis neteisėtai sumažintas 2205 kv. m.), neabejotinai reikės nustatyti kam nuosavybės teise ar kitu pagrindu priklausančių žemės sklypų sąskaita tai galima padaryti. Todėl byloje turi būti įtraukti dalyvauti asmenys, kurių materialiosioms teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos būsimas, galimai palankus ir ieškovui, teismo sprendimas. Tokio pobūdžio ieškinio trūkumai trukdė civilinės bylos nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškinyje netinkamai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kad nenurodyti visi asmenys, kurie pagal reiškiamus reikalavimus turėtų atsakyti pagal ieškinį ir kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtaką būsimas teismo sprendimas, kad tinkamai nesuformuluoti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas bei ieškovui nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

18. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas atskirajame skunde neginčijo teismo išvados, jog byloje turi dalyvauti visi suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kad ieškinio reikalavimus, faktinį jo pagrindą buvo būtina patikslinti, ir, vykdydamas 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties nurodymus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, trūkstamus įrodymus, prašymą atnaujinti terminą. Kadangi ieškovas 2018 m. gruodžio 19 d. teismo nutartyje nurodytu terminu neįvykdė teismo nutarties nurodymų ir nepašalino joje nurodytų trūkumų, teismui buvo formalus pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies pagrindu.

19. Kita vertus, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už ieškinio trūkumų nepašalinimą nustatytu terminu nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalinimo faktą.

20. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą ir pirmenybė turėtų būti teikiama tiesos nustatymo tikslui. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). <....> kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nors ieškinį aptariamu procesiniu pagrindu palikus nenagrinėtą ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau ši neigiama procesinė pasekmė ieškovui turėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese, siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, kai ieškovas sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-756/2012, Nr. 2-777/2012, Nr. 2-2407/2013, Nr. 2-1931/2014, Nr. 2-29-183/2015, Nr. e2-863-464/2015 ir kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių ginčas vyksta nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., kada teismas po pirmojo trūkumų pašalinimo priėmė ieškovo ieškinį. Byloje dalyvauja 9 asmenys, joje atlikta daug procesinių veiksmų ir baigtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais. Byla 2018 d. gruodžio 11 d. teismo posėdyje pradėta nagrinėti iš esmės. Įvertinus aukščiau aptartus byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad apeliantas nebesuinteresuotas bylinėtis, bet yra duomenys apie tai, kad jis nežymiai pavėlavęs pateikė patikslintą ieškinį ir prašymą atnaujinti terminą, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista apelianto teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

23. Todėl yra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų dalyvaujančių asmenų ir teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nuo bylos iškėlimo teisme nebuvo pasyvus, vykdė teismo nutarties nurodymus, jis ir kiti proceso dalyviai rengė paruošiamuosius dokumentus, atvyko į teismo posėdį. Apelianto procesinis elgesys (ieškinio trūkumų pašalinimas pagal 2018 m. liepos 26 d. teismo nutarties nurodymus, dubliko, procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimas, jo ir atstovo dalyvavimas 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje) leidžia spręsti, kad nebuvo siekiama nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir apeliantas buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

24. Taigi, vertindamas susiklosčiusią situaciją, kai apeliantas nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), nes formalus procesinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą nagrinėjamu atveju egzistavo, tačiau šioje procesinėje bylos stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

25. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl nutartyje nurodytų motyvų neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto atžvilgiu dėl to, kad jis, per teismo nustatytą 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos (2018 m. gruodžio 20 d.), per kurį buvo tik 4 darbo dienos, nežymiai pavėlavo pateikti teismui patikslintą ieškinį su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą trūkumams pašalinti šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg formalus bei neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties.

26. Atsižvelgus į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (115 straipsnio 3, 4 dalys, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalis), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o byla, įskaitant ir klausimus dėl praleisto termino pašalinti ieškinio trūkumus atnaujinimo, dėl 2019 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys, 115 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis), perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą, įskaitant ir klausimus dėl praleisto termino pašalinti ieškinio trūkumus atnaujinimo, dėl 2019 m. sausio 7 d. patikslinto ieškinio priėmimo, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.