Utenos apylinkės teismo sprendimas

Galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimui, 2010 m. birželio 3 d. pagal J. V. R. užsakymą R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. atliko 0,24 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo remdamasis sudarė 0,24 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 10-226, kuriame nurodė, kad žemės sklypo ribos yra paženklintos 7 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. 2017 m. spalio 13 d. matininko R. V. paaiškinime Nacionalinei žemės tarnybai nurodyta, kad atliekant žemės sklypo nužymėjimą vietovėje, žemės sklypo ribų posūkio taškuose ind. 2, ind. 4 ir ind. 5 buvo rasti riboženkliai, kurie pagal savininko paaiškinimą buvo paženklinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu atstatymo darbus atlikusio žemėtvarkininko L. V. ir vietos nekeitė; taip pat nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal natūroje rastus riboženklius, nesivadovaujant abrisu. Be to, matininkas nurodė, kad sklypo kadastrinių matavimų šiaurinė riba buvo matuota pagal natūroje esančią tvorą ir sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nebuvo kviečiamas. Ieškovas pažymi, kad matininkas neišsiaiškino, kad minėto sklypo savininkas Z. A. buvo užtvėręs tvorą ne pagal savo namų valdos žemės sklypo ribą tarp riboženklių Nr. 6 ir 7, o kito žemės sklypo žemėje ir tai įtakojo 2010 m. spalio 25 d. plano netikslumą. 2019 m. vasario 6 d. pagal ieškovo prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus įpareigojimu Z. A. tvorą pašalino.

Nurodė, kad galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. TS-373 ir atsižvelgiant į matininko R. V. padarytas klaidas, 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž41-483, kuriuo patvirtintas 2010 m. spalio 25 d. sklypo planas, yra neteisėtas nuo jo sudarymo momento. Pažymi, kad atliekant matavimus nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 354 nuostatų ir 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimų, ką konstatavo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. ISS-2308-(10.5) atsakydama į M. R. skundą. Ieškovas kreipėsi į A. P. įmonę dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos paruošimo, tačiau po kurio laiko A. P. informavo, kad darbus nutraukia, nes Nacionalinė žemės tarnyba inicijuos jo licencijos panaikinimą, jeigu jis pateiks sklypo kadastrinių matavimų bylą, neatsižvelgdamas į jau įregistruotas sklypo koordinates.

Taip pat nurodė, kad pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, pagal kurią planą paruošusi R. V. tyrinėjimų įmonė negali būti jokia šalimi civilinėje byloje, ieškovas patyrė 2 122,91 EUR nuostolį, kurį turi atlyginti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Pagrindas susidaryti nuostoliams yra atsakovės reikalavimas A. P. įmonei sudaryti kadastro matavimų bylą ir matininko paaiškinimo ir pateiktų dokumentų dėl sklypo ribų pakeitimo ir patikslinimo, nenagrinėjimas. Tai yra nuostoliai susidarė dėl atsakovės nenoro geranoriškai išspręsti ginčą.

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypų ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti teisingai, teisėtai, nepažeidžiant tiek Nuostatų, tiek Taisyklių reikalavimų, išlaikytos visos procedūros, todėl nėra jokio pagrindo naikinti sklypo kadastrinių matavimų, kurių atlikimo procedūrose dalyvavo pats ieškovas, kuris sutiko su matavimais ir pasirašė žemės sklypo kadastro duomenų byloje bei žemės sklypo plane. Palyginus 1996 m. liepos 5 d. žemėtvarkininko L. V. parengtą sklypo lauko brėžinį (abrisą Nr. 154) ir atliktų kadastrinių matavimų pagrindu 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų Nr. 1 - 4, linijos ilgis 2,97 m sutrumpėjo; šiaurės rytinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 4 - 5, linijos ilgis 3,50 m pailgėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 5 – 7, linijos ilgis pailgėjo 6,64 m; pietvakarinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 7 – 1, linijos ilgis 2,03 m sutrumpėjo.

Nuostatų 21 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės sklypo valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Ieškovo žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida yra 0,0196 ha, o pagal esančius duomenis ji sudaro 0,0195 ha (0,24 ha – 0,2205 ha), tai yra plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos ir sumažėjo leistinos (ribinės) ploto paklaidos ribose. Pažymi, kad su paženklinto žemės sklypo ribomis ir parengtu planu ieškovas sutiko ir tai patvirtino savo parašais 2010 m. birželio 3 d. Taigi ieškovas ginčija atsakovės administracinį sprendimą – 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais jis pats sutiko ir įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Be to, jis yra praleidęs 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.

Be to, net jei teismas ir tenkintų ieškinį, teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi ieškovas savo valia 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės tarybą dėl jam priklausančio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, ko pasekoje 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, atitinkamai pakeičiant sklypo naudojimo paskirtį, numatant galimybę statyti namą ir kitus priklausinius. Detalusis planas yra aukštesnės galios dokumentas, nei žemės sklypo planas ir jis yra susietas žemės sklypo plotu, ribomis, konfigūracija, tačiau šio sprendimo ieškovas neginčija. Todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl to, kad nepanaikinus sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, negali būti panaikinti ir žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovės jo patirtus nuostolius – 2 122,91 EUR. Atsakovei visiškai nesuprantamas nuostolių atsiradimo pagrindas, nes tai yra bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė pats ieškovas, teikdamas teismui ieškinį. Ieškovas pats pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nurodė proceso šalis, įtraukė atsakovu R. V. tyrinėjimų įmonę. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė iš esmės.

Liudytojas R. V. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis techninis, jis atlieka geodezinius matavimus. Atliko ieškovo žemės sklypo matavimus. Ten buvo išlikę 3 riboženkliai natūroje, iš kitos pusės buvo darželio tvorą. Pagal rastus riboženklius ir tvorą atliko matavimus, dėl tos pusės, kur ėjo kelias, derino su savivaldybės architektu. Šalia esantis darželio sklypas jau buvo suformuotas, todėl matuojant prie tvoros savininkai kviečiami nebuvo. Dėl matavimų kitose vietose ir riboženklių buvo derinta, žmonės kviečiami, viskas yra tinkamai pasirašyta. Jis J. V. R. tuo pačiu metu 5 sklypus matavo. Ginčo sklype natūroje buvo riboženkliai A. P. parengtame plane pažymėti taškuose Nr. 3, 8 ir 10, taškas Nr. 14 – tai tvoros su darželiu galas. Vien abrisu vadovaujamasi atliekant matavimus tik tuo atveju, jei visiškai nėra natūroje išlikusių riboženklių. Jis nežino, kodėl riboženkliai nesutampa su abrisu. Tikrinimo metu tvora ėjo palei pamatuotas sklypo ribas ir dalis riboženklių buvo nustatyta pagal ją. Sklypo ribas nustatė matininkas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo reformą. Kiekvienam atstatytam sklypui yra numatytos leistinumo ribos. 2019 m. balandžio 3 d. žemės sklypo situacijos brėžinys yra niekinis dokumentas, pagal jį negalima registruoti matavimų, jis neatitinka abrise esančios sklypo konfigūracijos. Jei teismas nustatytų jame nurodytus taškus Nr. 1 ir 12, turėtų būti atliekami nauji kadastriniai matavimai.

Liudytojas V. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jo tėvas. 2009 metais jis su žmona išvažiavo į užsienį uždarbiauti, o tėvo paprašė padaryti sklypo geodezinius matavimus, kadangi norėjo statytis namą. Dar būdamas užsienyje, statėsi namą tėvo vardu. Po 7-8 metų grįžus į Lietuvą, paaiškėjo, kad po atliktų matavimų sumažėjo sklypas, atsirado servitutinis kelias. Servitutą jų reikalavimu panaikino, bet kelias liko. Kai tėvai tik nupirko sklypą, jie toje vietoje sodino daržoves ir patys išsivažinėjo nedidelį keliuką, kad privažiuoti su technika, o po kurio laiko ten pradėjo važinėti ir kiti. Visi kaimynai turi privažiavimus prie savo sklypų, todėl joks kelias toje vietoje nereikalingas. Tėvas 2010 m spalio 25 d. aktą pasirašė neskaitęs. Kai pirko sklypą, aplinkui buvo valdiška žemė, pėsčiųjų takas palei sklypą yra nuo kolūkio laikų ir šalia jo jie sodino bulves, todėl patys padarė privažiavimą, kad nevažinėti po pėsčiųjų taką. O po kurio laiko tuo takeliu pradėjo važinėti ir kaimynas bei padarė iš jo servitutinį kelią, kuris trukdo jiems gyventi. Tik 2017 metais sužinojo, kad tas kelias yra valstybinėje žemėje. Jis pats matavimuose nedalyvavo, tėvas 2010-2013 metais matavimų neskundė, pretenzijos prasidėjo 2017 metais. Nekilnojamojo turto registro išrašą pamatė tik priduodamas namą.

Liudytoja M. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jos vyras. Jie su vyru nupirko 3 ha žemės sklypą, kurį sudarė 5 gabalai. Pirkimo metu geodezinių matavimų nereikėjo, sklypus pirko iš senos močiutės. Po to sūnus su marčia sugalvojo statytis namą, kol uždarbiavo užsienyje, viskas buvo tvarkoma vyro vardu. Kai pradėjo vežti į sklypą statybines medžiagas, kaimynai pradėjo reikšti pretenzijas, kad technika drasko kelią, pareiškė, jog kelias yra bendras, nors iš tikrųjų tai yra jų keliukas, kurį patys padarė privažiavimui prie ūkio. Sūnui grįžus iš užsienio paaiškėjo, kad jų žemė sklypo dalis yra paimta ir ten padarytas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) gatves. Žemės sklypo ribas matavo matininkas R. V., ji pati jam rodė visas ribas. Vyras tuo metu sirgo onkologine liga ir aktą pasirašė nežiūrėdamas. Paaiškėjus, kad sklypas sumažėjo, jie kreipėsi į R. V., kad jis permatuotų, tačiau jis atsisakė tai daryti. Tuomet jie pasamdė kitą matininką, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tvirtinti jo atliktus matavimus. Kai nupirko sklypą, jo riba buvo palei tvorą, priešais buvo kuoliukai, prie šaligatvio taip pat buvo pora kuoliukų, tuo metu visa žemė aplinkui buvo valdiška.

Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jo senelis. Jis ir kaimynai pykstasi dėl keliuko, kurio niekada nebuvo. Šiuo metu ten važinėja kas ir kaip nori, nors kelio ten nėra, tik betoninis keliukas. Toje vietoje buvusi žemė buvo jų daržas ir žemė seneliui priklausė iki betoninio keliuko. Šias aplinkybes žino iš senelio, dokumentų nematė. Tuo laiku tuo keliuku vaikai vaikščiodavo į biblioteką, niekas juo nevažinėjo. Kai gretimame sklype buvo darželis jis buvo aptvertas tvora, dabar irgi sklypas aptvertas, bet kitaip – aptverta daugiau ploto. Tarp plane pažymėtų taškų Nr. 11 ir 12 tvoros nebėra.

Liudytoja J. M. parodė, kad jos išsilavinimas aukštasis inžinierinis, ji dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje su nekilnojamojo turto kadastrais. 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 1SS-2308-(10.5) ruošė rengėjas, jis daugiau ir žino apie aplinkybes, ji tik pasirašė. Šiame rašte konstatuotos tam momentui iš turimų dokumentų nustatytos aplinkybės, bet po to sekė dar eilė veiksmų, patikrinimai vietoje ir buvo padarytos kitos išvados. Iš savo praktikos gali pasakyti, kad 99 procentų plotai skiriasi. Jei plotas po matavimų idealiai atitiktų nurodytą, tai kiltų abejonės, ar matavimai iš tikrųjų atlikti. Šiuo metu galioja naujas teritorijų planavimo dokumentas, kuris ir turėtų būti ginčijamas, o ne įsakymas. Kadastriniai matavimai negali būti panaikinti, kol nenuginčytas teritorijų planavimo dokumentas. Netikslumai tarp nurodyto ir esamo ploto gaunasi dėl matavimų. Ta aplinkybė, kad šalia yra nesuformuotas ir neregistruotas sklypas, procedūros nekeičia. Detalusis planas gali būti tikslinamas ir tik po jo patikslinimo atliekami kadastriniai matavimai. Tuo atveju, jei paklaida būtų didesnė, nei leidžiama, valstybė savininkui skirtumą kompensuotų pinigais. Ieškovas gali imtis priemonių, suformuoti šalia esantį sklypą ir nupirkti jį iš valstybės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 0,2205 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. R., žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus ir įgytas 1998 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo pietvakarinė riba ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu ir VĮ Registrų centras neįregistruotu žemės sklypu. VĮ Registrų centro duomenimis 2010 m. spalio 25 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas ir įregistruota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 0,2205 ha žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko R. V. tyrinėjimų įmonė, kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-2-438, kadastro duomenų įregistravimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Ž41-482. Registruojant duomenis jokių pažeidimų, trukdančių suderinti šio žemės sklypo planą, nustatyta nebuvo. Taip pat kadastro duomenys buvo tikslinami 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-320 pagrindu, kuriuo buvo patvirtintas 0,2205 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

Reikšdamas ieškinį ieškovas nesutinka su atliktais matavimais, nes jo nuomone, jie yra neteisingi, atlikti neteisėtai, neatitinka žemėtvarkininko L. V. nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo metu sudaryto lauko brėžinio (abriso) Nr. 154, ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. Ž41-482, bei nustatyti sklypo ribas pagal A. P. paruoštą ginčo sklypo situacijos brėžinį. Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, teigia, kad sklypo ribos nustatytos teisingai ir naikinti įsakymą nėra pagrindo. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas yra praleidęs 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, kuris nėra atnaujintas.

Dėl reikalavimų panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž41-483 ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą žemės sklypo situacijos brėžinį.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia trečiųjų asmenų teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes jie yra žemės sklypo savininkai, kuris suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Kadastrinių matavimų paskirtis – tik nustatyti tikslias žemės sklypo ribas vietoje, tačiau dėl to viešame registre įregistruotas žemės sklypo bendras plotas ir kiekvieno bendraturčio dalis bendroje nuosavybėje nepasikeičia, išskyrus leistiną teisės aktuose numatytą paklaidą dėl skirtingo tikslumo matavimų.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko matininkas R. V.. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. papunktį kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Ieškovas J. V. R. dalyvavo atliekant matavimus ir su jais sutiko pasirašydamas, pastabų nereiškė.

Preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 7 punktuose nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Pagal Nuostatų 21 punktą tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, nėra juridinio pagrindo taikyti aukščiau paminėto Nuostatų 21 punkto, nes žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumas neviršijo maksimaliai leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

Taigi ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises panaikinant, jo nuomone, neteisingai atliktus matavimus, panaikinant įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatant žemės sklypo ribas pagal jo pateiktą žemės sklypo planą, tai yra iš esmės, teismo nuomone, savo pažeistas teises siekia ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnyje numatytu pagrindu.

Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos yra pakankamas pagrindas teismui nagrinėti ginčą, atsižvelgiant į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą, nes nagrinėjant kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia svarbu, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Vadovaujantis CK 4.45 str. ir suformuota Lietuvos teismų praktika, teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas, ir nagrinėjamu atveju ši aplinkybė akivaizdi tiek iš to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribą, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, kelių parengtų planų, kuriuose žemės sklypų ribos skiriasi). Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo poziciją pagrįsta. Ieškovo argumentai, kad atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo kraštinių ilgiai neatitinka žemės sklypo abriso, taip pat jo teiginiai, kad jo sklypo riba turi būti matuojama pagal faktinį sklypo valdymą, nuo betoninio pėsčiųjų takelio, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypų ribas. Visų pirma, pabrėžtina, kad teisės aktai nenumato, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai privalo sutapti su preliminarių matavimų metu parengtais žemės sklypo planais ir abrisais, kaip tai traktuoja ieškovas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, todėl matininkas iš tiesų privalo vadovautis žemės sklypo abrisu, laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Tačiau Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimus pagal ieškovo ir jo šeimos narių skundus, konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu parengtame žemės sklypo plane nurodytos sklypų ribos yra teisingos ir plotų skirtumas neviršija leistinos paklaidos bei nustatytas teisingai. M. R. V. patvirtino, kad žemės sklypą matavo vadovaudamasis rastais riboženkliais, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius ir faktinį naudojimą, ir jo nustatytų sklypo ribų konfigūracija nesikeitė, sumažėjo tik plotas dėl didesnio tikslumo matavimų.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad pačios Nacionalinės žemės tarnybos yra nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų Nr. 1 - 4, linijos ilgis 2,97 m. sutrumpėjo; šiaurės rytinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 4 - 5, linijos ilgis 3,50 m pailgėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 5 – 7, linijos ilgis pailgėjo 6,64 m; pietvakarinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 7 – 1, linijos ilgis 2,03 m sutrumpėjo. Todėl ieškovo nuomone, dėl matininko padarytų klaidų ir abriso nesilaikymo nepagrįstai sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas nuo 0,24 ha iki 0,2205 ha. Tačiau teismas dar kartą pažymi, kad bėgant laikui matavimo prietaisai tobulėja, preliminarių matavimų metu buvo naudojami dvimetriai, šiuo metu prietaisai yra tobulesni, todėl tiek teisės aktų, tiek teismų praktikos yra nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau buvo minėta sklypo plotas sumažėjo leistinos paklaidos ribose (0,0195 ha, kai maksimali leistina 0,0196 ha).