- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-25-1055/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01240-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Ieškovas
- J. V. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
- Kategorijos
atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. R. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž41-483 panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž41-483, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimų įmonės paruoštas 2 205 m² ploto žemės sklypo planas; nustatyti 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą 0,24 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo situacijos brėžinį, atliktą pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS, kur sklypo centro koordinatės (duomenys neskelbtini), šiuose koordinačių taškuose, einančiuose pagal pėsčiųjų taką: taške Nr. 1, kodas R, (duomenys neskelbtini); taške Nr. 12, kodas R, (duomenys neskelbtini); nuostolių atlyginimui iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 2 122,91 EUR sumą, taip pat priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1996 m. spalio 15 d. Utenos apskrities valdytojas Sprendimu Nr. 40-5741 K. P. atkūrė nuosavybės teises į 0,24 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkininkas L. V. žemės sklypą paženklino vietovėje sudarydamas lauko brėžinį (abrisą) Nr. 154. 1998 m. kovo 17 d. ieškovas pirkimo – pardavimo sutartimi iš K. P. nupirko 0,24 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pardavimo metu pardavėja šio sklypo ribas nurodė pagal riboženklius ir pietinėje pusėje žemės sklypo riba buvo lygi su kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba (vaikų darželio tvora).
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ viešuoju keliu pripažino savavališkai įrengtą įvažiavimą į Z. A. namų valdą (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“ panaikino sprendimą Nr. TS-373, tuo panaikindama ir savavališkai įrengtą kelią į Z. A. namų valdą. 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-251, kuris buvo pakeistas 2019 m. rugpjūčio sprendimu Nr. TS-226, Utenos rajono savivaldybės taryba nesuformuotą žemės sklypą - pravažiavimą taką, jungiantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrė 0,04 ha neprivatizuotinai ir valstybės išperkamai žemei Šiaudinių k.
Galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimui, 2010 m. birželio 3 d. pagal J. V. R. užsakymą R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. atliko 0,24 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo remdamasis sudarė 0,24 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 10-226, kuriame nurodė, kad žemės sklypo ribos yra paženklintos 7 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. 2017 m. spalio 13 d. matininko R. V. paaiškinime Nacionalinei žemės tarnybai nurodyta, kad atliekant žemės sklypo nužymėjimą vietovėje, žemės sklypo ribų posūkio taškuose ind. 2, ind. 4 ir ind. 5 buvo rasti riboženkliai, kurie pagal savininko paaiškinimą buvo paženklinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu atstatymo darbus atlikusio žemėtvarkininko L. V. ir vietos nekeitė; taip pat nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami pagal natūroje rastus riboženklius, nesivadovaujant abrisu. Be to, matininkas nurodė, kad sklypo kadastrinių matavimų šiaurinė riba buvo matuota pagal natūroje esančią tvorą ir sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nebuvo kviečiamas. Ieškovas pažymi, kad matininkas neišsiaiškino, kad minėto sklypo savininkas Z. A. buvo užtvėręs tvorą ne pagal savo namų valdos žemės sklypo ribą tarp riboženklių Nr. 6 ir 7, o kito žemės sklypo žemėje ir tai įtakojo 2010 m. spalio 25 d. plano netikslumą. 2019 m. vasario 6 d. pagal ieškovo prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus įpareigojimu Z. A. tvorą pašalino.
Nurodė, kad galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. TS-373 ir atsižvelgiant į matininko R. V. padarytas klaidas, 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž41-483, kuriuo patvirtintas 2010 m. spalio 25 d. sklypo planas, yra neteisėtas nuo jo sudarymo momento. Pažymi, kad atliekant matavimus nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 354 nuostatų ir 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 11 punkto reikalavimų, ką konstatavo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. ISS-2308-(10.5) atsakydama į M. R. skundą. Ieškovas kreipėsi į A. P. įmonę dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos paruošimo, tačiau po kurio laiko A. P. informavo, kad darbus nutraukia, nes Nacionalinė žemės tarnyba inicijuos jo licencijos panaikinimą, jeigu jis pateiks sklypo kadastrinių matavimų bylą, neatsižvelgdamas į jau įregistruotas sklypo koordinates.
Taip pat nurodė, kad pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, pagal kurią planą paruošusi R. V. tyrinėjimų įmonė negali būti jokia šalimi civilinėje byloje, ieškovas patyrė 2 122,91 EUR nuostolį, kurį turi atlyginti atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Pagrindas susidaryti nuostoliams yra atsakovės reikalavimas A. P. įmonei sudaryti kadastro matavimų bylą ir matininko paaiškinimo ir pateiktų dokumentų dėl sklypo ribų pakeitimo ir patikslinimo, nenagrinėjimas. Tai yra nuostoliai susidarė dėl atsakovės nenoro geranoriškai išspręsti ginčą.
Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad ieškovas 1998 metais įsigijo 24 arų žemės sklypą iš asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Po to buvo atliekami sklypo kadastriniai matavimai ir pamatuota mažiau, nei buvo atkurta ir nupirkta. Atliekant matavimus niekas jo neklausė ir pasirašyti nedavė, tik po matavimų pasakė, kad ten, kur jis sodino daržoves, bus kelias. Ieškovas negali pilnai įgyvendinti savo teisės valdyti 0,24 ha sklypą. Matuojant matininko buvo atsižvelgta į tvorą, kuri 2019 metais buvo pašalinta. Ginčo plotas 159 m² yra tiesiog žemė, kurioje pripilta žvyro, joks sklypas nesuformuotas, o išsprendus ginčą kaip prašo ieškiniu, ieškovo sklypas padidėtų iki 2 364 m². Paklaida atliekant matavimus yra galima, jei aplinkui yra suformuoti ir registruoti sklypai, o šiuo atveju suformuoto sklypo nėra. Prašo žalos atlyginimo iš Nacionalinės žemės tarnybos, kadangi prasidėjus ginčui Utenos rajono savivaldybė sureagavo ir ištaisė savo klaidas, kaimynas taip pat pašalino pažeidimus. O Nacionalinė žemės tarnyba nėjo į kompromisus, nepašalino trikdžių, todėl turi atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl bylinėjimosi teisme. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne pagal abrisą, todėl negalėjo būti tvirtinami. Sutinka, kad po ginčijamo plano patvirtinimo buvo patvirtintas detalusis planas, tačiau pažymi, kad jis gali būti tikslinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat atstovaudama Lietuvos Respubliką, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypų ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti teisingai, teisėtai, nepažeidžiant tiek Nuostatų, tiek Taisyklių reikalavimų, išlaikytos visos procedūros, todėl nėra jokio pagrindo naikinti sklypo kadastrinių matavimų, kurių atlikimo procedūrose dalyvavo pats ieškovas, kuris sutiko su matavimais ir pasirašė žemės sklypo kadastro duomenų byloje bei žemės sklypo plane. Palyginus 1996 m. liepos 5 d. žemėtvarkininko L. V. parengtą sklypo lauko brėžinį (abrisą Nr. 154) ir atliktų kadastrinių matavimų pagrindu 2010 m. spalio 25 d. R. V. tyrinėjimo įmonės parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų Nr. 1 - 4, linijos ilgis 2,97 m sutrumpėjo; šiaurės rytinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 4 - 5, linijos ilgis 3,50 m pailgėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 5 – 7, linijos ilgis pailgėjo 6,64 m; pietvakarinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 7 – 1, linijos ilgis 2,03 m sutrumpėjo.
Nuostatų 21 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės sklypo valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Ieškovo žemės sklypo maksimali leistina (ribinė) paklaida yra 0,0196 ha, o pagal esančius duomenis ji sudaro 0,0195 ha (0,24 ha – 0,2205 ha), tai yra plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos ir sumažėjo leistinos (ribinės) ploto paklaidos ribose. Pažymi, kad su paženklinto žemės sklypo ribomis ir parengtu planu ieškovas sutiko ir tai patvirtino savo parašais 2010 m. birželio 3 d. Taigi ieškovas ginčija atsakovės administracinį sprendimą – 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais jis pats sutiko ir įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Be to, jis yra praleidęs 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl kaimyno Z. A. tvoros, kuri esą įtakojo matininką parengti neteisėtą ir neteisingą planą, yra klaidinga prielaida, kadangi keli tvoros segmentai, kurie buvo nugriauti pagal įpareigojimą, buvo valstybinėje žemėje ir niekaip nesusiję su ieškovo sklypo ribomis ar plano rengimu. Taip pat ieškovas teigia, kad sklypo planas yra neteisėtas, nes sudarytas galiojant neteisėtam 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. TS-373, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo ar teismo sprendimo, kuriuo minėtas sprendimas būtų pripažintas negaliojančiu.
Be to, net jei teismas ir tenkintų ieškinį, teismo sprendimas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas, kadangi ieškovas savo valia 2013 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės tarybą dėl jam priklausančio žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, ko pasekoje 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, atitinkamai pakeičiant sklypo naudojimo paskirtį, numatant galimybę statyti namą ir kitus priklausinius. Detalusis planas yra aukštesnės galios dokumentas, nei žemės sklypo planas ir jis yra susietas žemės sklypo plotu, ribomis, konfigūracija, tačiau šio sprendimo ieškovas neginčija. Todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl to, kad nepanaikinus sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, negali būti panaikinti ir žemės sklypo kadastriniai matavimai.
Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovės jo patirtus nuostolius – 2 122,91 EUR. Atsakovei visiškai nesuprantamas nuostolių atsiradimo pagrindas, nes tai yra bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė pats ieškovas, teikdamas teismui ieškinį. Ieškovas pats pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nurodė proceso šalis, įtraukė atsakovu R. V. tyrinėjimų įmonę. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė iš esmės.
Atsiliepimas
Posėdžio metu atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti įsakymą, nes nėra pažeistos jokios imperatyvios normos. Ieškovas buvo supažindintas su aktais, pasirašė ir sutiko su atliktais matavimais. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro nebuvo gauta jokių duomenų, kad matavimai atlikti neteisingai, nors registro specialistai viską patikrino. Ieškovo teikiamas situacijos brėžinys nepatvirtintas jokiais parašais, nenurodytos riboženklių koordinatės, nėra koordinačių žiniaraščio. Taip pat teiktuose planuose skiriasi datos ir koordinačių skaičius. Brėžinys neatitinka sklypo konfigūracijos. Prašomas priskirti ieškovo sklypui plotas yra laisva valstybės žemė. Nuo pat 1998 metų jokių pretenzijų niekas nereiškė ir toje vietoje buvo kelias. 2013 metais pats ieškovas kreipėsi dėl detalaus plano patvirtinimo ir sklypo planas negali prieštarauti šiam patvirtintam planui. Ieškovas prašo priteisti žalą, kuri susidarė iš priteisus bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, tačiau atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė jokio neteisto sprendimo, kurie sukeltų žalą. Apie administracinį sprendimą – įsakymą žinojo nuo 2010 metų ir pretenzijų nereiškė, todėl praleido 1 mėnesio apskundimo terminą, kuris nėra atnaujintas. Skirtumas tarp žemės sklypo plotų susidarė dėl paklaidos, nes tobulėja matavimo priemonės ir tikslūs kadastriniai matavimai gali būti kitokie, nei preliminarūs. Pažymi, kad nepanaikinus 2013 metų detalaus plano, negali būti atstatytas status quo. Paklaida yra taikoma visais atvejais, neatsižvelgiant, ar visi sklypai suformuoti ir registruoti registre. Matininkas R. V. rėmėsi privatizavimo dokumentais (abrisu). Tikrinant informaciją po M. R. skundo gavimo, buvo nuvykta į vietą ir jokių pažeidimų nenustatyta.
Liudytojas R. V. parodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis techninis, jis atlieka geodezinius matavimus. Atliko ieškovo žemės sklypo matavimus. Ten buvo išlikę 3 riboženkliai natūroje, iš kitos pusės buvo darželio tvorą. Pagal rastus riboženklius ir tvorą atliko matavimus, dėl tos pusės, kur ėjo kelias, derino su savivaldybės architektu. Šalia esantis darželio sklypas jau buvo suformuotas, todėl matuojant prie tvoros savininkai kviečiami nebuvo. Dėl matavimų kitose vietose ir riboženklių buvo derinta, žmonės kviečiami, viskas yra tinkamai pasirašyta. Jis J. V. R. tuo pačiu metu 5 sklypus matavo. Ginčo sklype natūroje buvo riboženkliai A. P. parengtame plane pažymėti taškuose Nr. 3, 8 ir 10, taškas Nr. 14 – tai tvoros su darželiu galas. Vien abrisu vadovaujamasi atliekant matavimus tik tuo atveju, jei visiškai nėra natūroje išlikusių riboženklių. Jis nežino, kodėl riboženkliai nesutampa su abrisu. Tikrinimo metu tvora ėjo palei pamatuotas sklypo ribas ir dalis riboženklių buvo nustatyta pagal ją. Sklypo ribas nustatė matininkas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo reformą. Kiekvienam atstatytam sklypui yra numatytos leistinumo ribos. 2019 m. balandžio 3 d. žemės sklypo situacijos brėžinys yra niekinis dokumentas, pagal jį negalima registruoti matavimų, jis neatitinka abrise esančios sklypo konfigūracijos. Jei teismas nustatytų jame nurodytus taškus Nr. 1 ir 12, turėtų būti atliekami nauji kadastriniai matavimai.
Liudytojas V. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jo tėvas. 2009 metais jis su žmona išvažiavo į užsienį uždarbiauti, o tėvo paprašė padaryti sklypo geodezinius matavimus, kadangi norėjo statytis namą. Dar būdamas užsienyje, statėsi namą tėvo vardu. Po 7-8 metų grįžus į Lietuvą, paaiškėjo, kad po atliktų matavimų sumažėjo sklypas, atsirado servitutinis kelias. Servitutą jų reikalavimu panaikino, bet kelias liko. Kai tėvai tik nupirko sklypą, jie toje vietoje sodino daržoves ir patys išsivažinėjo nedidelį keliuką, kad privažiuoti su technika, o po kurio laiko ten pradėjo važinėti ir kiti. Visi kaimynai turi privažiavimus prie savo sklypų, todėl joks kelias toje vietoje nereikalingas. Tėvas 2010 m spalio 25 d. aktą pasirašė neskaitęs. Kai pirko sklypą, aplinkui buvo valdiška žemė, pėsčiųjų takas palei sklypą yra nuo kolūkio laikų ir šalia jo jie sodino bulves, todėl patys padarė privažiavimą, kad nevažinėti po pėsčiųjų taką. O po kurio laiko tuo takeliu pradėjo važinėti ir kaimynas bei padarė iš jo servitutinį kelią, kuris trukdo jiems gyventi. Tik 2017 metais sužinojo, kad tas kelias yra valstybinėje žemėje. Jis pats matavimuose nedalyvavo, tėvas 2010-2013 metais matavimų neskundė, pretenzijos prasidėjo 2017 metais. Nekilnojamojo turto registro išrašą pamatė tik priduodamas namą.
Liudytoja M. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jos vyras. Jie su vyru nupirko 3 ha žemės sklypą, kurį sudarė 5 gabalai. Pirkimo metu geodezinių matavimų nereikėjo, sklypus pirko iš senos močiutės. Po to sūnus su marčia sugalvojo statytis namą, kol uždarbiavo užsienyje, viskas buvo tvarkoma vyro vardu. Kai pradėjo vežti į sklypą statybines medžiagas, kaimynai pradėjo reikšti pretenzijas, kad technika drasko kelią, pareiškė, jog kelias yra bendras, nors iš tikrųjų tai yra jų keliukas, kurį patys padarė privažiavimui prie ūkio. Sūnui grįžus iš užsienio paaiškėjo, kad jų žemė sklypo dalis yra paimta ir ten padarytas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) gatves. Žemės sklypo ribas matavo matininkas R. V., ji pati jam rodė visas ribas. Vyras tuo metu sirgo onkologine liga ir aktą pasirašė nežiūrėdamas. Paaiškėjus, kad sklypas sumažėjo, jie kreipėsi į R. V., kad jis permatuotų, tačiau jis atsisakė tai daryti. Tuomet jie pasamdė kitą matininką, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tvirtinti jo atliktus matavimus. Kai nupirko sklypą, jo riba buvo palei tvorą, priešais buvo kuoliukai, prie šaligatvio taip pat buvo pora kuoliukų, tuo metu visa žemė aplinkui buvo valdiška.
Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovas J. V. R. yra jo senelis. Jis ir kaimynai pykstasi dėl keliuko, kurio niekada nebuvo. Šiuo metu ten važinėja kas ir kaip nori, nors kelio ten nėra, tik betoninis keliukas. Toje vietoje buvusi žemė buvo jų daržas ir žemė seneliui priklausė iki betoninio keliuko. Šias aplinkybes žino iš senelio, dokumentų nematė. Tuo laiku tuo keliuku vaikai vaikščiodavo į biblioteką, niekas juo nevažinėjo. Kai gretimame sklype buvo darželis jis buvo aptvertas tvora, dabar irgi sklypas aptvertas, bet kitaip – aptverta daugiau ploto. Tarp plane pažymėtų taškų Nr. 11 ir 12 tvoros nebėra.
Liudytoja J. M. parodė, kad jos išsilavinimas aukštasis inžinierinis, ji dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje su nekilnojamojo turto kadastrais. 2017 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 1SS-2308-(10.5) ruošė rengėjas, jis daugiau ir žino apie aplinkybes, ji tik pasirašė. Šiame rašte konstatuotos tam momentui iš turimų dokumentų nustatytos aplinkybės, bet po to sekė dar eilė veiksmų, patikrinimai vietoje ir buvo padarytos kitos išvados. Iš savo praktikos gali pasakyti, kad 99 procentų plotai skiriasi. Jei plotas po matavimų idealiai atitiktų nurodytą, tai kiltų abejonės, ar matavimai iš tikrųjų atlikti. Šiuo metu galioja naujas teritorijų planavimo dokumentas, kuris ir turėtų būti ginčijamas, o ne įsakymas. Kadastriniai matavimai negali būti panaikinti, kol nenuginčytas teritorijų planavimo dokumentas. Netikslumai tarp nurodyto ir esamo ploto gaunasi dėl matavimų. Ta aplinkybė, kad šalia yra nesuformuotas ir neregistruotas sklypas, procedūros nekeičia. Detalusis planas gali būti tikslinamas ir tik po jo patikslinimo atliekami kadastriniai matavimai. Tuo atveju, jei paklaida būtų didesnė, nei leidžiama, valstybė savininkui skirtumą kompensuotų pinigais. Ieškovas gali imtis priemonių, suformuoti šalia esantį sklypą ir nupirkti jį iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 0,2205 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. R., žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus ir įgytas 1998 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo pietvakarinė riba ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu nesuformuotu ir VĮ Registrų centras neįregistruotu žemės sklypu. VĮ Registrų centro duomenimis 2010 m. spalio 25 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas ir įregistruota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 0,2205 ha žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kuriuos atliko R. V. tyrinėjimų įmonė, kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-2-438, kadastro duomenų įregistravimo pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Ž41-482. Registruojant duomenis jokių pažeidimų, trukdančių suderinti šio žemės sklypo planą, nustatyta nebuvo. Taip pat kadastro duomenys buvo tikslinami 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-320 pagrindu, kuriuo buvo patvirtintas 0,2205 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas.
Iš pateiktų į bylą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2010 m. birželio 3 d. akto Nr. 10-226 ir 2017 m. spalio 23 d. matininko paaiškinimo Nacionalinei žemės tarnybai nustatyta, kad R. V. tyrinėjimų įmonės matininkas R. V. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. V. R., matavimus. 2010 m. birželio 3 d. atliekant matavimus dalyvavo matuojamojo sklypo savininkas, į sklypo ženklinimą nebuvo kviesti gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi sklypo riba sutapo su tvora. 2010 m. birželio 3 d. aukščiau minėto sklypo ženklinimo metu buvo paženklintos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir dalyvaujant sklypo savininkui, buvo rasti 3 riboženkliai ir papildomai ribos buvo paženklintos dar 3 riboženkliais (iš viso – 6), kitos ribos sutapo su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo matuojamos pagal rastus riboženklius, plane pažymėtus Nr. 2, 4 ir 5, kurie savininko aiškinimu buvo paženklinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu, tarp 2 ir 4 riboženklių buvo pastatytas papildomas Nr. 3, kadangi tarp minėtų taškų nebuvo matomumo. Pietinė riba buvo matuojama pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kadangi šio sklypo buvo atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮRC, riboženklis Nr. 5 rastas vietoje. Taip pat buvo vadovautasi Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, pagal kurią pietvakarinė sklypo riba ribojasi su kaimo gatve. 2010 m. birželio 3 d. paženklinimo metu ieškovas buvo supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu Nr. 10-226 ir su juo sutiko. Minėto akto pagrindu buvo parengtas 2010 m. spalio 25 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kuriame buvo nurodytas sklypo plotas 2 205 m², su kuriuo ieškovas pasirašydamas taip pat sutiko. Žemės sklypo ribų paženklinimo ir plano atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašu. Ieškovas įregistravo sklypo kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre, taip pat kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir sklypo paskirties pakeitimo. 2013 m. lapkričio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-320 buvo patvirtintas 0,2205 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), detalusis planas.
Reikšdamas ieškinį ieškovas nesutinka su atliktais matavimais, nes jo nuomone, jie yra neteisingi, atlikti neteisėtai, neatitinka žemėtvarkininko L. V. nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo metu sudaryto lauko brėžinio (abriso) Nr. 154, ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. Ž41-482, bei nustatyti sklypo ribas pagal A. P. paruoštą ginčo sklypo situacijos brėžinį. Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, teigia, kad sklypo ribos nustatytos teisingai ir naikinti įsakymą nėra pagrindo. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas yra praleidęs 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą, kuris nėra atnaujintas.
Dėl reikalavimų panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž41-483 ir nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą žemės sklypo situacijos brėžinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo sutikti su prašymu taikyti ieškinio senatį. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Nagrinėjamu atveju administracinio akto ginčijimo terminai praleisti, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Terminų neprašoma atnaujinti, tačiau teismo nuomone atsižvelgtina į tai, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinio akto galiojimu. Ieškovas ieškiniu iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę, kurios buvo, jo nuomone, pažeistos po atliktų matavimų pasislinkus sklypų ribai į jo žemės sklypą. Nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo.
Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nurodytas teisinis reguliavimas pagrindžia trečiųjų asmenų teisę reikalauti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes jie yra žemės sklypo savininkai, kuris suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Kadastrinių matavimų paskirtis – tik nustatyti tikslias žemės sklypo ribas vietoje, tačiau dėl to viešame registre įregistruotas žemės sklypo bendras plotas ir kiekvieno bendraturčio dalis bendroje nuosavybėje nepasikeičia, išskyrus leistiną teisės aktuose numatytą paklaidą dėl skirtingo tikslumo matavimų.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko matininkas R. V.. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5. papunktį kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Ieškovas J. V. R. dalyvavo atliekant matavimus ir su jais sutiko pasirašydamas, pastabų nereiškė.
Preliminarių matavimų būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 7 punktuose nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Pagal Nuostatų 21 punktą tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, nėra juridinio pagrindo taikyti aukščiau paminėto Nuostatų 21 punkto, nes žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumas neviršijo maksimaliai leistinos (ribinės) ploto paklaidos.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė prašo panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei sklypo kadastrinius matavimus patvirtinusį administracinį aktą ir nustatyti sklypo ribas pagal matininko A. P. įmonės parengtą 2019 m. balandžio 3 d. situacijos brėžinį.
Taigi ieškovas prašo apginti jo pažeistas teises panaikinant, jo nuomone, neteisingai atliktus matavimus, panaikinant įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatant žemės sklypo ribas pagal jo pateiktą žemės sklypo planą, tai yra iš esmės, teismo nuomone, savo pažeistas teises siekia ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnyje numatytu pagrindu.
CK 4.45 straipsnyje nustatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi, nagrinėjamu atveju esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos yra pakankamas pagrindas teismui nagrinėti ginčą, atsižvelgiant į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą, nes nagrinėjant kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia svarbu, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.
Vadovaujantis CK 4.45 str. ir suformuota Lietuvos teismų praktika, teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas, ir nagrinėjamu atveju ši aplinkybė akivaizdi tiek iš to, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribą, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, kelių parengtų planų, kuriuose žemės sklypų ribos skiriasi). Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).
Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo poziciją pagrįsta. Ieškovo argumentai, kad atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyti žemės sklypo kraštinių ilgiai neatitinka žemės sklypo abriso, taip pat jo teiginiai, kad jo sklypo riba turi būti matuojama pagal faktinį sklypo valdymą, nuo betoninio pėsčiųjų takelio, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad matininkas neteisingai nustatė žemės sklypų ribas. Visų pirma, pabrėžtina, kad teisės aktai nenumato, jog atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai privalo sutapti su preliminarių matavimų metu parengtais žemės sklypo planais ir abrisais, kaip tai traktuoja ieškovas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktas numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, todėl matininkas iš tiesų privalo vadovautis žemės sklypo abrisu, laikinuoju planu, žemėtvarkos projektu ir kitais teritorijų planavimo dokumentais. Tačiau Nuostatų 21 punktas numato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimus pagal ieškovo ir jo šeimos narių skundus, konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu parengtame žemės sklypo plane nurodytos sklypų ribos yra teisingos ir plotų skirtumas neviršija leistinos paklaidos bei nustatytas teisingai. M. R. V. patvirtino, kad žemės sklypą matavo vadovaudamasis rastais riboženkliais, teritorijų planavimo dokumentais, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų linijų ilgius ir faktinį naudojimą, ir jo nustatytų sklypo ribų konfigūracija nesikeitė, sumažėjo tik plotas dėl didesnio tikslumo matavimų.
Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog atlikti matavimai ir 2010 m. spalio 25 d. sklypo planas neatitinka abriso, pakeista sklypo konfigūracija. Pažymėtina, kad abrise pavaizduotas tik ieškovo žemės sklypas, šalia esantis sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente niekaip nepažymėtas, todėl teigti, kad abrise ieškovo sklypas yra pamatuotas nuo betoninio takelio, nėra pagrindo, kadangi nėra galimybės sulyginti sklypų atstumus nuo šiame brėžinyje pažymėto kelio, ar jie skiriasi. Tai, kad sklypo konfigūracija atlikus kadastrinius matavimus iš esmės nepasikeitė, teismo nuomone, įrodo ir tai, kad byloje esančiame 1995-2001 metų LR teritorijos skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje ginčo sklypo ir gretimo sklypo atstumas nuo keliuko yra skirtingas ir atitinka nurodytą 2010 m. spalio 25 d. plane. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti duomenys užfiksuoti dar iki R. V. atliktų kadastrinių matavimų, taigi yra pagrindas pripažinti, kad jie užfiksuoti pagal ankstesnius preliminarius sklypo matavimus.
Ieškovas savo reikalavimus grindžia taip pat tuo, kad pačios Nacionalinės žemės tarnybos yra nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ginčo žemės sklypo šiaurės vakarinės ribos tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų, pažymėtų Nr. 1 - 4, linijos ilgis 2,97 m. sutrumpėjo; šiaurės rytinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 4 - 5, linijos ilgis 3,50 m pailgėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 5 – 7, linijos ilgis pailgėjo 6,64 m; pietvakarinės ribos tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, pažymėtų Nr. 7 – 1, linijos ilgis 2,03 m sutrumpėjo. Todėl ieškovo nuomone, dėl matininko padarytų klaidų ir abriso nesilaikymo nepagrįstai sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas nuo 0,24 ha iki 0,2205 ha. Tačiau teismas dar kartą pažymi, kad bėgant laikui matavimo prietaisai tobulėja, preliminarių matavimų metu buvo naudojami dvimetriai, šiuo metu prietaisai yra tobulesni, todėl tiek teisės aktų, tiek teismų praktikos yra nustatyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis, bet naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau buvo minėta sklypo plotas sumažėjo leistinos paklaidos ribose (0,0195 ha, kai maksimali leistina 0,0196 ha).
Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad matavimai atlikti neteisingai dėl tuo metu galiojusio neteisėto 2009 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-373 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, kuris buvo panaikintas 2017 m. gegužės 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-159 „Dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiojo plano patvirtinimo“. 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-251, kuris buvo pakeistas 2019 m. rugpjūčio sprendimu Nr. TS-226, Utenos rajono savivaldybės tarybas nesuformuotą žemės sklypą pravažiavimą taką, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatves, besiribojantį su žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrė 0,04 ha neprivatizuotinai ir valstybės išperkamai žemei (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo neteisėtumo ieškovas niekaip nepagrindžia, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo naudojimo tvarka buvo keičiama atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir poreikius, o ne dėl to, kad sprendimai buvo neteisėti, ar tenkinant ieškovo reikalavimus. Antra, aukščiau aptarti ir įvertinti įrodymai pagrindžia, kad pagal preliminarius matavimus (tai yra 1995-2001 metais), žemės plotas, esantis tarp pėsčiųjų tako ir ieškovo sklypo pietvakarinės dalies buvo ir yra priskirtas laisvos žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai, fondui. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo akcentuojamas nustatytų žemės sklypų kraštinių ilgių neatitikimas žemės sklypo abrisui nesudaro pagrindo pripažinti kadastrinius matavimus neteisingais. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nenukrypstant Nuostatose išdėstytų reikalavimų išlaikant visas nustatytas procedūras yra teisingi ir teisėti.
Atsižvelgdamas į ieškovo argumentus dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, teismas konstatuoja, kad ieškovas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą remdamasis tik formaliais ir esminės reikšmės žemės sklypo ribų nustatyto teisingumui neturinčiais argumentais, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad žemės sklypo ribos ar plotas turėtų būti kitokie. Taigi, ieškovas siekia labai formalaus teismo sprendimo - dėl jam nepatogaus sklypo ribų pasikeitimo (ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kad ginčijame plote yra pravažinėtas keliukas, kuriuo važinėja automobiliai), nors nėra jokių įrodymų, kad atliktų kadastrinių matavimų rezultatai yra neteisingi, pripažinti nepagrįstu sprendimą pripažinti šiuos rezultatus teisingais ir jį panaikinti. Matininkas, atlikdamas matavimus vadovavosi rastais riboženkliais, turimais teritorijų planavimo dokumentais ir gretimų žemės sklypų ribomis, todėl kitokios žemės sklypo ribos negalėjo būti nustatytos pagal ieškovo norą ir faktinį žemės sklypo naudojimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovas galėjo, bet nepasinaudojo savo teise reikšti pastabas ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei atliko eilę kitų veiksmų, kuriais pripažino sutinkantis su atliktais matavimais, nors galėjo įrašyti savo pastabas dėl nesutikimo su žemės sklypo ribomis, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, net ir atlikusi papildomus patikrinimus, nustatė, kad žemės sklypo ribos ir konfigūracija nustatytos teisingai bei atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir priėmė sprendimą vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu.
Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į išdėstytą konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. Ž41-483 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinant šio reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir kito reikalavimo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2019 m. balandžio 3 d. A. P. įmonės paruoštą žemės sklypo situacijos brėžinį. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2 122,91 EUR nuostolių atlyginimui.
Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą nuostolių atlyginimui iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 2 122,91 EUR sumą. Nurodo, kad šie nuostoliai susidarė dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nenoro geranoriškai išspręsti ginčą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
CK 6.246-248 straipsniai reglamentuoja kitas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti, o būtent, kad turi būti atlikti neteisėti veiksmai, tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, tai yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, bei įpareigotas asmuo turi būti kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Ieškovas nei patikslintame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą teisme iš esmės nenurodė ir nepasisakė, kokius būtent neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą) atliko atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat niekaip nepagrindė, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip teigia ieškovas, nenoro geranoriškai išspręsti ginčą ir atsiradusių nuostolių. Kaip matyti iš į bylą ieškovo pateiktų duomenų (2020 m. gegužės 18 d. antstolio Leono Jankausko Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-53-9303), ieškovo patirti ir prašomi priteisti 2 122,91 EUR nuostoliai atsirado antstoliui Leonui Jankauskui vykdant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas R. V. tyrinėjimų įmonė, išieškoma 2 057 EUR išlaidų už advokato pagalbą suma ir 65,91 EUR vykdymo išlaidų. Teismas pažymi, kad šis vykdomasis dokumentas buvo išduotas remiantis 2020 m. sausio 29 d. teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo R. V. tyrinėjimų įmonei, šioje dalyje byla nutraukta ir išspręstas klausimas dėl R. V. tyrinėjimų įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo ir 2020 m. balandžio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.
Taigi prašoma priteisti nuostolių suma iš esmės yra ieškovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad tai išimtinai ieškovo teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei atsakovus, todėl reikšdamas ieškinį ir parinkdamas atsakovus ieškovas prisiima tam tikrą riziką patirti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo ieškinio dalies dėl reikalavimų, pareikštų vienam atsakovui, atsisakymo ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir poziciją buvo atitinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba niekaip neįtakojo ieškovo apsisprendimo į bylą atsakovu įtraukti R. V. tyrinėjimų įmonę, atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų taip pat buvo išimtinai ieškovo apsisprendimas. Taigi, kadangi nėra nustatyta visų būtinų sąlygų atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo ir tenkinti ieškinio reikalavimo dalyje dėl nuostolių priteisimo iš jos, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas. Atsakovės nepateikė į bylą duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad į 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdį ieškovo prašymu buvo kviesta liudytoja J. M., kurios pateiktas prašymas apmokėti dėl atvykimo patirtas išlaidas, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo patenkintas iš dalies bei iš valstybės biudžeto liudytojai buvo apmokėtos 10,24 EUR dydžio kelionės išlaidos, bei vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina suma, išmokėta liudytojai – 10,24 EUR.
Taip pat iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 44,84 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo J. V. R. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 10,24 EUR (dešimties eurų ir 24 ct) sumą, išmokėtą liudytojai, ir 44,84 EUR (keturiasdešimt keturis eurus ir 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant įmokų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.