Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-216-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-14
Bylos Nr.: e2A-216-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01071-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-216-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01071-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-344/2023 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. pateikė ieškinį atsakovui A. B., kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo 2022 m. kovo 21 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai pateiktame skunde teiginiai: „Akivaizdu, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ pradėjus vadovauti abejotinos reputacijos veikėjui A. D., prasidėjo korupcinį atspalvį turintys įvykiai.“; „Akivaizdu ir tai, kad skelbiant konkursą direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti SĮ „Telšių butų ūkis“ konkurso sąlygos buvo priderintos prie konkretaus asmens M. K., nes buvo norima įdarbinti socialdemokratą, Telšių rajono savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus bendrapartietį“; „Tai rodo, kad konkurso sąlygos buvo išskirtinai pritaikytos vienam asmeniui, turi akivaizdžių korupcijos rūšies protekcionizmo požymių“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; iš atsakovo priteisti 500 Eur garbės ir orumo pažeidimu padarytą neturtinę žalą bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis šiuo metu eina savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Telšių būtų ūkis“ vienasmenio valdymo organo - direktoriaus - pareigas. SĮ „Telšių butų ūkis“ yra Telšių rajono savivaldybės įmonė, kurios tikslas teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Ieškovas, kaip SĮ „Telšių butų ūkis“ vadovas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, bet koks neatitinkančios tikrovės duomenų paskleidimas lemia tiek jo, kaip vadovo, reputacijos sumenkinimą, tiek kaip fizinio asmens garbės ir orumo pažeidimą, nes dėl to jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Atsakovas A. B. 2022 m. kovo 21 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai pateikė skundą „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus veiksmų, turinčių korupcinių požymių“ (toliau – ir Skundas). Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai nusprendus įtraukti į Skundo nagrinėjimą ieškovą, jam buvo pateiktas Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos 2022 m. kovo 7 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame perrašytas atsakovo Skundas. Skunde paskleisti duomenys apie ieškovo asmenį, kurių dalis neatitinka tikrovės ir žemina jo asmens garbę ir orumą. Skunde nurodyti neatitinkantys tikrovės teiginiai, žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

3. Atsakovo pavadintas abejotinos reputacijos veikėju, dėl kurio vadovavimo prasidėjo korupcinį atspalvį turintys įvykiai, ieškovas kaltinamas atlikęs neteisėtus veiksmus ir konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti SĮ „Telšių butų ūkis“ sąlygas priderinęs prie konkretaus asmens. Atsakovas Skunde teigė, kad ieškovas atliko korupcinius veiksmus, t. y. kaltinamas nusikaltimo padarymu, nors ieškovo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas dėl korupcinių nusikaltimų, juo labiau, ieškovas nėra nuteistas dėl tokio nusikaltimo, taigi, minėti atsakovo teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo Skunde vartojama formuluotė, kai kaskart pradedama žodžiu „akivaizdu“ ir toliau tęsiant dėstomus duomenis, leidžia manyti, kad atsakovas ne dėsto savo nuomonę ar abejones ir tai nėra subjektyvus požiūris, o savo teiginius nurodo kaip egzistuojančius faktus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas paneigti paskleistus duomenis, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog tai buvo tik jo nuomonė. Be to, neatitinkantys tikrovės teiginiai buvo paskleisti Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai, atsakovo Skundas buvo išsamiai aprašytas žiniasklaidos priemonėje – Telšių apskrities laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 23 d. ir 2022 m. birželio 11 d. leidiniuose. Tai patvirtina, jog neatitinkanti tikrovės ir pažeidžianti ieškovo garbę ir orumą informacija buvo paskleista plačiai ir visuomenės akyse dėl to galėjo susidaryti neigiamas ieškovo įvaizdis, kurį atitaisyti bus sunku, tai liudija ir neigiami komentarai prie laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintų straipsnių. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pats atsakovas yra viešas asmuo, Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, buvo kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl jo teikiama informacija visuomenei paprastai laikoma teisinga ir tikra, tuo pačiu tokiam asmeniui turi būti taikomas griežtesnis viešo informacijos skelbimo vertinimo kriterijus, kadangi visuomenė juo neabejotinai labiau pasitiki, nei privačiais asmenimis. Atsakovas privalo prisiimti riziką, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, jis privalo atlyginti tokia paskleista informacija padarytą žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2022 m. kovo 21 d. skundu „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiksmų, turinčių korupcinių požymių“ kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją, dėl Skunde išdėstytų faktinių aplinkybių minėta komisija pradėjo tyrimą. Atsakovo teigimu, jo Skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl paskelbto konkurso SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti. Skunde atsakovas nurodė: „<...> Tapus SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriumi A. D., įstaigoje buvo vienas direktoriaus pavaduotojo etatas, nors pavaduotoju dirbo buvęs direktorius A. L.. A. D. pareiškė, kad jam reikalingas dar vienas pavaduotojo etatas. Naujas etatas buvo įsteigtas, jį mįslingomis aplinkybėmis užėmė savivaldybės valdančiosios koalicijos narys, dizaineris T. L.. A. L. pareigas paliko, o A. D. pareiškė, kad jam jau užtenka vieno pavaduotojo <...>“. Pasak atsakovo, dar vieno pavaduotojo etato steigimas buvo aiškiai perteklinis, o etatas buvo įsteigtas tikslu įdarbinti konkretų asmenį – T. L.. Minėtas asmuo netrukus paliko SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo paskelbtas kitas konkursas. Atsakovas minėtame Skunde rašė: „<...> Priimant į darbą T. L., konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pretendentas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šį tą išmanyti ir turėti vairuotojo pažymėjimą, specifinių sąlygų pateikta nebuvo, praktiškai į tas pareigas galėjo pretenduoti bet kas, tokių pretendentų galėjo būti tūkstančiai. Tačiau 2021 m. spalio 13 d. paskelbus kitą konkursą tai pačiai pavaduotojo vietai užimti, konkurso sąlygos kardinaliai pasikeitė, pretendento buvo reikalaujama turėti aukštąjį gamtos mokslų srities reikalavimą, turėti ne mažiau nei 3 metų profesinio darbo patirtį energetikos sektoriuje ir turėti atitinkamus kvalifikacinius atestatus. Konkursą laimėjo ir naujas pareigas pradėjo eiti SĮ „Telšių butų ūkis“ darbuotojas, socialdemokratas M. K. <...>“. Tokie specifiniai reikalavimai nebuvo nustatyti prieš tai dalyvavusiems asmenims, todėl tokios konkurso sąlygos buvo parengtos konkrečiam asmeniui, šiuo atveju konkursą laimėjusiam M. K.. Skunde nurodė, jog „<...> Akivaizdu, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ pradėjus vadovauti abejotinos reputacijos veikėjui A. D., prasidėjo korupcinį atspalvį turintys įvykiai. T. L. dėl pareigų nesuderinamumo negalėjo dirbti direktoriaus pavaduotoju SĮ „Telšių butų ūkis“, tačiau į pareigas buvo priimtas, nes buvo Telšių rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos narys ir, subyrėjus valdančiajai koalicijai, T. L. iš pareigų buvo atleistas. Akivaizdu ir tai, kad skelbiant konkursą direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti SĮ „Telšių butų ūkis“, konkurso sąlygos buvo priderintos prie konkretaus asmens M. K., nes buvo norima įdarbinti socialdemokratą, Telšių rajono savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus bendrapartietį <...>. Pasak atsakovo, gamtos mokslų aukštasis išsilavinimas visiškai nebūtinas SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojui, o specifiniu išsilavinimu siekta susiaurinti pageidaujančių dalyvauti konkurse ratą. Jis dar labiau susiaurintas konkurso sąlygose įrašius, kad būtina turėti vadovaujamo darbo patirtį, trijų metų profesinio darbo patirtį energetikos sektoriuje ir atitinkamus kvalifikacijos atestatus. Atsakovas Antikorupcijos komisijos prašė pradėti tyrimą dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiklos, turinčios korupcinių požymių, pakviesti jį į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdį ir pareikalauti pasiaiškinti dėl visuomenėje didelį rezonansą sukėlusios istorijos, pakenkusios Telšių rajono savivaldybės įvaizdžiui. Pasak atsakovo, įvykusio konkurso SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti įtartini kvalifikaciniai reikalavimai iki minimumo sumažino galinčių dalyvauti konkurse pretendentų skaičių, kas ir įvyko – konkurse dalyvavo vienas pretendentas M. K.. Toks galimybių dalyvauti konkurse susiaurinimas atsakovui, kaip Telšių rajono savivaldybės tarybos nariui, kelia įtarimų ir skatina konkurso sąlygose bei ieškovo veiksmuose įžvelgti galimos korupcijos apraiškas, todėl atsakovas su Skundu kreipėsi į Antikorupcijos komisą, o jo skundas, kaip ir bet kuris kitas, yra subjektyvus pareiškimas, paremtas asmeninėmis įžvalgomis ir vertinimais. Atsakovas Skunde pateiktos informacijos niekur viešai neskelbė, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovui neturinę žalą. Ieškinys yra nepagrįstas, juo bandoma riboti įstatymais suteiktų savivaldybės tarybos nario teisių ir pareigų vykdymą ir tuo siekiama įbauginti savivaldybės tarybos narį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad tiek ieškovas A. D., kuris yra Telšių rajono SĮ „Telšių butų ūkis“ direktorius, tiek atsakovas A. B., kuris yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, yra vieši asmenys. SĮ „Telšių butų ūkis“ įstatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-752, pagrindžia, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ yra Telšių rajono savivaldybės įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybei.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip savivaldos teisę įgyvendinančios institucijos – Telšių rajono savivaldybės tarybos narys, už savo veiklą yra atsakingas ir atskaitingas rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Jo pareiga nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas). Vykdydamas tarybos nario pareigas, jis, atsižvelgdamas į tai, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ yra atskaitinga savivaldybei, turėjo teisę domėtis įmonės veikla ir, kilus įtarimams, kad konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti sąlygos galimai buvo išskirtinai pritaikytos vienam asmeniui, išsiaiškinti, kodėl buvo nustatyti specialūs reikalavimai (turėti aukštąjį gamtos mokslų srities išsilavinimą, ne mažiau trijų metų profesinio darbo patirtį energetikos sektoriuje ir atitinkamus kvalifikacinius atestatus) kandidatui į SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas.

8. Teismas nurodė, kad byloje esantis Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos 2022 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog minėta komisija nusprendė pradėti tyrimą „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiklos, galimai turinčios korupcinių požymių“. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Antikorupcijos komisijos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog posėdžio metu buvo nuspręsta tyrimą „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiklos, galimai turinčios korupcinių požymių“ nutraukti. Teismas kartu pažymėjo, kad posėdžio pirmininkė, kuri ir pasiūlė tyrimą nutraukti, posėdžio metu rekomendavo, jog „rengiant konkursus kažkuriai darbo vietai užimti, būtų platesni profilio reikalavimai, kad galėtų dalyvauti daugiau žmonių“. Tokia posėdžio pirmininkės rekomendacija leidžia spręsti, jog atsakovui galėjo kilti abejonių dėl nustatytų specifinių susiaurintų kompetencijų ir sąlygų skelbiant konkursą SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Taigi, atsakovas pagrįstai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją.

9. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje nustatyta, jog tais atvejais, kai duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, būtina išsiaiškinti, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims, šiuo atveju Telšių apskrities laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent atsakovas kreipėsi į minėtą laikraštį siekdamas, kad šis išspausdintų atitinkamą straipsnį (straipsnius). Nesant tokių duomenų teismas darė išvadą, kad dėl ieškovo nurodytos informacijos paviešinimo atsakovo kaltė nenustatyta.

10. Teismas pažymėjo, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdžiai transliuojami viešai tiesiogiai, o vėliau įrašai pasiekiami internetiniame puslapyje www.telsiai.lt. Taigi, visa informacija yra viešai prieinama. Minėtame tinklapyje Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos posėdžių įrašai, kuriuose buvo nagrinėjamas Skundas, buvo ir yra šiuo metu prieinami viešai, tačiau už tokį atsakovo Skunde išdėstytų duomenų paviešinimą atsakovas negali atsakyti, nes tai Telšių rajono savivaldybės tarybos kompetencijos dalykas.

11. Teismas pripažino, kad atsakovo kreipimasis į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją buvo teisėtas, sąžiningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas sprendė, kad atsakovas 2022 m. kovo 21 d. skundu „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiksmų, turinčių korupcinių požymių“, pateiktu Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai, nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių, tik siekė išsiaiškinti jam kilusias abejones. Teismas nurodė, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teisiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ne atsakovas, o visuomenės informavimo priemonė ar skundą nagrinėjusi institucija paskleidė ginčo teiginius, nes, sprendžiant iš paskleistų duomenų pirminio šaltinio, šiuo atveju atsakovo, ir asmens, kuriam šie duomenys buvo adresuoti, šiuo atveju Antikorupcijos komisijos, pobūdžio, t. y. jog šios institucijos veikla ir posėdžiai yra vieši, o posėdžių garso įrašai išlieka vieši ir prieinami dideliam asmenų ratui internete, taip pat atsakovo aktyvaus elgesio, kai jis pats Telšių apskrities laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ aptarinėja viešai skundo nagrinėjimo eigą ir reiškia savo poziciją dėl ieškovo asmens vertinimo, taip pat ir atsakovo statuso, nes atsakovas yra Telšių rajono savivaldybės tarybos narys ir tos pačios Antikorupcijos komisijos narys ir žino, jog tokios komisijos posėdžiai yra vieši ir lieka viešai prieinami internete, darytina išvada, kad visuomenės informavimo priemonė, taip pat ir Antikorupcijos komisijos buvo tik duomenų paskleidimo priemonė, bet ne jų paskleidėja, todėl ieškovas pagrįstai reiškė reikalavimą atsakovui ir dėl neatitinkančių tikrovės teiginių paskleidimo yra atsakingas atsakovas. Atsakovo suformuluoti teiginiai buvo paskleisti viešai, paskleidimo būdas kasacinio teismo praktikoje nėra pripažįstama teisiškai reikšmingu, svarbu, jog informacija taptų žinoma nors vienam trečiajam asmeniui.

Atsiliepimas

12.2. Atsakovas neatitinkančius tikrovės teiginius išdėstė savo skunde žinodamas, jog skundo teiginiai bus svarstomi viešai, taip pat aktyviai per viešo informavimo priemones – Telšių apskrities laikraštį „(duomenys neskelbtini)“ pats komentavo skundo teiginius, todėl spręsti, jog dėl duomenų paskleidimo atsakovas nėra atsakingas, yra nepagrįsta. Atsakovas suprato, jog jo skundo teiginiai bus paviešinti ir to siekė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytas žinių paskleidimo faktas, yra padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, jog „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis, kai ši informacija tapo žinoma nors vienam trečiajam asmeniui.

12.3. Ginčo dalyku buvo atsakovo pateikti duomenys skunde, kurių teismas nenagrinėjo. Atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas skunde apkaltino ieškovą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai suvokė ir atsakovas, kreipdamasis su skundu į Antikorupcijos komisiją. Dėl to viešai paskleistas skundo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad atsakovas apkaltino ieškovą kaip fizinį asmenį kriminalinio nusikaltimo padarymu. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas ar siekis pašalinti atsakovo abejones, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo išvadose. Tokių žinių viešas paskleidimas jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, dėl to šis atsakovo veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas. Kita vertus, tai nesuponuoja išvados, kad asmens kreipimasis į teisėsaugos institucijas pateikiant informaciją apie kitų asmenų padarytus (daromus) tikrus ar įsivaizduojamus teisės pažeidimus, būtų pripažįstamas nesąžiningu veiksmu, tačiau šiuo atveju skundo duomenys buvo paskelbti ne kreipiantis į teisėsaugos institucijas, kompetentingas atlikti tyrimą dėl tokių duomenų, o pateikus skundą, iš anksto žinant, kad jo nagrinėjimas bus viešas, taip siekiant pateikti viešą apkaltinamąjį pareiškimą prieš ieškovą.

12.4. Nors teismas pakleistų duomenų netyrė fakto ir nuomonės atskyrimo aspektu, atsakovo veiksmai apkaltinti ieškovą nusikaltimo darymu negali būti laikomi sąžiningais ir būti pateisinami žmogaus saviraiškos laisvės kontekste. Taigi, atsakovas turėjo galimybę gauti visą informaciją apie savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ skelbto konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti organizavimą ir jo rezultatus, tame tarpe ir sužinoti laimėjusio konkursą asmens atitikimą konkurso sąlygoms ir kitą rūpimą informaciją, dar prieš rašydamas skundą Antikorupcijos komisijai ir apkaltindamas ieškovą nusikaltimų darymu. Atsakovas, turėdamas galimybę gauti, o galimai ir turėdamas visą informaciją, jog rengtas konkursas yra teisėtas, taip pat pagrįstai laimėjusiu konkursą paskelbtas asmuo yra M. K., pasirinko skleisti viešai tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, jog konkursas turi korupcinių požymių. Tokie veiksmai nėra susiję nei su žodžio laisve, o tuo labiau su viešo intereso gynimu bei kita visuomenine veikla.

12.5. Atsakovo atsikirtimų teiginiai, jog neva skunde jis dėstė nuomonę ar, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, „siekė išsiaiškinti jam kilusias abejones“, negali lemti atsakovo atleidimo nuo atsakomybės ir paneigti duomenų paskleidimo fakto ir jo pasekmių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi, net ir pripažinus aplinkybę, jog atsakovas galėjo turėti kokių abejonių, viešas kaltinimas nusikaltimo padarymu negali būti laikomas sąžiningu „nuomonės“ išsakymu.

12.6. Atsakovo neteisėti veiksmai negali būti pateisinami tuo, kad ieškovas ir atsakovas yra vieši asmenys. Nėra byloje duomenų, jog atsakovas veikė sąžiningai. Atsakovas savo teiginių nepagrindė, taip pat nėra duomenų, kad teiginiai būtų nulemti klaidos, netikslios informacijos, kitų nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Atsakovui, esančiam taip pat viešuoju asmeniu, keliami reikalavimai atsargiau rinktis viešąją kalbą ir teiginius, nes tai įpareigoja ir atsakovo statusas, nes jo teikiama informacija visuomenei paprastai laikoma teisinga ir tikra, tuo pačiu tokiam asmeniui turi būti taikomas griežtesnis viešo informacijos skelbimo vertinimo kriterijus, kadangi visuomenė neabejotinai labiau pasitiki tokiais asmeninis nei privačiais asmenimis. Tokiu atveju atsakovas privalo prisiimti riziką, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, jis privalo atlyginti tokia paskleista informacija padarytą žalą. Teismo išvados, jog bylos šalys yra viešieji asmenys, nepagrindžia nei to, kad atsakovas galėjo ieškovą be pagrindo kaltinti skunde nurodomų nusikaltimų padarymu, taip pat nepagrindžia, jog skundo viešu nagrinėjimu nebuvo paskleisti duomenys apie ieškovą.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovui jo patirtas išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1. Teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jo nuomone ieškovo garbę įžeidžiančias žinias visuomenės informavimo priemonėms paskleidė atsakovas. Tik keturių sąlygų visetas yra pagrindu taikyti atsakomybę pagal CK 2.24 straipsnį. Su ieškovo asmeniu susijusias žinias atsakovas išdėstė tik jo Skunde Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai, kas sudaro žinių (ne)paskleidimo išimtį iš bendrosios taisyklės, suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1.

13.2. Analizuojant ieškovo, viešo asmens, santykinai mažesnės negu eilinio piliečio teisės į privatumą santykį su atsakovo saviraiškos laisve ir konstitucine teise teikti įstatymų leidžiamus pareiškimus ar skundus, atsižvelgiant ne tik į atsakovo, - bet kurių asmenų, - teikiamų savivaldybės Antikorupcijos komisijai skundų svarbą visuomenei, yra visiškai logiška ir pateisinama, kad Antikorupcijos komisijos veikla yra vieša ir jos posėdžiai yra vieši su įrašų įkėlimu savivaldybės tinklapyje.

13.3. Atsakovas yra jo 2022 m. kovo 21 d. teikto skundo Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai autorius, bet ne apeliantui pageidaujamai „paskleistų duomenų“ autorius. Kreipimasis skundu įstatymų nustatyta tvarka į institucijas ar pareigūnus nėra duomenų paskleidimas. Atsakovas yra autorius duomenų, bet atsakomybės neužtraukiančia teisine prasme, – nepaskleistų duomenų. Tik Antikorupcijos komisijos veiklos svarba visuomenei lemia aplinkybę, kad jos darbas yra maksimaliai viešas ir skaidrus, kad jos posėdžių įrašai randami Telšių rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.telsiai.lt , todėl visiškai aišku, iš kur visuomenei svarbią informaciją gavo Telšių apskrities laikraštis „(duomenys neskelbtini)“.

13.4. Atsakovas skunde Antikorupcijos komisijai išdėstė savo įtarimus, susirūpinimus, paremtus jo subjektyviu manymu, vertybiniu vertinimu (value judgment), kylančiu iš jam žinomų objektyvios tikrovės aplinkybių apie konkursą savivaldybės įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti. Konstitucinės teisės į skundą realizavimas nėra duomenų paskleidimas.

13.5. Atsakovo žinojimas apie tai, kad Antikorupcijos komisijos veikla, įskaitant posėdžių eigą, internete prieinama viešai, pirma, - nepanaikina įstatymų suteiktos teisės asmeniui, manančiam, jog aptiko galimai korupcinį teisės pažeidimą, kreiptis skundu į būtent tokiai paskirčiai ir sukurtą bei veikiančią instituciją. Antra, - savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai nepriklauso nuo atsakovo valios ar pageidavimų ką viešinti ir ko ne, - tai nėra jo kompetencija. Trečia, laikantis teismų praktikos reikalavimų dėl vertinimo kūrinio, kurio teiginiai ginčijami, viso konteksto, o ne pavienių teiginių, negalima nepastebėti, kad paties 2021-03-21 skundo pavadinime yra ne teiginys apie įvykdyto teisės pažeidimo faktą, o tik vertinamasis manymas, - dėl veiksmų, turinčių korupcinių požymių. Skundas baigiasi prašymu pradėti tyrimą dėl ieškovo veiklos, turinčios korupcinių požymių. Taigi, ne tvirtinama apie faktą - aptiktą nusikaltimą, o tik remiantis atsakovui žinoma tuo metu konkurso rengimo faktinių aplinkybių visuma prašoma pradėti tyrimą manant, kad ieškovo veiksmuose yra korupcinių veiksmų požymių.

13.6. Pasinaudojimas skundo teise nėra nesąžiningas per se, skundą teikiančio asmens nesąžiningumas įstatymuose nėra preziumuojamas. Iš byloje esančių įrodymų teismas nenustatė, kad atsakovas skundą Antikorupcijos komisijai pateikė ne siekdamas inicijuoti visuomenės intereso požiūriu svarbų tyrimą manant, kad ieškovo veiksmuose yra korupcinių veiksmų požymių, o veikdamas ad personem, t. y. nesąžiningai taikydamas į ieškovo asmenį vien tik siekdamas jam pakenkti dėl kokių nors asmeninių paskatų. Apelianto teiginys, jog ginčo dalyku buvo atsakovo skunde pateikti duomenys, kurių teismas net nenagrinėjo, yra nepagrįstas, nes kai nėra pirmos ir svarbiausios sąlygos iš būtino keturių sąlygų viseto, būtent duomenų paskleidimo fakto, analizavimas likusių viseto sąlygų tampa teisiškai bereikšmis.

13.7. Apeliacinio skundo teiginiai neva atsakovas savo skunde Antikorupcijos komisijai ieškovą apkaltino labai konkrečiomis Baudžiamojo kodekso numatytomis veikomis, yra tik paties apelianto sugalvoti teiginiai. Atsakovas niekur neteigė ieškovą įvykdžius konkrečią nusikalstamą veiką. Asmenų skundų besąlyginis susiejimas su, kaip taisyklė, pareiškėjams nežinomu būsimu tyrimo rezultatu, paneigtų konstitucinę teisę skųstis teismui ar ikiteisminio tyrimo institucijoms. Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis garantuoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir draudžia persekioti už kritiką. Būtent todėl skundų teiginiai teismų praktikoje nelaikomi viešai paskleistais duomenimis ir kritikos teiginių išdėstymas skunduose nelaikomas duomenų viešu paskleidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

15. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, yra išaiškinęs, kad nustačius, jog asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nebūtų logiška teigti, jog įstatyme (Konstitucijos 21, 25 straipsniuose) nustatytos teisės realizavimas yra teisei priešinga veika ir pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimu.

18. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas orientuoja į tai, jog sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

19. Vertinant, ar asmuo, kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio, sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, jog duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Pažymėtina, kad ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

21. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra vieši asmenys. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, viešieji asmenys turi toleruoti apie juos skelbiamus duomenis (nors ir nevisiškai tikslius, tačiau kuriems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo), kurie privataus asmens aspektu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

22. Pažymėtina ir tai, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra galima, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 667/2006, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 30/2014).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdydamas tarybos nario pareigas atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad SĮ „Telšių butų ūkis“ yra atskaitinga savivaldybei, turėjo teisę domėtis įmonės veikla ir, kilus įtarimams, kad konkurso direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti sąlygos galimai buvo išskirtinai pritaikytos vienam asmeniui, išsiaiškinti, kodėl buvo nustatyti specialūs reikalavimai kandidatui į SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo Skundo turinį, sakinių formuluotes, sprendžia, jog atsakovas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją dėl, jo nuomone, netinkamų ieškovo veiksmų, kuriuos atsakovas prašė ištirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Skunde išsakyti teiginiai dėl ieškovo veiklos, galimai turinčios korupcijos požymių, yra tik paties atsakovo nuomonė, paremta subjektyviu vertinimu, o ne žinia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, pateikdamas Skundą Antikorupcijos komisijai, tai padarė nesąžiningai. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Antikorupcijos komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta tyrimą „Dėl SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus A. D. veiklos, galimai turinčios korupcinių požymių“ nutraukti, tačiau posėdžio pirmininkė, kuri ir pasiūlė tyrimą nutraukti, posėdžio metu rekomendavo, jog „rengiant konkursus kažkuriai darbo vietai užimti būtų platesni profilio reikalavimai, kad galėtų dalyvauti daugiau žmonių“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia posėdžio pirmininkės rekomendacija leidžia spręsti, jog atsakovui galėjo kilti abejonių dėl nustatytų specifinių susiaurintų kompetencijų ir sąlygų skelbiant konkursą SĮ „Telšių butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms eiti. Taigi, atsakovas pagrįstai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

24. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, viešojo asmens kritikos ribos yra platesnės, neturint tikslo asmens sumenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą pateikiant Skundą Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai dėl ieškovo veiklos, galimai turinčios korupcijos požymių. Tiek Skundo turinys, tiek atsakovo paaiškinimai atskleidžia atsakovo siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, jo manymu, netinkamų ieškovo veiksmų, o ne siekį pakenkti ieškovui. Kartu pažymėtina, kad jokie teisės aktai negali riboti atsakovo teisės kreiptis į kompetentingus asmenis/institucijas dėl tokio pobūdžio tyrimo inicijavimo. Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis su skundu į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, būdamas savivaldybės tarybos nariu, pateikdamas Skundą Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai dėl ieškovo, kuris yra savivaldybės įmonės direktorius, veiklos, galimai turinčios korupcijos požymių, peržengė savo teisių realizavimo ribas.

25. Sistemiškai aiškinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste bei įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo kreipimasis su Skundu į Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisiją dėl ieškovo veiklos, galimai turinčios korupcijos požymių, negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas pašaliniams (tretiesiems) asmenims, nepriklausomai nuo skundo tyrimo rezultato.

26. Ta aplinkybė, kad atsakovo Skundas buvo išsamiai aprašytas žiniasklaidos priemonėje – Telšių apskrities laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 23 d. ir 2022 m. birželio 11 d. leidiniuose, priešingai nei nurodo apeliantas, nesuponuoja išvados, jog dėl žinių paskleidimo yra atsakingas atsakovas. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Teisėjų kolegija viešai prieinamais duomenimis nustatė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T1-411 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijos nuostatų 12 punkte įtvirtinta, kad komisijos posėdžiai yra vieši. Komisija gali savo sprendimu rengti uždarus posėdžius, kuriuose gali dalyvauti tik Komisijos kviesti asmenys. Viešų komisijos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Minėtų nuostatų 38 punkte nustatyta, kad visa informacija, susijusi su komisijos veikla (komisijos priimti sprendimai, komisijos posėdžių garso ir vaizdo įrašai, komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jos veiklos ataskaitos, pranešimai, skirti visuomenės informavimo priemonėms ir pan.) yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.telsiai.lt. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovo Skundas buvo išsamiai aprašytas žiniasklaidos priemonėje – Telšių apskrities laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 29 d., 2022 m. balandžio 23 d. ir 2022 m. birželio 11 d. leidiniuose, nelaikytina neteisėtu duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už tokį atsakovo Skunde išdėstytų duomenų paviešinimą atsakovas negali atsakyti, nes tai Telšių rajono savivaldybės tarybos kompetencijos dalykas. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokie duomenys, kai valstybės ar savivaldybės institucija, vykdydama savo funkcijas, atlieka atitinkamų faktų vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Todėl asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).

27. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovo nesąžiningumo pateikiant Skundą Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijai dėl ieškovo veiklos, galimai turinčios korupcijos požymių, o Telšių rajono savivaldybės tarybos antikorupcijos komisijoje nagrinėto atsakovo Skundo turinys žiniasklaidai tikėtina tapo žinomas iš savivaldybės interneto svetainėje viešai paskelbtos informacijos apie Antikorupcijos komisijos veiklą, atsakovo veiksmai pateikiant Skundą nelaikytini duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio taikymo prasme. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė atsakovui negali būti taikoma, nes, kaip jau minėta, asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą). Nenustačius žinių paskleidimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo kitų aplinkybių, t. y. paskleistų žinių atitikties tikrovei, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą.

28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovui priteisiamos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėj ai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius