Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštas 40 parų, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 10 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 40 parų. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista E. P. apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. ir E. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o A. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 12.00 val., (Duomenys neskelbtini) (prie miesto turgavietės ir turgavietėje), A. P. veikdamas bendrininkų grupe, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. K. – automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie turgavietės (Duomenys neskelbtini), sudavė kartą ranka K. K. į galvą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, smūgio metu sulaužė K. K. 200 Eur vertės saulės akinius „Armani“ (tokiu būdu sugadino nedidelės vertės K. K. turtą). Iškart po to, su E. P. nusivijo besitraukiantį nuo automobilio K. K. ir turgavietėje E. P. du kartus metė metalinę kėdę į K. K., taip padarė nukentėjusiajam K. K. odos nubrozdinimą kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, III delnakaulio galvos projekcijoje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl bendrininkavimo

Dėl sugadinto turto vertės

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nesutinkama su A. P. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, prašoma jį išteisinti nepadarius nurodytų nusikalstamų veikų, o atsisakius tai padaryti prašoma kiek įmanoma sušvelninti jam paskirtą bausmę.

8. Mirus kaltinamajam (nuteistajam) baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Baudžiamojo proceso ypatumai mirus kaltinamajam (nuteistajam) yra aptarti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-444/2011), kurioje detalizuojama, kad nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja, kad vienas baudžiamojo proceso, mirus nuteistajam, tęsimo tikslų – tai galimos teismo klaidos dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką ištaisymas, patikrinus apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Taip būtų įgyvendintas teisingumas ir užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis, įtvirtinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojo proceso tęsimas, siekiant nustatyti pareikštų kaltinimų asmeniui, kuris yra miręs, pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Aišku, tokio baudžiamojo proceso metu turi būti paisoma ir nekaltumo prezumpcijos principo tuo aspektu, kad nepriklausomai nuo teismo sprendimo šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Toks procesas turi vykti nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų, inter alia (be kita ko), rungtyniškumo, teisės į gynybą, šiuo aspektu turi būti užtikrintos ir mirusio asmens atstovo teisės. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas tiek mirusiam asmeniui, tiek kitiems byloje nuteistiems asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumas, taip pateisinant nukentėjusiojo asmens lūkestį, kad teisingai būtų nubaustas būtent tas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, kartu ir bendrakaltinamojo (kartu nuteisto) asmens lūkestį dėl sąžiningo, nešališko ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Teismui pripažinus mirusiam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju teismas turi priimti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą. Pripažinus, kad miręs asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ar neįrodžius, kad šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018).

9. Rengiantis šią bylą nagrinėti apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. balandžio 17 d. buvo gautas nuteistojo A. P. gynėjo advokato T. Januškevičiaus raštas, kuriame nurodyta, kad A. P. mirė, o prie šio rašto pridėta A. P. mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad A. P. mirė (Duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 64, 66). Kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje mirusio nuteistojo A. P. sutuoktinė E. P., kuri šioje byloje taip pat yra nuteista, paprašė baudžiamąjį procesą tęsti, siekiant nustatyti pareikštų kaltinimų nuteistajam, kuris yra miręs, pagrįstumą, teisėjų kolegija nusprendė baudžiamąją bylą mirusio asmens A. P. atžvilgiu tęsti atsižvelgdama į situacijos, kai nuteistasis mirė, ypatumus. Pažymėtina, jog dėl šios priežasties (nuteistojo mirties) tęsiant baudžiamąjį procesą šiame procesiniame sprendime nebus pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, susijusių su mirusiam A. P. paskirtos bausmės individualizavimu, tačiau peržengiant apeliacinio skundo ribas bus pasisakoma dėl tam tikrų klausimų, kurie yra tiesiogiai susiję su nuteistosios E. P. teisine padėtimi, jos baudžiamąja atsakomybe.

10. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo ištirti su apeliaciniu skundu į baudžiamąją bylą pateikti papildomi dokumentai: dokumentas anglų kalba be vertimo, kuriame aptariamas advokato G. J. elektroninis parašas (t. 3, b. l. 39); advokato T. Januškevičiaus 2025 m. vasario 7 d. advokato orderis Serija LA. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40); nuteistojo A. P. sutikimas dėl apeliacinio skundo padavimo šioje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 41); įvairių internetinių parduotuvių ir pardavėjų viešai prieinamų duomenų kopijos, kuriose užfiksuota, jog dėvėtų ir naujų akinių nuo saulės „Armani“ kainos rinkoje svyruoja nuo 60 Eur iki 142 Eur (t. 3, b. l. 42–48); A. P. pajamų mokesčio deklaracijų už 2023 m. ir 2024 m. kopijos (t. 3, b. l. 49–52).

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį

11. Šioje byloje A. P. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 12.00 val., (Duomenys neskelbtini) (prie miesto turgavietės ir turgavietėje), smūgio į K. K. galvą metu sulaužė jo 200 Eur vertės saulės akinius „Armani“ (tokiu būdu sugadino nedidelės vertės K. K. turtą).

12. Apeliaciniu skundu prašoma A. P. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, be kita ko, dėl to, kad sugadinto turto vertė nesiekia baudžiamajame įstatyme numatytos minimalios vertės baudžiamajai atsakomybei kilti – 3 MGL (150 Eur). Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas ir prašymas A. P. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį tenkinamas.

13. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).???

14. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė sugadinto turto vertę vien tik pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo K. K. parodymus, jog sugadintus akinius nuo saulės „Armani“ jis vertina 200 Eur, juos pirko maždaug prieš 2 metus D., tačiau įsigijimo dokumentų neturi, o apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis jau nenurodė jokių aplinkybių dėl nurodytų akinių vertės, o apylinkės teismas apskritai neatliko jokių veiksmų siekdamas išsiaiškinti (patvirtinti) šių akinių rinkos vertę 2023 m. balandžio 24 d. įvykio metu, todėl skundžiamame nuosprendyje buvo apsiribota vien tik subjektyviu nukentėjusiojo pateiktu akinių vertės vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir ištyrus šio procesinio sprendimo 10 punkte nurodytas su apeliaciniu skundu pateiktas įvairių internetinių parduotuvių ir pardavėjų viešai prieinamų duomenų kopijas, kuriose užfiksuota, jog dėvėtų ir naujų tokio modelio akinių nuo saulės „Armani“ (tokius akinius 2023 m. balandžio 24 d. įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis), kainos rinkoje svyruoja nuo 60 Eur iki 142 Eur, todėl byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių akinių įsigijimo kainą, kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytų aptariamo įvykio metu sulaužytų akinių vertės, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. BK 190 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju kilus pagrįstų abejonių, ar A. P. pagal kaltinimą inkriminuoto sugadinto turto vertė 2023 m. balandžio 24 d. siekė 150 Eur, darytina išvada, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad sugadinto turto vertė siekia minimalią baudžiamajame įstatyme numatytą žalos ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl darytina išvada, jog BK 187 straipsnio 3 dalis A. P. buvo inkriminuota nepagrįstai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. P. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir klausimų, turinčių įtakos E. P. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

15. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma : dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos atlikimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (t. y. vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-147-489/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).

17. Šioje byloje A. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 12.00 val., (Duomenys neskelbtini) (prie miesto turgavietės ir turgavietėje) veikdamas bendrininkų grupe, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. K. – automobilyje „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie turgavietės (Duomenys neskelbtini), sudavė kartą ranka K. K. į galvą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, iškart po to su E. P. nusivijo besitraukiantį nuo automobilio K. K. ir turgavietėje E. P. du kartus metė metalinę kėdę į K. K., taip padarė nukentėjusiajam K. K. odos nubrozdinimą kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, blauzdikaulio šiurkštumos projekcijoje ir odos nubrozdinimą dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, III delnakaulio galvos projekcijoje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

18. Nuteistasis A. P. iš esmės viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teigė, kad 2023 m. balandžio 24 d. jį ir E. P., turgavietėje ieškojusius kur pastatyti automobilį, ranka stabdė pats nukentėjusysis K. K., automobiliui sustojus, A. P. prasidarė automobilio vairuotojo langą, tada nukentėjusysis paklausė, ar jie jį persekioja, ir smogė A. P. į veidą, po suduoto smūgio K. K. pradėjo bėgti, o E. P. išsigando, šoko iš automobilio ir pradėjo vytis K. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. P. kartą ranka sudavė K. K. į galvą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje), tačiau spręsdamas dėl šios nusikalstamos veikos nepagrįstai inkriminavo bendrininkavimą A. P. su E. P. (dėl šių aplinkybių šiame procesiniame sprendime bus pasisakoma vėliau).

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino nukentėjusiojo K. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, be to, tarp nuteistųjų ir nukentėjusiojo yra susiklostę įtempti santykiai dėl anksčiau tarp jų vykusių teisinių ginčų, todėl skundžiamas nuosprendis yra priimtas remiantis prielaidomis. Su šiais argumentais negalima sutikti. Išanalizavusi nukentėjusiojo K. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie 2023 m. balandžio 24 d. įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 9–10), 2023 m. balandžio 24 d. K. K. liudytojo apklausoje ir 2024 m. balandžio 26 d. papildomoje liudytojo apklausoje (t. 1, b. l. 2, 31–33) nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusiojo parodymai apie 2023 m. balandžio 24 d. įvykio aplinkybes viso baudžiamojo proceso metu nesikeitė, juos patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jų patikimumu abejoti nėra pagrindo. Nukentėjusysis nuosekliai parodė, kad įvykio dieną A. P. automobiliu jį sekė iki (Duomenys neskelbtini) miesto turgavietės. Jam privažiavus, o nukentėjusiajam priėjus prie A. P. vairuojamo automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo langas buvo visiškai atidarytas, ir paklausus, ar jis nori kažką pasakyti, nes jį kurį laiką sekė, A. P., sėdėdamas automobilyje, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, dėl to nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš aptariamą įvykį buvo (Duomenys neskelbtini) turguje kartu su K. K. ir matė, jog nukentėjusįjį persekiojo automobilis, kuriame sėdėjo vyras ir moteris (A. P. ir E. P.), kurie vėliau pastatė automobilį ir stebėjo K. K.. Liudytojas nematė tarp jų kilusio konflikto, tačiau po konflikto K. K. jam papasakojo, kad nurodyti asmenys jį užpuolė, rodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad jis buvo užpultas (t. 3, b. l. 12–13). Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į policiją, o nuteistieji į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, K. K. parodymus apie tai, kad A. P. jam ranka sudavė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą patvirtina ir objektyvus įrodymas – 2023 m. balandžio 24 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota netrukus po įvykio atlikta K. K. kūno apžiūra. Minėtame protokole, be kita ko, nurodyta, jog „apžiūrint kairiąją veido pusę, kur buvo suduotas smūgis, įžvelgiamas odos paraudimas“, taip pat yra pateiktos K. K. veido fotonuotraukos (t. 1, b. l. 55–60). 2023 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo K. K. pateiktas 2023 m. balandžio 24 d. įvykio metu jo darytas vaizdo įrašas, kuriame nors ir nėra užfiksuotas A. P. smūgis nukentėjusiajam į veidą, tačiau yra užfiksuota turgavietėje einanti moteris ilgais tamsiais plaukais (E. P.), kuri rankoje nešasi sulankstomą metalinę kėdę, po to ją perduoda paskui ją einančiam vyriškiui, kuris ją pastato ant žemės, vėliau moteris ne kartą smūgiuoja filmuojančiam K. K., nematyti, kur pataiko ir ar pataiko, tada moterį už rankos nusiveda tamsiai apsirengęs vyriškis (A. P.), jie įsėda į greta stovintį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84–85). Teisėjų kolegija nenustatė jokių apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiojo K. K. parodymų prieštaringumo, jie neprieštarauja bylos medžiagai, o vien tarp nukentėjusiojo ir nuteistųjų anksčiau (prieš aptariamą įvykį) susiklostę įtempti santykiai savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu šioje byloje.

21. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis A. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, o konfliktą pirmas pradėjo ir nuteistajam smūgiavo nukentėjusysis K. K., taip pat yra nepagrįsti.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-124-719/2022)???.

23. Byloje surinktų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, jog įvykio metu K. K. būtų kėsinęsis pažeisti ar pažeidęs BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodytas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Iš bylos medžiagos matyti, jog būtent A. P. su E. P. pirmi inicijavo šioje byloje aptariamą 2023 m. balandžio 24 d. konfliktą automobiliu sekdami nukentėjusįjį K. K., jį stebėdami, gerai žinodami, kad jų tarpusavio santykiai yra įtempti. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos įrodymų visuma patvirtina, jog 2023 m. balandžio 24 d. įvykio metu pirmasis fizinį smurtą pavartojo A. P., nukentėjusysis iki tol jokių fizinių veiksmų neatliko, tik priėjo prie A. P. pastatyto automobilio vairuotojo durelių pasidomėti, kodėl yra sekamas, tada jam buvo ranka smogta į veidą. Tai, kad K. K. veiksmai priėjus prie automobilio vairuotojo A. P., įkišus galvą per atidarytą automobilio langą, laikytini „pakankamai intensyviais“, yra tik subjektyvi apelianto susiklosčiusios situacijos interpretacija, juo labiau šios aplinkybės negali pateisinti fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį, kuris turėjo teisę pasiteirauti, kodėl yra sekamas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo A. P. neteisėtų veiksmų vertinti kaip atliktų būtinosios ginties sąlygomis.

24. Darytina išvada, jog A. P. pateiktas kaltinimas jame nurodytu laiku ir vietoje 2023 m. balandžio 24 d. naudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. K. – automobilyje, stovėjusiame prie turgavietės (Duomenys neskelbtini), sudavus kartą ranka K. K. į galvą ir taip sukėlus jam fizinį skausmą, yra pagrįstas.

25. Vis dėlto, kaip jau minėta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. P. veikė bendrininkų grupe kartu su E. P. ir jį patraukė baudžiamojon atsakomybėn ne tik už jo paties įvykdytą smurtinį veiksmą vieną kartą ranka smogiant K. K. į veidą ir sukeliant jam fizinį skausmą, bet ir už E. P. įvykdytus smurtinius veiksmus (už tai, jog E. P. vijosi nukentėjusįjį, du kartus į jį metė metalinę kėdę ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą). Pažymėtina, jog nuteistoji E. P. visiškai pripažįsta visus jai pateiktame kaltinime pagal BK 140 straipsnio 1 dalį inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, dėl to jokio ginčo šioje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau apeliantas pagrįstai nurodo, kad nuosprendyje nėra pateikta jokių argumentų, pagrįstų baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, patvirtinančių nuteistųjų veikos bendrumą, susitarimą kartu vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį tiek sėdint automobilyje, tiek iš jo išlipus, jį vytis, tokio susitarimo egzistavimo nepatvirtina ir jų konkliudentiniai veiksmai, kurių dalis yra objektyviai užfiksuota baudžiamosios bylos medžiagoje. Darytina išvada, jog neatskleidžiant jokių bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo BK 24 ir 25 straipsniuose numatytą nuteistųjų bendrininkavimą padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu 2023 m. balandžio 24 d. tarp nuteistojo A. P. ir K. K. kilęs konfliktas, kurio metu sėdėdamas automobilyje A. P. vieną kartą trenkė K. K. į galvą ir sukėlė jam fizinį skausmą, turėjo įtakos ir E. P. agresyviai reakcijai, nes bylos medžiaga patvirtina, kad iš karto po to ji išlipo iš automobilio, nusivijo K. K. ir į jį du kartus metė metalinę kėdę, padarydama jam sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie yra nustatyti byloje esančioje 2023 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (Duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70). Kaip jau minėta, E. P. visiškai pripažino tokius savo atliktus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Tuo metu A. P. taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo link turgaus, kuriame tuo metu jau buvo tarpusavyje konfliktuojantys E. P. bei K. K.. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog A. P. po suduoto smūgio nukentėjusiajam būtų raginęs sutuoktinę vytis nukentėjusįjį (ar kartu su ja jį vijęsis), skatinęs prieš jį vartoti fizinį smurtą, dėl kurio jam buvo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai. Pažymėtina, kad anksčiau aptartas byloje esantis objektyvus įrodymas (paties K. K. darytas vaizdo įrašas), patvirtina, jog išlipęs iš automobilio ir atėjęs į turgų A. P. kaip tik dėjo pastangas gesinti konfliktui – paėmė iš E. P. rankų kėdę, pastatė ją ant žemės, po to paėmė nuteistąją už rankos ir išvedė iš turgaus teritorijos, tada jie kartu įsėdo į automobilį, konfliktas toliau nebesitęsė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji A. P. ir E. P. bendrininkavimo prieš K. K. padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką požymiai.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš įrodytomis pripažintų nuteistiesiems A. P. ir E. P. inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinama aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad pašalinus šią aplinkybę nei nuteistojo A. P., nei nuteistosios E. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimas nesikeičia, nurodytos aplinkybės pašalinimas jų teisinės padėties neapsunkina.

28. Kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje buvo gauta informacija, patvirtinanti, kad nuteistasis A. P. mirė (Duomenys neskelbtini) BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam. BPK 327 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 – 9 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad A. P. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo iš esmės pagrįstas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikinama ir baudžiamoji byla A. P. nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Nors gynėjo apeliaciniame skunde pasisakoma ir dėl A. P. paskirtos bausmės pagrįstumo, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis mirė, minėti apeliacinio skundo argumentai nebėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtu klausimu nepasisako.

29. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu iš E. P. pateikto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pašalinta aplinkybė, jog šią nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupe, darytina išvada, jog individualizuodamas bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupe ir tai pripažinti jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo E. P. panaikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

30. Pažymėtina, kad keičiant skundžiamo nuosprendžio dalį (šalinant E. P. nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę), E. P. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė su įpareigojimu neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas nuteistosios E. P. padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat kitas apylinkės teismo išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta švelniausios rūšies BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: A. P. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį iš apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašant nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pašalinant aplinkybę, kad šią veiką jis padarė bendrininkų grupe su E. P..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį iš apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių aprašant nuteistosios E. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pašalinant aplinkybę, kad šią veiką ji padarė bendrininkų grupe su A. P..

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies baudžiamąją bylą nutraukti A. P. mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Panaikinti E. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.