Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. P. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo A. P. skundas dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam A. P. buvo paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo apeliacinės instancijos teismui argumentai

4. Kaltinamasis A. P. skundu Klaipėdos apygardos teismui nurodo, jog nesutinka su paskirta bauda, prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartimi paskirtą baudą arba ją sumažinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis geranoriškai dėjo pastangas, siekdamas informuoti pirmosios instancijos teismą apie jam iškilusias technines kliūtis, 2024 m. birželio 20 d. bandant prisijungti prie vykusio nuotolinio posėdžio. Ne kaltinamojo vengimas, siekis vilkinti bylos nagrinėjimą lėmė tai, kad jis posėdyje nedalyvavo, o objektyvios priežastys, t. y. techninės kliūtys, jungiantis prie teisiamojo posėdžio nuotoliniu būdu. Kaltinamasis norėjo ir siekė dalyvauti teisiamajame posėdyje, skambino teisėjos sekretorei, norėdamas pranešti, kad prisijungti nepavyksta, o ne pasyviai veikė, tiesiog ignoruodamas gautą teismo šaukimą. Pažymėtina, kad ir kitai kaltinamajai E. P. nepavyko tą dieną prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu.

4.2. Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kaltinamojo pateiktą 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės gydytojo V. Š. išduotą medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, jog A. P. yra nerekomenduojama dalyvauti emocinį stresą keliančiose situacijose, taip pat ir teisminiuose procesuose, dėl psichinės būklės pablogėjimo. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, turi tik 30 procentų darbingumą, jo turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl baudos paskyrimas nėra teisinga bausmė kaltinamajam.

5. Atsiliepimo į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamojo A. P. skundas netenkintinas.

7. Kaip nurodoma kaltinamojo skunde, 2024 m. birželio 20 d. jam nepavyko prisijungti prie vykusio nuotolinio teismo posėdžio dėl techninių kliūčių, teismo posėdžių jis nevengia ir bylos vilkinti nesiekia. Pažymėtina, kad kaltinamojo A. P. 2024 m. liepos 17 d. skunde, pateiktame Klaipėdos apygardos teismui, nėra jokių naujų argumentų, kurių jis nebūtų išdėstęs savo ankstesniame skunde dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutarties. Akivaizdu, jog kaltinamasis skundą Klaipėdos apygardos teismui pateikė, formaliai pasinaudodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe bylos nagrinėjimo teisme dalyviams apskųsti žemesniųjų teismų priimtas nutartis, tačiau jokių argumentuotų motyvų, įrodančių, kad bauda už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, į kuriuos nebūtų atsakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2024 m. liepos 16 d. nutartyje, nepateikė.

8. Pagal BPK 163 straipsnį kaltinamasis bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam bauda buvo skirta už neatvykimą į 2024 m. birželio 20 d. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties. Kaip žinia, į teisiamąjį posėdį yra privalu atvykti visiems kviečiamiems proceso dalyviams, taip pat ir kaltinamiesiems. Neatvykimas į teisiamąjį posėdį gali būti pateisinamas tik svarbiomis priežastimis, kurios nurodytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

9. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad dėl kaltinamojo A. P. veiksmų turėjo būti atidėtas ne vienas teismo posėdis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis nedalyvavo 2023 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje, nes turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kurį pateikė tik 2023 m. gruodžio 22 d. prie skundo teismui. 2024 m. vasario 28 d. teisiamasis posėdis buvo atidėtas, nes tą dieną A. P. lankėsi pas gydytoją otorinolaringologą dėl neinfekcinio ausies kaušelio pažeidimo ir jam buvo paskirtos planinės reabilitacijos procedūros Kauno klinikose. 2024 m. gegužės 13 d. nedalyvavo teismo posėdyje, nes buvo atliekama planinė ausies kaušelio operacija Kauno klinikose. Pažymėtina, kad paminėtais atvejais teismui nebuvo pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a pažymos. Nagrinėjamais atvejais teismui pateikti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, ambulatorinio apsilankymo aprašymai, medicininių dokumentų siuntimai, išrašai niekaip nepatvirtina, kad A. P. buvo tokios būklės, kad 2023 m. gruodžio 14 d., 2024 m. vasario 28 d., gegužės 13 d. negalėjo atvykti į teisiamuosius posėdžius dėl ligos. Dar daugiau, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuolat su teismo posėdžiais sutampantys vizitai pas gydytojus, procedūros sudaro pagrindą įtarti, jog kaltinamasis vengia atvykti į teisiamuosius posėdžius ir tokiu būdu vilkina teisminį procesą.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2024 m. gegužės 21 d. buvo išsiųstas šaukimas kaltinamajam A. P. 2024 m. birželio 20 d. 9.30 val. atvykti į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų posėdį. Tą pačią dieną gautas A. P. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad dėl sveikatos būklės norėtų teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. 2024 m. birželio 19 d. E. P. išsiųsta prisijungimo prie programos „Zoom“ nuoroda, leidžianti jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. 2024 m. birželio 20 d. 10.19 val. iš E. P. gautas elektroninis laiškas, kuriame jis teigia, kad nepavyksta prisijungti prie programos „Zoom“, nesugeba to padaryti pats, bandys pasikviesti meistrą, kuris padėtų jam prisijungti prie minėtos programos.

11. Pažymėtina, kad kaltinamasis nebuvo verčiamas jungtis ir dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, pats A. P. paprašė teismo jam sudaryti galimybę nevykti į teismo posėdį, tačiau akivaizdu, kad iš anksto neišsiaiškino, kaip reikia naudotis programa „Zoom“, ir, remiantis prie skundo pateikta mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotrauka, likus 6 minutėms iki numatyto teismo posėdžio pradžios bandė susisiekti su teismo darbuotoja. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo atsakingai ir sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju skunde nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 37 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neįrodo priežasties, nepriklausiusios nuo kaltinamojo valios, sutrukdžiusios dalyvauti teisiamajame posėdyje, į kurį jis, nepavykus iš anksto prisijungti programa „Zoom“, galėjo atvykti ir dalyvauti gyvai. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog nepakanka vien tik deklaratyviai nurodyti, kad į teismo posėdį nepavyko prisijungti nuotoliniu būdu dėl techninių kliūčių. Nedalyvavimo priežastis turi būti pagrindžiama abejonių nekeliančiais duomenimis, tačiau jie teismui pateikti nebuvo.

11. Kaltinamasis skunde formuluoja ir alternatyvų prašymą – sumažinti paskirtos baudos dydį. Prašymą argumentuoja ne itin gera finansine padėtimi bei prasta sveikata, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių sudėtingą finansinę padėtį, prie skundo nepateikė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (10 MGL), kuris gerokai mažesnis nei įstatymo (BPK 163 straipsnio 1 dalis) numatytas vidurkis, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nustatytas baudos dydis yra neproporcingas ar prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

12. Taigi aplinkybė, kad kaltinamojo A. P. neatvykimas į teisiamąjį posėdį buvo nevienkartinis, ir aplinkybė, kad jis nesant svarbios priežasties nedalyvavo teismo posėdyje, nors tokią pareigą turėjo, leidžia spręsti, kad, vadovaujantis BPK 163 straipsnio nuostatomis, procesinė prievartos priemonė – bauda paskirta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.