Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžtį. Atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl, vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą, atsakovė yra nemoki.

8.2. Visas atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas antstolio. Jeigu atsakovė turi turto, tačiau jis yra nelikvidus arba jo realizuojamas rinkoje yra suvaržytas ar apsunkintas, taip pat gali būti konstatuojamas nemokumas. Dėl to atsakovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

8.3. Nors atsakovė teigia, kad nėra nutraukusi komercinės veiklos, ji neužtikrina pajamų srauto, kuris būtų pakankamas finansiniams įsipareigojimams tinkamai vykdyti. Tolesnis atsakovės egzistavimas rinkoje pažeidžia sąžiningai savo mokestines prievoles vykdančių subjektų interesus, atsakovei sukuria neteisėtą konkurencinį pranašumą ir paneigia mokesčių visuotinio privalomumo principą. Vien formali, jokio finansinio stabilumo neužtikrinanti, atsakovės veikla kitų rinkos dalyvių sąskaita negali būti pripažįstama atsakovės mokumo įrodymu ir negali būti tęsiama. Visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad atsakovė nėra pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui, ir nėra pagrindo manyti, jog ateityje mokestinė nepriemoka mažės, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovei, atitinka visuomenės ir kitų verslo subjektų interesus. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

8.4. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdys ūkinę komercinę veiklą ir gaus iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies būtų dengiamos skolos, arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Taigi tai nepaneigia atsakovei konstatuotos sunkios finansinės būklės ir nesuponuoja jos galimo teigiamo pokyčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „ECORNUS“ iškelta bankroto byla. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

12. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

13. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: pagal atsakovės 2023 m. balansą bendrovė turėjo turto iš viso už 3 602 898 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 2 444 577 Eur; VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau visas turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas antstolio; pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas; SODROS duomenimis, bendrovėje nuo 2022 m. kovo 3 d nėra darbuotojų, atsakovės skola SODRAI – 44,78 Eur; atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, tikėtina, kad realiai nevykdo veiklos, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su VMI prie FM; nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – nėra duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti prievoles ateityje.

17. Apeliantė (atsakovė) UAB „ECORNUS“ atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė yra nemoki. Anot apeliantės, ji turi pakankamai turto VMI prie FM įsipareigojimams padengti. Ji derasi su kitu ūkio subjektu dėl tolesnės komercinės veiklos vykdymo, derybos yra pažengusios, tačiau dar neužbaigtos, todėl atsakovė negali pateikti šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų.

18. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga, be to, atsakovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

19. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią proceso normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

20. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių nemokumo procese taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

21. Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo, t. y. kad atsakovė yra nemoki, nes atsakovė negali laiku įvykdyti (sistemiškai nevykdo) turtinių prievolių savo kreditoriams; nėra duomenų apie atsakovės perspektyvas atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; įregistruoti nekilnojamojo turto areštai, nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka; VMI prie FM vykdytas priverstinis išieškojimas nebuvo sėkmingas.

22. Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausiai turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, be to, remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.

23. Iš atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso duomenų matyti, kad 2019 m. atsakovė turėjo iš viso 1 432 087 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 513 156 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2019 m. patyrė 213 847 Eur dydžio nuostolį. Iš atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. (metinio) balanso matyti, kad 2020 m. atsakovė turėjo iš viso 864 758 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 232 918 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2020 m. patyrė 287 091 Eur dydžio nuostolį. Iš 2022 m. gruodžio 31 d. (imtinai) balanso matyti, kad 2022 m. atsakovė turėjo iš viso 521 983 Eur turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 436 133 Eur. Pagal 2023 m. kovo 13 d. balansą (trijų mėnesių) atsakovė turėjo iš viso 3 602 898 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 2 444 577 Eur. Aptarti atsakovės balansų duomenys patvirtina, kad atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi jau nuo 2019 m.

24. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad negali laiku atsiskaityti su kreditoriais, pripažino turinti finansinių sunkumų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tai sudaro pagrindą iškelti atsakovei bankroto bylą. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, kurį realizavusi galėtų padengti įsipareigojimus VMI prie FM, tačiau šių savo teiginių ji nepagrindžia objektyviais duomenimis. Iš VĮ Registrų centro 2023 m. balandžio 24 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovei priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams (pastatui – gamybiniam korpusui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – smulkių serijų cechui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – balionų saugyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui – vandentiekio bokštui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – buitinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamajai patalpai – gamybinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra taikomas turto areštas (2023 m. vasario 24 d. Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)), apribota disponavimo teisė (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota hipoteka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, kad yra organizuojamas kurio nors iš nurodytų nekilnojamųjų daiktų pardavimas, kokią sumą planuojama gauti ir kokia dalis atsakovei liktų atsiskaityti su pareiškėja VMI prie FM bei kitais atsakovės kreditoriais. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie jos galimybes parduoti suvaržytą nekilnojamąjį turtą, iš gautų pajamų padengti įsipareigojimus VMI prie FM, nepatvirtina nei nekilnojamojo turto faktinio pardavimo, nei jo pardavimo kainos, nei potencialių pirkėjų buvimo fakto, taip pat to, kokiomis dalimis būtų atsiskaitoma su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

25. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš atsakovės pateikto 2023 m. kovo 13 d. kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų iš viso 42 kreditoriams, iš jų didžiausi: UAB „4K PLUS Enterprise LTD“ – 2 067 878,22 Eur, UAB „Belvista“ – 226 080,73 Eur, VMI prie FM – 60 955,67 Eur ir UAB „Argentina“ – 58 011,73 Eur. Iš pareiškėjos VMI prie FM pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad atsakovė su kreditore VMI prie FM negali atsiskaityti nuo 2022 m. gruodžio 8 d. VMI prie FM duomenimis, atsakovės skola valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 61 000,45 Eur (60 955,67 Eur VMI prie FM + 44,78 Eur VSDFV). Turto areštų aktų ir Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, atsakovės turtui taikomi areštai, be to, nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovės yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje. Byloje nėra duomenų, kad išieškojimas įvykdytas (bent jau iš dalies), taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi skolą VMI prie FM, iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą. Iš atsakovės į bylą pateikto 2023 m. kovo 13 d. debitorių sąrašo matyti, kad UAB „Verslo aikštelė“ atsakovei turi 133 406,57 Eur skolą, UAB „Grako statyba“ – 166,96 Eur, UAB „Lestita“ – 90,33 Eur. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad siekia išsiieškoti nurodytų ūkio subjektų skolas atsakovei.

26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vėluoja atsiskaityti su VMI prie FM dėl vykstančių teisminių ginčų (servituto nustatymo). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022 pagal ieškovės UAB „ECORNUS“ ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ dėl servituto nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą dėl ginčo esmės paliko nepakeistą. Civilinės bylos Nr. 2-21-1154/2022 duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei UAB „Linksmas“ atlikti negyvenamojoje patalpoje – gamybos patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bet kokius statybos darbus, kuriais būtų panaikinamas, rekonstruojamas ar bet kaip kitaip pertvarkomas pravažiavimas tarp negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei UAB „ECORNUS“ priklausančio pastato – smulkiųjų serijų cecho, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ši nutartis panaikinta 2023 m. sausio 12 d. Apeliantė nepagrindžia, kaip ši civilinė byla susijusi su jos negalėjimu atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „ECORNUS“ nuo 2022 m. kovo 4 d. yra praradusi gyvybingumą, nes neturi darbuotojų ūkinei komercinei veiklai vykdyti (tęsti). Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji derasi su kitu ūkio subjektu dėl veiklos partnerystės, tačiau šiems savo teiginiams nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog UAB „ECORNUS“ veiklos tęstinumas (po 2022 m. kovo 4 d. darbuotojų atleidimo iki šiol) yra užtikrintas, kokiu būdu tai padaryta, t. y. nepateikta įrodymų atskirajame skunde nurodytiems teiginiams apie veiklos tęstinumą pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

28. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė generuoja pajamas ir per protingą laikotarpį ateityje sukaups lėšų, kurios būtų pakankamos padengti VMI prie FM ir visiems kitiems kreditoriams susidariusias skolas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su VMI prie FM neatsiskaitytų dėl kitų, o ne finansinės būklės nulemtų, priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų šios nutarties priėmimo dieną suponuojančių pagrindą tikėti, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovė galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti savo mokumą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas atsakovės nemokumui konstatuoti – negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

30. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl UAB „ECORNUS“ nemokumo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.