Tauragės apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovų A. B., A. S., K. S., L. B. atstovui advokatui Vytautui Skulščiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., A. S., K. S. ir L. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. S., antstoliai V. K., K. K. bei atsakovės I. J. priešieškinį ieškovams A. B., L. B., K. S., A. S. dėl kompensacijos už bendrojo turto išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu (procesinio dokumento Nr. DOK-11454) prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą priklausantį ieškovams (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės):

1.2. 77/400 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),

1.3. 7/12 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),

atsakovės I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe, priteisiant iš I. J., ieškovams A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), K. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), išmokėti bendrą 13 605,70 Eur kompensaciją, paskirstant ją proporcingai kiekvieno ieškovo turimai turto daliai:

a) A. B. išmokėti 5 666,67 Eur sumą už 1/3 dalį buto; 108,02 Eur sumą už 11/100 dalių ūkio patalpos; 2 000 Eur sumą už 1/3 dalį patalpų. Iš viso 7 774,69 Eur;

b) L. B. išmokėti 1 416,67 Eur sumą už 1/12 dalį buto; 27 Eur sumą už 11/400 dalių ūkio patalpos; 500 Eur sumą už 1/12 dalį patalpų. Iš viso 1 943,67 Eur;

c) K. S. išmokėti 1 416,67 Eur sumą už 1/12 dalį buto; 27 Eur sumą už 11/400 dalių ūkio patalpos; 500 Eur sumą už 1/12 dalį patalpų. Iš viso 1 943,67 Eur;

d) A. S. išmokėti 1 416,67 Eur sumą už 1/12 dalį buto; 27 Eur sumą už 11/400 dalių ūkio patalpos; 500 Eur sumą už 1/12 dalį patalpų. Iš viso 1 943,67 Eur.

Kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Nesant galimybės patenkinti pirmojo reikalavimo, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą:

2.1. kiekvienam iš ieškovų priteisti po 1/12 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2.2. kiekvienam iš ieškovų priteisti po 11/400 dalių ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

2.3. kiekvienam iš ieškovų priteisti po 1/12 dalį ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),

pripažįstant šį turtą ieškovų A. B., L. B., K. S., A. S. asmenine nuosavybe, priteisiant iš ieškovų atsakovei I. J. išmokėti 7 774,69 Eur dydžio kompensaciją už jos turto dalį (iš kiekvieno po 1 943,67 Eur).

3. Priteisti iš atsakovės I. J., ieškovams A. B., L. B., K. S., A. S. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai – neįmanoma. Turtas yra 2 kambarių butas ir dvi negyvenamos patalpos, o tai lemia, kad jį padalinti į 6 dalis, kuriomis galėtų naudotis kiekvienas bendraturtis yra neracionalu ir nepraktiška. Šias aplinkybes ieškovai paaiškino atsakovei, tačiau ji nebuvo nusiteikusi bendradarbiauti ir ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo. Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į įtemptus ieškovų ir atsakovės santykius, siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, galima daryti išvadą, kad vienintelis racionalus turto padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitiems bendraturčiams priteisiant piniginę kompensaciją už jiems nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Šiuo metu turtu naudojasi atsakovė, o tai rodo, jog atsakovė nėra suinteresuota parduoti turtą ir turi didesnį poreikį išlaikyti turtą natūra. Tuo remiantis, ieškovai yra pasirengę perleisti savo turimas turto dalis atsakovei už visas šalis tenkinančią kompensacijos sumą. Tuo pačiu ieškovai patvirtina, kad yra pasirengę išpirkti iš atsakovės jos turimą turto dalį už turto vertinimuose nustatytas vertes (proporcingai atsakovės turimai turto daliai). Nagrinėjamu atveju atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašo taikyti ieškovai, todėl akivaizdu, jog jie sutinka gauti kompensaciją. Be to, atsakovė, kaip turto bendraturtė, turi esminį interesą naudotis daiktu, nes jame (bute) nuolat gyvena. Esant šioms aplinkybėms bei siekiant tarp bendraturčių panaikinti konfliktų kilimo riziką dėl naudojimosi turtu, yra pagrindas taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant turtą atsakovei, o ieškovams piniginę kompensaciją. Ieškovai duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas ir turimą kitą turtą, neturi. Kadangi atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, nurodo, jog nesant galimybės taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant turtą atsakovei, o ieškovams piniginę kompensaciją, ieškovai neprieštarauja, jog ieškovams būtų priteisiamas turtas, o atsakovei piniginė kompensacija.

Dalis turto yra įvertinta 2023-09-28 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, parengtomis vertintojo G. T. Butas buvo įvertintas 17 000 Eur ((duomenys neskelbtini)), o patalpos – 6 000 Eur ((duomenys neskelbtini)). Kita turto dalis – patalpa yra menkavertė, todėl mano jog netikslinga daryti šio turto vertinimą, o racionaliau būtų remtis 2023-11-04 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kurio pagrindu minėto turto vidutinė rinkos vertė yra 982 Eur. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovams turėtų būti išmokėta 13 605,70 Eur kompensacija: 9 916,67 Eur suma už 7/12 dalis buto; 189,03 Eur suma už 77/400 dalis ūkio patalpos; 3 500 Eur suma už 7/12 dalis patalpos. Mano, kad nurodytas išmokėtinos kompensacijos dydis yra protingas ir atitinkantis realią turto vertę. Remiantis ta pačia metodika, nesant galimybės atsakovei sumokėti prašomos kompensacijos už turtą ieškovams, ieškovai I. J. turėtų sumokėti 5 666,67 Eur sumą už 1/3 dalį buto; 108,02 Eur sumą už 11/100 dalių ūkio patalpos; 2 000 Eur sumą už 1/3 dalį patalpos. Iš viso 7 774,69 Eur.

Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, su priešieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko su ta dalimi, kur išlaidos yra pagrįstos įrodymais. Paaiškino, kad ginčas šioje byloje kyla tik dėl objektų verčių. Ieškovai, atsakovė ir trečiasis asmuo paveldėjo turtą. Atsakovė I. J. yra užėmusi turtą ir visiškai nederina bendraturčių tarpusavio interesų, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ji bendraturčius ignoruoja. Viso atsidalinimo procese atsakovė neteikė jokių vertinimų. Kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, patvirtinančius turto vertę, veiksmus, kurių ėmėsi ieškovai. Su trečiuoju asmeniu M. S. jokių ginčų nėra. Jis nenorėjo prisijungti prie bendraieškovių statuso, jis nereiškia jokių pretenzijų, jam tinka bet kuris variantas. Mano, jog atsakovė turėjo veikti aktyviau. Bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovai, iš esmės susidarė dėl atsakovės pasyvumo. Atsakovė pateikė priešieškinį, kai galėjo tartis. Priešieškinio pateikimas – bylos vilkinimas. Jei teismas nustatytų, kad atsakovė nėra pajėgi sumokėti kompensacijų ieškovams, ieškovai su malonumu priimtų turtą. Ieškovai sutinka atsakovei sumokėti daugiau. Prašo patenkinti ieškinio 1-ąjį reikalavimą, nesant galimybės jo patenkinti, patenkinti 2-ąjį alternatyvų reikalavimą ir iš atsakovės I. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktos iki paskutinio posėdžio pradžios. Ginčas vyksta dėl trijų nekilnojamo turto objektų: negyvenamosios patapos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); bei negyvenamosios patapos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos objektus prašo atidalinti, nes juos faktiškai, be ieškovų sutikimo, užėmė atsakovė, jais naudojasi viena, ieškovai jokios naudos negauna. Prašo juos visus atidalinti priteisiant jų dalį atsakovei arba pripažinti atsakovės dalį ieškovų turtu, atsakovei priteisiant kompensaciją. 2023 m. buvo atliktas turto vertinimas. Atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl turto pasidalijimo, kurioje buvo teiktas ne vienas pasiūlymas. Atsakovės nei vienas siūlymas netenkino. Buvo padaryti turto vertinimai. Dėl ūkio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įvertinimo, prašo teismo vadovautis ieškinio priedu Nr. 8, kuriame nurodyta pastato vertė 6 000 Eur, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo – priedu Nr. 7, jo vertė 17 000 Eur. Jei teismas priteistų kompensaciją atsakovei, ji turėtų būti skaičiuojama iš minėtų verčių (6 000 Eur +17 000 Eur), sumokama per vieną mėnesį. Ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), įvertinta 982 Eur. Negali patvirtinti ar ieškovams buvo pranešta apie UAB „Mano Būstas Vakarai“ išlaidas.

Atsakovės atstovas priešieškinį palaikė ir prašė ieškovams priteisti kompensacijas, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytas turto vertinimo kainas. Paaiškino, kad savininkai privalo apmokėti turto išlaikymo išlaidas. Ieškovai nesinaudojo ginčo turtu, tačiau pareigą rūpintis tuo turtu turėjo vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovų patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai.

Bylos rašytine medžiaga, šalių atstovų, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad 2023-10-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovams A. B., L. B., K. S., A. S., atsakovei I. J. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (toliau ir – trečiasis asmuo) M. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 33/100 dalys ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams A. S., K. S., L. B. ir trečiajam asmeniui M. S. nuosavybės teise priklauso po 1/12 dalį, o ieškovei A. B. ir atsakovei I. J. po 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad ieškovams A. S., K. S., L. B. ir trečiajam asmeniui M. S. nuosavybės teise priklauso po 11/400 dalių , o ieškovei A. B. ir atsakovei I. J. po 11/100 dalių negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

2023-12-08 ieškovai raštu su pretenzija/pasiūlymu dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto pasidalijimo kreipėsi į atsakovę, pateikdami įvairius taikaus turto padalijimo, išpirkimo ir mainų variantus.

2023-12-19 ieškovė, atsakydama į ieškovų pateiktą pretenziją/pasiūlymą, nurodė, jog nesutinka su pasiūlyme išdėstytais reikalavimais ir pageidauja, kad ginčas būtų sprendžiamas teismine tvarka.

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti susirašinėjimai apie ginčo turtą tarp vienos iš ieškovių ir atsakovės, iš kurių matyti, kad jų tarpusavio santykiai konfliktiški.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, ieškovo K. S. ir trečiojo asmens M. S. nuosavybės teise valdoma 1/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11/400 dalių negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotos apribojant disponavimo nurodytu turtu teisę.

Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kaip buvo minėta aukščiau, ieškovai patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu prašo ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą (7/12 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 77/400 dalis ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/12 dalis ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pripažinti (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės) atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovės ieškovams bendrą 13 605,70 Eur kompensaciją, paskirstant ją proporcingai kiekvieno ieškovo turimai turto daliai ir ją išmokant per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesant galimybės patenkinti pirmojo reikalavimo, antruoju reikalavimu ieškovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą kiekvienam iš ieškovų priteisinat po 1/12 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11/400 dalių ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/12 dalį ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant minėtą turtą ieškovų asmenine nuosavybe, priteisiant iš ieškovų atsakovei 7 774,69 Eur dydžio kompensaciją už jos turto dalį (iš kiekvieno po 1 943,67 Eur).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovai, tiek atsakovė sutinka su nekilnojamojo turto atidalijimu. Ginčo iš esmės nėra ir dėl atidalijimo būdo, tai yra atsakovė sutinka su patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu, kuriuo prašoma ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą pripažinti (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės) atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovės ieškovams kompensaciją, paskirstant ją proporcingai kiekvieno ieškovo turimai turto daliai. Ieškovė nurodė, kad ji slaugė mamą, ją palaidojo ir po mamos mirties ji liko gyventi jos bute (duomenys neskelbtini), naudojosi kitomis patalpomis. Minėtame bute gyvena iki šiol, todėl nenori, jog ieškovams būtų priteista jos nekilnojamojo turto dalis ir, kad ieškovai jai sumokėtų kompensaciją. Sutinka, jog turtas būtų atidalintas, tai yra ieškovams priklausančios turto dalys būtų pripažintos jos asmenine nuosavybe ir sutinka jiems sumokėti kompensaciją per vieną mėnesį. Ieškovų atstovas minėtus objektus prašo atidalinti, nes juos faktiškai, be ieškovų sutikimo, užėmė atsakovė, jais naudojasi viena, ieškovai jokios naudos negauna. Nurodo, kad turtas yra dviejų kambarių butas ir dvi negyvenamos patalpos, o tai lemia, kad jį padalinti į šešias dalis, kuriomis galėtų naudotis kiekvienas bendraturtis yra neracionalu ir nepraktiška.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Įvertinus tai, kad tarp šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir jo būdo, nekyla bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad, kaip nurodė pati atsakovė, atidalijimo atveju turi realias finansines galimybes per vieną mėnesį sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją, o dviejų kambarių buto ir dviejų negyvenamųjų patalpų padalijimo į šešias dalis, kuriomis galėtų naudotis kiekvienas bendraturtis, būdas laikytinas neracionaliu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nekilnojamojo turto atidalijimas atsakovei iš ieškovų priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o iš atsakovės priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas.

Dėl turto rinkos vertės nustatymo ir priteistinos kompensacijos dydžio

Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant atsakovei ieškovų naudai kompensaciją pinigais, spręstinas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio.

Kaip minėta, šioje byloje ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo nekilo, ginčas tarp šalių kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išmokant piniginę kompensaciją, dydžio. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo (-ų) reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Patikslintame ieškinyje ieškovai nekilnojamojo turto, tai yra buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertes grindė nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-06 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad vertinamo turto: negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (vertės nustatymo diena – 2023-09-06) yra 6 000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (vertės nustatymo diena – 2023-09-06) yra 17 000 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovų pateiktomis ginčo turto rinkos vertėmis (atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2023-09-06 nustatytos rinkos vertės yra pernelyg didelės), išreiškė prašymą byloje skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Šiam prašymui ieškovai neprieštaravo, todėl teismas, siekiant nustatyti atidalintino nekilnojamojo turto rinkos vertes, 2024-12-03 nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertui R. G. Teismo ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: kokia yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo dieną.

Teismo ekspertas R. G. 2025-03-13 teismui pateikė Turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ekspertizės aktas). Įvertinus ekspertizės akto turinį, matyti, kad ekspertas, nustatydamas nekilnojamojo turto rinkos vertes, taikė lyginamąjį metodą. Pritaikęs minėto turto vertinimo metodą, ekspertas padarė išvadą, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2025-01-20) yra 13 300 Eur, o negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2025-01-20) – 5 200 Eur.

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

Nei ieškovai, nei atsakovė, nei jų atstovai ekspertizės akto ir jame padarytų išvadų pagrįstumo neginčijo, iš esmės abi šalys sutiko su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, tačiau ieškovų atstovas laikėsi pozicijos, kad nekilnojamojo turto rinkos vertėmis turėtų būti laikomos tos vertės, kokios nurodytos nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ 2023-09-06 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, tai yra jei teismas priteistų kompensaciją atsakovei, ji turėtų būti skaičiuojama iš minėtų verčių (6 000 Eur +17 000 Eur), o ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) – 982 Eur, kompensaciją sumokant per vieną mėnesį.

Su šiuo ieškovų atstovo argumentu teismas nesutinka, nes kaip matyti iš ieškovų pateiktos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta 2023-09-06, o kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Be to, minėto nekilnojamojo turto rinkos kaina nustatyta pavedus teismui, ekspertizė atlikta teismo eksperto, kurio kvalifikacija ir patirtimi, o taip pat ir nešališkumu abejoti nėra pagrindo. Kadangi vertė turi būti kaip galima artimesnė bendrosios nuosavybės pasibaigimo momentui, vadinasi, šiuo konkrečiu atveju turi būti laikoma, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 13 300 Eur, o ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 200 Eur.

Dėl ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, ginčo byloje nekyla. Šalys vieningai sutaria, kad minėtas objektas yra menkavertis, todėl netikslinga daryti minėto turto vertinimą. Šalys sutaria, kad minėto turto vertė būtų nustatyta remiantis 2023-11-04 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 982 Eur. Tačiau atsakovė atkreipė dėmesį, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta visos ūkio patalpos rinkos kaina, nors jiems priklauso tik 1/3 dalis ūkio patalpos, todėl minėtos 1/3 dalies ūkio patalpos vertė yra 325 Eur, o ne 982 Eur. Ieškovų atstovas atsakovės nurodytos aplinkybės neginčijo.

Su tokiu atsakovės teiginiu nesutiktina, kadangi, kaip matyti iš ieškovų patikslintu ieškiniu reiškiamo pirmojo reikalavimo, ieškovai prašo priteisti ne 982 Eur kompensaciją, o jų (ieškovų) turtui tenkančią dalį (77/400 dalis procentine išraiška – 19,25%), kurią iš viso sudaro 189,02 Eur (982 Eur × 19,25% ÷ 100%).

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovų patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas atitinka šalių interesus, nepažeidžia bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į pateiktą ekspertizės aktą, nurodytą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos kainas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu – 19 482 Eur (laikytina, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 300 Eur; ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 200 Eur; ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 982 Eur), taip pat atsižvelgdamas į atidalijamo turto bendraturčio dalies dydį (ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 (4/12) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 (44/400) dalių ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 (4/12) dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovams L. B., K. S. ir A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso po: 1/12 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/400 ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, jog atidalijus šalims priklausantį minėtą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovams priteisus kompensaciją už jų nekilnojamojo turto dalis, atitinkamai atsakovė turi išmokėti: ieškovei A. B. 6 274,68 Eur ((4433,33 Eur (13 300 Eur × 1 ÷ 3) kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 (4/12) dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + (1 733,33 Eur (5 200 Eur × 1 ÷ 3) kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 (4/12) dalį ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + (108,02 Eur (982 Eur × 11 ÷ 100) kompensaciją už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 11/100 (44/400) dalių ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) piniginę kompensaciją, o ieškovams L. B., K. S. ir A. S. po 1 568,66 Eur (1 108,33 Eur (13 300 Eur × 1 ÷ 12) kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančią po 1/12 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + ((433,33 Eur (5 200 Eur × 1 ÷ 3) kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančią po 1/12 dalį ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) + (27 Eur (982 Eur × 11 ÷ 400) kompensaciją už jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančios po 11/400 dalių ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos vertes, nurodytas Ekspertizės akte bei 2023-11-04 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, tai yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kainas bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Byloje atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo jos naudai už bendrojo turto išlaikymą iš ieškovės A. B. priteisti 144,26 Eur, o iš ieškovų L. B. K. S. ir A. S. po 36,06 Eur kompensaciją. Iš viso iš ieškovų prašo priteisti 432,79 Eur.

Ieškovų atstovas, atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinio dalį, kuri nėra pagrįstais rašytiniais įrodymais pagrindžiančiais už butą patirtas išlaidas, atmesti.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020).

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ginčo bute gyvena ir su butu susijusius mokesčius daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriui UAB „Mano Būstas Vakarai“ moka ji. Ji 2023-02-28 – 2023-08-31 laikotarpiu minėtai bendrovei sumokėjo ginčo butui priskaičiuotą 432,79 Eur mokesčio sumą už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietvamzdžių ir latakų keitimą bei sniego gaudyklių įrengimą aplink visą namą. Apie šio mokesčio sumokėjimą ir ieškovų pareigą kompensuoti atsakovei jos sumokėtą sumą proporcingai ieškovų nuosavybės teise valdomam turtui nurodytame name, atsakovė buvo atitinkamai informavusi ieškovus 2023 m. spalio mėn., tačiau ieškovai atsakovės patirtų išlaidų už paminėto mokesčio sumokėjimą nekompensavo. Ji padengė išlaidas už visą bendrasavininkų turtą, įskaitant ieškovams priklausančias turto dalis, todėl turi teisę reikalauti iš ieškovų kompensacijos.

Ieškovų atstovas atsiliepime į priešieškinį, nurodė, jog ieškovai sutinka proporcingai prisidėti prie buto išlaikymo ir niekada nereiškė prieštaravimų dėl buto išlaikymui skirtų išlaidų kompensavimo, tačiau pažymi, kad prie priešieškinio nėra pridėti visi dokumentai, pagrindžiantys prašomos kompensuoti sumos susidarymą. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė sumokėjo 432,79 Eur sumą už daugiabučio namo, kuriame yra butas, lietvamzdžių ir latakų keitimą bei sniego gaudyklių įrengimą. Visgi prie priešieškinio pridėtos UAB „Mano Būstas Vakarai“ sąskaitos pagrindžia tik dalį prašomos priteisti sumos: 2023-02-28 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 4,98 Eur; 2023-03-31 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 4,98 Eur; 2023-04-30 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 38,11 Eur; 2023-05-31 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 38,11 Eur; 2023-06-30 sąskaita kurios mokėtina suma yra 70,78 Eur; 2023-07-31 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 70,78 Eur; 2023-08-31 sąskaita, kurios mokėtina suma yra 70,78 Eur. Taigi, bendra mokėtina suma, remiantis prie priešieškinio pridėtomis UAB „Mano Būstas Vakarai“ sąskaitomis, sudaro 298,52 Eur, kas yra žymiai mažiau nei priešieškinyje nurodyta 432,79 Eur suma. Šiuo metu su priešieškiniu pateikti dokumentai pagrindžia tik dalį prašomos priteisti sumos

Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas išlaidas už namą administruojančios UAB „Mano Būstas Vakarai“ suteiktas paslaugas (administravimą, namo techninę priežiūrą, lietvamzdžių ir latakų keitimą, sniego gaudyklių įrengimą aplink visą namą ir kt.) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos UAB Mano Būstas Vakarai išrašytos sąskaitos 4,98 Eur sumai, 4,98 Eur sumai, 38,11 Eur sumai, 38,11 Eur sumai, 70,78 Eur sumai, 70,78 Eur sumai, 70,78 Eur sumai už suteiktas paslaugas. Kad minėtos sumos buvo sumokėtos, patvirtina byloje pridėti apmokėjimų nurodymai. Už kiekvieną atliktą mokėjimą buvo taikomas 0,39 ct aptarnavimo mokestis. Pagal pateiktas sąskaitas iš viso atsakovė sumokėjo 301,25 Eur (5,37 Eur + 5,37 Eur + 38,50 Eur + 38,50 Eur + 71,17 Eur + 71,17 Eur + 71,17 Eur). Taip pat, kaip matyti iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo, UAB „Mano Būstas Vakarai“ 2023-10-04 buvo sumokėta 131,54 Eur (+ 0,39 ct aptarnavimo mokestis). Atsakovė nurodė, kad sąskaitos, išrašytos minėtai sumai, pateikti negali, neišsaugojo, tačiau patvirtino, kad 131,15 Eur buvo apmokėta UAB „Mano Būstas Vakarai“ už bendrovės suteiktas paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į 2023-10-04 mokėjimo nurodyme nurodytus duomenis, tai yra į tai, kad 131,54 Eur (131,15 Eur + 0,39 ct) suma už paslaugas buvo sumokėta UAB „Mano Būstas Vakarai“, atsakovės paaiškinimus bei į tai, kad ieškovai nepaneigė minėtame mokėjimo nurodyme nurodytų duomenų ir, kaip nurodė, niekada nereiškė prieštaravimų dėl buto išlaikymui skirtų išlaidų kompensavimo, atsakovės priešieškinis tenkintinas pilna apimtimi 432,79 Eur sumą įskaitant į ieškovams iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį už jai tenkantį atidalintą nekilnojamąjį turtą.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad patikslinto ieškinio reikalavimas (pirmasis) dėl nekilnojamojo turto atidalijimo tenkinamas, tai yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovams priklausančias 7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 77/400 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 7/12 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 432,79 Eur sumą (už bendrojo turto išlaikymą) įskaičius į ieškovams iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį už jai tenkantį atidalintą nekilnojamąjį turtą, iš atsakovės I. J. priteisiant ieškovams A. B. 6 130,42 Eur (6 274,68 Eur (priteista kompensacija) – 144,26 Eur (bendrojo turto išlaikymas)), L. B., K. S., A. S. po 1 532,66 Eur (1 568,66 Eur (priteista kompensacija) – 36,06 Eur (bendrojo turto išlaikymas)) galutines pinigines kompensacijas (CPK 178, 185 straipsnis, CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismui patenkinus vieną iš ieškovų nurodytų alternatyvių reikalavimų, laikytina, kad iš esmės ieškovų patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, tad iš atsakovės ieškovų naudai turėtų būti priteistos pastarųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieškovės A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 684 Eur (109 Eur žyminis mokestis bei 575 Eur advokato pagalbai apmokėti), o ieškovės L. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 375 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (950 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra, todėl iš atsakovės I. J. ieškovės A. B. naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 684 Eur, o ieškovės L. B. naudai – 375 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2025-09-19 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1 379 Eur (470,83 Eur – advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, 8,17 Eur – advokato patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, 900 Eur – išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis patenkintas visiškai, t. y. atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš ieškovų valstybės naudai turėtų būti priteistina 1 379 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Teismui suteikiama galimybė nesilaikyti nustatytos taisyklės tuo atveju, kai teismas nustato pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tiek ieškovų patikslintas ieškinys (pirmasis reikalavimas), tiek atsakovės priešieškinis tenkinti visiškai, todėl pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles tiek ieškovų, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos visiškai. Tačiau sutiktina su ieškovų atstovo patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tai yra teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėtų atsižvelgti į tai, kad nepaisant ieškovų pastangų situaciją išspręsti taikiai ir atsakovei pasiūlius eilę turto padalijimo, išpirkimo ir mainų variantų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko dėl atsakovės – buvo gautas 2023-12-19 atsakymas į pretenziją, kuriame atsakovė nurodė, kad pageidauja ginčą dėl turto spręsti teismine tvarka ir dėl papildomai susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, kalta tik atsakovė. Atsižvelgiant į atsakovės pasyvų elgesį spręsti ginčą taikiai neteismine tvarka, nors iš esmės teisminio nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu atsakovė sutiko, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį siekiant išspręsti ginčą taikiai, jos procesinį elgesį, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi būti mažintinos.

Apibendrinant teismas sprendžia, iš ieškovų A. B., A. S., K. S. ir A. S. priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo valstybei priteistina po 175 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Už priešieškinį byloje mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis, nuo kurio atsakovė yra atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių atsakovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą.

Byloje susidarė mokėti 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinus visiškai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos dalintinos lygiomis dalimis, t. y. 15,86 Eur ieškovams ir 15,86 Eur atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 Eur) ir žyminis mokestis (23 Eur) turėtų būti paskirstytinos lygiomis dalimis iš ieškovų, t. y. po 9,72 Eur ((15,86 Eur + 23 Eur) ÷ 4)). Kadangi minėtos išlaidos, paskirsčius jas lygiomis dalimis, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra po 9,72 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 183 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovų A. B., L. B., K. S. ir A. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovės I. J. priešieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias:

7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

77/400 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);

7/12 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

ir atsakovei I. J. natūra priteisti ieškovams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias 7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 77/400 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 7/12 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovams, tai yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 130,42 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trisdešimt eurų 42 ct) piniginę kompensaciją, o L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 532,66 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du eurus 66 ct) pinigines kompensacijas, šias kompensacijas sumokant minėtiems ieškovams per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad po atidalijimo 7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 77/400 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 7/12 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), 684 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės L. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės I. J., gim. (duomenys neskelbtini), 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 9,72 Eur (devynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) valstybei.

Priteisti iš ieškovų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.