- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-315-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00863-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- A. B., A. S., K. S., L. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., A. S., K. S. ir L. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. S., antstoliai V. K., K. K., ir pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovams A. B., L. B., K. S., A. S. dėl kompensacijos už bendrojo turto išlaikymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. B., A. S., K. S. ir L. B. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu (2024-04-24 CBP-2678, patikslintu 2024-05-08 DOK-11454) prašė:
1.1 pripažinti nekilnojamąjį turtą priklausantį ieškovams (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės): 7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 77/400 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7/12 dalis ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės I. J. asmenine nuosavybe, priteisiant iš I. J. ieškovams A. B., L. B., K. S. ir A. S., išmokėti bendrą 13 605,70 Eur kompensaciją, paskirstant ją proporcingai kiekvieno ieškovo turimai turto daliai:
1.1.1 A. B. išmokėti 5 666,67 Eur už 1/3 dalį buto, 108,02 Eur už 11/100 dalių ūkio patalpos, 2 000 Eur už 1/3 dalį patalpų; iš viso 7 774,69 Eur;
1.1.2 L. B. išmokėti 1 416,67 Eur už 1/12 dalį buto, 27 Eur už 11/400 dalių ūkio patalpos, 500 Eur už 1/12 dalį patalpų; iš viso 1 943,67 Eur;
1.1.3 K. S. išmokėti 1 416,67 Eur už 1/12 dalį buto, 27 Eur už 11/400 dalių ūkio patalpos, 500 Eur už 1/12 dalį patalpų; iš viso 1 943,67 Eur;
1.1.4 A. S. išmokėti 1 416,67 Eur už 1/12 dalį buto, 27 Eur už 11/400 dalių ūkio patalpos, 500 Eur už 1/12 dalį patalpų; iš viso 1 943,67 Eur.
1.1.5 Kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
1.2 Nesant galimybės patenkinti pirmojo reikalavimo, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą: kiekvienam iš ieškovų priteisti po 1/12 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiekvienam iš ieškovų priteisti po 11/400 dalių ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kiekvienam iš ieškovų priteisti po 1/12 dalį ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį turtą ieškovų A. B., L. B., K. S., A. S. asmenine nuosavybe, priteisiant iš ieškovų atsakovei I. J. išmokėti 7 774,69 Eur dydžio kompensaciją už jos turto dalį (iš kiekvieno po 1 943,67 Eur).
1.3 Priteisti iš atsakovės I. J. ieškovams A. B., L. B., K. S., A. S. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. J. atsiliepime (2024-06-04 DOK-13788) su patikslintu ieškiniu nesutiko.
Šalies argumentai
3. Atsakovė I. J. (toliau – ir atsakovė) priešieškiniu (2025-07-21 DOK-18109) prašė priteisti kompensaciją už bendrojo turto išlaikymą iš ieškovų A. B. – 144,26 Eur, L. B., K. S. ir A. S. – po 36,06 Eur.
Atsiliepimas
4. Ieškovai atsiliepime (2025-08-13 DOK-19860) su priešieškiniu nesutiko ir prašė atsakovės priešieškinio dalį, kuri nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais už butą patirtas išlaidas, atmesti ir priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai:
5.1 Atidalino ieškovams A. B., L. B., K. S. ir A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 7/12 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 77/400 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 7/12 dalis negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turto dalys), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove I. J..
5.2 atsakovei I. J. natūra priteisė ieškovams L. B., K. S., A. S. ir A. B. nuosavybės teise priklausančias turto dalis, o iš atsakovės I. J. priteisė ieškovams A. B. 6 130,42 Eur L. B., K. S. ir A. S. po 1 532,66 Eur pinigines kompensacijas, jas sumokant minėtiems ieškovams per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5.3 Nustatė, kad po atidalijimo turto dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. J..
5.4 Iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidų ieškovėms: A. B. – 684 Eur, L. B. – 375 Eur.
5.5 Priteisė iš ieškovų A. B., L. B., K. S. ir A. S. po 175 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) ir po 9,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) valstybei.
6. Dėl turto atidalijimo. Tiek ieškovai, tiek atsakovė sutiko su nekilnojamojo turto atidalijimu. Ginčo iš esmės nebuvo ir dėl atidalijimo būdo: atsakovė sutiko su patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės - ieškovams priklausantį turtą pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, priteisiant iš atsakovės ieškovams kompensaciją, proporcingai kiekvieno ieškovo turimai turto daliai. Įvertinus tai, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir jo būdo, atidalijimo atveju atsakovė turi realias finansines galimybes per vieną mėnesį sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nekilnojamojo turto atidalijimas atsakovei iš ieškovų priteisiant nekilnojamąjį turtą natūra, o iš atsakovės priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją, yra racionaliausias ir labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas.
7. Dėl turto rinkos vertės nustatymo ir priteistinos kompensacijos dydžio. Tarp šalių kilus ginčui dėl turto rinkos vertės, teismas, siekdamas nustatyti atidalintino nekilnojamojo turto rinkos vertes, paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Kadangi vertė turi būti kaip galima artimesnė bendrosios nuosavybės pasibaigimo momentui, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti laikoma, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 13 300 Eur, ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 200 Eur. Dėl ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės, ginčo byloje nekilo (vidutinė rinkos vertė – 982 Eur pagal NTR duomenis).
8. Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino visa apimtimi: 432,79 Eur sumą įskaitė į ieškovams iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydį už jai tenkantį atidalintą nekilnojamąjį turtą. Teismas laikė atsakovė atliktus mokėjimus įrodytais, be to, ieškovai neneigė bendraturčių pareigos išlaikyti butą, kompensuoti proporcingai jiems priklausančiai buto daliai.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas ieškovams priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra.
10. Atsižvelgus į tai, kad priešieškinis patenkintas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš ieškovų valstybei turėtų būti priteista 1 379 Eur suma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sutiko su ieškovų atstovo patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių: skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad nepaisant ieškovų pastangų situaciją išspręsti taikiai ir pasiūlius atsakovei keletą turto padalijimo, išpirkimo ir mainų variantų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko dėl atsakovės – 2023 m. gruodžio 19 d. atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad pageidauja ginčą dėl turto spręsti teismine tvarka ir dėl papildomai susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, kalta tik atsakovė. Atsižvelgus į atsakovės pasyvų elgesį spręsti ginčą taikiai neteismine tvarka, nors iš esmės teisminio nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu atsakovė sutiko, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį, vengiant ginčą srpęsti taikiai, jos procesinį elgesį, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi būti sumažintos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2025-11-12 DOK-28551) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl ieškovėms A. B. ir L. B. iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti kitą sprendimą – visa apimtimi atmesti ieškovių A. B. ir L. B. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Taip pat prašo priteisti iš ieškovių A. B. ir L. B. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šalių veiksmais proceso metu, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį.
11.2 Ieškovų procesinis elgesys, inicijuojant teisminį ginčą, nebuvo sąžiningas, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės ginčą išspręsti taikiai. Tai turėjo įtakos pačių ieškovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos padidėjo būtent dėl pačių ieškovų procesinio elgesio, nes jie net du kartus teikė patikslintus ieškinius, keisdami pradinio ieškinio reikalavimus, nors tą buvo galimą padaryti pradiniame dokumente. Dėl ieškovų elgesio ginčas nebuvo išspręstas taikiai, o išnagrinėtas teisme, ieškovams patiriant su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.
11.3 Dar iki pirminio ieškinio pateikimo atsakovė bandė aktyviai susitarti su vienu iš ieškovų dėl taikaus ginčo išsprendimo, pati ragino skubiau atlikti turto įvertinimus, teikti dokumentus notarei dėl ginčo turto atsidalinimo, tačiau ieškovai bendradarbiavimą nutraukė ir pasirinko teisminį ginčo sprendimo kelią. Ieškovai nepateisinamai vilkino palikėjos turto nuosavybės įteisinimo ir atidalijimo klausimų sprendimą, tapę palikėjos turto bendrasavininkiais nevykdė pareigos mokėti turto administratorei UAB „Mano būstas vakarai“ atitinkamų mokesčių. Turto vertės nustatymo pažymose turto apžiūrėjimo, verčių nustatymo ir ataskaitų surašymo datos neatitiko tikrovės. Atsiliepime atsakovė aiškiai išreiškė siūlymą šalims taikiai bendradarbiauti, jei ieškovai protingai ir sąžiningai naudosis procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas netiesiogiai patvirtino, kad tarp šalių buvo galimas neteisminis ginčo išsprendimo kelias.
11.4 Iš atsakovės pateiktų į bylą susirašinėjimo su ieškove A. B. išklotinių matyti, kad dar nuo 2023 m. balandžio 25 d. atsakovė aktyviai derėjosi su šia ieškove dėl ginčo turto verčių nustatymo; viskam užsivilkinus iki 2023 m. rugsėjo, atsakovė stebėjosi, kad užsakytas turto vertinimas atliekamas nepagrįstai per ilgai ir dėl to net stebisi notarė; po to spalio mėnesį pasiūlė turto išpirkimo galimybę ir pasiūlė išmokėjimo tvarką; toliau vyko derybos dėl atsidalinimo variantų; atsakovė informavo apie savo apsisprendimą išpirkti ginčo turtą ir paprašė apie tai informuoti notarę dėl dokumentų ruošimo, tačiau ieškovė užginčijo prievolę mokėti už stogo tvarkymą (atsakovė sumokėjo 432,79 Eur mokesčio sumą už daugiabučio namo lietvamzdžių ir latakų keitimą, sniego gaudyklių įrengimą aplink visą namą). Būtent ieškovė atsisakė toliau vesti taikias derybas ir kreipėsi dėl ieškinio iniciavimo. Taip pat atsakovė pateikusi dokumentus apie atsakovės sumokėtus mokesčius už mirusiosios paliktą turtą, bei duomenis, kad ieškovų atstovas pašte neatsiėmė atsakovės siųsto laiško.
11.5 Atsakovė buvo priversta teikti priešieškinį, nes viena moka su butu susijusius mokesčius daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriui. Apie šio mokesčio sumokėjimą ir ieškovų pareigą kompensuoti atsakovei jos sumokėtą sumą proporcingai ieškovų nuosavybės teise valdomam turtui nurodytame name atsakovė buvo informavusi ieškovus 2023 m. spalio mėnesį, tačiau ieškovai atsakovės patirtų išlaidų nekompensavo. Ieškovai atsiliepime į atsakovės priešieškinį nesutiko su priešieškiniu ir prašė atmesti jo dalį, kurioje už ginčo butą patirtos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
11.6 Teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė, kad dalis ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovams ir atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui M. S., todėl ieškovai informuotini, kad jie turi teisę reikšti reikalavimą dėl turto atidalijimo ir į minėtam trečiajam asmeniui priklausančią turto dalį. Teismas pasiūlė ieškovams tikslinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
11.7 Byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė. Šalys sutiko su ekspertizės akto išvadomis, tačiau ieškovų atstovas laikėsi pozicijos, kad nekilnojamojo turto rinkos vertėmis turėtų būti laikomos tos vertės, kokios nurodytos nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus 2023 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, tai yra jei teismas priteistų kompensaciją atsakovei, ji turėtų būti skaičiuojama iš minėtų verčių (6 000 Eur +17 000 Eur), o ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) – 982 Eur, kompensaciją sumokant per vieną mėnesį. Teismas su tokiu ieškovų atstovo argumentu nesutiko ir priimdamas ginčo sprendimą vadovavosi 2025 m. kovo 13 d. Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 50101 išvadomis.
11.8 Tik tokiu atveju, jei civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus, jeigu atsakovas pripažino ieškinį ar šalys sudarė taikos sutartį), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikytinas, o vadovaujamasi CPK 94 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byla išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės buvo priimtas teismo sprendimas, tačiau buvo patenkinti tiek patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, todėl atsakovė nepagrįstai teismo laikyta kaip pralaimėjusi bylą šalis.
Atsiliepimas
12. Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-01-13 DOK-737) prašo apeliacinį skundą atmesti, ieškovėms priteisti bylinėjimosi išlaidas – po 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo šiuos argumentus:
12.1 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovės galėjo pratęsti bendradarbiavimą su atsakove ir išspręsti ginčo klausimus ne teismo keliu, todėl atsakovė neprivalo atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ginčas kilo tik dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, kai ji vienašališkai nusprendė naudotis visu turtu, nepaisydama ieškovų interesų. Atsakovė, nepaisant ieškovų pastangų situaciją išspręsti taikiai, nesutiko su jokiais pasiūlytais situacijos sprendimo būdais, nepateikė jokių alternatyvų ar reikalavimų tam, kad ginčas būtų išspręstas neteismine tvarka, o atsakyme į pretenziją nurodė, kad pageidauja ginčą dėl turto spręsti teismine tvarka. Tokia atsakovės pozicija ieškovams nepaliko jokios kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu.
12.2 Apeliantėa nurodo, kad ieškovai dėl visų reikalavimų galėjo pareikšti vieną ieškinį, nereikšdami patikslintų reikalavimų ir taip sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Nors byloje ieškinys buvo tikslinamas du kartus, atsakovė dėl to nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų. Pirmą kartą ieškinys buvo tikslinamas jo priėmimo stadijoje, todėl atsakovė iš karto teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, o antrą kartą teismas patikslinto ieškinio nepriėmė, todėl atsakovei nereikėjo teikti naujo atsiliepimo.
12.3 Ieškovai savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, nevilkino proceso ir vadovavosi proceso ekonomiškumo bei efektyvumo principais, todėl nėra pagrindo mažinti jiems iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Šalies argumentai
12.4 Atsižvelgiant į atsakovės pasyvų elgesį spręsti ginčą taikiai neteismine tvarka, nors i teisminio nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės sutiko su patikslintu ieškiniu, teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismas įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį, jos procesinį elgesį, teisingai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, turi būti mažinamos, todėl sprendimas laikytinas pagrįstu, teisėtu ir paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovėms priteistos vios jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Apeliacinį skundą apeliantė iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovų procesinis elgesys, inicijuojant teisminį ginčą lėmė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovai nebuvo sąžiningi, nes teisminis procesas inicijuotas, neišnaudojus visų galimybių ginčą išspręsti taikiai, o tai turėjo įtakos pačių ieškovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui; dar iki pirminio ieškinio pateikimo atsakovė bandė aktyviai susitarti su vienu iš ieškovų dėl taikaus klausimo išsprendimo būdų, pati ragino skubiau atlikti turto įvertinimus, tačiau ieškovai nepateisinamai vilkino palikėjos turto nuosavybės įteisinimo ir atidalijimo klausimų sprendimą; vėliau teikė patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
17. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020; ir kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų ieškovių veiksmus teisminiame procese ar iki jo vertinti kaip nesąžiningus ir sudarančius sąlygas mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nustatė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgti į tai, kad nepaisant ieškovų pastangų situaciją išspręsti taikiai ir atsakovei pasiūlius keletą turto padalijimo, išpirkimo ir mainų variantų, taikaus susitarimo pasiekti nepavyko dėl atsakovės – buvo gautas 2023 m. gruodžio 19 d. atsakymas į pretenziją, kuriame atsakovė nurodė, kad pageidauja ginčą dėl turto spręsti teismine tvarka. Teismas, atsižvelgdamas būtent į atsakovės pasyvų elgesį spręsti ginčą taikiai neteismine tvarka, nors iš esmės teisminio nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu atsakovė sutiko, sprendė, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Šių teismo argumentų apeliantė neginčija.
19. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi teismas įvertino ne tik priežastis, nulėmusias bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, bet ir išlaidų dydžio pagrįstumą minėtų kriterijų – būtinumo, sąžiningumo, protingumo, teisingumo, proporcingumo – kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos sprendimo dalies turinį, apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovėms priteistas išlaidų už teisines paslaugas dydis atitinka būtinumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimus ir nėra pagrindo jį laikyti neproporcingu ar nepagrįstai priteistu.
20. Apeliantė neginčija ieškovių patirtų ir teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
21. Įvertinus teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
24. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
25. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
26. Ieškovės A. B. ir L. B. prašo priteisti iš atsakovės po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-737).
27. Prašomos priteisti ieškovių išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovės priteisiama ieškovėms A. B. ir L. B. po 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovėms A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.