- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-3110-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00884-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- asociacijos Prienų ūkininkų sąjungos
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Prienų ūkininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei asociacijai Prienų ūkininkų sąjunga dėl neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo sprendimo ir jo pagrindu priimto sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei asociacijai Prienų ūkininkų sąjunga (toliau – ir Sąjunga), kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti Sąjungos 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolą Nr. 2024/04/05 negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti Sąjungos 2024 m. balandžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą Nr. 1. negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis, būdamas Sąjungos nariu, nuo 2023 m. kovo 24 d. buvo išrinktas Sąjungos tarybos nariu. Sąjunga, nesilaikydama Sąjungos įstatuose nustatytos tvarkos, 2024 m. balandžio 5 d. suorganizavo įstatuose nenumatytą pakartotinį neeilinį visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą ir neteisėtai už nenurodytus Sąjungos įstatų pažeidimus, nesudarius galimybės ieškovui apsiginti nuo kaltinimu pažeidus Sąjungos įstatus, iš Sąjungos narių pašalino ieškovą. Ieškovas 2024 m. balandžio 23 d. per savo įgaliotą atstovą iš VĮ „Registrų centras“ gavo Sąjungos 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolą Nr. 2024/04/05, 2024 m. kovo 25 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolą Nr. 2024/03/25 ir 2024 m. balandžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą.
3. Ieškovas paaiškino, kad Sąjunga neteisėtai organizavo neeilinį visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, visų pirma dėl to, kad neeilinio visuotinio susirinkimo nenumato Sąjungos įstatai. Sąjungos 2011 m. birželio 17 d. patvirtintų Sąjungos įstatų 8.5 punktas nustato, kad Sąjungos pirmininkas rengia darbotvarkę. Pranešimas apie susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkė ne vėliau kaip per 14 dienų iki susirinkimo pranešami ei paštu, arba skelbiama laikraštyje „ Gyvenimas “. Sąjungos įstatuose patvirtintas tik Visuotinis Sąjungos narių susirinkimas ir jo šaukimo atvejai. Sąjungos įstatuose Sąjungos valdymo organo, tokio kaip neeilinis Prienų ūkininkų sąjungos visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, numatyta nėra. 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje „Gyvenimas“ buvo patalpintas skelbimas, tačiau jame nebuvo nurodyta kokiu Sąjungos įstatų punktu vadovaujantis šaukiamas neeilinis susirinkimas. Taip pat nebuvo laikytasi pranešimo apie pakartotinį visuotinį susirinkimą paskelbimo tvarkos. Informacija apie pakartotinį neeilinį Sąjungos visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą buvo pateikta 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje „Gyvenimas“ tame pačiame skelbime, kaip ir pranešimas apie 2024 m. kovo 25 d. neeilinį visuotinį susirinkimą. Papildoma informacija apie pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, kaip numato Sąjungos įstatų 8.5 ir 8.6 punktai, išplatinta nebuvo. Išplatintos 2024 m. kovo 25 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo darbotvarkės 3 punkte buvo lakoniškai nurodyta, kad bus sprendžiamas klausimas dėl Sąjungos narių pašalinimo iš Sąjungos, tačiau nebuvo jokios informacijos apie tai, kokie Sąjungos nariai bus svarstomi ir už kokius Sąjungos įstatų pažeidimus.
4. Ieškovas sužinojo, kad neeilinio Sąjungos visuotinio susirinkimo metu buvo siūloma jį pašalinti iš Sąjungos už 5.2 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad ieškovas turėjo priešiškų Sąjungos tikslams interesų. Už ieškovo pašalinimą dėl 5.2 punkto pažeidimo buvo balsuojama slaptu balsavimu. Sąjungos įstatuose tokia balsavimo forma nėra numatyta, tačiau neeilinio Sąjungos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu balsų dauguma buvo priimtas nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių už Sąjungos įstatų 5.2 punkto pažeidimą balsuojant slaptu balsavimu. Ieškovas paaiškino, kad jis iš anksto nebuvo informuotas apie tai, kad yra ketinama spręsti dėl jo pašalinimo iš Sąjungos, taip pat, už kokius Sąjungos įstatų pažeidimus ketinama svarstyti dėl jo pašalinimo iš Sąjungos. Apie tai, kad būtent jis planuojamas šalinti iš Sąjungos narių, ieškovas sužinojo tik 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio Sąjungos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu. Tokiu būdu jam nebuvo suteikta teisė apsiginti, t. y. per protingą laiką pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pateikti savo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų turint priešiškų Sąjungos tikslams interesų. Sąjungos įstatų 5.2 punkte nėra apibrėžta asmens, turinčio priešiškų Sąjungos tikslams interesų, šalinimo iš Sąjungos narių procedūra, t. y. nėra nustatyta, koks Sąjungos valdymo organas, kokia tvarka gali pašalinti asmenį iš Sąjungos narių už 5.2 punkto pažeidimą. Susirinkimas buvo organizuotas ir vyko nesilaikant Sąjungos įstatuose nustatytos tvarkos, ieškovo pašalinimas iš Sąjungos narių buvo neteisėtas ir nepagrįstas, pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Sąjunga pažeidė Sąjungos įstatų 5.2., 5.5., 8.1., 8.2., 8.5., 8.6. punktų nuostatas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsniu susirinkimo protokolas turi būti pripažinti negaliojančiu.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos susirinkimo protokolu taip pat buvo neteisėtai išrinkta nauja Sąjungos Taryba. 2023 m. kovo 24 d. protokolo Nr. 23-12 pakartotinio Visuotinio narių susirinkimo nutarimu 4 metų kadencijai (iki 2027 m.) buvo išrinkta 9 narių Sąjungos Taryba. Iki ginčijamo susirinkimo ieškovas, būdamas Sąjungos Tarybos nariu, nepateikė pareiškimo apie savo, kaip Sąjungos Tarybos nario, veiklos stabdymą Sąjungos valdymo organo veikloje. Nei 2024 m. kovo 25 d., nei 2024 m. balandžio 5 d. susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas Sąjungos Tarybos atšaukimas. Ginčijamo susirinkimo metu 2023 m. kovo 24 d. išrinkta Taryba nebuvo atšaukta, o jos neatšaukus ginčijamo susirinkimo metu buvo išrinkta nauja. Sąjungos įstatų 9.3. punktas numato, kad Sąjungos Taryba renkama visuotinio narių susirinkimo sprendimu 4 metams. Renkant naują Sąjungos Tarybą, buvo balsuojama bendru sutarimu už pasiūlytą kandidatų į Sąjungos Tarybos narių sąrašą, o ne už kiekvieną pasiūlytą nario kandidatūrą atskirai. 2024 m. balandžio 5 d. neteisėtam neeiliniam visuotiniam ataskaitiniam-rinkiminiam susirinkimui, neteisėtai išrinkus naują Sąjungos tarybą, tą pačią dieną įvyko neteisėtas Sąjungos tarybos posėdis, kurio metu išrinkta nauja Sąjungos pirmininkė A. G.. Teismui pripažinus 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos susirinkimo protokolą negaliojančiu, susirinkimo metu neteisėtai išrinktos sąjungos Tarybos posėdžio protokolas Nr. 1, kuriuo išrinkta nauja Sąjungos pirmininkė, turi būti pripažintas niekiniu (negaliojančiu nuo jo sudarymo momento).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Sąjunga atsiliepimu ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Sąjungos tikslai yra numatyti įstatų 2.1. – 2.8. punktuose, vienas kurių – atstovauti ir ginti savo narių bendrus interesus (įstatų 2.6. punktas). Ieškovas, kaip Prienų raj. savivaldybės tarybos narys, turėdamas galimybę balsuoti už žemės mokesčio tarifo, kuris yra vienas didžiausių visoje šalyje, sumažinimą Prienų raj. ūkininkams, tokio pasiūlymo nepalaikė ir paagitavo kitus tarybos narius šio siūlymo nepalaikyti. Po tokių ieškovo veiksmų Prienų raj. Žemdirbių organizacinis komitetas išplatino viešą pranešimą, jog atsiriboja nuo ieškovo ir reiškia nepasitikėjimą Valstiečių partijos Prienų skyriaus vadove. Žemės mokesčio dydžio tarifo mažinimas yra svarbus visiems Prienų r. sav. ūkininkams. Dėl žemės mokesčio tarifo mažinimo 2024 m. vasario 29 d. Prienuose, Laisvės aikštėje net vyko protesto akcija. Visi Prienų raj. ūkininkai, įskaitant ir Sąjungos narius, dėl padidėjusių mokesčių patiria finansinius sunkumus, todėl siekia bendro intereso dėl jų sumažinimo. Šiuo tikslu yra tikimasi, jog Sąjunga padės ūkininkams ir gins jų bendrus interesus. Tuo tarpu ieškovas, nors ir teigia, kad gina visų ūkininkų interesus, tačiau esant galimybei elgiasi priešingai Sąjungos ir jos narių tikslams ir veiklai. Dėl šių priežasčių susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos. Po pateikto pirmininko pasiūlymo, susirinkime žodis buvo suteiktas ir pasisakyti buvo leista pačiam ieškovui. Šis pateikė savo poziciją, taip pat atsakė į kitų narių pateiktus klausimus. Ieškovui susidariusi situacija ir Sąjungos bei jos narių nepasitenkinimas jo atliktais veiksmais buvo žinomi dar iki susirinkimo pradžios. Po visų pasisakymų, įvyko balsavimas, kuriame 33 balsais „už“, 8 – „prieš“ ir 1 nariui susilaikius, buvo nutarta pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių nuo 2024 m. balandžio 5 d.
8. Atsakovė paaiškino, kad susirinkimas buvo pavadintas „neeiliniu Prienų ūkininkų sąjungos visuotiniu ataskaitiniu – rinkiminiu susirinkimu“ dėl to, jog jame buvo numatyta svarstyti taip pat ir tuos klausimus, kurie nėra sprendžiami eiliniame Sąjungos susirinkime. Iš pranešimo laikraštyje, visa Sąjungos įstatų 8.5. punkte nurodyta informacija buvo paskelbta, todėl pranešimas apie susirinkimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu Sąjungos įstatų reikalavimus. Pirmasis susirinkimas buvo šaukiamas 2024 m. kovo 25 d. Pranešimas apie susirinkimą buvo paskelbtas 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje „Gyvenimas“. Apie susirinkimą buvo pranešta tinkamai ir laiku. Pirmasis susirinkimas neįvyko, nes jame dalyvavo mažiau kaip pusė ir vienas narys. Dėl šios priežasties buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas 2024 m. balandžio 5 d. Apie pakartotinį Susirinkimą Sąjungos nariai buvo informuoti 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje „Gyvenimas“ paskelbtu skelbimu. Pakartotiniame Susirinkime buvo sprendžiami tie patys darbotvarkės klausimai, kurie buvo numatyti ir pirmame 2024 m. kovo 25 d. visuotiniame narių susirinkime. Sąjungos įstatai nedraudžia organizuoti slapto balsavimo. Ieškovas yra įtakingas asmuo Prienų rajone: yra politikas, išrinktas į Prienų rajono savivaldybės tarybą, taip pat Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Lietuvos žemės ūkio tarybos narys, Tarptautinės pieno tarybos narys, Pakruojo medžiotojų būrelio narys. Sąjungos nariai norėjo, kad jiems nebūtų daromas joks spaudimas išreiškiant savo valią ir kad dėl bet kokio savo pasirinkimo jie nei iš vienos pusės nepatirtų jokių neigiamų pasekmių. Balsuoti slaptai nusprendė patys Sąjungos nariai balsavimo būdu.
9. Atsakovė nurodė, kad Sąjungos įstatuose, yra nurodyta, kas ir kada gali priimti sprendimą dėl asmens pašalinimo iš Sąjungos narių. Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš Sąjungos tvarka ir sąlygos yra numatytos įstatų 5 dalyje. Įstatų 5.2. punkte yra nurodyta, jog asmuo gali būti pašalintas iš Sąjungos narių, jeigu turi priešingų Sąjungos tikslams interesų, o tokį sprendimą, vadovaujantis įstatų 5.5. punktu, gali priimti Sąjungos narių susirinkimas. Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta, jog ieškovas turi būti pašalintas iš Sąjungos narių, buvo jo priešiškas veikimas Sąjungos tikslams ir bendriems Sąjungos ir jos narių interesams. Nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. kovo 5 d. Prienų rajone, Prienų raj. savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T3-115, buvo nustatytas 1,4 proc. žemės mokesčio tarifas žemės ūkio paskirties sklypams. 2024 m. vasario 29 d. Savivaldybės tarybos posėdyje 6 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl 2025 m. žemės mokesčio tarifo nustatymo. Tarybos opozicija pasiūlė sumažinti žemės mokesčio tarifą iki 0,7 proc. Tokį pasiūlymą palaikė ir posėdyje kalbėjo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas M. B. bei Prienų ūkininkų sąjungos narė L. B.. Prienų raj. savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T3-65, buvo nuspręsta žemės ūkio paskirties sklypams nustatyti 1,2 proc. mokesčio tarifą. Savivaldybės tarybos opozicijos pasiūlymo sumažinti mokesčio tarifą iki 0,7 proc., nepaisant Sąjungos ir jos narių interesų, nepalaikė ir prieš tokį siūlymą balsavo ieškovas. Kadangi ieškovo veiksmai buvo akivaizdžiai priešingi Sąjungos veiklai ir tikslams, kurie yra įtvirtinti įstatuose, buvo nuspręsta svarstyti dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių. Ieškovui buvo žinoma, kad dėl to, jog jis balsavo prieš žemės mokesčio sumažinimą, yra kilęs didžiulis nepasitenkinimas Sąjungos narių gretose, apie tai ne kartą su juo buvo kalbėta tiesiogiai, taip pat Sąjungos pozicija išdėstyta viešai spaudoje. Susirinkime vykęs svarstymas dėl pašalinimo iš Sąjungos ieškovui negalėjo ir nebuvo siurprizinis. Išankstinio narių nusiteikimo būtinai pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių nebuvo. Buvo siekiama išsiaiškinti ieškovo atliktų veiksmų motyvus ir tik po to susirinkime buvo priimtas sprendimas. Sąjungos susirinkimas veikė gera valia, todėl jokio sąžiningumo principo pažeidimo nėra. Ieškovas susirinkime demonstravo abejingumą narių pozicijai ir tolesnei savo narystei Sąjungoje. Ieškovas, be kita ko, nurodė – „Tai aš jūsų valioj, jeigu jūs pasakot taip, tada aš išeinu, ir jūs būkit, dirbkit.“ Ieškovas, turėdamas galimybę prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, atliko visiškai priešingus veiksmus ir tokiu būdu akivaizdžiai veikė prieš visos Sąjungos ir jos narių bendrus interesus.
10. Atsakovė pažymėjo, kad 2024 m. balandžio 5 d. vykusiame susirinkime buvo svarstoma dėl Sąjungos tarybos rinkimų. Pagal Sąjungos įstatų 8.11.2. punktą Tarybą renka visuotinis narių susirinkimas. Susirinkime buvo priimtas nutarimas patvirtinti Sąjungos Tarybos nariais L. B., A. G., G. S., M. B., A. J., T. K., D. B., M. K. ir K. A.. Ieškovas, net jei Sąjungos Tarybos sudėtis nebūtų pakeista, vis tiek nebūtų galėjęs toliau eiti Sąjungos Tarybos nario pareigų. Naujos sudėties Sąjungos Taryba buvo išrinkta teisėtai ir pagrįstai, nėra jokio pagrindo dėl Sąjungos Tarybos posėdžio protokolo Nr. 1 panaikinimo.
Šalies argumentai
11. Ieškovas dubliku papildomai nurodė, kad jis visada aktyviai dalyvavo Sąjungos veikloje kovojant ir ginant jų teises ir interesus, sprendė jų problemas. Informacijos apie pakartotinį visuotinį narių susirinkimą paskelbimas tame pačiame skelbime, kaip ir pranešimas apie pirmąjį visuotinį narių susirinkimą, neatitinka Sąjungos įstatų ir turi būti pripažintas neteisėtu. Sąjunga privalėjo iš naujo paskelbti apie pakartotinai šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Ieškovas dalyvavo 2024 m. balandžio 5 d. susirinkime ir ekspromtu bandė išdėstyti Sąjungos nariams savo poziciją išreikštą atliekant Savivaldybės tarybos nario pareigas niekaip nepatvirtina, kad jam buvo iš anksto žinoma apie ketinamą svarstyti klausimą, kad jam buvo sudaryta galimybė pasiruošti klausimo svarstymui ir, jog sprendžiant dėl jo pašalinimo iš Sąjungos nebuvo pažeistos jo teisės. Prienų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. posėdyje buvo patvirtintas sumažintas nuo 1,4 procento iki 1,2 procento žemės mokesčio tarifas. Esant didesniam biudžetui galima atlikti daugiau darbų, kelių remontą, užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sporto aikštynų ir salių atnaujinimas ir kt. Ieškovo, dirbant Savivaldybės tarybos nariu, pareikšta nuomonė ir balsavimas už sprendimo priėmimą, jo nuomone ir įsitikinimu buvo geriausiai atitinkantis ūkininkų, rajono gyventojų, verslininkų ir visų suinteresuotų asmenų interesus. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ieškovo balsavimas ir išsakyta nuomonė buvo taip ženkliai priešinga Sąjungos interesams, kad tai būtų pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią atsakomybę Sąjungos nariui – pašalinti narį iš Sąjungos. Tai, kad dalis Sąjungos narių turėjo lūkesį, kad žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei turėtų būti sumažintas daugiau nei iki 1,2%, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas turi priešiškų interesų sąjungos veiklai. Ieškovo pareigos dirbant savivaldybės taryboje ir jo balsavimas ir/ar pareikšta nuomonė, negali būti pagrindas pašalinti jį iš Sąjungos, kadangi persekioti, tame tarpe ir taikyti atsakomybę asociacijos veikloje – pašalinti iš asociacijos narių Savivaldybės tarybos narį už jo atliekamas pareigas ir pareigų atlikimo metu pareikštą nuomonę bei balsavimą yra draudžiama įstatymu. Ieškovo pašalinimas iš Sąjungos sukėlė jam ženklią socialinę ir reputacinę žalą bei nepatogumus. Pašalinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (Vietos savivaldos įstatymas) juridinio asmens steigimo dokumentams (nesilaikyta pakartotinio neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos) ir prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (ieškovas nebuvo iš anksto informuotas apie jo pašalinimo iš Sąjungos svarstymą, neturėjo laiko pasiruošti gynybai, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad anksčiau minėtos garantijos ieškovui buvo įgyvendintos.
12. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjęs į Sąjungos suvažiavimą sužinojo, kad bus svarstomas jo pašalinimo iš narių klausimas. Iš anksto nebuvo pasiruošęs šio klausimo svarstymui. Jis, kaip politikas, Prienų savivaldybės tarybos posėdyje balsavo už 1,2 proc. žemės mokestį. Vėliau taryba iš savivaldybės biudžeto ūkininkams kompensavo 100 000 Eur, dėl to ūkininkai nepatyrė nuostolių. Iš Sąjungos darbotvarkės suprato, kad iš Sąjungos bus šalinami nariai, kurie nesusimokėję nario mokesčio. Jis suvažiavimo metu pasisakė, nariai prabalsavo, o jis išėjo. Privačių interesų deklaracijoje jis nurodęs visas asociacijas, kurių nariu yra. Prienų savivaldybės Taryboje balsavimas nepriklausė nuo jo vieno, tai buvo frakcijos sprendimas. Pirmame Sąjungos suvažiavime nedalyvavo, iš pirmo karto mažai kada įvyksta suvažiavimas. Nežino, ar Sąjungos taryba išrinkta teisėtai. Jam pasiruošti pasakyti motyvus reikėjo apie savaitės laiko.
13. Ieškovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad ieškovas, kaip Prienų savivaldybės tarybos narys, dalyvavo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl mokesčių, o tai nepatiko kai kuriems Sąjungos nariams ir jie nutarė jį pašalinti iš Sąjungos. Vietos savivaldos įstatymas draudžia persekioti tarybos narį už jo balsavimą. Ieškovas buvo pašalintas iš Sąjungos, kad valdančioje koalicijoje nebalsavo už opozicijos nario A. V. pateiktą žemės mokesčio sumažinimą. Ieškovas keleto ūkininkų buvo verčiamas balsuoti už opozicijos nario pateiktą pasiūlymą dėl žemės mokesčio sumažinimo. Ieškovas norėjo nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo, tačiau taryba nepatvirtino jo nusišalinimo. Pats A. V. bandė nusišalinti nuo jo paties pateikto klausimo sprendimo, bet jo nusišalinimas taip pat nebuvo priimtas. Iš esmės žemės mokestis buvo sumažintas. Savivaldybės tarybos posėdžio metu A. V. pasiūlytam sprendimui nebuvo pritarta, nes už balsavo 9, prieš balsavo 16, susilaikiusių ir nebalsavusių nebuvo. Net ir ieškovui balsavus prieš ar susilaikius, kitoks sprendimas nebūtų priimtas. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini), balsavo kaip nutarė visi frakcijos nariai. Ieškovas tarybos posėdyje neveikė kaip Sąjungos narys. Paaiškino, kad Sąjungos įstatai nenumato neeilinio visuotinio susirinkimo, todėl jis neteisėtas. Sąjungos įstatuose nenumatyta, kad jų taryba gali būti atšaukta. Sąjungos įstatai numato, kad už kiekvieną tarybos narį balsuojama atskirai, o buvo balsuojama už visus kartu, tai yra įstatų pažeidimas. Susirinkimo metu už visus klausimus buvo balsuota atvirai, o už ieškovo pašalinimą organizuotas slaptas balsavimas. Teisme apklausti liudytojai nepasakė kada ieškovui buvo pranešta apie šį susirinkimą. Pažeisti įstatai dėl pakartotinio visuotinio susirinkimo tvarkos, nes tik neįvykus pirmam susirinkimui šaukiamas pakartotinas susirinkimas. Ieškovas atvyko į antrą susirinkimą, jis organizuotas neteisėtai, nebuvo pranešta ieškovui ir neįtraukta į dienotvarkę, kad bus sprendžiamas jo pašalinimo klausimas, ieškovas manė, kad bus sprendžiamas narių pašalinimas kai daugiau nei 2 metus nemoka mokesčių, jam nesuteikta teisė pasiruošti, apsiginti. Ieškovas nepažeidė įstatuose nurodytų Sąjungos veiklos tikslų. Žemės mokestis buvo sumažintas, o būtent to ir siekė Sąjunga.
Atsiliepimas
14. Atsakovė tripliku papildomai nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl informacija apie pakartotinį visuotinį susirinkimą negalėjo būti paskelbta tame pačiame skelbime kaip ir pranešimas apie pirmąjį visuotiną susirinkimą, o turėjo būti paskelbta atskirame skelbime. Pakartotinas susirinkimas buvo sušauktas 2024 m. balandžio 5 d. t. y. po 11 dienų po sušaukto 2024 m. kovo 25 d., visuotinio susirinkimo, ne anksčiau kaip praėjus 10 dienų ir ne vėliau kaip 30 dienų nuo neįvykusio visuotinio susirinkimo dienos. Sąjungos ir jos narių tikslas buvo maksimalus žemės ūkio paskirties sklypams nustatyto mokesčio tarifo sumažinimas iki 0,7 proc. dydžio. Ieškovas, nepaisydamas Sąjungos tikslų ir bendrų Sąjungos ir jos narių interesų, nepalaikė Savivaldybės tarybos nario A. V. pasiūlymo sumažinti mokesčio tarifą iki 0,7 proc. Nors žemės ūkio paskirties sklypams nustatytas mokesčio tarifas sumažėjo nuo 1,4 iki 1,2 proc., tačiau ieškovas, tuo metu būdamas Sąjungos nariu, ne tik kad nepalaikė pasiūlymo sumažinti tarifą iki 0,7 proc., tačiau ir agitavo kitus savo kolegas balsuoti prieš jo priėmimą. Asociacijos narys, kurio veiksmai prieštarauja šios įstaigos veiklos tikslams, kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui ir sėkmingos veiklos vystymui, gali būti pašalintas iš asociacijos. Tai, kad ieškovas yra savivaldybės narys, nereiškia, jog jam, kaip ir kitiems Sąjungos nariams, negali būti taikomos įstatų nuostatos. Ieškovas, kaip jis nurodė Sąjungos pakartotiniame susirinkime, priėmė sprendimą balsuoti prieš A. V. pateiktą sprendimą tik dėl politinių motyvų – nes pasiūlymą sumažinti mokesčio tarifą iki 0,7 proc. pasiūlė opozicijos narys. Ieškovas visiškai nevertino tokio pasiūlymo naudos Sąjungos ir jos narių teisėtiems interesams ir Sąjungos tikslams.
15. Atsakovės atstovas advokatas paaiškino, kad dėl susirinkimo sušaukimo įprasta praktika, jog neįvykus pirmam susirinkimui, vyks kitas. Ieškovas galvojo, kad bus pašalinti nariai, nesumokėję nario mokesčio, tačiau skelbime nurodyta, jog bus šalinami nariai už įstatų pažeidimus, tai galėjo sukelti ieškovui susirūpinimą. Ieškovas nepalaikė didesnio žemės mokesčio mažinimo, o tai buvo Sąjungos tikslas. Ieškovas viešas asmuo ir jam nereikia daug pasiruošti, turi daug patirties. Ieškovas, kaip savivaldybės tarybos narys neturi teisės veikti prieš Sąjungos tikslus ir priimtus sprendimus. Jis turi pripažinti interesų konfliktą, vengti interesų konflikto, turi nusišalinti ar sustabdyti narystę Sąjungoje, aiškiai nurodydamas, kokią pusę palaiko ir parodydamas, kad savivaldybės tarybos frakcijos siūlymas jam svarbesnis nei tikslai, kurių siekia Sąjunga. Ieškovas savivaldybės tarybos posėdyje bandė nusišalinti nuo balsavimo kaip ūkininkas, o ne kaip Sąjungos narys. Ieškovas šio konflikto nesprendė, todėl Sąjungos susirinkime buvo pašalintas iš narių. Jei ieškovas būtų pasiaiškinęs, kodėl toks sprendimas priimtas, gal Sąjungos sprendimas būtų kitoks. Ieškovas pasakė, kad balsavo kaip liepė frakcija ir kad Sąjungos nariai gali priimti sprendimus kokius nori. Ieškovas viešai parodė, kad nepalaiko Sąjungos sprendimo ir agitavo kitus nebalsuoti už žemės mokesčio mažinimą, o tuo paneigė Sąjungos tikslą atstovauti ir ginti Sąjungos narius, nesilaikė Sąjungos įstatų ir veikė prieš Sąjungos interesus. Sąjungos taryba išrinkta teisėtai. Sąjungos įstatai numato, kad taryba gali būti atšaukta. Už naują tarybą balsavo visi nariai vienbalsiai, tarybos išrinkimas teisėtas, kitoks rezultatas nebūtų bet kokiu atveju.
16. Liudytojas M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Sąjungos tarybos narys, o anksčiau buvo Sąjungos pirmininkas. 2023 m. spalio mėnesį kilo triukšmas dėl žemės mokesčio. Ieškovas jų nepalaikė, Prienų savivaldybės Taryboje balsavo už didesnius mokesčius, todėl buvo pasiūlyta ieškovą pašalinti iš Sąjungos narių. Ieškovas žinojo, kad susirinkimo metu bus svarstomas jo pašalinimo klausimas. Sąjungos Tarybos posėdis vyko 2024 m. vasario 19 d., kurio metu buvo nutarta ieškovo klausimą dėl pašalinimo iš Sąjungos perkelti į suvažiavimą. Ieškovas tame posėdyje nedalyvavo. Kvietimas buvo išsiųstas į ieškovo kontorą el. būdu, jam turėjo būti aišku, kad tai dėl jo pašalinimo iš Sąjungos. Liudytojas paaiškino, kad kai kurie ūkininkai gavo kompensacijas už padidintą žemės mokestį.
17. Liudytojas G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Sąjungos narys. Nurodė, kad į susirinkimo dienotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos. Susirikimo metu ieškovui buvo suteiktas žodis, ieškovas trumpai pasakė, kad darykit ką norit ir išėjo nieko nepaaiškinęs, kodėl taip pasielgė. Apie tai ieškovas buvo informuotas viešai paskelbiant laikraštyje. Ieškovas žinojo, kad bus sprendžiamas jo pašalinimo iš Sąjungos klausimas. Buvo kalba per streiką prie Prienų savivaldybės apie ieškovo pašalinimą iš Sąjungos..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – 1) pripažino negaliojančiais 2024 m. balandžio 5 d. atsakovės neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkime priimtus nutarimus pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių nuo 2024 m. balandžio 5 d., ir patvirtinti Sąjungos tarybos narius; 2) pripažino 2024 m. balandžio 5 d. atsakovės Tarybos protokolą Nr.1 negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 2 226,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė atsakovei iš ieškovo 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 12,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
19. Teismas nustatė, kad informacija apie pakartotinį neeilinį Sąjungos visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą buvo pateikta 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje „Gyvenimas“ tame pačiame skelbime, kaip ir pranešimas apie 2024 m. kovo 25 d. neeilinį visuotinį susirinkimą. Pirminis susirinkimas neįvyko, nes dalyvavo mažiau kaip pusė ir vienas narys. Pakartotinis susirinkimas buvo sušauktas 2024 m. balandžio 5 d., t. y. po 11 dienų, po neįvykusio visuotinio narių susirinkimo. Informacija apie pakartotinį visuotinį susirinkimą buvo paskelbta tame pačiame 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje ,,Gyvenimas“. Tai patvirtina ne tik minėto laikraščio kopija, bet ir bylos šalys bei liudytojai. Teismas sprendė, kad nors papildoma informacija apie pakartotinį visuotinį narių susirinkimą nebuvo pakartotinai išplatinta, tačiau ši informacija iš karto buvo nurodyta pirminiame laikraščio ,,Gyvenimas“ skelbime, kas teismo nuomone, nepažeidė Sąjungos įstatų 8.5 ir 8.6 punktuose, numatytų reikalavimų bei nusistovėjusios tvarkos. Teismas sutiko su ieškovu, kad Sąjungos įstatai nenumato neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo, o įstatuose yra numatytas tik visuotinis Sąjungos narių susirinkimas, tačiau vien tik pavadinimo nurodymas ne toks, kaip numato įstatai, nesudaro pagrindo 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos susirinkimo protokolą pripažinti negaliojančiu, nes tai neturi įtakos susirinkimo nutarimų priėmimui.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, konstatavo, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos, galimybės surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir t. t. Privalo būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, teismo vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pažymėjo, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, garantijos turi būti aptariamos vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais.
21. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Pranešimai turi būti teikiami juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad pranešimai būtų gauti, asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Aplinkybės, kad yra tam tikrų pranešimų įteikimo tvarkos pažeidimų (pranešimo išsiuntimas ne tokia forma, kurią nustato asociacijos įstatai, išsiuntimas ne tuo adresu ir pan.), nepaneigia informacijos gavimo fakto. Jeigu informacija buvo gauta laiku, t. y. iki posėdžio, jeigu ji buvo suprantamo turinio ir pakankama dėl nagrinėjamo klausimo, tai nėra pagrindo konstatuoti informavimo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
22. Teismas vertino, kad nagrinėjant šalių ginčą reikšmės turi ir susirinkimo darbotvarkė, kuri buvo paskelbta 2024 m. kovo 9 d. laikraštyje ,,Gyvenimas“. Susirikimo darbotvarkė buvo tokia pati kaip ir buvo nurodyta pranešime apie susirinkimą. Darbotvarkės 3 klausimu numatyta ,,Sąjungos narių šalinimas iš Sąjungos už įstatų pažeidimus. Klausimas dėl Sąjungos narių pašalinimo buvo įtrauktas į dienotvarkę ir paskelbta pranešime kaip ir numato Sąjungos įstatai. Ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių klausimas iškeltas 2024 m. balandžio 5 d. susirinkime. Teismo vertinimu, ieškovas turėjo suprasti, kad susirikimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl Sąjungos narių pašalinimo iš Sąjungos už įstatų pažeidimus, o ne narių, kurie nesumokėję nario mokesčio, pašalinimas, nes buvo aiškiai nurodyta susirinkimo darbotvarkėje, tačiau sutiko, kad paskelbtoje darbotvarkėje nebuvo nurodyta, koks / kokie Sąjungos nariai bus šalinami. Teismas sprendė, kad ieškovas susirinkimo metu sužinojo, kad bus sprendžiamas būtent jo šalinimo klausimas iš Sąjungos narių. Susirinkimo metu svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių, buvo suteikta galimybė pasisakyti ieškovui. Ieškovas pasisakė svarstomu klausimu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra Prienų rajono savivaldybės tarybos narys t. y. kad yra politikas ir visuomenės veikėjas, tačiau tiek politikas ar visuomenės veikėjas, tiek ir bet kuris kitas asmuo turi teisę pasirengti ir pasisakyti svarstomu klausimu, todėl nesutiko, kad ieškovui nereikėjo pasiruošti pasisakyti svarstomu klausimu.
23. Teismas nustatė, kad ieškovas dalyvaudamas susirinkime sužinojo apie keliamą klausimą dėl jo galimybės toliau dalyvauti Sąjungos veikloje. Ieškovui buvo suteiktas žodis pasisakyti ir jis pasisakė. Ieškovas susirinkimo metu neteikė prašymo atidėti jo pašalinimo iš Sąjungos narių klausimo svarstymą, jog jam būtų suteikta galimybę apsvarstyti ar pasiruošti ir išsakyti savo poziciją vėliau, jis sutiko ir susirinkimo metu pasisakė sprendžiamu klausimu dėl jo pašalinimo, tačiau esminę reikšmę turi, ar ieškovas informaciją, kad vyks susirinkimas ir kad jame bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš Sąjungos narių, gavo iš anksto. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo suprasti, jog bus svarstomas ieškovo pašalinimo klausimas, nepatvirtino, kad ieškovas iš anksto buvo informuotas ir žinojo, jog visuotinio susirinkimo metu bus sprendžiamas ieškovo pašalinimo klausimas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui buvo suteikta teisė apsiginti, t. y. pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pateikti savo poziciją.
24. Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolas patvirtina, jog sprendžiant susirinkimo dienotvarkės klausimą dėl pašalinimo iš Sąjungos narių, buvo nutarta organizuoti slaptą balsavimą ir nariai balsų dauguma prabalsavo, kad dėl pašalinimo iš Sąjungos narių būtų organizuotas slaptas balsavimas. Pažymėjo, kad įstatuose nėra įtvirtinta, kokiu balsavimo būdu visuotinio susirinkimo metu yra organizuojamas balsavimas, todėl 2024 m. balandžio 5 d. susirinkime, balsų dauguma nutarus dėl pašalinimo iš Sąjungos narių organizuoti slaptą balsavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad slapto balsavimo forma nėra numatyta Sąjungos įstatuose.
25. Teismas iš 2024 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolo nustatė, kad iš Sąjungos ieškovas pašalintas už Sąjungos įstatų 5.2 punkto pažeidimą, t. y. kai asmuo turi priešiškų Sąjungai tikslų. Nurodė, kad tinkamai taikant įstatymo nuostatas dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, turi būti nurodomi konkretūs faktai apie asmens padarytus įstatymų ar klubo įstatų, jo valdymo organų priimtų nutarimų pažeidimus, pasisakant dėl jų atlikimo laiko, vietos, asmens faktinių veiksmų turinio, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių. Narių pašalinimas iš klubo negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, nebent atskleidžiami juos sudarantys konkretūs faktai.
26. Bylos duomenimis patvirtinta, kad 2024 m. vasario 29 d. vykusio Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu 6 klausimu buvo svarstomas projektas ,,Dėl 2025 metų žemės mokesčio tarifų nustatymo“, kuriame buvo pasiūlyta žemės ūkio paskirties sklypams žemės mokesčio tarifą sumažinti nuo 1,4 procentų iki 0,7 procentų, tačiau šis sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovas pripažino, kad jis už šį sprendimo projektą nebalsavo, nes jis buvo pateiktas opozicijos nario A. V., o ieškovas priklauso valdančiajai koalicijai ir balsavo kaip buvo nuspręsta frakcijoje. Tarybos posėdžio protokole 2024 m. kovo 12 d. Nr.T2-2 užfiksuota, kad šio sprendimo projektą už balsavo - 9 nariai, prieš - 16, susilaikė ir nebalsavo - 0. Konstatavo, kad ieškovas Prienų savivaldybės tarybos posėdyje balsavo kaip tarybos narys, kuris yra visos savivaldybės bendruomenės atstovas. Draudžiama savivaldybės tarybos narį persekioti už jo balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų ar savivaldybės kolegijos posėdžiuose, todėl ieškovas negali būti persekiojamas. Teismas, vertindamas Sąjungos įstatuose įtvirtintus tikslus, negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas pažeidė Sąjungos įstatuose įtvirtintus tikslus, nes toks konkretus tikslas mažinti žemės mokesčio tarifą, nenumatytas.
27. Teismas pažymėjo, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Padaryti pažeidimai, turi būti atidžiai vertinami, atkreipiant dėmesį, ar pažeidimai daromi piktybiškai, ar jie yra kilę dėl sudėtingų aplinkybių ar susiklosčius neįprastai situacijai. Asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi ne formalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, informavus ir įspėjus narį apie galimus padarinius. Paprastai dėl padarytų pažeidimų ar nesklandumų asociacijos nariai yra neformaliai perspėjami, vadovybės ar kolegų paraginami vykdyti savo pareigas, elgtis tinkamai, o ne taikomos griežčiausios priemonės. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovui pagrįstai taikyta pašalinimo iš Sąjungos narių sankcija.
28. Asociacijų įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų. Šis klausimas turi būti reglamentuotas asociacijos įstatuose, t. y. teisę nusistatyti asociacijai privalomas jos narių pašalinimo taisykles įstatymų leidėjas suteikė pačiai asociacijai. Toks teisinis reglamentavimas grindžiamas tuo, kad narystė asociacijoje yra grindžiama laisvos valios ir savanoriškumo principais, asociacija yra įsteigiama ir veikia savo narių interesais, todėl asociacijos steigėjai ir dalyviai turi teisę laisvai ir savarankiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nusistatyti jiems priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius, įskaitant ir teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumente nurodytiems tikslams įgyvendinti. Asociacijos nariai, laisvos valios ir savarankiškumo principų pagrindu susibūrę į asociaciją, tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra laisvi patys nustatyti, ar apskritai asociacijos nariai gali būti šalinami iš asociacijos (jiems taikoma tokia sankcija), o jei šalinami, tai koks narių elgesys kitiems nariams nėra priimtinas, taip pat įtvirtinti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis, dėl kokių pažeidimų ir kokia tvarka nariai gali būti pašalinti iš asociacijos. Iš Sąjungos įstatų teismas nustatė, kad 5 dalis pavadinta ,,Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš Sąjungos tvarka ir sąlygos“: 5.2 punkte numatyta, kad asmuo, turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, gali būti nepriimtas, o priimtas pašalintas iš Sąjungos narių; 5.5 punkte numatyta, kad Sąjunga turi teisę pašalinti narį, Sąjungos narių susirinkimo nutarimu, narys gali būti pašalintas: jei narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip du metus, nevykdė sutartinių įsipareigojimų Sąjungai ar jos nariams, savo veikla diskreditavo Sąjungą ar jos narius. Pažymėjo, kad nors Sąjungos įstatuose nėra nustatyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai - kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime, todėl sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimą pašalinti ieškovą iš narių nurodytu pagrindu.
29. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti 2024 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolo, nes teismas nenustatė, jog šis susirinkimas buvo sušauktas pažeidus nustatytą tvarką, tačiau teismas vertino, jog šio susirinkimo metu priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių, yra neteisėtas, todėl 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos susirinkimo sprendimą dalyje dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių, panaikino.
30. Teismas nurodė, kad susirinkimo darbotvarkėje įtrauktas 4 klausimas dėl Ūkininkų sąjungos tarybos rinkimų, tačiau klausimas dėl Sąjungos tarybos atšaukimo nebuvo įtrauktas. Sąjungos įstatuose įtvirtinta, kad visuotinas narių susirinkimas renka ir atšaukia Sąjungos tarybą (įstatų 8.11, 8.11.2 punktai). Įstatų 9.1. punkte įtvirtinta, kad Sąjungos taryba yra Sąjungos valdymo organas, kurią sudaro 9 nariai (Įstatų 9.2. punktas), renkama keturiems metams visuotinio narių susirinkimo sprendimu ir laikomi išrinktais kai už pasiūlytą nario kandidatūrą balsavo daugiau kaip ½ visų susirinkime dalyvavusių Sąjungos narių; Taryba renkama 4 metų kadencijai, kadencijų skaičius neribojamas (Įstatų 9.3 punktas). 2023 m. kovo 24 d. Sąjungos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr.23-12, patvirtinta, kad 3 klausimu buvo svarstyta Sąjungos tarybos rinkimai ir buvo išrinkta Sąjungos taryba iš 9 narių keturių metų kadencijai. 2023 m. kovo 24 d. pakartotinio susirinkimo metu išrinkta taryba buvo veikiantis Sąjungos valdymo organas bei teisėtai išrinkta Taryba pagal Sąjungos įstatus nebuvo atšaukta, keturių metų kadencija nebuvo pasibaigusi. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad siekiant rinkti naują Sąjungos tarybą, ankstesnė taryba, jei nepasibaigus kadencija, turi būti atšaukta. 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo darbotvarkėje 4 klausimu buvo svarstyta ,,Ūkininkų sąjungos tarybos rinkimai“, nors ankstesnė Sąjungos taryba nebuvo atšaukta. Sąjungos visuotiniam susirinkimui neatšaukus 2023 m. kovo 24 d. Sąjungos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo išrinktos Tarybos, 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu buvo išrinkta nauja Taryba. Teismui nenustačius, kad 2024 m. balandžio 5 d. neeilinis visuotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas sušauktas pažeidus nustatytą ar nusistovėjusią tvarką, neturi pagrindo šį susirinkimą pripažinti negaliojančiu, tačiau teismas sprendžia, kad šio susirinkimo metu, Sąjungos Taryba išrinkta neteisėtai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo sprendimas patvirtinti Sąjungos tarybos narius: L. B., A. G., G. S., M. B., A. J., T. K., D. B., M. K., K. A., neteisėtas.
31. Teismas nurodė, kad renkant Sąjungos tarybą, jos nariai laikomi išrinkti, kai už pasiūlytą nario kandidatūrą balsavo daugiau kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių Sąjungos narių, tačiau iš 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolo nustatė, kad buvo balsuojama už kandidatų sąrašą, kas prieštarauja Sąjungos įstatų 9.3 punktui. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 24 d. Sąjungos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, renkant Sąjungos tarybą, buvo balsuojama už kiekvieną pasiūlytą nario kandidatūrą atskirai, kas sudaro pagrindą išvadai ir nebuvo nusistovėjusios tvarkos balsuoti už kandidatų sąrašą. Įvertinęs tai, jog 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo sprendimas patvirtinti Sąjungos tarybos narius, neteisėtas, teismas sprendė, kad yra pagrindas Sąjungos 2024 m. balandžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą Nr.1 pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.
32. Iš viso ieškovas patyrė 2 782,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas tenkino 80 procentų ieškovo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžius, ieškovui iš atsakovės priteisė 2 226,20 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisė 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės valstybei priteisė 12,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
33. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Ieškovui turėjo būti iš anksto žinoma apie svarstymą dėl jo pašalinimo iš atsakovės narių ir atmesti ieškinio dalį dėl tariamai pažeistos ieškovo teisės tinkamai pasirengti gynybai. Ieškovui buvo žinoma, kad dėl to, jog jis, kaip savivaldybės tarybos narys, balsavo prieš žemės mokesčio sumažinimą, yra kilęs didžiulis nepasitenkinimas Sąjungos narių gretose, apie tai ne kartą su juo buvo kalbėta tiesiogiai, Sąjungos pozicija išdėstyta viešai spaudoje. Sąjungos narių susirinkime svarstytas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš narių, negalėjo ir nebuvo siurprizinis ieškovui. Su tuo susijusios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Formalus informavimo procedūros pažeidimas (nenurodymas susirinkimo darbotvarkėje, kad bus sprendžiamas būtent ieškovo pašalinimo iš atsakovės (sąjungos) klausimas ir pan.), nesudarė pagrindo teismui konstatuoti ieškovo teisės į gynybą pažeidimo.
34.2. Ieškovui kvietimas į susirinkimą buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 2 d. atskiru el. pranešimu siekiant, kad jis jame dalyvautų. Kvietime buvo nurodoma, kad be kita ko, atsakovės susirinkimo darbotvarkė, kurios vienas iš punktų buvo Sąjungos narių šalinimas iš sąjungos už įstatų pažeidimus. Ieškovas turėjo suvokti, kad susirinkime bus svarstomas ir klausimas dėl jo pašalinimo iš atsakovės narių gretų. Ieškovui susirinkimo metu svarstant klausimą dėl jo pašalinimo iš Sąjungos narių buvo suteikta galimybė pasisakyti. Jis neprieštaravo iš esmės dėl jo pašalinimo. Byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašas, taip pat patvirtina, kad ieškovas susirinkime demonstravo abejingumą atsakovės narių pozicijai ir tolesnei savo narystei.
Žemesnės instancijos teismas
34.3. Teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, kad ieškovas neišreiškė prieštaravimo ir netgi pritarė atsakovės sprendimui dėl jo pašalinimo iš atsakovės narių. Toks ieškovo elgesys rodė pritarimą pašalinimui, todėl jo teisė skųsti Sąjungos narių susirinkimo sprendimą, remiantis tariamu procesiniu pažeidimu, turėjo būti teismo vertinama kritiškai. Narys, kuris narių susirinkime sąmoningai atsisakė pasinaudoti teise pasisakyti ar ginti savo poziciją dėl jo pašalinimo iš Sąjungos veiklos, vėliau neturi teisės teisme remtis tariamu procedūriniu pažeidimu, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti – tai būtų nesuderinama su sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir lojalumo principu.
34.4. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs Sąjungos pirmininkas, dabartinis jos tarybos narys M. B. nurodė, kad ieškovo pašalinimo klausimas buvo svarstytas dar 2024 m. vasario 19 d. tarybos posėdyje, kurio metu nutarta klausimą dėl pašalinimo perkelti į suvažiavimą. Nors ieškovas minėtame tarybos posėdyje fiziškai ir nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog jis buvo tarybos narys, ir jam, kaip atsakovės veikloje dalyvaujančiam asmeniui, turėjo būti žinoma apie tokius esminius sprendimus, kaip siūlymas pašalinti narį – juolab jį patį. Pašalinimo klausimo svarstymas atsakovės taryboje savaime suponuoja nario informuotumą ar bent jau pareigą domėtis su savo naryste susijusiais esminiais klausimais.
34.5. Nors vietos savivaldos įstatymas draudžia persekioti tarybos narį už jo balsavimą, šis draudimas taikytinas tik viešajame (valstybės ar savivaldybės institucijų) kontekste. Tuo tarpu, asociacijoje veikiantis narys privalo laikytis asociacijos įstatų ir vidaus taisyklių, kurių pažeidimas gali būti pagrindas narystei nutraukti, nepriklausomai nuo jo statuso viešajame sektoriuje. Ieškovo balsavimas prieš žemės mokesčio sumažinimą ūkininkams – Sąjungos narių daugumai – realiai kenkė jų interesams, toks balsavimas laikytinas tiesioginiu įstatų 4.2.2 ir 5.2 punktų pažeidimu.
34.6. Teismas netinkamai aiškino „persekiojimo“ sąvoką, laikydamas, kad bet koks neigiamas padarinys už tarybos nario balsavimą (šiuo atveju – pašalinimas iš asociacijos) savaime pažeidžia vietos savivaldos įstatymą. Toks aiškinimas išplėstine prasme paneigia asociacijos autonomiją, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, leidžiančiame nustatyti narystės sąlygas ir pagrindus jos nutraukimui įstatuose. Asociacija turi teisę nutraukti narystę asmeniui, kuris savo veiksmais (nepriklausomai nuo to, ar jie įvyko kaip tarybos nario veiksmai) veikia prieš asociacijos tikslus ar narių interesus. Ieškovas nebuvo pašalintas dėl savo nuomonės ar politinių įsitikinimų, o dėl faktinių veiksmų, kurie buvo nesuderinami su jo naryste organizacijoje. Balsavimas prieš tiesioginį ūkininkų (Sąjungos narių) interesą laikytinas objektyviai priešiška veikla, nesant būtinybės vertinti jo politinių motyvų. Asociacija šiuo atveju netaikė sankcijos už politinį įsitikinimą, bet už įstatų pažeidimą.
34.7. Akivaizdu, kad veiksmai, kuriais siekiama išlaikyti ar padidinti žemės mokestį, yra nesuderinami su pagrindiniu Sąjungos tikslu – ginti ūkininkų interesus. Tokie interesai nebūtinai turi būti išvardyti žodis žodin – jie išplaukia iš organizacijos pobūdžio ir praktinės veiklos. Ieškovo balsavimas prieš žemės mokesčio sumažinimą yra akivaizdžiai priešingas narių interesams, kadangi savivaldybės tarybos sprendimu buvo svarstomas klausimas, kuris tiesiogiai liečia ūkininkų – t. y. Sąjungos narių – turtinius interesus.
34.8. Narių pašalinimo teisinis pagrindas, sąlygos ir sprendimų priėmimo tvarka yra aiškiai nustatyti Sąjungos įstatuose, būtent jų 5 dalyje. Konkretus pašalinimo pagrindas ir kompetentingas sprendimų priėmimo subjektas yra aiškiai apibrėžti įstatuose. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas nenumato pareigos detalizuoti kiekvieną sprendimų priėmimo veiksmą (kaip kviečiamas susirinkimas, kiek iš anksto pateikiamas klausimas ir pan.). Reikalauti, kad įstatuose būtų nustatyti visi techniniai žingsniai, kaip konkretus klausimas (pvz., nario pašalinimas) turi būti iš anksto pristatomas, reikštų perteklinį formalumą, prieštaraujantį asociacijų savivaldos principui. Ieškovo pašalinimas buvo priimtas remiantis aiškiai įvardytu ir įstatuose numatytu pagrindu – priešiškais interesais (įstatų 5.2 punktas), ir sprendimą priėmė tinkamas organas – visuotinis narių susirinkimas (įstatų 5.5 punktas).
34.9. Asociacijos teisė pačiai nustatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką nereiškia, kad asociacijos nariai gali būti pašalinami asociacijai iš anksto nenustačius tokių taisyklių, bet asociacijos narių daugumai nutarus, kad konkretus asmens veiksmas galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokią sankciją. Priešingas aiškinimas neužtikrintų asociacijos esamų ir būsimų narių lūkesčio žinoti, koks asociacijos narių elgesys sudaro pagrindą taikyti jiems minėtą griežčiausią sankciją. Ši išvada suponuoja aiškią priešingą taisyklę – jeigu pašalinimo sąlygos ir tvarka įstatuose yra nustatytos, tai laikytina, kad asociacija turi teisę pašalinti savo narius. Tai reiškia, kad atsakovė savo įstatais įgyvendino teisę pašalinti narius ir iš anksto savo įstatuose nustatė, kokios aplinkybės gali nulemti jos narių pašalinimą ir kokia tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pašalinimo negalima įvykdyti dėl tariamai nepakankamo reglamentavimo įstatuose.
Žemesnės instancijos teismas
34.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad 2023 m. kovo 24 d. išrinkta taryba nebuvo atšaukta, todėl nebuvo pagrindo naujiems rinkimams. Pagal atsakovės įstatų 8.11.2 punktą, visuotinis narių susirinkimas turi teisę bet kada išrinkti naują tarybą, ir jokių papildomų sąlygų (pvz., išankstinio aiškaus atšaukimo) įstatai nereikalauja. Priešingai – susiklosčiusi faktinė atsakovės veiklos praktika rodo, kad naujos tarybos išrinkimas visuomet reikšdavo senosios kadencijos pasibaigimą. Atsakovės praktika patvirtina, kad tarybos narių rotacija vyksta be atskiro senos tarybos atšaukimo, o naujos tarybos išrinkimas de facto reikšdavo ankstesnės tarybos įgaliojimų pasibaigimą. Šią praktiką iliustruoja ir 2023 m. kovo 24 d. protokolas, kur buvo išrinkta nauja taryba, neatšaukus senosios.
34.11. Susirinkime visi buvę atsakovės tarybos nariai, išrinkti 2023 m. kovo 24 d. balsavo už naujos tarybos patvirtinimą. Tai reiškia, kad ankstesnė taryba neprieštaravo savo įgaliojimų pasibaigimui. Nors teismas nurodė, kad balsavimas turėjo vykti už kiekvieną tarybos kandidatą atskirai, kaip numatyta, įstatuose, tačiau praktikoje balsavimas už kandidatų sąrašą laikytinas tinkamu, kai nėra pareikštų prieštaravimų, o visi kandidatai patvirtinami bendru sprendimu. Sąjungos visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta balsuoti ne už kiekvieną kandidatą atskirai, o už kandidatų sąrašą bendrai. Įrodymų byloje, kad toks balsavimas būtų lėmęs neteisėtą tarybos suformavimą ar pažeidęs narių teises, nėra, todėl ir šiuo pagrindu nebuvo pagrindo teismui tenkinti iš dalies Ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
35. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
36.1. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos sprendimo nepagrįstumo motyvų, o išimtinai perrašė savo procesinių dokumentų turinį ir apeliaciniame skunde pakartotinai išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus. Atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs, iki šiol nėra aišku kuo vadovaujantis pasireiškia Sąjungos teisėti, pagrįsti veiksmai ieškovo atžvilgiu, tokių duomenų byloje nėra.
36.2. Atsakovės sprendimas pašalinti ieškovą iš Sąjungos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad anksčiau minėtos garantijos ieškovui buvo įgyvendintos, todėl buvo teisėta ir pagrįsta pripažinti Sąjungos neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
36.3. Teismas sprendime aiškiai, motyvuotai nurodė, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Teismas pagrįstai sutiko su ieškovu, kad paskelbtoje darbotvarkėje nebuvo nurodyta, koks / kokie Sąjungos nariai bus šalinami. Ieškovas yra Prienų rajono savivaldybės tarybos narys t. y. kad yra politikas ir visuomenės veikėjas, tačiau tiek politikas ar visuomenės veikėjas, tiek ir bet kuris kitas asmuo turi teisę pasirengti ir pasisakyti svarstomu klausimu, todėl nesutinka, kad ieškovui nereikėjo pasiruošti pasisakyti svarstomu klausimu.
Atsiliepimas
36.4. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo suprasti, jog bus svarstomas ieškovo pašalinimo klausimas, nepatvirtina, kad ieškovas iš anksto buvo informuotas ir žinojo, jog visuotinio susirinkimo metu bus sprendžiamas ieškovo pašalinimo klausimas. Matyti liudytojų prieštaravimai, t. y. nurodoma, kad buvo pranešta laikraštyje „Gyvenimas“, kitas liudytojas nurodė, jog ieškovui taip pat buvo pranešta el. paštu, tačiau faktas tas, kad ieškovui nebuvo pranešta, jog būtent bus sprendžiamas klausimas dėl jo pašalinimo iš Sąjungos.
36.5. Sąjungos įstatuose nėra nustatyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai - kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimą pašalinti ieškovą iš narių nurodytu pagrindu.
36.6. Paskelbti straipsniai žiniasklaidoje neleidžia teigti, kad ieškovui buvo žinoma apie jo pašalinimą. Žiniasklaidoje pasirodanti informacija nebūna patikima ir akivaizdu, kad ieškovas būdamas aktyvus politikas, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Lietuvos žemės ūkio tarybos narys, Tarptautinės pieno tarybos narys, Pakruojo medžiotojų būrelio narys į žiniasklaidoje pasirodančią informaciją nekreipia dėmesio, todėl teigti, kad jam buvo pranešta, nėra jokios prasmės. Menamais, deklaratyviais teiginiais, pranešimais žiniasklaidoje negalima laikyti, kad ieškovui buvo pranešta apie jo šalinimą iš Sąjungos.
36.7. Atkreipia dėmesį į 2024 m. kovo 12 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos protokolą. Posėdžio metu ieškovas nusišalino nuo šio žemės mokesčio mažinimo klausimo nagrinėjimo, tačiau taryba nepatvirtino jo nusišalinimo. Šis klausimas dėl mokesčio mažinimo buvo nagrinėtas ir Prienų rajono savivaldybės tarybos bendruomenių ir kaimo reikalų komitete, ir būtent 2024 m. kovo 12 d. posėdžio metu A. B. nurodė, kad komiteto posėdyje pritarta projektui su tarifų pakeitimais. Taigi, iš esmės žemės mokestis sumažintas, tai ko reikalavo iš ieškovo keletas ūkininkų, šis mokestis lietė daug asmenų, 90 proc. Prienų rajono gyventojų, kurie turi žemės ūkio paskirties žemę. Ir tai nebuvo opus klausimas tik atsakovės nariams, kurie ūkininkų sąjungos posėdyje balsavo už ieškovo pašalinimą, veikė aiškiai neteisėtai, persekiodami narį, už tai, kad priversti jį balsuoti kaip nori 43 asmenys, nes daugiau jokia kita nuomonė nebuvo išreikšta. Sąjungos posėdyje iš viso nebuvo analizuotas 2024 m. kovo 12 d. priimtas nutarimas dėl mokesčio, kuris buvo sumažintas, o būtent už tokį projektą su pakeitimu balsavo 16 tarybos narių, prieš 0. Ieškovo balsas nieko nebūtų nulėmęs, ką ir patvirtino pirmosios instancijos teismas.
36.8. Keista aplinkybė ir ta, kad 43 asmenys, kurie už ieškovo pašalinimą iš Sąjungos balsavo, jie vertė ieškovą balsuoti už opozicijos pasiūlymą, nors pats siūlytojas A. V. balsavime nedalyvavo. Būtent to pagrindu apeliantė teigia, kad ieškovas neveikė už Prienų ūkininkų sąjungą, tačiau akivaizdu, kad toks teiginys neteisingas. Sąjunga siekė paveikti ieškovą, įtikinti jį, kad jis balsuotų, tad daromas poveikis jo atžvilgiu iš esmės neteisėtas. Apeliantė nepaveikė ieškovo, tuomet ūkininkai supyko ir nežiūrint į tai, kad įstatai nenumato neeilinių susirinkimų, iš to pykčio pašalino ieškovą iš Sąjungos.
36.9. Nei 2025 m. kovo 25 d., nei 2024 m. balandžio 5 d. neeilinio Sąjungos visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas Sąjungos Tarybos atšaukimas. Visuotiniam narių susirinkimui neatšaukus anksčiau išrinktos Sąjungos Tarybos, 2024 m. balandžio 5 d. buvo išrinkta nauja Sąjungos taryba. Įstatus pasitvirtino pati Sąjunga, todėl neturi teisės jų pažeidinėti, privalo jų laikytis. Nagrinėjamu atveju grubiai pažeidžiami protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principai įtvirtinti teisėje, kadangi už ieškovo nugaros buvo vykdomas sąmokslas, jo pašalinimas iš atsakovės buvo sugalvotas prieš patį susirinkimą. Staiga ir vykdomas slaptas balsavimas, nors tokio Sąjungos įstatai taip pat nenumato.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
39. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės 2024 m. balandžio 5 d. įvykusio neeilinio susirinkimo metu ieškovo skundžiami priimti sprendimai pripažinti negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, kaip buvęs atsakovės narys ir jos buvęs tarybos narys, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės sprendimą pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių nuo 2024 m. balandžio 5 d. ir patvirtinti naujus Sąjungos tarybos narius. Esminiai ieškovo argumentai buvo tie, kad prieš susirinkimą jam nebuvo žinoma, jog bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš Sąjungos klausimas, nežinojo koks pašalinimo pagrindas, dėl to jam nebuvo suteikta teisė apsiginti. Taip pat nurodo, kad Sąjunga negalėjo išrinkti naujos Sąjungos tarybos neatšaukus senosios bei buvo pažeista naujos tarybos narių išrinkimo tvarka.
41. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais ieškovo skundžiamus Sąjungos sprendimus. Teismas akcentavo, kad ieškovas tinkamai informuotas apie patį susirinkimą, tačiau paskelbtoje darbotvarkėje nebuvo nurodyta, koks / kokie Sąjungos nariai bus šalinami, t. y. ieškovas tik susirinkimo metu sužinojo, kad bus sprendžiamas būtent jo šalinimo klausimas iš Sąjungos narių. Susirinkimo metu svarstant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių, buvo suteikta galimybė pasisakyti ieškovui, tačiau pažymėjo, jog bet kuris asmuo turi teisę pasirengti ir pasisakyti svarstomu klausimu, todėl nesutiko, kad ieškovui nereikėjo pasiruošti pasisakyti svarstomu klausimu. Teismas, vertindamas Sąjungos įstatuose įtvirtintus tikslus, negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas pažeidė Sąjungos įstatuose įtvirtintus tikslus, nes toks konkretus tikslas mažinti žemės mokesčio tarifą, nenumatytas, be to yra draudžiama persekioti savivaldybės tarybos narius už jų politinius veiksmus, todėl sprendė, jog ieškovo atžvilgiu pritaikyta pašalinimo iš Sąjungos sankcija pritaikyta nepagrįstai, nes narių pašalinimas iš klubo negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, nebent atskleidžiami juos sudarantys konkretūs faktai. Sąjungos įstatuose nenustatyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime. Taip pat pažymėjo, kad siekiant rinkti naują Sąjungos tarybą, ankstesnė taryba turėjo būti atšaukta; buvo balsuojama už kandidatų sąrašą, kas prieštarauja Sąjungos įstatams, todėl sprendimas patvirtinti Sąjungos tarybos narius, neteisėtas.
42. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Esminiai apeliacinio skundo motyvai yra tie, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovui nebuvo žinoma iš anksto apie ketinimą jį pašalinti iš Sąjungos, juolab kad dėl ieškovo veiksmų buvo kilęs didelis nepasitenkinimas. Ieškovas susirinkimo metu neišreiškė prieštaravimo dėl siūlymo jį pašalinti iš Sąjungos narių, todėl ieškovo teisė skųsti Sąjungos narių sprendimą dėl pašalinimo turėjo būti vertinama kritiškai. Sąjungos sprendimo negalima vertinti kaip politinio persekiojimo, o paties ieškovo balsavimas savivaldybės taryboje yra akivaizdžiai priešingas Sąjungos interesams. Taip pat akcentavo, kad Sąjunga neprivalo savo įstatuose nurodyti visų galimų pašalinimo iš Sąjungos variantų.
Dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos (ne)pagrįstumo
43. Teismų praktikoje nurodoma, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, bet koks su asmeniu susijęs klausimas turi būti sprendžiamas jį informavus. Ši nuostata taikytina ir priimant sprendimą dėl asmenų narystės asociacijoje. Asociacijos narių informavimo tvarką nustato teisės aktai ir asociacijos įstatai. Pranešimai turi būti teikiami juose nustatyta tvarka, be to, atsižvelgtina ir į organizacijoje susiklosčiusią asociacijos narių bendravimo praktiką bei informavimo tvarką. Pažymėtina, kad šios tvarkos ir praktikos tikslas yra užtikrinti, kad pranešimai būtų gauti, kad asmenys būtų informuoti dėl jiems reikšmingų veiksmų ar sprendimų. Informavimo tvarkos laikymasis nėra savitikslis. Esminę reikšmę dėl asmens informavimo turi faktas, ar asmuo atitinkamą informaciją gavo. Jeigu asociacijos nariui yra iš anksto žinoma informacija, kad vyks posėdis, kad jame bus svarstomas pareiškimas dėl jo pašalinimo iš asociacijos narių, tai šis faktas yra lemiamas sprendžiant, ar asmuo tinkamai informuotas. Aplinkybės, kad yra tam tikrų pranešimų įteikimo tvarkos pažeidimų (pranešimo išsiuntimas ne tokia forma, kurią nustato asociacijos įstatai, išsiuntimas ne tuo adresu ir pan.), nepaneigia informacijos gavimo fakto. Jeigu informacija buvo gauta laiku, t. y. iki posėdžio, jeigu ji buvo suprantamo turinio ir pakankama dėl nagrinėjamo klausimo, tai nėra pagrindo konstatuoti informavimo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020). Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą).
44. Asociacija turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo, tačiau pažymėtina, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
45. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, o šalys to neginčijo, kad ieškovas apie patį susirinkimą informuotas buvo tinkamai. Ginčas kilo dėl informavimo apie susirinkimo darbotvarkę, o konkrečiau, ar ieškovas išties galėjo numanyti ir buvo informuotas apie tai, jog bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš Sąjungos klausimas ir ar jam buvo žinomas pašalinimo iš Sąjungos pagrindas. Iš laikraštyje „Gyvenimas“, kurio leidimas 2024 m. kovo 9 d., esančio pranešimo Sąjungos nariams matyti, kad informuojant tiek apie pirminį susirinkimą, turėjusį vykti 2024 m. kovo 25 d., tiek ir apie pakartotinį, vykusį 2024 m. balandžio 5 d., buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, kurios trečiuoju klausimu Sąjungos nariai turėjo spręsti dėl Sąjungos narių šalinimo iš Sąjungos už įstatų pažeidimus. Nariai ar įstatų pažeidimai paskelbtoje darbotvarkėje nekonkretizuoti. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas, kaip Sąjungos tarybos narys, turėjo žinoti apie susirinkime iškeltus klausimus iš anksto dėl viešai jam reikšto nepasitenkinimo jo veiksmais, tokie jos teiginiai atmestini. Vien vieša kritika dėl tam tikrų veiksmų negali leisti asmeniui daryti vienareikšmiškos išvados ir visokeriopo žinojimo dėl siekio jį pašalinti iš tam tikros organizacijos. Kita vertus, tai nepanaikina pačios asociacijos pareigos informuoti ketinamą pašalinti asmenį apie jo atžvilgiu organizuojamas procedūras ir to pagrindus. Apeliantė teigia, kad pačioje Sąjungos taryboje iki susirinkimo buvo iškeltas ieškovo pašalinimo iš Sąjungos klausimas, tačiau byloje jokių tokio pobūdžio duomenų nėra, t. y. kad būtent Sąjungos taryboje iškeltas klausimas dėl ieškovo pašalinimo ir pasiūlyta tokį klausimą įtraukti į susirinkimo darbotvarkę bei apie tai galėjo žinoti ieškovas.
47. Pagal Sąjungos įstatų 8.5 punktą, susirinkimo darbotvarkę rengia Sąjungos pirmininkas. Apeliantė nepateikė į bylą jokių duomenų, įrodančių, kad ginčo susirinkimo darbotvarkę rengė būtent Sąjungos tarybos nariai ir ieškovas negalėjo nežinoti apie sprendžiamus klausimus, juolab Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad visuotiniai narių susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami. Pažymėtina, kad apeliantė nurodė, jog dar 2024 m. vasario 19 d. Sąjungos tarybos susirinkimo metu buvo iškeltas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš Sąjungos, o šis klausimas perkeltas į suvažiavimą, tačiau tokie teiginiai vertinami kritiškai, nes pats balsavimas savivaldybės taryboje įvyko vėliau - 2024 m. vasario 29 d. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad bus sprendžiamas būtent jo pašalinimo iš Sąjungos klausimas bei nebuvo informuotas apie konkretų pašalinimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybės, t. y. ketinamo pašalinti asmens neinformavimas apie siekį jį pašalinti, negalima vertinti kaip formalaus pažeidimo, kadangi taip yra pažeidžiama asmens teisė apsiginti ir išdėstyti savo poziciją.
48. Pažymėtina, kad vien tai, jog darbotvarkėje yra nurodyta, kad bus sprendžiamas narių pašalinimo iš Sąjungos klausimas dėl Sąjungos įstatų pažeidimo, negalima vertinti kaip aiškaus pagrindo nurodymo. Tokia formuluotė vienareikšmiškai yra vertintina kaip abstrakti ir neleidžia identifikuoti konkretaus asmens. Kaip minėta, ieškovo informavimas dėl susirinkimo darbotvarkės klausimo, susijusio su būtent ieškovo asmenimi, svarbus ir dėl to, jog asmuo turėtų pakankamai laiko pasirengti pateikti darbotvarkės klausimui sutinkančią arba oponuojančią poziciją, dokumentus ir kt., ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad ieškovui buvo suteikta teisė pasisakyti pačiame susirinkime, niekaip nepaneigia jo teisės turėti laiko pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog pasisakydamas susirinkime ieškovas prarado teisę gintis. Akivaizdu, kad asmuo, tik atvykęs į susirinkimą ir sužinojęs apie siekį jį pašalinti, gali reaguoti emocionaliai, jam nesuteiktas laikas suformuluoti aiškią savo poziciją ir argumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).
49. Pačiame 2024 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokole yra nurodyta, kad ieškovas šalinamas dėl Sąjungos įstatų 5.2 punkto pažeidimo, t. y. dėl priešiškų Sąjungai ieškovo veiksmų. Įstatų 5.2 punkte nurodyta, kad asmuo, turintis priešiškų Sąjungos tikslams interesų, gali būti nepriimtas, o priimtas pašalintas iš Sąjungos narių. Sąjungos tikslai yra numatyti įstatų antroje dalyje (2.1-2.8 punktuose). Veiksmai ar interesai, kurie būtų vertinti kaip priešiški, įstatuose nėra įvardinti ir detalizuoti. Vis dėlto, naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad asociacijos nariai, laisvos valios ir savarankiškumo principų pagrindu susibūrę į asociaciją, tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra laisvi patys nustatyti, ar apskritai asociacijos nariai gali būti šalinami iš asociacijos (jiems taikoma tokia sankcija), o jei šalinami, tai koks narių elgesys kitiems nariams nėra priimtinas, taip pat įtvirtinti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis, dėl kokių pažeidimų ir kokia tvarka nariai gali būti pašalinti iš asociacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-1075/2025). Tokia nuostata reiškia, kad asociacijos nariai yra laisvi nustatyti tarpusavio sutarimo būdu kas jiems yra nepriimtina, nustatyti pašalinimo pagrindus, tačiau įstatuose nustačius galimybę pašalinti asociacijos narį, kartu turi būti aiškiai nurodoma, koks būtent nario elgesys yra laikytinas nepriimtinu ir galinčiu lemti nario pašalinimą iš asociacijos. Atitinkamai turi būti įtvirtinta ir tokio pobūdžio tvarka. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės narių sprendimas pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių yra paremtas įstatų 5.2 punktu, numatančiu priešišką elgesį Sąjungos tikslams ir interesams, tačiau nėra iš esmės paaiškinta kas laikytina tokiu elgesiu, o procesinės pozicijos išdėstymas esant ginčui teisme nėra laikytinas tinkamu informavimu. Kita vertus, priešiško elgesio sąvokos aiškinimas lingvistiniu aspektu taip pat yra ganėtinai platus. Tokį elgesį galima suprasti tiek kaip vienkartinį veiksmą, tiek kaip atitinkamų veiksmų seką. Toks neapibrėžtumas vienareikšmiškai nesudaro aiškumo asociacijos nariams ir tam tikrais atvejais gali lemti įtakos darymą kitų asociacijos narių atžvilgiu. Atitinkamai, nuo veiksmo sunkumo ar jo sukeltų pasekmių turėtų priklausyti ir taikomos sankcijos sunkumas, o toks neapibrėžtumas gali sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, nesąžiningam asociacijos narių elgesiui siekiant paveikti kitą asociacijos narį pačioje asociacijoje ar už jos ribų.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aiškios asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos tvarkos būtinybę ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Sąjungos įstatuose nėra numatyta kaip turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai. Įvertinus Sąjungos įstatus, matyti, kad tvarka yra nurodyta įstatų 5.5 punkte, kuriame nurodyta, jog Sąjunga turi teisę pašalinti narį. Sąjungos narių susirinkimo nutarimu, narys gali būti pašalintas, jei narys nesumokėjo nario mokesčio daugiau kaip dvejus metus ir tuo pažeidė įstatus, nevykdė sutartinių įsipareigojimų Sąjungai ar jos nariams, savo veikla diskreditavo Sąjungą ir jos narius. Taigi įstatų 5.5 punktas numato, kad narys gali būti pašalintas iš Sąjungos narių susirinkimo nutarimu dėl konkrečių pažeidimų, t. y. tai punktas, numatantis ir pašalinimo tvarką, ir detalizuojantis nario pašalinimo pagrindus. Vis dėlto, įstatų 5.2 punkte, kurio pagrindu pašalintas ieškovas, pašalinimo tvarka nenurodyta, tačiau atsakovė paaiškinimo, kad buvo pasitelkta įstatų 5.5 numatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia Sąjungos įstatuose numatyta narių pašalinimo tvarka, ją siejant su konkrečia ginčo situacija, yra ydinga, kadangi pats ieškovas pašalintas dėl įstatų 5.2 punkto pažeidimo, t. y. veikimo priešiškai Sąjungos interesams, tačiau dabar remiamasi įstatų 5.5 punkto tvarka, kurioje nurodyti kiti pagrindai, pavyzdžiui, Sąjungos ir jos narių diskreditavimas. Nagrinėjamu atveju išties lieka neaišku, kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime. Be to, nenurodyti aiškūs ir konkretūs faktai apie ieškovo padarytus įstatų pažeidimus, nekonkretizuoti Sąjungos tikslai, kuriuos ieškovas pažeidė balsuodamas savivaldybės tarybos posėdyje, tokių veiksmų poveikį pačiai Sąjungai. Šiuo atveju ieškovo pašalinimas iš asociacijos iš esmės grindžiamas priešišku veikimu Sąjungos tikslams ir interesams, šalia to pasiremiant ir diskredituojančiu elgesiu, nenurodant, kokie Sąjungos tikslai buvo pažeisti, kaip konkrečiai buvo diskredituota Sąjungos veikla, koks tokio ieškovo veiksmo poveikis Sąjungai dėl būtinybės jį pašalinti ir pritaikyti griežtą sankciją. Todėl kolegija konstatuoja, kad ginčijamas atsakovės sprendimas paremtas deklaratyviomis ir nemotyvuotomis išvadomis, nesant aiškios pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir nesuteikus ieškovui galimybės pasiruošti savo gynybinę poziciją. Neginčytina yra Sąjungos teisės pašalinti asociacijos narį asociacijos įstatuose nustatytais pagrindais, tačiau pašalinimo pagrindai negali būti abstraktūs, nekonkretūs ir leidžiantys prieš kiekvieną asmenį juos interpretuoti individualiai.
51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, prieš balsuodamas savivaldybės taryboje, siekė nusišalinti nuo nagrinėjamo klausimo, tačiau jo prašymas dėl nusišalinimo tarybos buvo atmestas. Nors ieškovas balsavo „prieš“ opozicijos pasiūlymą sumažinti žemės mokestį iki konkretaus dydžio, tačiau šalys neginčija, jog buvo priimtas sprendimas sumažinti žemės mokestį, tik mažesne dalimi. Tokiu atveju įvertinus Sąjungos procesinę poziciją, lieka neaišku, ar ieškovo priešiškas elgesys pasireiškė skirtingos nuomonės nei kai kurie Sąjungos nariai turėjimu ir balsavimu savivaldybės tarybos posėdyje, ar nevisišku Sąjungos narių interesų patenkinimu. Kita vertus, kolegija nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei, o ne konkrečiai asociacijai ir pan. Jei yra siekis pašalinti asmenį iš asociacijos už jos įstatų pažeidimus, juose turi būti nurodyta konkreti tvarka, jos turi būti laikomasi, sudaroma galimybė asmeniui pasiruošti gynybinę ar sutinkančią poziciją bei priėmus sprendimą – aiškiai nurodyti pašalinimo priežastis, susijusias su asociacija.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovo pašalinimo iš Sąjungos klausimas buvo be išankstinio jo informavimo bei tinkamai pasiruošti laiko suteikimo, taip pat neįvardijus konkrečių ieškovo veiksmų, kurie būtų priešiški Sąjungos tikslams, konstatuoja, kad ieškovo pašalinimo iš Sąjungos narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas pažeidus bendro pobūdžio standartus, todėl pagrįstai pripažintas neteisėtu.
Dėl naujos Sąjungos tarybos išrinkimo (ne)pagrįstumo
53. Nustatyta, kad tame pačiame 2024 m. balandžio 5 d. susirinkime buvo sprendžiamas klausimas ir dėl naujos tarybos išrinkimo, t. y. 4-uoju klausimu buvo patvirtinti sąjungos tarybos nariai. Įstatų 9.3 punktas numato, kad Sąjungos taryba renkama visuotinio narių susirinkimo sprendimu ketveriems metams. Sąjungos tarybos nariai renkami iš Sąjungos narių ir laikomi išrinktais, kai už pasiūlytą nario kandidatūrą balsavo daugiau kaip puse susirinkime dalyvaujančių darybos narių. Sąjungos įstatuose įtvirtinta, kad visuotinas narių susirinkimas renka ir atšaukia Sąjungos tarybą (Įstatų 8.11.2 punktas).
54. Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad 2023 m. kovo 24 d. Sąjungos pakartotinio visuotinio narių susirinkime buvo svarstyti Sąjungos tarybos rinkimai ir buvo išrinkta Sąjungos taryba iš 9 narių ketverių metų kadencijai. 2023 m. kovo 24 d. pakartotinio susirinkimo metu išrinkta taryba buvo veikiantis Sąjungos valdymo organas bei teisėtai išrinkta. Taryba pagal Sąjungos įstatus nebuvo atšaukta, ketverių metų kadencija nebuvo pasibaigusi. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2023 m. kovo 24 d. renkant naują tarybą buvo balsuojama už kiekvieną asmenį atskirai (narių balsai detalizuoti prie kiekvieno iš kandidatų). Identiška situacija buvo ir 2019 m. balandžio 26 d. pakartotiniame susirinkime bei 2015 m. balandžio 8 d. ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, t. y. buvo balsuojama už kiekvieną kandidatą atskirai. Taip pat akcentuotina, kad naujos tarybos buvo išrenkamos kas ketverius metus.
55. Nors apeliantė nurodo, kad pagal įstatų 8.11.2 punktą visuotinis narių susirinkimas turi teisę bet kada išrinkti naują tarybą, ir jokių papildomų sąlygų (pvz., išankstinio aiškaus atšaukimo) įstatai nereikalauja, tačiau pažymėtina, kad šis argumentas prieštarauja įstatų 9.3 punktui, kuriame net du kartus yra akcentuota, jog taryba renkama ketverių metų kadencijai, todėl akivaizdu, jog turi būti vertinama įstatų nuostatų visuma. Sutiktina, kad išrenkant naujus tarybos narius nebūdavo atšaukiamos ankstesnės tarybos, tačiau tokį sprendimą paaiškina būtent ketverių metų kadencijos pabaiga ir jos atšaukimas tampa nebetikslingas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad siekiant rinkti naują Sąjungos tarybą, ankstesnė taryba, kurios kadencija nepasibaigusi, turi būti atšaukta. Tokiu būdu ginčijamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad neatšaukus senosios tarybos, 2024 m. balandžio 5 d. išrinkta nauja taryba yra išrinkta neteisėtai.
56. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, svarbu atsižvelgti ir į pačios tarybos rinkimų organizavimą ginčijamo susirinkimo metu. Kaip minėta, 2024 m. balandžio 5 d. buvo balsuojama už bendrą narių sąrašą, nors pačiuose įstatuose nurodyta, jog balsuojama ne už kandidatų sąrašą, o už konkretų kandidatą. Tokią Sąjungoje taikytą praktiką patvirtina ir ankstesni susirinkimuose priimti sprendimai dėl tarybos narių sudėties. Nėra jokių duomenų apie nusistovėjusią praktiką balsuoti už bendrą kandidatų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad praktikoje balsavimas už kandidatų sąrašą laikytinas tinkamu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusios situacijos specifiką, ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl nustatytų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą pripažinti negaliojančiais 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos neeilinio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkime priimtus nutarimus pašalinti ieškovą iš Sąjungos narių nuo 2024 m. balandžio 5 d., ir patvirtinti Sąjungos tarybos narius bei pagrįstai pripažino 2024 m. balandžio 5 d. Sąjungos Tarybos protokolą Nr.1 negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento. Apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
59. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties.
61. Atsakovė (apeliantė) pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, prašymas dėl apeliantės bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
62. Ieškovas prašymą dėl 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2025 m. spalio 15 d. (reg. 2025 m. spalio 16 d.). Kartu su prašymu pateikta 2025 m. spalio 15 d. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma, 2025 m. spalio 15 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 29 (sąskaita išrašyta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Marijampolės pieno konservai“) bei 2025 m. spalio 14 d. lėšų pervedimo nurodymas, kuriuo UAB „Marijampolės pieno konservai“ sumokėjo ieškovo atstovei advokatei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, paskirtyje nurodant, jog apmokama už ieškovą.
63. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje gautas 2025 m. liepos 30 d., kuriame ieškovas suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kartu su atsiliepimu apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovės apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti 2025 m. spalio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėn. po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Spręstina, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, iš pateiktų įrodymų kilmės matyti, kad bylinėjimosi išlaidos apmokėtos tik 2025 m. spalio 14 d. 15:45 val., t. y. po apeliacinės instancijos teismo 2025 m. spalio 14 d. posėdyje priimtos nutarties atidėti procesinio sprendimo byloje paskelbimą. Pati sąskaita už teisines paslaugas ir detalizacija parengta tik 2025 m. spalio 15 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme ieškovas (jo atstovė) nenurodė jokių priežasčių, sukėlusių kliūtį laiku išrašyti sąskaitą už teisines paslaugas, parengti suteiktų paslaugų detalizaciją ir jas apmokėti bei pateikti į bylą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra akcentuota, kad išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl ieškovo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovės asociacijos Prienų ūkininkų sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.