- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- A-250-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00928-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- E. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Š., E. Š. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, teritorinis registratorius, VĮ Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius, VĮ Registrų centras Klaipėdos skyrius) 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SPR-4-1035(14.5 E) (toliau – ir 2021 m. sausio 28 d. sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-96 (toliau – ir 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Ji VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas) duomenų patikslinimo, ištaisymo ir panaikinimo. Teritorinis registratorius 2021 m. sausio 28 d. sprendimu jos prašymą atmetė. Komisija 2021 m. balandžio 15 d. sprendime nurodė, kad išnagrinėjo teritorinio registratoriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SPR-4-1035(14.5 E) ir 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPR-1321(14.4E) (toliau – ir 2021 m. sausio 29 d. sprendimas), tačiau pareiškėja 2021 m. sausio 29 d. sprendimo nebuvo gavusi, todėl Komisijos neprašė jo nagrinėti. Remiantis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos l d. nutartyje pateiktu išaiškinimu, pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimą, tačiau nesutiko su Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu, kuriuo paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2024 m. sausio 28 d. sprendimas.
2.2. Pareiškėja teigė, kad atsakovas be pagrindo rėmėsi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020, nes teritoriniam registratoriui pareiškėjos pateikti reikalavimai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose ir Klaipėdos apygardos teisme nebuvo nagrinėti. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi neteisėtai įregistruotu juridiniu faktu, kadangi neteisėtai įregistruotas juridinis faktas – žemės sklypu naudojimosi tvarka – iki kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamo turto registro duomenimis, Žemės sklypas įregistruotas 1998 m. gruodžio 22 d., o pasidalijimo Žemės sklypu tvarka įregistruota 1998 m. birželio 30 d., t. y. anksčiau, nei sudaryta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. L. L. ir R. P. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypo dalis įsigijo 1999 m. kovo 5 d. P. B. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta. Neįgijusios nuosavybės teisės nei L. L., nei R. P. Žemės sklypo dalimis negalėjo disponuoti, todėl, pasak pareiškėjos, Žemės sklypu naudojimosi tvarka 1998 m. birželio 30 d. nekilnojamo turto registre įregistruota neteisėtai. Be to, prie šio Žemės sklypo pasidalijimo plano nesudaryta jokia rašytinė notarinė sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymu (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas), teritorinis registratorius negalėjo ir neturėjo teisės įregistruoti juridinį faktą 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi tvarkos susitarimo Nr. 2143 pagrindu, nes nebuvo įregistruotas nekilnojamas daiktas – Žemės sklypas ar nuosavybė.
2.3. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenis (kadastro duomenų nustatymo data 1999 m. sausio 4 d.) statiniais užstatyta 0,0164 ha Žemės sklypo teritorija, tačiau užstatytos teritorijos duomenys neatitinka Nekilnojamo turto registre įregistruoto turto. Statiniais užstatytas teritorijos plotas sudaro 211 kv. m (129 kv. m gyvenamas namas, 24 kv. m ūkinis pastatas, 19 kv. m šiltnamis, 20 kv. m ūkinis pastatas, 19 kv. m garažas), todėl susidaro 47 kv. m skirtumas, teritorijos užstatymo tankis – iki 30 proc. Nekilnojamo turto registro duomenimis, Gyvenamojo namo plotas yra 129 kv. m, tačiau į užstatytą Žemės sklypo teritorijos plotą 12 kv. m terasa bei priestatas neįskaičiuoti. Minėti statiniai pastatyti buvusio savininko P. L., neturint statybą leidžiančių dokumentų. Nekilnojamo turto registro duomenimis, 1960 m. (statybos pabaigos metai) Gyvenamojo namo užstatymo plotas buvo 129 kv. m, nuo 1960 m. Gyvenamojo namo užstatymo plotas nepadidėjo.
2.4. Siekiant išsiaiškinti ir tinkamai nustatyti teritorijos užstatymo plotą, pareiškėja pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 3 d. raštą Nr. (16.17)2D-12219), kuriame nurodyta, kad nėra 1993–1994 metų ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto. Klaipėdos departamentas pateikė statybos leidimą Nr. 46A/93, kurio galiojimo terminas iki 1994 m. gegužės 1 d. Statybos leidimo terminas nepratęstas, naujas statybos leidimas neišduotas. Dokumento apie statinio priėmimą naudoti nėra, ūkinio pastato užstatymo plotas nežinomas. Ūkinis pastatas 1998 m. birželio 15 d. užregistruotas pagal 1994 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. 201. Pareiškėjos teigimu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, ūkinis pastatas Nekilnojamo turto registre turėjo būti įregistruotas per tris mėnesius nuo priėmimo naudoti eksploatacijai. Ūkinis pastatas ir garažas Nekilnojamo turto registre įregistruoti neteisėtai, nuo 1960 m. teritorijos užstatymo plotas nesikeitė ir sudaro 0,0164 ha. Minėti statiniai nepatenka į žemėtvarkos projekto sprendiniais suformuotą žemės sklypo užstatytos teritorijos plotą, dėl to susidarė 47 kv. m užstatytos teritorijos skirtumas. Nekilnojamo turto registre užstatytos teritorijos plotas neatitinka įregistruotų statinių užstatymo ploto, tačiau teritorinis registratorius nepateikė Gyvenamo namo bei kitų statinių teisinio registravimo dokumentų ir šiuo klausimu nepasisakė. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos nuomone, teritorinis registratorius privalo patikslinti teritorijos užstatymo plotą.
2.5. Pareiškėja teigė, kad Nekilnojamo turto registre įregistruoto turto duomenys turėtų būti patikslinti ir papildyti, nurodant, kad Gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 1953 m., nustatytos naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos įregistravimo pagrindas turėtų būti papildytas įrašais – 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3597 ir 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 1446.
2.6. Pareiškėja pažymėjo, kad bendrasavininkių valdomos Gyvenamojo namo 1A1m dalys paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m, tačiau toks įrašas neatitinka tikrovės, nes P. B. 28/100 Gyvenamojo namo dalis paskaičiuota pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3597 ir atitinka 1986 m. birželio 14 d. Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 1446, nuo 129 kv. m. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Palangos skyrius nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią L. L. neteko turto (savavališkai pastatytos terasos ir priestato (pažymėjimas plane 3a1m) bei Žemės sklypo dalies. Tarnyba L. L. priklausantį minėtą turtą perleido P. B.. Teritorinis registratorius dėl L. L. turto perleidimo P. B. iki 2017 m. kovo 24 d. Nekilnojamo turto registre neįregistravo naudojimosi patalpomis tvarkos, nors tokia tvarka buvo numatyta 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3597. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1548-162/2017 įpareigojo VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrių pateikti dokumentus, susijusius su P. B. nuosavybės teisių įregistravimu Nekilnojamo turto registre. Teritorinis registratorius nepateikė teismui dokumentų, kad P. B. nuosavybės teise priklausė terasa ir priestatas (pažymėjimas plane 3a1m). Tokių dokumentų teritorinis registratorius nepateikė ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams (2020 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020). Pareiškėjos teigimu, bendrosios kompetencijos teismai nevertino valstybės institucijų veiksmų dėl situacijos, prieštaraujančios teisei, sukūrimo, t. y. neteisėto Žemės sklypo padalijimo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarkos 1998 m. birželio 30 d. nustatymo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Klausimas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos išspręstas 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3597, tačiau toks juridinis faktas nėra įregistruotas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėja V. L. ir S. P. 2021 m. sausio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamos patikslinti, ištaisyti ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą. Atsakovas paaiškino, kad 228/815 Žemės sklypo dalys yra E. Š. ir E. Š. bendroji jungtinė nuosavybė, 1761/6520 Žemės sklypo dalys yra S. P. nuosavybė, 2935/6520 Žemės sklypo dalys – V. L. nuosavybė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypui yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1487. 28/100 Gyvenamojo namo dalys yra E. Š. ir E. Š. bendroji jungtinė nuosavybė (įregistravimo pagrindas: 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1487), S. P. priklauso 27/100 Gyvenamojo namo dalys (įregistravimo pagrindas: 2016 m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 838), V. L. – 45/100 Gyvenamojo namo dalys (įregistravimo pagrindas: 2007 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. JD-773, 2007 m. kovo 17 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. JD-774, 2015 m. birželio 30 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1810 ir 2016 m. kovo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 838). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2011 m. gegužės 3 d. Gyvenamam namui yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį atitinka 32/100 dalis); nuo 2017 m. kovo 24 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį; nuo 2017 m. birželio 5 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Gyvenamo namo Nekilnojamojo turto registro įraše įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, įregistravimo pagrindas: Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020. Įregistruota pastaba – Gyvenamojo namo 1A1m bendrasavininkių valdomos dalys paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovas teigė, kad skundžiamu 2021 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas paaiškėjus aplinkybei, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 2 punktas.
3.3. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. ištaisyti senas klaidas, Komisija 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimą. Įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus dėl prašymo išregistruoti Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistruotą juridinį faktą – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi Žemės sklypu susitarimą Nr. 2143, Komisija pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas „Nustatyta nekilnojamuoju daiktu tvarka“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, t. y. 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 (Palangos notarų biuro notaro 1998 m. birželio 30 d., registro Nr. 2143, patvirtintą Žemės sklypo pasidalijimo planą), kuriuo bendraturčiai L. L., R. P. ir P. B. nusistatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, kuris buvo nurodytas L. L., R. P. ir P. B. įsigyjant Žemės sklypo dalis pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (1998 m. gruodžio 30 d. Nr. P25/98-353; 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-062 ir 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-063) bei 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1487, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymui nebuvo teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 E. Š. ir E. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo patalpos, 1998 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų duomenimis pažymėtos 2-1 (6,15 kv. m), 2-2 (2,53 kv. m), 2-3 (11,41 kv. m), 2-4 (13,82 kv. m), 2-5 (10,74 kv. m), buvo atidalintos, iš viso 44,65 kv. m. Gyvenamojo namo ploto, o atidalijant likusias patalpas, nurodytas pagal tos pačios kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurių bendras plotas 133,59 kv. m. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, Komisija konstatavo, jog klausimas dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis tvarkos yra išspręstas teismine tvarka ir nėra teisinio pagrindo keisti, taisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal pareiškėjos nurodytus dokumentus ir jų nurodytais motyvais.
3.5. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, be kita ko, buvo sprendžiamas ieškovių S. P. ir V. L. reikalavimas dėl 1998 m. birželio 30 d. bendraturčių susitarimo Nr. 2143 dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu, taip pat reikalavimas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 šie S. P. ir V. L. ieškinio reikalavimai netenkinti. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje Nr. 2A-950-538/2020 konstatavo, kad „toks bendraturčių susitarimas yra galimas pagal įstatymą, taip pat patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre, todėl nėra teisinio pagrindo 1998 m. birželio 30 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių bendraturčių L. L., R. P. ir P. B. susitarimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos pripažinti niekiniu ir negaliojančiu“ (20 punktas). Papildomai pažymėta, kad, be kita ko, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 yra išspręstas reikalavimas dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis tvarkos – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu buvo patenkintas E. Š. ir E. Š. priešieškinys ir atidalintos E. Š., E. Š., S. P. ir V. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo patalpos natūra.
Atsiliepimas
3.6. Atsakovas teigė, kad juridinių faktų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta dokumentų pagrindu, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys. Registro tvarkytojo sprendimai taip pat nėra / nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, todėl skundžiami teritorinio registratoriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir E. Š. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija yra griežtai reglamentuota teisės aktais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atsakovą atlikti jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus, pavyzdžiui, perskaičiuoti Žemės sklypo užstatymo plotą ar nustatyti Gyvenamojo namo statybos pradžios datą. Šiuos veiksmus galima atlikti tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tai turi teisę atlikti tik tam tikri specialistai (matininkai) ir tokie duomenys gali būti perkeliami į kadastrinių duomenų bylą, o vėliau ir į Nekilnojamojo turto registrą bei kadastrą, tik tuo atveju, jeigu kadastrinius matavimus atliekantis specialistas iš tiesų nustato kitokius, pasikeitusius ar tikslintinus duomenis. Atsakovui, kaip Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui, nėra suteikta teisė kvestionuoti jam pateiktų dokumentų turinį ar nustatinėti Žemės sklypo ar Gyvenamojo namo kadastrinius duomenis.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėja prašyme atsakovui bei skunde teismui nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad Nekilnojamojo turto registre ar Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys apie Žemės sklypą ar Gyvenamąjį namą neatitiktų dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Pareiškėja nesutinka su 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi žemės sklypu susitarimu Nr. 2413, informacija apie statiniais užstatytą Žemės sklypo plotą ar Gyvenamojo namo statybos pradžios datą, ar Nekilnojamojo turto registre esančią pastabą, kad Gyvenamojo namo savininkų dalys paskaičiuotos nuo atitinkamo Gyvenamojo namo ploto, nereiškia, kad šie Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi.
4.3. Prašomais pakeitimais Nekilnojamojo turto registre iš esmės prašoma pakeisti nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o tai neišvengiamai paliestų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes jie su pareiškėjos siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka nesutinka. Prašydama pakeisti plotą, nuo kurio paskaičiuotos bendraturčių nuosavybės dalys Gyvenamajame name, pareiškėja siekia iš esmės pakeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų turimos teisės į Gyvenamąjį namą apimtį, o tai taip pat turėtų įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis ir teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką, netgi tais atvejais, kai nustatomos kokios nors techninio pobūdžio klaidos, atsakovas negali taikyti klaidų taisymo procedūros, jeigu Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
4.4. Atsakovas pagrįstai atsisakė išregistruoti 1998 m. birželio 30 d. susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo Nr. 2143. Pats daikto atidalinimas šiuo metu dar nėra užbaigtas (rengiama naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema). Pareiškėjos prašymas patikslinti pastabą apie plotą, nuo kurio paskaičiuotos bendraturčių nuosavybės dalys Gyvenamajame name, iš esmės nebesukuria jokių teisinių pasekmių, nes Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 išspręstas bendraturčiams tenkančių Žemės sklypo dalių klausimas.
4.5. Pareiškėja Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturte yra nuo 2007 m., todėl jai buvo žinomi Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti jai priklausančio turto duomenys. Pareiškėja atitinkamų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus kelia tik dabar, kai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 jau yra išspręsti jos reikalavimai, kuriais buvo siekiama iš esmės to paties teisinio rezultato.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. L. skundą atmetė. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. iš pareiškėjos 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad E. Š., E. Š., S. L. ir pareiškėja yra Žemės sklypo bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas – 1998 m. birželio 30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1487. E. Š., E. Š., S. L. ir pareiškėja yra Gyvenamojo namo, bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registre Gyvenamam namui nuo 2011 m. gegužės 3 d. įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį atitinka 32/100 dalis); nuo 2017 m. kovo 24 d. įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį; nuo 2017 m. birželio 5 d. įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, įregistravimo pagrindas: Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis Nr. 2A-950-538/2020. Taip pat yra įregistruota Registro pastaba ir nuoroda: Gyvenamojo namo 1A1m bendrasavininkių valdomos dalys paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m. Pareiškėja 2021 m. sausio 11 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama patikslinti, ištaisyti ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, t. y. prašė išregistruoti Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistruotą juridinį faktą – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi Žemės sklypu susitarimą Nr. 2143; patikslinti ir patikslinus ištaisyti Žemės sklypo su statiniais užstatytos teritorijos įrašytus duomenis; ištaisyti ir įrašyti Gyvenamojo namo statybos pradžios metus: 1953 metai; patikslinti Gyvenamojo namo, ūkinio pastato 4I1p užstatytą plotą; nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarkos įregistravimo pagrindą papildyti įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių paskaičiavimo sutartis Nr. 1446; registro pastaboje ir nuorodoje ištaisyti neteisingai įrašytus duomenis, nes P. B. Gyvenamojo namo dalys paskaičiuotos nuo 129,20 kv. m, kas sudaro 28/100 dalis; nurodyti, kokiu pagrindu iki 2017 m. kovo 24 d. nebuvo įrašyta patalpomis naudojimosi tvarka, nors tokia tvarka buvo nustatyta 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3597 ir 1986 m. birželio 14 d. Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartyje Nr. 1446. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 3 d. raštą Nr. (16.17)2D-13760, Palangos miesto valdybos architektūros skyriaus leidimą Nr. 46A/93 ir 1986 m. birželio 14 d. P. B. pareiškimą, patvirtintą Palangos VNK notaro reg. Nr. 1448.
7. Nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. prašymą buvo nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, ir jie nėra nuginčyti. Skundžiamu 2021 m. sausio 28 d. sprendimu, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu, pareiškėjos prašymas atmestas. Nesutikdama su 2021 m. sausio 28 d. sprendimu, pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą.
8. Teismas aptarė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 29 straipsnio 2 punkto, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 12, 16, 22, 33 straipsnių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13, 84, 111, 112 punktų nuostatas, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
9. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-127-995/2020, kurioje, be kita ko, buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovių S. P. ir V. L. ieškinys buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
10. Atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1487 ir Žemės sklypo bendraturčių 1998 m. birželio 30 d. susitarimas Nr. 2143 dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nuginčyti, teismas darė išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 1998 m. birželio 30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1487 – atitinka teisės aktų reikalavimus bei dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių naujai nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, todėl teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą – nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, įregistravimo pagrindas – 1998 m. birželio 30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1487.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 yra išspręstas Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, todėl keisti, taisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nebuvo pagrindo.
12. Teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 buvo nagrinėjamas priestato (dujinės virtuvės), pažymėtos indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m) statybos teisėtumo klausimas. Nustatyta, kad gyvenamojo namo (žymimo indeksu 1A1m) priestatą, pažymėtą indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m), pastatė P. B. 1968 metais pagal Palangos miesto vyr. architekto 1966 m. lapkričio 28 d. suderintą projektą ir jis yra Gyvenamojo namo dalis. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti priestato, pažymėto indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m), duomenys nėra nuginčyti. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie statiniais užstatytą Žemės sklypo teritoriją, kuri sudaro 0,0164 ha, atitinka plotą, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (žemės sklypo plane). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad Gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 1960 metai ir šie Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nebuvo patikslinti.
13. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą, nes nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašai bei įrašyti duomenys apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir šie duomenys nebuvo keičiami. Atitinkamai kaip pagrįstą ir teisėtą teismas vertinto ir Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl atsakovo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo.
III.
14. Pareiškėja V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą; VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SPR-4-1035(14.5E), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. CSPR-96; įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 2286 proporcingai tuometinių bendrasavininkių nuosavybės teise turimoms Gyvenamo namo dalims buvo suteikta bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti žemės sklypo dalis. P. B. nuosavybės teise valdė 28/100 Gyvenamo namo dalis. Jai priklausantis žemės sklypo plotas sudaro 228 kv. m. L. L. ir R. P. nuosavybės teise valdė 72/100 gyvenamo namo dalis. Joms priklausantis žemės sklypo plotas sudaro 587 kv. m. Bendras sklypo plotas 815 kv. m. Nekilnojamo turto registre nepagrįstai ir neteisėtai įregistruotas juridinis faktas – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos tariamas susitarimas Nr. 2143. Žemės sklypas Nekilnojamo turto registre įregistruotas 1998 m. gruodžio 22 d., o tuometinės bendrasavininkės L. L. ir R. P. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik 1999 m. kovo 5 d. Pareiškėjos teigimu, Nekilnojamo turto registratorius neturėjo teisinio pagrindo nekilnojamo turto registre įregistruoti juridinio fakto – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos tariamo susitarimo Nr. 2143, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoto žemės sklypo, t. y. nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties objekto, dėl kurio pirkimo šalys turėjo susitarti.
15.2. Teismas, remdamasis Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų civiline byla Nr. 2-127-995/2020, pažymėjo, kad priestato, pažymėto indeksu 3a1ž (buvęs pažymėjimas 3a1m), duomenys nėra nuginčyti. Tačiau pareiškėja neturi teisinio pagrindo ginčyti duomenų, kadangi priestatas, pažymėtas plane 3a1m, dėl pažeistų esminių teisės reikalavimų niekada nebuvo ir nėra registruotinas Nekilnojamo turto registre. Nekilnojamo turto registre užstatytos teritorijos plotas neatitinka Žemės sklype įregistruotų statinių užstatymo ploto, tačiau teritorinis registratorius nepateikė Gyvenamo namo bei kitų statinių teisinio registravimo dokumentų ir šiuo klausimu nepasisakė. VĮ Registrų centras nepagrįstai iki 2017 m. kovo 24 d. Nekilnojamo turto registre neįregistravo Gyvenamo namo patalpomis naudojimosi tvarkos pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3597. Tokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) teritorinis registratorius pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas bet ir suinteresuotų asmenų teisinio tikrumo, lūkesčių, kilusio ginčo galutinio sprendimo teisinius klausimus.
15.3. Pareiškėja teritorinio registratoriaus prašė Nekilnojamo turto registre ištaisyti pastato –Gyvenamo namo statybos pradžios metus (vietoj 1960 m. įrašyti 1953 m). Pareiškėja pateikė 1960 m. gegužės 19 d. aktą valstybiniam pastato priėmimui. Nurodė, kad Gyvenamas namas buvo suprojektuotas be priestatų (pažymėjimas plane 2a1m ir 3a1m) ir terasos). Gyvenamo namo projekte yra 1958 m. vyr. architekto parašu patvirtintas įrašas ,,Leidžiama pristatyti verandą, prieang <...> iš kiemo pusės“. Kadangi nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei VĮ Registrų centras nepateikė gyvenamo namo sudėtinių dalių teisinio registravimo dokumentų, pareiškėja mano, kad veranda (priestatas) (pažymėjimas plane 2a1m) pastatytas teisėtai 1958–1960 metų laikotarpiu ir teisėtai įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Tai atitinka Gyvenamo namo žemės sklypo planą, patvirtintą Palangos miesto LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyriaus antspaudu ir parašu.
15.4. Pareiškėja teigia, kad Nekilnojamo turto registre įregistruoto Gyvenamojo namo duomenys turėtų būti papildyti įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 1446. 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3597 ir 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos ir yra galiojančios. Gyvenamo namo 1960 m. gegužės 19 d. aktas valstybiniam pastato priėmimui nėra panaikintas ir yra galiojantis.
15.5. Pareiškėja nurodo, kad Gyvenamo namo bendrasavininkių valdomos dalys, paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m, neatitinka tikrovės, nes P. B. 28/100 Gyvenamo namo dalis paskaičiuota pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. sutartį Nr. 3597 ir atitinka 1986 m. birželio 14 d. Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 1446 nuo 129,20 kv. m. Byloje nėra duomenų, kad P. B. šiame Žemės sklype vykdė kokius nors statybos darbus.
16. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 23 d. pateikė prašymą, kurį prašo pridėti prie apeliacinio skundo. Prašyme pareiškėja nurodo, kad dėl rašymo apsirikimo apeliaciniame skunde nenurodė, kokius veiksmus ji prašo įpareigoti atlikti, todėl apeliacinį skundą papildo – prašo įpareigoti atlikti veiksmus: 1) išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro neteisėtai įregistruotą juridinį faktą – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi žemės sklypu susitarimą Nr. 2143; 2) vadovaujantis teisės aktais patikslinti statiniais užstatytos teritorijos plotą, atitinkantį teisinį statinių registravimą Nekilnojamo turto registre; 3) pateikti Gyvenamo namo sudėtinių dalių (priestatų pažymėjimas plane 2a1m, 3a1m) ir terasos teisinio registravimo dokumentus; 4) patikslinti Pastato-gyvenamojo namo statybos pradžios metus– vietoje 1960 m., įrašyti statybos pradžios metai 1953 m.; 5) naudojimosi patalpomis tvarka Nekilnojamo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 24 d. pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3597 nustatytą patalpomis naudojimosi tvarką. Įregistravimo pagrindą papildyti įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 1446; 6) patikslinti Nekilnojamojo turto registre 11 punkte ,,Pastabos ir nuorodos“ P. B. 28/100 gyvenamo namo dalis, paskaičiuotas pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr.3597, nuo 129,20 kv. m.
17. Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. pateiktame prašyme prašo pridėti VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 13 d. raštą Nr. SPR4-6226 (14.5 E). Pareiškėja prašyme nurodo, kad ji 2022 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3597 pakeitimo į Nr. 3598. Tuometinė bendrasavininkė P. B. 1999 m. sausio 19 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. KIVS-1-131 perleido 28/100 dalis Gyvenamo namo, plane žymimo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3598 ir 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartį Nr. 1446. VĮ Registrų centras pareiškėjos prašymą dėl 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3597 pakeitimo į Nr. 3598 tenkino. Teritorinis registratorius, remdamasis Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. CSPR-96, Nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarkos įregistravimo pagrindą atsisakė papildyti įrašu 1986 m. birželio 14 d. sutartimi Nr. 1446.
Atsiliepimas
18. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
18.1. Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas „Nustatyta nekilnojamuoju daiktu tvarka“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 (Palangos notarų biuro notaro 1998 m. birželio 30 d., registro Nr. 2143, patvirtintą žemės sklypo pasidalijimo planą), kuriuo bendraturčiai L. L., R. P. ir P. B. nusistatė naudojimosi tvarką žemės sklypui ir kuris buvo nurodytas L. L., R. P. ir P. B. įsigyjant žemės sklypo dalis pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (1998 m. gruodžio 30 d. Nr. P25/98-353; 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-062 ir 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-063) bei 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1487, todėl nėra pagrindo taisyti nekilnojamojo turto registro duomenų. Žemės sklypo nuosavybės teisių į jį, juridinio fakto teisinė registracija bendraturčiams L. L., R. P. ir P. B. buvo atlikta 1998–1999 metais pagal jų pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės registracijos teisėtumas nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjos teiginiai apie neteisėtai įregistruotą juridinį faktą, t. y. kad pagal 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 neteisėtai įregistruota nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos panaikinimą, pakeitimą ar nustatančių naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti prašymą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą.
18.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl statiniais užstatytos teritorijos įrašytų duomenų ir Gyvenamo namo statybos metų patikslinimo ir ištaisymo. Apeliaciniame skunde pareiškėja dėl statiniais užstatytos teritorijos įrašytų duomenų pateikia savo skaičiavimus ir argumentus, kad užstatytos teritorijos duomenys neatitinka Nekilnojamo turto registre įregistruoto turto. Tačiau pareiškėja teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neginčija teritorinio kadastro tvarkytojo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriame ir buvo spręsta dėl Žemės sklypo, Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų (tame tarpe ir užstatyto ploto, Gyvenamojo namo statybos metų) Nekilnojamojo turto kadastre patikslinimo ir ištaisymo. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie Žemės sklypo užstatytą teritoriją – 0,0164 ha, atitinka plotą, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (žemės sklypo plane), o Gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 1960 metai, taip, kaip nurodyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, atitinka dokumentus, pagal kuriuos šie duomenys įrašyti, todėl klaidų taisymui nėra jokio teisinio pagrindo. Jeigu pareiškėja mano, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje duomenys neatitinka faktinių duomenų, ji turėtų kreiptis į matininkus dėl kadastro duomenų patikslinimo.
18.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu įregistruotą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką papildyti įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 1446, nes toks jos reikalavimas yra nepagrįstas dėl to, jog: 1) 1986 m. birželio 14 d. sutartyje Nr. 1446 nurodyti Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai (P. L., R. P., P. B.) neatitinka nekilnojamojo turto registre aktualių duomenų apie įregistruotus minėto Gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojus (E. Š., E. Š., S. P., V. L.); 2) šia sutartimi buvę bendrasavininkiai nusistatė tik Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimą, o duomenų apie naudojimosi tvarkos Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymą pastarojoje sutartyje nėra; 3) klausimas dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis tvarkos yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis Nr. 2A-950-538/2020) ir keisti, taisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal pareiškėjos nurodytus dokumentus nėra teisinio pagrindo.
18.4. Apeliacinio skundo argumentai dėl registro pastabos ir nuorodos – ištaisyti neteisingai įrašytus duomenis, nes P. B. gyvenamojo namo dalys, paskaičiuotos nuo 129,20 kv. m., kas sudaro 28/100 Gyvenamojo namo dalis, yra nepagrįsti, nes pareiškėja, teikdama skundą Komisijai, nereiškė nesutikimo su šia teritorinio registro tvarkytojo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo dalimi, todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, šiuo aspektu nepasisakė. Teritorinio registro tvarkytojo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo dalis dėl registro pastabos bei nuorodos yra teisinga, teisėta ir pagrįsta.
19. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai svarbių aplinkybių. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių argumentų, kurie keistų teismo sprendime padaryto vertinimo pagrįstumą. Todėl tretieji suinteresuoti asmenys palaiko Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą bei atsakovo atsiliepime į skundą ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, į kuriuos prašo atsižvelgti nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SPR-4-1035(14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. CSPR-96, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas patikslinti, ištaisyti ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, spręsdamas, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 28 d. sprendimą ir Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimus, nes nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašai bei įrašyti duomenys apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, ir šie duomenys nebuvo keičiami.
23. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistruotas juridinis faktas – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi tvarkos susitarimas Nr. 2143, neteisingai įrašyti statiniais apstatytos teritorijos duomenys ir Gyvenamojo namo statybos metai. Pareiškėja reikalauja, kad įregistruota naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka būti papildyta įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 1446, taip pat, kad būtų ištaisyti neteisingai įrašyti duomenys apie P. B. Gyvenamojo namo dalis.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).
26. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m liepos 13 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SPR-4-1035(14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. CSPR-96 panaikinimo, o kitą pareiškėjos skundo dalį, t. y. reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti veiksmus, laikė nepaduota. Taigi pareiškėja apeliacinės instancijos procese neturi teisės reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos ji nurodė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 23 d. pateiktame prašyme, todėl teisėjų kolegija nevertins tokio pareiškėjos prašymo.
27. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. SPR4-6226 (14.5 E) kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovas patenkino pareiškėjos prašymą 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties numerį 3597 pakeisti į numerį 3598. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, pareiškėjos prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus netenkina. Tokia išvada daroma nustačius, kad pareiškėja, 2021 m. sausio 11 d. prašymu kreipdamasi į VĮ Registrų centrą, neprašė 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties numerį 3597 pakeisti į numerį 3598, neteikė atsakovui su tokiu prašymu susijusių įrodymų, todėl dėl šių aplinkybių skundžiamuose 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. balandžio 15 d. sprendimuose nebuvo pasisakyta, t. y. pareiškėjos pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), taip pat pareiškėja tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos.
30. Nagrinėjamo ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
31. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
32. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).
33. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
35. Iš nustatyto teisinio reglamentavo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. prašyme, kuriuo ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, suformuoti reikalavimai (žr. šios nutarties 6 p.), galėtų būti tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota.
36. Nagrinėjamu atveju pareiškėja per klaidos ištaisymo institutą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.) siekia, jog būtų išregistruotas juridinis faktas apie 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi tvarkos susitarimą Nr. 2143, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d.). Tuo tarpu klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).
37. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1487 – atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, t. y. 1998 m. birželio 30 d. susitarimą Nr. 2143 (Palangos notarų biuro notaro 1998 m. birželio 30 d., registro Nr. 2143, patvirtintą žemės sklypo pasidalijimo planą), kuriuo bendraturčiai L. L., R. P. ir P. B. nusistatė naudojimosi tvarką žemės sklypui ir kuris buvo nurodytas L. L., R. P. ir P. B. įsigyjant žemės sklypo dalis pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (1998 m. gruodžio 30 d. Nr. P25/98-353; 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-062 ir 1999 m. vasario 26 d. Nr. P25/99-063), bei 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1487. Byloje nėra duomenų, kad minėtas juridinis faktas būtų panaikintas (pasibaigęs). Pažymėtina, kad pareiškėjos keliami klausimai dėl 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos susitarimo Nr. 2143 teisėtumo buvo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020, tačiau bendrosios kompetencijos teismai nenustatė, jog 1998 m. birželio 30 d. sudarytas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl toks bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra galimas pagal įstatymą, taip pat patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre, dėl to nebuvo teisinio pagrindo 1998 m. birželio 30 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusių bendraturčių L. L., R. P., P. B. susitarimą dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Taigi esant šiam susitarimui nenuginčytam atsakovas pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų (kad Žemės sklypas Nekilnojamo turto registre įregistruotas 1998 m. gruodžio 22 d., o tuometinės bendrasavininkės L. L. ir R. P. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė tik 1999 m. kovo 5 d.) ir pateiktų dokumentų pagrindu neturėjo teisinio pagrindo taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjos prašomas išregistruoti juridinis faktas yra susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinėmis teisėmis ir tokio pareiškėjos prašymo patenkinimas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus.
38. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre neteisingai įrašyti statiniais apstatytos teritorijos duomenys ir Gyvenamojo namo statybos metai. Dėl šių pareiškėjos teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys, kurie yra įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, nagrinėjamu atveju atitinka dokumentus, pagal kuriuos šie duomenys įrašyti – nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie Žemės sklypo užstatytą teritoriją – 0,0164 ha, taip pat atitinka plotą, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (žemės sklypo plane). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Gyvenamojo namo statybos pradžios metai nurodyti 1960 m., todėl šie metai nurodyti ir Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, šiais aspektais nebuvo pagrindų klaidų taisymui, o pareiškėja, manydama, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje duomenys neatitinka faktinių duomenų, turi teisę kreiptis į matininkus dėl kadastro duomenų patikslinimo, kurie (patikslinti kadastro duomenys) vėliau sudarytų pagrindą tikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka turėtų būti papildyta įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 1446, nes 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3597 ir 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos ir yra galiojančios; Gyvenamo namo 1960 m. gegužės 19 d. aktas valstybiniam pastato priėmimui nėra panaikintas ir yra galiojantis.
40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjos argumentų, sutinka tiek su atsakovo, tiek su teismo vertinimu, kad klausimas dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis tvarkos yra išspręstas įsiteisėjusiais Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-950-538/2020, todėl pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nebuvo pagrindo keisti, taisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėja, siekdama patikslinti / papildyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, tokį reikalavimą turėtų reikšti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau ne atsakovui, kuris, kaip jau buvo minėta, nesprendžia ginčų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, o atlieka tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkciją.
41. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad turėtų būti ištaisyti neteisingai įrašyti duomenys apie P. B. Gyvenamojo namo dalis, nes, pareiškėjos teigimu, Gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys, paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m, neatitinka tikrovės.
42. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjos argumentų pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registrą aktualūs Gyvenamojo namo kadastriniai duomenys yra nustatyti pagal 1998 m. birželio 18 d. kadastrinius matavimus. Vadovaujantis šiais duomenimis, registruotas Gyvenamojo namo plotas yra 178,24 kv. m, tačiau kartu registre pažymėta, kad Gyvenamojo namo bendraturčių valdomos dalys paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m. Byloje yra pateiktas VĮ Registrų centro 2010 m. sausio 6 d. raštas, adresuotas pareiškėjai, kuriame atsakovas paaiškino, jog nuosavybės teisės dalys buvo nustatytos pagal 1986 m. birželio 14 d. nutaro patvirtintą susitarimą dėl nuosavybės dalių, tačiau pagal tuo metu taikytą metodiką ne visos patalpos buvo įtraukiamos į gyvenamojo namo bendrą naudingą plotą – nebuvo įskaičiuojami rūsiai, tambūrai ir šalti priestatai iki 3 kv. m ploto. Todėl tuo metu Gyvenamojo namo plotas buvo 157,44 kv. m. Perskaičiuojant nuosavybės dalis prie bendro naudingo ploto buvo pridėti tambūrai ir šalti priestatai iki 3 kv. m, todėl pastato bendras plotas padidėjo iki 162,36 kv. m. Vėliau, 1998 m. birželio 18 d. atliekant kadastrinius matavimus, kuriais nustatyti šiuo metu esantys kadastriniai duomenys, į pastato bendrą plotą buvo įtrauktas ir 13,03 kv. m rūsys, bei kartu patikslinti kitų patalpų plotai, todėl pastato plotas padidėjo iki šiuo metu registruoto 178,24 kv. m. Byloje nėra duomenų, kad po 1998 m. birželio 18 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo keisti, taisyti ar pildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja, manydama, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje duomenys neatitinka faktinių duomenų, turi teisę kreiptis į matininkus dėl kadastro duomenų patikslinimo.
43. Teisėjų kolegija dėl kitų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad jie nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
45. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.