Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Š., E. Š. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pažymi, kad pareiškėja Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturte yra nuo 2007 metų, todėl Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti jai priklausančio turto duomenys jai buvo žinomi. Nežiūrint į tai, atitinkamų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus pareiškėja kelia tik dabar, kai civilinėje byloje jau yra išspręsti jos reikalavimai, kuriais buvo siekiama iš esmės to paties teisinio rezultato.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. SPR-4-1035(14.5 E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 3 dalis).

Kadangi su Skundžiamu sprendimu nesutinka tik pareiškėja, Skundžiamas sprendimas vertintinas išimtinai pareiškėjos skunde nurodytų jos subjektinių teisių pažeidimo aspektu.

Bylos duomenimis, E. Š., E. Š., S. L. ir pareiškėja yra Žemės sklypo bendraturčiai (1 t., b. l. 41-43). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas –1998 m. birželio ­30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487.

E. Š., E. Š., S. L. ir pareiškėja yra Gyvenamojo namo, bendraturčiai (1 t., b. l. 36-40). Nekilnojamojo turto registre Gyvenamam namui nuo 2011 m. gegužės 3 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 1986 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartį (naudojimosi tvarka nustatyta 3/10 dalims, pagal dalių perskaičiavimo 1986 m. birželio 14 d. sutartį atitinka 32/100 dalis); nuo 2017 m. kovo 24 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį; nuo 2017 m. birželio 5 d. yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka – pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, įregistravimo pagrindas: 2020 m. kovo 2 d. Apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-127-995/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. Apygardos teismo nutartis Nr. 2A-950-538/2020. Taip pat yra įregistruota Registro pastaba ir nuoroda: Gyvenamojo namo 1A1m bendrasavininkių valdomos dalys paskaičiuotos nuo 162,36 kv. m.

Pareiškėja 2021 m. sausio 11 d. prašymu (1 t., b. l. 146-148) kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama patikslinti, ištaisyti ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, t. y. prašė išregistruoti Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistruotą juridinį faktą – 1998 m. birželio 30 d. naudojimosi Žemės sklypu susitarimą Nr. 2143; patikslinti ir patikslinus ištaisyti Žemės sklypo su statiniais užstatytos teritorijos įrašytus duomenis; ištaisyti ir įrašyti Gyvenamojo namo statybos pradžios metus: 1953 metai; patikslinti Gyvenamojo namo, ūkinio pastato 4I1p užstatytą plotą; nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarkos įregistravimo pagrindą papildyti įrašu – 1986 m. birželio 14 d. statinio dalių paskaičiavimo sutartis Nr. 1446; registro pastaboje ir nuorodoje ištaisyti neteisingai įrašytus duomenis, nes P. B. Gyvenamojo namo dalys paskaičiuotos nuo 129, 20 kv. m, kas sudaro 28/100 dalis; nurodyti, kokiu pagrindu iki 2017 m. kovo 24 d. nebuvo įrašyta patalpomis naudojimosi tvarka, nors tokia tvarka buvo nustatyta 1966 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 3597 ir 1986 m. birželio 14 d. Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo sutartyje Nr. 1446. Kartu su prašymu pateikė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. spalio 3 d. raštą Nr. (16.17)2D-13760, Palangos miesto valdybos architektūros skyriaus leidimą Nr. 46A/93 ir 1986 m. birželio 14 d. P. B. pareiškimą, patvirtintą Palangos VNK notaro reg. Nr. 1448.

Nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. prašymą, buvo nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, ir jie nėra nuginčyti. Skundžiamus sprendimu (1 t., b. l. 3-4) prašymas atmestas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu.

Nesutikdama su Skundžiamu sprendimu, pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. CSPR-96 (t. I, b. l. 168-173) Skundžiamą sprendimą paliko galioti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje numatyti su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais Nekilnojamojo turto registre registruojami susiję juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; 2) registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; 4) registruoto nekilnojamojo daikto areštas; 5) registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 8) turto administravimas; 9) naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu nustatyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo pagrindai: kai pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas; juridinis faktas pasibaigė; žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma; Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatyta netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo galimybė. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (33 straipsnio 1 dalis). 2. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (33 straipsnio 2 dalis). 3. Teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus (33 straipsnio 3 dalis).

Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 13 punktą Registro objektai – Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys. Nuostatų 84 punktas numato, kad prašymas pakeisti Registro objekto duomenis registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys Registre įrašomi laikantis tos pačios tvarkos ir terminų, kaip įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Netikslūs, klaidingi ar neišsamūs Registro duomenys (toliau – netikslūs duomenys) taisomi, tikslinami ir papildomi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje ir Nuostatų nustatyta tvarka ir atvejais (Nuostatų 111 punktas). Pagal Nuostatų 112 punktą netikslūs Registro duomenys gali būti taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (duomenų teikėjo, duomenų gavėjo, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, duomenų subjekto) prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašomi ar keičiami dokumentų, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje pagrindu. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Apibendrinant konstatuotina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (nagrinėjamu atveju atsakovė) turėjo išsamiai patikrinti prie pareiškėjos prašymo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamo turto registre prašoma patikslinti, ištaisyti ir panaikinti įregistruotus duomenis ir įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą galėjo tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

Jau minėta, Žemės sklypui yra įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas –1998 m. birželio ­30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487.

Liteko duomenimis, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-127-995/2020, kurioje, be kita ko, buvo prašoma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998 m. birželio ­30 d. susitarimą Nr. 2143.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. teismo sprendimu šio reikalavimo dalyje ieškovių S. P. ir V. L. ieškinys buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 paliktas nepakeistu.

Kadangi 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487 ir Žemės sklypo bendraturčių 1998 m. birželio ­30 d. susitarimas Nr. 2143 dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra nuginčyti, darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 1998 m. birželio ­30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487, atitinka teisės aktų reikalavimus bei dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti.

Pareiškėja dokumentų, patvirtinančių naujai nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nepateikė, todėl laikytina, jog pagrįstai prašymas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą – nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 1998 m. birželio ­30 d. susitarimas Nr. 2143 ir 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1487 netenkintas.

Pažymėtina tai, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 yra išspręstas Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.

Kadangi klausimas dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis yra išspręstas teismine tvarka, keisti, taisyti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal pareiškėjų pateiktus dokumentus nebuvo pagrindo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų civilinėje byloje Nr. 2-127-995/2020 buvo nagrinėjamas priestato (dujinės virtuvės), pažymėtos indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m) statybos teisėtumo klausimas. Nustatyta, kad gyvenamojo namo (žymimo indeksu 1A1m) priestatą, pažymėtą indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m), pastatė P. B. 1968 metais pagal Palangos miesto vyr. architekto 1966 m. lapkričio 28 d. suderintą projektą ir jis yra Gyvenamojo namo dalis.

Pažymėtina tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti priestato, pažymėto indeksu 3a1ž (buvęs žymėjimas 3a1m), duomenys nėra nuginčyti. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie statiniais užstatytą Žemės sklypo teritoriją, kuri sudaro 0,0164 ha, atitinka plotą, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (žemės sklypo plane). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, kad Gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 1960 metai. Šie Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nebuvo patikslinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Sprendimo pareiškėjos prašymą atmesti teisiniais pagrindais nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 2 punktas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (29 straipsnio 2 punktas).

Kadangi nustatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašai bei įrašyti duomenys apie Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti ir šie duomenys nebuvo keičiami, nėra teisinio pagrindo Skundžiamo sprendimo naikinimui pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais.

Nenustačius pagrindų, sudarančių savarankišką ir pakankamą pagrindą Skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, jis paliktinas nepakeistu.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. CSPR-96 dalyje, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nenaikintinas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos, be kita ko, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, reikalinga kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas jai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir E. Š. prašo jiems iš pareiškėjos priteisti 225,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Kadangi skundas netenkintas, darytina išvada, jog sprendimas priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Š. ir E. Š. naudai, todėl laikytina, jog jie įgijo teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Iš byloje esančios 2021 m. liepos 27 d. atstovavimo sutarties (1 t., b. l. 134) matyti, kad trečiuosius suinteresuotus asmenis E. Š. ir E. Š. atstovavo advokatas K. G.

2021 m. liepos 28 d. sąskaita už teisinę pagalbą KG Nr. 2021-082 (1 t., b. l. 136) patvirtina, kad prašomą priteisti 225,00 Eur atstovavimo išlaidų sumą sudaro atsiliepimo į skundą parengimo išlaidos.

Į bylą pateiktas 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 135), iš kurio matyti, kad už teisines paslaugas advokatui K. G. E. Š. banke Swedbank sumokėjo 225,00 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi atsiliepimas į skundą buvo pateiktas 2021 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2021 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 517,40 Eur, todėl maksimali priteistina suma yra 3793,50 Eur (1 517,40 × 2,5).

Prašoma priteisti atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos.

Atmetus pareiškėjos skundą, tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos priteistina 225,00 bylinėjimosi išlaidų, neišskiriant PVM, suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos V. L. 225,00 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.