Kauno apygardos teismo nuosprendis

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teigiama, kad teismas pripažindamas, kad L. F. padarė nurodytas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Išvadas dėl tikslo turėjimo ir veikų fakto padarė neįvertinęs įrodymų visumos bei remdamasis nepatikimais bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, nevertindamas kitų asmenų parodymų bei neatsižvelgdamas į L. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei kitimo priežastis bei atliktų procesinių veiksmų neteisėtumą.

3.2. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo P. S. ir liudytojo L. G. parodymuose esančius prieštaravimus ir jų nepašalino. Nors nukentėjusysis P. S. parodė, kad nemano, jog vagystę galėjo įvykdyti giminaičiai, tačiau liudytojas L. G. parodė, kad P. S. brolis V. yra iš sodybos pasiėmęs motociklą ir svarstykles dėl ko P. S. supyko ir liepė išsikraustyti L. G. su žmona. Po išsikraustymo, P. S. dar ne kartą skambindavo jiems dėl iš sodybos dingstančių daiktų. Dėl vagystės pats sodybos šeimininkas kaltina visus, kurie šioje sodyboje yra lankęsi, taip pat, kiek jam yra žinoma, jis galimai įtaria ir savo šeimos narius. Be to, skunde nurodoma, jog byloje nėra duomenų apie neva pavogtų daiktų egzistavimą, jų kiekį, būklę, individualius požymius ir vertę. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, nepateikė jokių, patvirtinančių daiktų įgijimą duomenų, taip teismas neišreikalavęs šių duomenų, pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalį. Be to, pas L. F. ar kitus asmenis pagrobtas turtas nebuvo rastas.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog L. F. keitė parodymus, kadangi pareigūnai pasak pačio nuteistojo jį visą dieną „tąsė“, jis norėjo, kad greičiau jį paleistų. Posėdžio metu, L. F. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, dėl ko jis prisipažino. Karštyje buvo vežiojamas, jis dėl to blogai jautėsi. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirminės apklausos metu L. F. kaltės nepripažino. L. F. liepos 1 d. buvo apklaustas 3 kartus, su juo buvo atliekama daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai taikydami psichologinį spaudimą ir neatsižvelgdami į L. F. fiziologinius poreikius, iš esmės privertė keisti parodymus. Toks staigus parodymų keitimas tą pačią dieną objektyviai nėra pagrįstas ir negali būti laikomas patikimu L. F. kaltę patvirtinančiu šaltiniu. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. F. kaltę bei jo dalyvavimą pagrobiant turtą iš P. S. sodybos.

3.4. Dėl vagystės iš S. M. sodybos, skunde taip pat nurodoma, kad nustatyti prieštaravimai, teismo nebuvo pašalinti, t. y. būtent nepašalino prieštaravimų dėl neva pagrobto turto tikslios buvimo vietos ir padėties. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog S. M. paaiškino, kad atvykęs į sodybą pastebėjo, kad pakabinama spyna, kuria buvo užrakintas ūkinis pastatas, buvo nulaužta ir padėta šalia durų. Įėjęs į ūkinį pastatą pastebėjo, kad iš medžio pjovimo staklių pavogtas elektrinis variklis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas L. F. parodė, kad minėtą variklį tariamai pamatė stovintį prie įrankių.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nevertino ir pačio nukentėjusiojo S. M. nurodytų aplinkybių, kad sodyboje turto gadinimo ir vagysčių yra pasitaikę seniau, kuomet prieš 3-4 metus buvo pavogtas šieno vartytuvo reduktorius, vagys nustatyti nebuvo. Taip pat kitu atveju buvo išdaužyti sodybos namo langai, tuomet asmenys buvo nustatyti ir tai buvo kiti asmenys, t. y. ne L. F.. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors tai rodo, kad turtą galėjo pagrobti kiti asmenys, kurie tai jau yra darę seniau.

3.7. Skunde taip pat nesutinkama ir su L. F. nuteisimu dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tai, kad kratos metu tarp daiktų buvo rastas šovinys bei ūkinio pastato kluone, striukėje rasti keturi šoviniai, nerodo, jog L. F. apie juos turėjo žinoti. Nurodoma, jog L. F. neturėjo pistoletų ar kitų prietaisų, kurie būtų tinkami naudoti su rastais šoviniais. Taigi, nėra duomenų, kad šoviniai jam asmeniškai būtų reikalingi, ar kad jis juos neteisėtai laikė, kadangi nuteistasis nurodė, kad keturi šoviniai priklauso jo draugui. Be to, nenustatyta, kad L. F. suvokė, jog būtent šie rasti šoviniai yra tinkami šaudyti ir atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį, t. y. trūksta duomenų apie jo tyčią.

3.8. Apeliaciniame skunde dėl vagystės iš I. B. namo, nurodoma, kad L. F. ir V. B. buvo draugai, kartu mokėsi. L. F. atvykdavo pas jį į namus. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp L. F. ir V. B. buvo draugiški santykiai, o nuteistasis parodė, kad iš I. B. namų neėmė jokių dokumentų ar daiktų. Grąžtelius V. B. dar prieš mirtį buvo jam davęs, kaip ir atidavė jam lazdą, davė paskaityti knygas, taip pat V. B. buvo davęs jam peilį. Atsižvelgiant į asmenų draugiškus santykius, akivaizdu, jog V. B. savo draugui galėjo skolinti minėtus daiktus. Duomenų, jog per ilgus draugystės metus L. F. būtų pagrobęs V. B. priklausančių daiktų, nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu L. F. pripažino paėmęs daiktus, tačiau kaip jau minėta skunde, ši apklausa nėra patikima, ja remtasi nepagrįstai, joje nurodyti duomenys neatitinka liudytojų parodymų. Liudytoja G. V. parodė, kad knygos buvo spintelėje prie lovos, visi daiktai, išskyrus kriukį, buvo viename kambaryje. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu L. F. nurodė, kad daiktai buvo virtuvėje.

3.9. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepasisakė ir nemotyvavo dėl dokumentų pagrobimo fakto ir nepagrįstai L. F. veiką kvalifikavo kaip idealiąją veikų sutaptį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad byloje nenustatyta tariamai pagrobtų dokumentų identifikaciniai duomenys, kurie leistų spręsti, kad asmens tapatybės kortelė ar pasas buvo galiojantys, nebuvo kitaip sugadinti, kas juos leistų laikyti dokumentais. Byloje nėra duomenų, kad dokumentai tikrai pagrobti, o ne pamesti ar padėti į kitą vietą. Skunde nurodoma, kad nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių, t. y. tiesioginės tyčios.

3.10. Skunde nurodoma teismų praktika, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-478/2017, kurioje asmuo buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymo, kadangi nustatyta, kad tiesioginių liudytojų, mačiusių vagystės faktą nėra, visų liudytojų parodymai iš esmės yra išvestiniai, dauguma jų perpasakoja tai, ką jiems pasakojo pats nuteistasis, kurio parodymai nėra nuoseklūs. Aptariamoje baudžiamojoje byloje taip pat konstatuota, kad jokių nuteistojo paliktų pirštų antspaudų, kitų tyrimui reikšmingų objektų, nebuvo nustatyta, o pavogti daiktai nebuvo surasti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo L. F. gynėjas advokatas E. Rugienius prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

7. Nuteistasis L. F. ir jo gynėjas advokatas Erikas Rugienius apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimo taisyklių, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą išsamiai ir nešališkai ištyrė L. F. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjimo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino L. F. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 253 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino gynybos prašymo patikrinti nuteistąjį melo detektoriumi, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo suvaržyta L. F. teisė į gynybą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog poligrafo panaudojimas būtų būtinas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog poligrafo panaudojimas yra tik pagalbinė priemonė, kuri neturi neginčijamos įrodomosios teisės procese. Nuteistasis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, o jo parodymai apylinkės teismo buvo įvertinti byloje esančių įrodymų visumoje. Vis dėlto, teisėjų kolegija susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei išanalizavusi ir įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl L. F. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. F. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – L. F. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisinamas, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

10. Visų pirma, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo P. S. ir liudytojo L. G. parodymuose esančius prieštaravimus ir jų nepašalino. Apeliantai skunde nurodo, kad nors P. S. nurodė, kad daiktai galėjo būti pavogti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 24 d., o kas galėjo pavogti nurodytus daiktus įtarimų neturi bei nemano, kad šią vagystę galėjo įvykdyti jo broliai ar seserys, tačiau liudytojas L. G., parodė, kad po išsikraustymo iš P. S. sodybos, nukentėjusysis dar ne kartą skambino ir priekaištavo dėl sodyboje dingstančių daiktų. Liudytojas nurodė, kad dėl vagystės pats sodybos šeimininkas kaltina visus, kurie šioje sodyboje yra lankęsi, taip pat, kiek jam yra žinoma, jis galimai įtaria ir savo šeimos narius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 24 d. P. S. pateikė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val. iki 2022 m. kovo 24 d. 14.15 val., sugadinus įrengtus užraktus patekta į jam ir jo seseriai V. M. nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus ir iš jų pavogti kaltinime nurodyti daiktai. Liudytojo apklausos metu P. S. nurodė nemanantis, kad šią vagystę galėjo įvykdyti jo broliai ar seserys (2 t., b. l. 98–101), o papildomos apklausos metu, P. S. parodė, kad su vagyste gali būti susiję anksčiau šioje sodyboje gyvenę nuomininkai L. ir A. G.. Visgi, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis P. S. nenurodė manantis, jog sodyboje esančius daiktus galėjo pavogti giminaičiai. Priešingai teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. F. žino kaip asmenį, kuris yra apvogęs pusbrolį, yra matęs L. F. važinėjantį dviračiu.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo P. S. parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis paaiškino, jog laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 15 d. 9.00 val. iki 2022 m. kovo 24 d. 14.15 val., sugadinus įrengtus užraktus patekta į jam ir jo seseriai V. M. nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, t. y., jog į sodybą buvo įsilaužta, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Apžiūros protokole užfiksuota, jog Šiaurinėje ūkinio pastato pusėje yra medinės durys, ant kurių uždarymo mechanizmo pritvirtinta užrakinimo spyna. Spyna yra užrakinta. Ties spyna yra ant durų uždarymo mechanizmo medinė atplaiša su laužimo pėdsakais. Sodybos vakarinėje pusėje yra ūkinis pastatas su dviem įėjimais. Durys yra atidarytos. Kairėje pusėje esančios durys yra su sulenktu uždarymo mechanizmu. Ant medinių durų yra matomas laužimo pėdsakas. Dešinėje ūkinio pastato pusėje esančios durys yra su uždarymo mechanizmu. Ant medinių durų yra matomas laužimo pėdsakas. Pietinėje ūkinio pastato pusėje yra medinės durys į palėpę. Medinės durys yra su uždarymo mechanizmu. Medinės durys yra išlaužtos (2 t., b. l. 18–44). Taigi, šie aptarti duomenys išties patvirtina įsilaužimo į P. S. priklausančią sodybą faktą.

12. Nors skunde teigiama, kad iš P. S. sodybos daiktai dingsta jau ilgą laiką, kas rodo P. S. parodymų nepatikimumą bei galimai veiką padarius kitiems asmenims, tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusysis P. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad paskutinį kartą sodyboje lankėsi 2022 m. kovo 15 d., tuomet, jokių laužtinių žymių nepastebėjo. Nepastebėjo, jog būtų buvę pavogti daiktai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog iš nukentėjusiojo sodybos, nuolatos dingtų daiktai ir dėl to jis kaltintų savo artimuosius. Nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl neva giminaičių įvykdytų vagysčių. Vien tai, jog kaip teigia liudytojas L. G. 2020 m. tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl neva dingusių daiktų, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog L. F. išties kaltinime nurodytu laiku įsibrovė į nukentėjusiajam priklausančią sodybą ir iš jos pavogė kaltinime nurodytus daiktus. Svarbu paminėti, jog nukentėjusysis paaiškino, jog kuomet 2022 m. kovo 15 d. atvyko į sodybą pasiimti motopjūklą, visos sodyboje įrengtos rakinamos spynos buvo tvarkingos, tačiau kai atvyko 2024 m. kovo 24 d. skaldyti malkų, rado sugadintas visas sodybos ūkinių pastatų spynas ir pasigedo juose buvusių daiktų. Be to, liudytojas L. G., kuris anksčiau gyveno nukentėjusiojo P. S. sodyboje patvirtino, kad pastatai buvo rakinami.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog atliktos kratos metu, pas L. F. nebuvo rasti jokie kaltinime nurodyti daiktai dingę iš nukentėjusiojo P. S. sodybos. Be to, abejojama, ar tokie daiktai išvis egzistavo. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, jog nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai kokie daiktai iš jo sodybos buvo pavogti. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog pats nukentėjusysis nurodė, jog atlieka įvairius ūkinius žemės darbus. Iš kaltinime nurodytų pavogtų daiktų aprašymo akivaizdu, jog šie daiktai išties galėjo būti naudojami žemės ūkio technikoje. Be to, liudytojas L. G. patvirtino, jog kai gyveno pas nukentėjusįjį sodyboje yra matęs sudėtus variklius garaže. Taip pat garaže būdavo ir noragų, kultivatorių. Nors vandens siurblių nėra matęs, tačiau patvirtino, jog nukentėjusysis galėjo jų turėti, kadangi remontuodavo techniką. Akivaizdu, jog minėti daiktai yra įgyti prieš pakankamai nemažai laiko, todėl logiška ir suprantama, jog nukentėjusysis nėra išsaugojęs daiktų įsigijimo dokumentų. Iš nukentėjusiojo apklausos protokolų matyti, jog P. S. išsamiai apibūdino jam priklausančius ir iš sodybos dingusius daiktus, dėl ko abejoti, daiktų egzistavimu, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Juolab, kad byloje nenustatyta, jog P. S. turėjo motyvą pasipelnyti iš susidariusios situacijos ar turėtų pagrindą L. F. nekaltai apkaltinti jam priklausančių daiktų vagyste.

14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, L. F. kaltu neprisipažino ir pareiškė, kad nukentėjusiojo P. S. sodyboje nebuvo ir nieko nepadarė, tačiau apylinkės teismas šiuos nuteistojo parodymus vertino kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nenustačius įtariamojo apklausos pažeidimų, teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais L. F. parodymais, kuomet apklausiamas įtariamuoju jis kaltę pripažino.

15. Pirminės apklausos metu, apklausiamas įtariamuoju 2022 m. liepos 1 d. L. F. kaltės nepripažino. Nurodė, kad tikslių datų neprisimena, tačiau yra pravažiavęs P. S. sodybą. Šią sodybą yra dviračiu dieną ar vakare pravažiavęs kelis kartus, tačiau pačioje sodyboje, jos kieme ar šalia jos esančiuose pastatuose nėra buvęs, todėl jis nėra matęs, kokie toje sodyboje yra daiktai. Nurodė, kad į šią sodybą jis neįsilaužė (2 t., b. l. 142–144). Papildomos apklausos metu, L. F. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad pro tą sodybą yra važiavęs ne vieną kartą, kadangi pro ją jis dažnai važiuoja dviračiu į savo tėviškę. Kuriuo laiku tiksliai jis sugalvojo užsukti į tą sodybą nežino, tačiau tai gali būti laikotarpiu, kuris yra nurodytas įtarime. Nurodė, kad vienas ūkinis pastatas buvo užrakintas, todėl jis į jį užeiti negalėjo, tačiau ant kito pastato buvo uždėtas tik kabliukas, todėl jis tą kabliuką nukėlė ir užėjo. Nurodė, kad iš ūkinio pastato paėmė vieną elektrinį varikliuką. Prisitvirtino ant dviračio bagažinės ir nuvažiavo namo. Vėliau tą varikliuką nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią metalo supirktuvę. Kitų daiktų jis neėmė, kadangi buvo su dviračiu, nebūtų galėjęs tų daiktų parsivežti, kadangi jie buvo sunkūs (2 t., b. l. 147–150). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu L. F. neigė šių parodymų tikrumą, tačiau visgi šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog nurodytas aplinkybes apie pavogtus daiktus iš P. S. priklausančios sodybos, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog L. F. nurodė, kad elektros variklį jis pavogė iš ūkinio pastato ir nurodė ūkinį pastatą ir duris pro kurias jis į ūkinį pastatą pateko ir pro jas iš ūkinio pastato išsinešė elektrinį variklį (2 t., b. l. 153–156). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad šie įtariamojo parodymai sutampa tiek su nukentėjusiojo parodymais apie daiktų buvimo vietą, tiek ir įvykio vietos apžiūros protokolu. Be to, nors apeliaciniame skunde teigiama, jog L. F. pirminius savo parodymus pakeitė, kadangi su juo visą dieną buvo atlikinėjami procesiniai veiksmai, jį vežiojo automobilyje, kuriame buvo karšta ir norėjo, kad jį greičiau paleistų, visgi, kaip teisingai nustatyta ir pirmosios instancijos teismo, jokių procesinių pažeidimų atliekant įtariamojo apklausą nustatyta nebuvo. Papildomos apklausos protokolo teisingumą L. F. patvirtino savo parašu, taip pat nurodydamas, kad protokolas surašytas teisingai, pastabų neturi. Byloje nėra jokių duomenų, jog L. F. apklausos metu būtų blogai pasijutęs, ar, tai, jog jo atžvilgiu būtų naudojamas spaudimas prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Nuteistasis nepateikė jokių skundų susijusių su apklausos vykdymu. Be to, L. F. įtariamuoju buvo apklausiamas ir praėjus kuriam laikui, t. y. 2022 m. liepos 18 d. Apklausos metu, L. F. nurodė, kad pripažįsta kaltę iš dalies ir pasilieka prie parodymų, duotų 2022 m. liepos 1 d. papildomos apklausos metu. Papildomai nurodė, kad iš šios sodybos ūkinio pastato jis paėmė ne vieną, o du elektrinius variklius. Jie abu buvo vienoje vietoje, vienas elektrinis variklis buvo mažesnis, kitas buvo didesnis, tačiau bendrai jie buvo nedideli, kad juos galėjo parsivežti dviračiu. Tuos du pavogtus elektrinius variklius jis autobusu nuvežė į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste (4 t, b. l. 44–46). Taigi, po pirminių parodymų bei parodymų patikrinimo vietoje buvo praėję kiek daugiau nei dvi savaitės, todėl nėra pagrindo manyti, jog L. F. dėl neva didelio atliekamų procedūrinių veiksmų vienu metu, galėjo jausti spaudimą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja A. M. nurodė, jog L. F. paaiškinus, jog jei jis išties padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, jam prisipažinus, būtų skiriama švelnesnė bausmė. Po ko, L. F. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tarp jų ir vagystę iš P. S. sodybos. Tyrėja paaiškino, jog L. F. sveikata nesiskundė, joks spaudimas jam nebuvo daromas. Apklausoje pasakojo pats, po to ji užduodavo klausimą, rašydavo ir garsiai jam skaitydavo ką rašo.

16. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas nuteistojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, tinkamai juos vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos manymu, nors nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nuteistojo parodymais duotais papildomos 2022 m. liepos 1 d. ir 2022 m. liepos 18 d. apklausos metu. Nors ir būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, L. F. tik iš dalies pripažino savo kaltę, visgi, tiek pačio nuteistojo parodymai, tiek kita bylos medžiaga patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 24 d. nuteistasis išties buvo įsibrovęs į P. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo procese elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Kartu svarbu paminėti, kad įrodinėjant asmenų kaltę netiesioginiais įrodymais, teismas juos turi sujungti į logišką ir nuoseklią įvykių seką, kas reikalauja kruopštesnio ir tikslesnio esamų įrodymų susiejimo bei platesnės jų analizės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Nagrinėjamu atveju, liudytoja A. E., būdama apklausta 2022 m. balandžio 8 d., parodė, kad maždaug prieš savaitę, tarp 22.00-24.00 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išjungusi šviesą ir televizorių, todėl name buvo tamsu. Ji sėdėjo kambaryje prie lango ir išgirdo, kad pradėjo loti šunys bei pastebėjo, kad gale sodo, sodybos teritorijoje, maždaug tris kartus užsižiebė kažkoks mažas prožektorius. Pastebėjo žmogaus siluetą. Ji įtaria kad, tai galėjo būti asmuo, kurį žino kaip L. P., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Kaimyniniuose vienkiemiuose gyvenantys žmonės prieš dvi savaites matė tą L. važinėjantį dviračiu (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Anksčiau ji yra mačiusi, kad L. važinėja dviračiu po apylinkes ir girdėjo kalbas, kad jis yra vagis (2 t., b. l. 117–120). Taigi, tiek liudytojos, tiek ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog L. F. ne kartą su dviračiu važinėjo aplink gyvenvietę, tuo pačiu ne kartą yra pravažiavęs ir P. S. sodybą. Vietos gyventojams L. F. yra žinomas kaip asmuo įvykdęs ne vieną vagystę, ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog iš nukentėjusiajam P. S. priklausančios sodybos dingo ne vienas daiktas, kuris savo dydžiu ir svoriu reikalauja papildomos jėgas, jog būtų išgabenti iš minėtos sodybos. Todėl akivaizdu, jog nuteistasis L. F. vykdydamas šią nusikalstamą veiką veikė kartu su nenustatytais asmenimis. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu L. F. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) dėl įvykdytos vagystės iš P. S. sodybos.

19. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad L. F. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o tiksliau laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš S. M. nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, sugadindamas ant ūkinio pastato durų buvusią spyną ir įsibrovęs į pastatą, iš jo pavogė S. M. priklausančius daiktus, o tiksliau, vieną trijų fazių elektros variklį nuo medžio pjovimo staklių bei skriemulį, vertė 120 eurų, tokiu būdu, pagrobdamas svetimą turtą įsibrovęs į patalpą S. M. padarė 120 eurų turtinę žalą.

20. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl L. F. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vagystės iš S. M. priklausančios sodybos.

21. L. F. pirminės apklausos metu apklausiamas įtariamuoju parodė, jog šios nusikalstamos veikos nepadarė. Kur buvo įtarime nurodytu laiku pasakyti negali, nes neatsimena. (duomenys neskelbtini) kaime yra buvęs, nes pro jį pravažiuoja važiuodamas į savo tėviškę (duomenys neskelbtini) kaime. Minėtoje sodyboje jis nėra buvęs (1 t., b. l. 135–136). Visgi, papildomos apklausos metu, L. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nurodė, jog ne kartą yra pravažiavęs nukentėjusiojo sodybą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną nusprendė pažiūrėti, kas joje yra, nes jam pasirodė sodyba apleista, negyvenama. Šalia gyvenamojo namo buvo ūkinis pastatas, kuris buvo atrakintas, ant jo durų spynos nebuvo, durys buvo tik privertos. Jis įėjo į tą pastatą ir ten buvo daug įvairių žemės ūkio įrankių. Šalia įrankių pamatė stovintį varikliuką, kurį ir pasiėmė, prisitvirtino prie dviračio ir parsivežė namo. Po kelių dienų, šį varikliuką išvežė į (duomenys neskelbtini) miestą priduoti į metalo laužą (1 t., b. l. 140–143). Nors teisiamojo posėdžio metu L. F. neigė šių parodymų patikimumą, nurodydamas, jog nusikalstamos veikos nepadarė, o parodymus keitė dėl to, jog jo atžvilgiu buvo daromas spaudimas, tačiau jau anksčiau šiame nuosprendyje aptartais duomenimis konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apklausų vykdymo tvarkos pažeidimų, tinkamai vadovavosi L. F. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet kaltę dėl įvykdytos vagystės jis pripažino. Tai, kad L. F. įvykdė vagystę iš S. M. priklausančios sodybos, nuteistasis patvirtino ir papildomai apklaustas 2022 m. liepos 18 d. Šios apklausos metu, nuteistasis patvirtino parodymų patikimumą bei jokių pastabų dėl neva netinkamai vykdytos apklausos nepareiškė.

22. Kaip ir teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymai dėl pavogto elektrinio variklio būvimo vietos yra nesutampantys. Visgi, ši aplinkybė teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Įtariamuoju apklaustas L. F. nurodė, jog šį elektrinį variklį rado šalia kitų įrankių, tačiau nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, jog minėtas elektrinis variklis buvo išimtas iš jam priklausančios vietos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalintos aplinkybės dėl šių parodymų neatitikimo, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, juolab, kad juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint įvykio vietą, įėjus į pastato vidų, dešinėje pusėje yra matomas rudos spalvos stalas ant ratų (variklio vieta). Apžiūrėjus stalo išorines dalis, matoma, kad varžtų vietose yra pažeidimai (kirtimo žymės). Šalia stalo, dešinėje pusėje ir priekinėje dalyje, ant žemės yra matomi varžtai (1 t., b. l. 41–42). Tai, kad minėtas elektrinis variklis buvo ne tarp daiktų, o buvo išimtas iš jam skirtos vietos patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad įėjęs į ūkinio pastato vidų pastebėjo, kad ant žemės, prie stovo, kur buvo variklis yra nusukti metaliniai varžtai (1 t., b. l. 27–30). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog iš S. M. priklausančios sodybos pavogtas elektrinis variklis išties buvo pritvirtintas prie medžių pjovimo staklių. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. F. nurodė, jog šį elektrinį variklį rado ūkiniame pastate prie kitų daiktų, teisėjų kolegija vertina kaip nuteistojo siekį sušvelninti atsakomybę. Manytina, jog taip nuteistasis siekia sumenkinti nusikalstamos veikos pavojingumą.

23. Be to, vertinant L. F. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką matyti, jog apeliantas nurodė ir daugiau aplinkybių, kuriomis siekiama sušvelninti savo atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas įtariamuoju L. F. nurodė, jog ūkinis pastatas buvo atrakintas, ant jo durų spynos nebuvo. Visgi, šie nuteistojo parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nukentėjusysis S. M. parodė, jog po kelių dienų nebuvimo jam priklausančioje sodyboje, 2022 m. balandžio 3 d. apie 16.00 val. atvyko į sodybą ir pastebėjo, kad viduryje sodybos kiemo yra padėta medinė dėžė, kuri buvo galimai atnešta iš tvarto pastato dalies. Turėdamas įtarimą, kad sodyba gali būti apvogta, iš karto nuėjo į sodyboje esantį ūkinį pastatą. Priėję prie pastato durų, pastebėjo, kad yra ant žemės numesta pakabinama spyna, kuria yra užrakinamo ūkinio pastato durys. Spyna atrodo, kad yra „numušta“. Pastato durys buvo pridarytos, tačiau pilnai neuždarytos (1 t., b. l. 27–30). Nukentėjusysis nurodė, jog gerai atsimena, jog prieš išvažiuodamas iš sodybos užrakino minėtą ūkinį pastatą su pakabinamos spynos pagalba. Raktus turėjo tik pats S. M.. Tai, kad iš tiesų buvo įsilaužta į ūkinio pastato patalpas patvirtina ir įvykio vietoje rasta pakabinama spyna, kurią apžiūrėjus bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, tirti pateikta kabinama spyna techniškai netvarkinga, nes ji buvo išlaužta laužtuvu ar kitu panašiu įrankiu, panaudojant „sverto“ principą (1 t., b. l. 60–63). Taigi, esant šių duomenų visumai, pirmosios instancijos teismas tinkamai L. F. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), t. y. kaip vagystę įsibraunant į patalpą.

24. Nors skunde akcentuojama ir tai, jog apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog iš nukentėjusiojo S. M. sodybos buvo ir anksčiau pavogti daiktai, t. y. prieš 3-4 metus buvo įvykdytos vagystės, vienu atveju nusikaltimą padarę asmenys nenustatyti, kitu atveju pats S. M. juos sulaikė. Visgi, šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog tai nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog nuteistasis L. F. parodė, jog ne kartą yra pravažiavęs pro minėtą S. M. priklausančią sodybą, o pats nukentėjusysis nurodė, jog jokių pašalinių asmenų, ypač nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu šis nepastebėjo. Be to, anksčiau įvykdytos vagystės buvo prieš 3-4 metus, byloje nėra jokių duomenų, jog tuomet vagystes įvykdę asmenys būtų susiję ir su šios nusikalstamos veikos padarymu, juolab, kad vienu atveju vagystę įvykdė asmenys išvis nebuvo nustatyti.

25. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog 2022 m. liepos 1 d. savo parodymus, apie tai, jog iš S. M. priklausančios sodybos pavogė kaltinime nurodytus daiktus, L. F. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b. l. 146–147). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atliktas parodymų patikrinimas vietoje nėra informatyvus, kadangi apžiūrint sodybą ji ir ūkiniai pastatai buvo nugriauti, tačiau su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo sutikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. F. parodė, kad tarnybiniu automobiliu važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pasukama į kairę (duomenys neskelbtini) kaimo link, pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant tiesiai ir privažiuojamas žvyrkelis. Pravažiavus žvyrkeliu apie kilometrą, L. F. kelio kairėje pusėje parodė sodybvietę, kur anksčiau buvo sodybą, iš kurios jis pavogė elektrinį varikliuką. Visgi, net ir esant šiai situacijai, kuomet parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog šiuo metu sodyba ir ūkiniai pastatai yra nugriauti, jokių pastatų nėra išlikę, matyti, jog L. F. parodė keliuką, kuriuo nuvažiuojama iki sodybos, iš kurios ūkinio pastato jis pavogė elektrinį variklį (1 t., b. l. 149), taip pat nurodė ir vietą, kurioje buvo sodyba ir ūkiniai pastatai (1 t., b. l. 150). Nors parodymų patikrinimo vietoje minėti pastatai nebuvo išlikę, t. y. nugriauti, tačiau L. F. nurodyta pastatų buvimo vieta atitinka 2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos ir apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje, atlikimo teisėtumu. Akivaizdu, jog asmuo, nebuvęs S. M. priklausančioje sodyboje, kaip tą nuteistasis nurodė apklausiamas pirmosios instancijos teisme, negalėtų taip išsamiai nurodyti stovėjusių pastatų buvimo vietos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (I. B. turto vagystė ir dokumentų pagrobimas)

29. Iš bylos duomenų matyti, jog 2022 m. birželio 20 d. G. V. protokolu-pareiškimu nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. apie 9.00 val. pastebėjo, kad pro užrakintas duris buvo patekta į sodybą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš namo yra dingusi vyriška juodos spalvos piniginė, banko kortelė, pasas ir asmens tapatybės kortelė dokumentai išduoti V. B. vardu, 3 bibliotekos knygos, medinė lazdelė į kuria atsiremdavo vaikščiodamas jos tėvas, grąžtukų rinkinys, peilis su įdėklu, maisto produktų, sugadinta durų spyna (3 t., b. l. 2–7). Ikiteisminio tyrimo metu, turint duomenų, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė L. F., 2022 m. birželio 30 d. atlikta krata L. F. gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name bei ūkiniuose pastatuose, esančioje (duomenys neskelbtini). Kratos protokole užfiksuota, kad namo antrajame aukšte, kambaryje buvo rasta knygos: „Aušvicas“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Ypatinga Lietuva“. Namo antrame aukšte kitame kambaryje tarp daiktų, be kitų, buvo rastas peilis su žalios spalvos dėklu. Ūkinio pastato kluone, buvo rasta medinė lazda lenktu galu, skirta einant pasiremti. Ūkinio pastato lauko virtuvėje rasti du komplektai grąžtų (3 t., b. l. 94–96). Nuteistojo gyvenamojoje vietoje rasti daiktai atitinka nukentėjusiosios nurodytus daiktus, kurie 2022 m. birželio 15 d. buvo pavogti iš jos gyvenamosios vietos, įsibraunat į namus. Teisme apklaustas L. F. neneigė, jog kratos metu rasti daiktai išties priklausė B. šeimai, tačiau nurodė, kad grąžtelius jam buvo davęs dar V. B., taip pat yra atidavęs jam lazdą, kadangi jam vaikščiojant ji nebuvo reikalinga, taip pat davė jam paskaityti knygas. Kratos metu rastą peilį jam taip pat buvo davęs V. B.. Piniginės su dokumentais bei maisto produktų jis neėmė. Visgi, pirmosios instancijos teismas, šiuos L. F. parodymus vertino neigiamai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kam iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

31. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. F. 2022 m. liepos 1 d. parodė, kad gali būti įtarime nurodytu laiku, jog lankėsi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie namo durų pamatė, kad nėra spynos, o tik uždėtas kabliukas, todėl jis atrakino kabliuką ir užėjo į namo vidų. Užėjęs į vidų suprato, jog nieko nėra namie. Iš virtuvės paėmė V. B. tris priklausančias knygas, taip pat iš virtuvės paėmė raudonos spalvos sulankstomą peilį ir mažą plastikinę žalios spalvos dėžutę su grąžtais. Virtuvėje taip pat buvo B. V. juodos spalvos piniginė su senomis monetomis, kurią taip pat pasiėmė. Prie namo durų dar buvo pakabinta medinė lazda, kurią taip pat paėmė (3 t., b. l. 77–80). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nuteistojo parodymais, kadangi juos patvirtina ir kita byloje esanti bylos medžiaga. Jau anksčiau šioje nutartyje konstatuota, jog L. F. ikiteisminio tyrimo metu vykdytos apklausos buvo nepažeidžiant BPK numatytų normų. Apklausą vykdžiusi tyrėja patvirtino, jog L. F. pats pasakojo aplinkybes ir savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Be to, tai, kad L. F. 2022 m. birželio 15 d. iš I. B. priklausančios sodybos pavogė kaltinime nurodytus daiktus, patvirtina ir netiesioginiai byloje surinkti įrodymai, kurie sudaro vientisą loginę seką. Liudytojas R. B. parodė, jog laidotuvių dieną jis vyko į (duomenys neskelbtini) kapines pažiūrėti, ar duobkasiai iškasė duobę. Po to vykdamas link tėvų namų, būnant prie (duomenys neskelbtini) ežerėlio pamatė dviračio pėdsakus, kuris vedė link tėvų namų. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. V., kuri parodė, kad jos brolis R. B. jai sakė, kad prie tėvų namų matė dviračio ratų paliktus pėdsakus. Tai, kad šie pėdsakai galėjo būti palikti L. F. patvirtina ir ta aplinkybė, jog ne vienas toje gyvenvietėje gyvenantis asmuo yra matęs L. F. pravažiuojant dviračiu. Be to, liudytojas G. M. nurodė, kad važiuodamas mokyklos autobusiuku link (duomenys neskelbtini) kaimo, jis pavežė L. F., kuris klausinėjo, ar jis žino, jog mirė V. B., klausė, ar žinantis, kada bus V. B. laidotuvės. Be to, liudytojas nurodė, jog jis ne kartą buvo sutikęs L. F. važiuojantį su dviračiu pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog įvykio vietoje buvę dviračio ratų pėdsakai, kuriuos matė R. B., išties gali būti L. F. su dviračiu įvykio dieną atvykusiu į I. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ne ką mažiau svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog L. F. nebuvo atvykęs į V. B. laidotuves, nors teigė jog su juo buvo geri draugai, be to, klausinėjo liudytojo G. M., ar jis žino, kada bus V. B. laidotuvės. Pagrįstai manytina, jog L. F. išsiaiškinęs aplinkybes, kada vyks minėtos laidotuvės ir supratęs, jog būtent tuo metu nieko nebus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas susiklosčiusia situacija, L. F. įsibrovė į minėtą sodybą ir pavogė kaltinime nurodytus daiktus, kurių dalis buvo rasti nuteistojo gyvenamojoje vietoje atliekant kratą. Šiame kontekste, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp L. F. ir liudytojos G. V. nurodytų aplinkybių susijusių su daiktų buvimo vieta. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek liudytoja G. V., tiek nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus ne tik kokie buvo pavogti daiktai, tačiau ir apie jų buvimo vietą. Tai, kad šių daiktų buvimo vieta nesutampa su L. F. nurodyta vieta, nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, juolab atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis viso proceso metu nebuvo nuoširdus bei jo parodymai nėra nuoseklūs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaip jau aptarta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie tai, būtent kokie daiktai dingo po to, kuomet buvo įsibrauta į jos namus. I. B. išsamiai apibūdino kaip atrodė daiktai, kur jie namuose buvo padėti, juolab, kad ir dalis daiktų buvo rasti L. F. gyvenamojoje vietoje.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesurinkta įrodymų, kad L. F. atrakino gyvenamosios patalpos spyną, priešingai, atsižvelgus į G. V. ir I. B. parodymus, teismas laikė, kad L. F. į gyvenamąją patalpą pateko ištraukdamas pakabinamos spynos kilpą. Nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu išties patvirtino, jog buvo kabanti spyna, kuri buvo ištraukta ir vėl įkišta atgal. Įvykio vietos apžiūros metu nenustatyta, jog spyna būtų buvusi sugadinta, taigi, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, jog byloje nėra duomenų, jog L. F. šią spyną būtų atrakinęs, dėl ko pagrįstai nustatė, jog L. F. į gyvenamąją patalpą pateko ištraukdamas pakabinamos spynos kilpą. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė kiek kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau apylinkės teismas aprašomoje dalyje nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, šių pakeistų aplinkybių nepakeitė. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytų aplinkybių pakeitimas nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kadangi L. F. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip įsibrovimas į gyvenamąją patalpą. Nors durys ir nebuvo užrakintos užraktu, tačiau jos buvo uždarytos, nuteistasis puikiai suprato, jog namuose nėra jokių asmenų ir ištraukęs pakabinamos spynos kilpą atidarė namo duris ir pateko į vidų. Apeliaciniame skunde šios teismo nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos, todėl siekiant ištaisyti klaidą, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.