- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-444-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11348-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje L. F. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir nustatė 2 mėnesių terminą trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir bylą perduoti Marijampolės apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.
3.1. Skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas išdėstė abejones ir pasvarstymus (dėl pagrobto turto vertės ir pagrobto turto nuosavybės, kam gi priklausė pagrobtas turtas, kas turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju, į procesą nebuvo įtrauktas pagrobtų knygų savininkas, be to teismas pasisakė, jog įtariamasis savo kaltę pripažino pilnai, tačiau pastarasis nebuvo apklaustas dėl dokumentų pagrobimo fakto, taip pat pranešime apie įtarimą, nurodyta „įėjęs į namą pagrobė daiktus", o pranešimo apie įtarimą pabaigoje ir kaltinamajame akte nurodyta, kad „pagrobdamas svetimą turtą įsibrovus į patalpą G. V. padarė 100 eurų žalą“), tai yra akcentavo tokius klausimus ir aplinkybes, kurias teismas, negrąžindamas bylos prokurorui, galėjo išspręsti (atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 324 straipsnio 6, 7 dalyse numatytas galimybes) nagrinėjant bylą. Taigi, šiuo atveju, kaltinamasis aktas, surašytas baudžiamojoje byloje atitinka visus BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas nutartyje nurodė tik deklaratyvius motyvus ir aplinkybes dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio keliamiems reikalavimams, kadangi teismo nutartyje nurodyti trūkumai netrukdo visų aplinkybių išsiaiškinti teisme, nes kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), šiuo atveju turto vertė veikų kvalifikacijai neturi reikšmės, nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė, o tai netrukdo kiekvieno konkretaus pagrobto daikto, inkriminuoto kaltinimuose, vertes nustatyti teisminio bylos nagrinėjamo metu, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį, BPK 112 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir teismo nutartimi, tai yra teisminio bylos nagrinėjimo metu, BPK 55 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad juridinio asmens įgaliotam atstovui leidžiama dalyvauti procese kai teismas priima nutartį, taigi pagrobtų knygų savininkas į procesą gali būti įtrauktas ir teismo nutartimi, teisminio bylos nagrinėjimo metu, įtariamasis savo kaltę pripažino pilnai, o pastarąjį dėl dokumentų pagrobimo fakto galima apklausti teisiamojo posėdžio metu, pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte padarytos rašymo apsirikimo klaidos, veikos kvalifikavimui, reikšmės neturi, todėl taip pat gali būti koreguojamos teisminio bylos nagrinėjimo metu.
3.2. Skunde pažymima, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo taip pat būti aktyvus, tai yra neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nepakanka duomenų kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms patikrinti, turėjo galimybę pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis teisėmis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį procesinį veiksmą. Jeigu tokių veiksmų atlikimas teisme dėl kokių nors priežasčių yra neįmanomas arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, kad šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės bei nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.