- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2-636-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00554-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei D. K. dėl paskolos sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai
1. Ieškovas S. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė:
1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovo ir atsakovės D. K. (toliau – atsakovė) sudarytus paskolos sandorius, kurie buvo patvirtinti šiais skolos rašteliais: 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą;
2017 m. spalio 16 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 3 500 Eur gavimo faktą; 2017 m. spalio 24 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 40 600 Eur gavimo faktą; 2018 m. gruodžio 30 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 3 000 Eur gavimo faktą; 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 6 000 Eur gavimo faktą; 2020 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą;
2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pagal nurodytus skolos raštelius gautus 63 100 Eur;
3) priteisti iš atsakovės 5 penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. liepos 26 d. per šešis kartus (2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 16 d., 2017 m. spalio 24 d., 2018 m. gruodžio 30 d. , 2019 m. liepos 26 d., 2020 m. liepos 26 d.) grynaisiais pinigais paskolino 63 100 Eur. Ginčo paskolos sandoriai buvo patvirtinti skolos rašteliais, kuriuose atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad ginčo pinigus gavo. Dėl nežinojimo šalys nesilaikė įstatymų reikalaujamos šių sandorių formos, dėl to ginčo sandoriai yra negaliojantys nuo jo sudarymo momento ir tarp šalių nesukūrė paskolos teisinių santykių. Nurodė, kad visi skolos rašteliai, kuriuos surašė pati atsakovė, yra pas ieškovą. Atsakovė yra artima ieškovo giminaitė, todėl jis pasitikėjo atsakove ir sutikdavo jai duoti prašomas ginčo pinigų sumas. Atsakovė teigdavo, jog ginčo pinigų jai reikia užsiimant nekilnojamojo turto verslu bei žadėdavo gautus pinigus grąžinti su palūkanomis. Atsakovė ginčo pinigų gavimo fakto neneigia, tačiau gera valia jų negrąžina. Ginčo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčo paskolos sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti iš ieškovo gautas pinigines lėšas. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. grąžinti neteisėtai gautus ginčo pinigus, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio procesinės metinės palūkanos.
3. Ieškovas dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir atskirsdamas į atsiliepimo argumentus, nurodė tokius motyvus:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovės nurodytos aplinkybės kad ji pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį yra negrąžinusi 19 782 Eur, o ne 40 600 Eur, neatitinka tikrovės. 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelis patvirtina, kad tą dieną atsakovė iš ieškovo per du kartus iš viso gavo būtent 40 600 Eur sumą, t. y. iš pradžių 23 600 Eur, o vėliau papildomai dar 17 000 Eur. Šias faktines aplinkybes savo ranka ginčo skolos raštelyje surašė ir savo parašu patvirtino asmeniškai pati atsakovė. Visą laiką nuo ginčo skolos raštelių surašymo ir pasirašymo jie yra pas ieškovą. Atsakovei ieškovas niekada nebuvo atidavęs nė vieno skolos raštelio, kol atsakovė negrąžindavo jų pagrindu gautų pinigų.
3.2. Atsakovė nėra grąžinusi 39 818 Eur ginčo pinigų sumos. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti priedai (Priedas Nr. 1 – Priedas Nr. 7), t. y. skolos rašteliai ir atsakovės užrašai, nėra susiję su ginčo byla. Priedas Nr. 1 yra ieškovo atsakovei grąžintas skolos raštelis su ieškovo patvirtinimu apie 6 650 Eur skolos grąžinimą, kuris neturi jokio ryšio su ginčo 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu, kad atsakovė iš ieškovo gavo 5 000 Eur;
3.3. Priedas Nr. 2 yra skolos raštelis, kurio pagrindu Kauno apylinkės teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23093-1026/2021, o atsakovė ieškovui sumokėjo priteistą skolos sumą. Šį skolos raštelį turi ieškovas, o atsakovė tik šio raštelio kopiją. Šis skolos raštelis ir Priedas Nr. 3 - ieškovui nežinomi atsakovės užrašai neturi jokio ryšio su ginčo 2017 m. spalio 16 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu faktą, kad atsakovė iš ieškovo gavo 3 500 Eur;
3.4. Priedas Nr. 4 ir Priedas Nr. 5 yra ieškovui nežinomi atsakovės užrašai, kurie neturi jokio ryšio su ginčo 2017 m. spalio 24 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu faktą, kad atsakovė iš ieškovo gavo 40 600 Eur;
3.5. Priedas Nr. 6 yra ieškovo atsakovei grąžintas skolos raštelis su ieškovo patvirtinimu apie 6 000 Eur skolos grąžinimą, kuris neturi jokio ryšio su ginčo 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu, kad atsakovė iš ieškovo gavo 6 000 Eur;
3.6. Priedas Nr. 7 yra ieškovo atsakovei grąžintas skolos raštelis su ieškovo patvirtinimu apie 5 000 Eur skolos grąžinimą, kuris neturi jokio ryšio su ginčo 2020 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu, kad atsakovė iš ieškovo gavo 5 000 Eur;
3.7. Ieškovas atsakovei skolinti skirtingas pinigų sumas pradėjo 2011 metais ir tai reguliariai darė iki 2020 metų. Atsakovė iki ginčo laikotarpio (iki 2017 m. rugsėjo 25 d.) iš ieškovo gautus pinigus grąžindavo. Kai atsakovė grąžindavo gautus pinigus, ieškovas tai raštiškai patvirtindavo ant kito popieriaus lapo ir atsakovei grąžindavo atitinkamą skolos raštelį. Ginčo skolos raštelius turi ieškovas ir juose niekur nėra įrašų apie gautų pinigų grąžinimą;
3.8. Atsakovės pozicija, kad procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 23 282 Eur, o ne nuo 63 100 Eur, yra nepagrįsta. Atsakovė yra praleidusi 63 100 Eur skolos grąžinimo ieškovui terminą;
3.9. Atsakovės pasirinkta gynybinė taktika, kai bet kokia kaina siekiama klaidinti teismą ir vilkinti procesą į bylą teikiant su ginčo dalyku visiškai nesusijusius įrodymus, kurie negali turėti ir neturi jokios įrodomosios reikšmės ginčo byloje, bei tų įrodymų pagrindu nurodant tokias faktines aplinkybes, kurios akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia elementaria logika yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Atsakovės argumentai
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė dalį ieškinio 39 818 Eur apimtimi atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo proporcingą dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė ieškovui yra skolinga ne 63 100 Eur, tačiau 23 282 Eur. Tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės:
2.1. Pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį ieškovui iš viso grąžinta 6 650 Eur, t. y. 5 000 Eur skola ir 1 650 Eur, t. y. 33 procentų priedas nuo skolos, kuris skirtas kaip kompensacija už tai, jog ieškovas palauks, kol atsakovė galės grąžinti skolą;
2.2. Pagal 2017 m. spalio 16 d. skolos raštelį skola yra 500 Eur, nes iš ieškovo buvo pasiskolinta iš viso 5 500 Eur, kur 3 500 Eur buvo skola ir 2 000 Eur buvo 30 procentų dydžio priedas už tai, kad ieškovas palauks, kol atsakovė turės galimybę grąžinti skolą. Ieškovui grąžinta 5 000 Eur ir tai patvirtina priedas Nr. 3, kuris yra pasirašytas ieškovo;
2.3. Pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį atsakovė yra skolinga ne 40 600 Eur, o 19 782 Eur. Skolos raštelyje nurodyta suma yra ieškovo padidinta apgaulės būdu. Atsakovė ieškovui buvo skolinga 23 600 Eur ir 2 procentų dydžio priedą už 6 mėnesius, t. y. papildomai dar 2 832 Eur, kad ieškovas palauktų, kol atsakovė grąžins skolą, iš viso 26 432 Eur. Atsakovė galvojo, kad pametė skolos raštelį. Tuo pasinaudodamas ieškovas paprašė dar kartą pasirašyti 17 000 Eur dydžio skolos raštelį, nors realiai antrą kartą 17 000 Eur atsakovei neperdavė. Tai patvirtina ir Priedas Nr. 5, pasirašytas ieškovo, kas reiškia, jog jis su visais teiginiais, išdėstytais raštelyje sutiko;
2.4. 3 000 Eur skola pagal 2018 m. gruodžio 30 d. raštelį nebuvo grąžinta;
2.5. 6 000 Eur skola pagal 2019 m. liepos 26 d. skolos raštelį ieškovui grąžinta su 1 000 Eur priedu ir tai patvirtina ieškovo pasirašytas Priedas Nr. 6;
2.6. 5 000 Eur skola pagal 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelį ieškovui grąžinta ir tai patvirtina ieškovo pasirašytas Priedas Nr. 7;
2.7. Nesant notaro patvirtintos paskolos sutarties, tik skolos rašteliams, ieškovas, skolindamas daugiau kaip 3 000 Eur, prarado teisę reikalauti teisme priteisti skolą. Rašteliai negarantuoja, kad skola ieškovui bus priteista, nes ieškovas turi pareigą kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti paskolos egzistavimą;
2.8. Pripažinus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, nes didžioji dalis paskolos ieškovui yra grąžinta.
6. Triplike atsakovė atsikirsdama į dubliko argumentus iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus, nurodė, kad jos pateikti priedai yra tinkami įrodymai, kuriais yra patvirtinamas dalies skolos ieškovui grąžinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo sandorių sudarymo
7. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).
9. Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuo 2011 m. ieškovas atsakovei periodiškai įvairiomis sumomis skolindavo pinigus. Ieškovas ginčo paskolų sandorių sudarymą įrodinėjo į bylą pateiktais šešiais skolų rašteliais: 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą; 2017 m. spalio 16 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 3 500 Eur gavimo faktą; skolos rašteliu, patvirtinančiu 40 600 Eur gavimo faktą; 2018 m. gruodžio 30 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 3 000 Eur gavimo faktą; 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 6 000 Eur gavimo faktą; 2020 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą.
11. Ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu pateiktas skolos raštelis bendrai 40 600 Eur sumai buvo pasirašytas ir pinigai pagal jį atsakovei perduoti 2017 m. spalio 24 d. Atsakovė neginčijo šio raštelio surašymo ir pinigų perdavimo datos. Todėl teismas pripažįsta, kad skolos raštelio, pagal kurį buvo skolinami 23 600 Eur ir 17 000 Eur (bendra suma 40 600 Eur), surašymo data yra 2017 m. spalio 24 d.
12. Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 30 punktas).
13. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad į bylą pateiktus šešis skolų raštelius savo ranka surašė ir juos pasirašė atsakovė D. K.. Atsakovė D. K. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ji pasiskolino visas sumas, kurios nurodytos ieškinyje ir visas šias sumas S. P. jai perdavė grynaisiais pinigais (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 val. 26 min.). Įvertinęs aptartus atsakovės D. K. paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad byloje yra įrodytas pinigų perdavimo faktas pagal šešis ginčo paskolos raštelius.
14. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės D. K. pozicija tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike), tiek teismo posėdyje teikiant paaiškinimus buvo itin nenuosekli ir prieštaringa. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė dalį ieškinio 39 818 Eur apimtimi atmesti kaip nepagrįstą, tuo tarpu, 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti dalyje dėl 32 818 Eur. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pasisakydama dėl jos pasirašyto skolos raštelio 40 600 Eur sumai, nurodė: „Susidarė situacija, kuomet atsakovė galvojo, kad pametė skolos raštelį. Tuo pasinaudodamas ieškovas paprašė dar kartą pasirašyti 17 000 Eur dydžio skolos raštelį, nors realiai antrą kartą 17 000 Eur dydžio suma atsakovei perduota nebuvo. Tai patvirtina ir priedas Nr. 5, pasirašytas ieškovo <...>“. Tuo tarpu, triplike atsakovė jau nurodo: „Atsakovė galvojo, kad būtent ieškovas pametė skolos raštelį, kadangi pats ieškovas susisiekė su atsakove ir nurodė atsakovei, kad neranda pirminio skolos raštelio dėl 17 000 Eur <...>. Ieškovė, būdama apgauta, dar kartą surašė 17 000 Eur dydžio skolos raštelį, nors realiai antrą kartą 17 000 Eur dydžio suma atsakovei perduota nebuvo. Kaip jau minėta, tai patvirtina ir atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 5, pasirašytas ieškovo <...>. Pažymėtina, kad raštelyje įsivėlusi klaida, nes dėl nežinomų priežasčių buvo nurodyta, kad neva tai atskovė pametė lapelį, nors iš tiesų ieškovas motyvavo atsakovei, kad jis pats pametė skolos raštelį <...>“.
15. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje atsakovė D. K. paaiškino, kad ieškovas jai telefonu pasakė, jog prarado skolos raštelį, pagal kurį buvo paskolinta 17 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad ji nuvyko pas ieškovą ir dar kartą parašė skolos raštelį 17 000 Eur sumai. Teismas pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Priešingai, ieškovo į bylą pateiktas atsakovės ranka rašytas ir jos pasirašytas skolos raštelis, kuriame yra nurodomos dvi tą pačią dieną atsakovės iš ieškovo gautos pinigų sumos, t. y., tiek 23 600 Eur, tiek ir 17 000 Eur, paneigia atsakovės teiginį, kad ieškovas buvo praradęs skolos raštelį ir ji dar kartą surašė skolos raštelį 17 000 Eur sumai. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad pagal šešis ginčo paskolos sandorius faktiškai pinigų negavo ar jų gavo mažiau, nei nurodyta paskolos rašteliuose (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai).
16. Teismas, įvertinęs ginčo paskolos raštelių turinį, aplinkybę, kad ginčo paskolos raštelius savo ranka surašė ir pasirašė atsakovė D. K. , aplinkybę, kad paskolos raštelių originalai yra pas ieškovą (kreditorių), pripažįsta buvus sudarytus šešis paskolų sandorius: 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytas 5 000 Eur paskolos sandoris; 2017 m. spalio 16 d. sudarytas 3 500 Eur paskolos sandoris; 2017 m. spalio 24 d. sudarytas 40 600 Eur paskolos sandoris; 2018 m. gruodžio 30 d. sudarytas 3 000 Eur paskolos sandoris; 2019 m. liepos 26 d. sudarytas 6 000 Eur paskolos sandoris; 2020 m. liepos 26 d. sudarytas 5 000 Eur paskolos sandoris (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal šiuos paskolos sandorius ieškovas S. P. atsakovei D. K. perdavė skolos rašteliuose nurodytas sumas, o atsakovė įsipareigojo jas grąžinti.
Dėl paskolos dalies (ne)grąžinimo fakto
17. Teismas pažymi, jog atsakovė D. K. pripažino, kad 3 000 Eur skola pagal 2018 m. gruodžio 30 d. raštelį nebuvo grąžinta. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad D. K. ieškovui S. P. yra skolinga ne 63 100 Eur, tačiau 23 282 Eur. Taigi atsakovė savo procesiniuose dokumentuose 23 282 Eur įsiskolinimą pripažino (jo neginčijo). Likusią dalį skolos sumos atsakovė ginčijo įrodinėdama, kad šią skolos dalį ji yra grąžinusi. Ginčo skolos dalies grąžinimo faktą atsakovė iš esmės įrodinėjo prie atsiliepimo pateiktais septyniais priedais (skolos rašteliais, atsakovės užrašais). Teismas pažymi, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje su atsiliepimu pateiktų savo pačios užrašų turinio ir (ar) jų surašymo aplinkybių paaiškinti negalėjo.
18. Atsakovė prie atsiliepimo pridėtu rašteliu (atsiliepimo priedas Nr. 3) įrodinėjo, jog ieškovas savo parašu patvirtino, kad atsakovė jam yra grąžinusi 3 500 Eur skolą pagal 2017 m. spalio 16 d. skolos raštelį. Atsakovė prie atsiliepimo pridėtu rašteliu (atsiliepimo priedas Nr. 5) įrodinėjo, jog ieškovas savo parašu patvirtino, kad atsakovė pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį (bendrai 40 600 Eur sumai) grąžino ieškovui 6 650 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovas savo parašu taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė du kartus pasirašė skolos raštelį 17 000 Eur sumai, nors antrą kartą pasirašiusi skolos raštelį minėtai sumai pinigų atsakovė negavo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovės nurodomą aplinkybę, kad S. P. yra pasirašęs minėtus raštelius. Ieškovo prašymo pagrindu byloje paskirta teismo rašysenos ekspertizė atsiliepimo prieduose Nr. 3 ir Nr. 5 pasirašiusiam asmeniui nustatyti. Į bylą pateiktoje Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-1318 (22) išvadoje nurodyta: „Atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 3 (atsakovės D. K. užrašų lapo) apačioje, atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 5 (atsakovės D. K. užrašų lapo) pirmos ir antros pusės apačioje pasirašė D. K. “. Teismas sprendžia, kad šis ekspertizės aktas vienareikšmiškai paneigia atsakovės prie atsiliepimo pridėtais priedais Nr. 3 ir Nr. 5 įrodinėtas aplinkybes.
19. Byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį atsakovė iš ieškovo pasiskolino 5 000 Eur. Pagal 2019 m. liepos 26 d. skolos raštelį atsakovė iš ieškovo pasiskolino 6 000 Eur. Pagal 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelį atsakovė iš ieškovo pasiskolino 5 000 Eur. Teismas pažymi, kad į bylą su ieškiniu pateiktame raštelyje nurodyta data – „2020 m. 08 m. 26 d.“. 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad rašant datą raštelyje buvo padaryta klaida ir tikroji sandorio data yra 2020 m. liepos 26 d. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad tikroji šalių paskolos sandorio data pagal skolos raštelį 5 000 Eur sumai yra 2020 m. liepos 26 d.
20. Atsakovė įrodinėjo, kad prie atsiliepimo pridėtas raštelis su ieškovo parašu (atsiliepimo priedas Nr. 1) patvirtina, kad ji yra grąžinusi ieškovui 5 000 Eur, kuriuos pagal skolos raštelį pasiskolino 2017 m. rugsėjo 25 d. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad prie atsiliepimo pridėtas raštelis su ieškovo parašu (atsiliepimo priedas Nr. 6) patvirtina, kad ji ieškovui yra grąžinusi 6 000 Eur, kuriuos pagal skolos raštelį pasiskolino 2019 m. liepos 26 d. Atsakovės teigimu, prie atsiliepimo pridėtas raštelis su ieškovo parašu (atsiliepimo priedas Nr. 7) patvirtina, kad ji yra grąžinusi ieškovui 5 000 Eur, kuriuos pagal skolos raštelį pasiskolino 2020 m. liepos 26 d.
21. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021).
22. Atsakovė įrodinėjo, kad pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį pasiskolintą sumą ieškovui ji yra grąžinusi. Šią aplinkybę, pasak atsakovės, įrodo į bylą pateiktas raštelis (atsiliepimo priedas Nr. 1), pagal kurį ieškovui grąžinta 5 000 Eur ir 33 proc. (1 650 Eur) priedas. Minėta, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuo 2011 m. ieškovas atsakovei periodiškai skolindavo pinigus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iki 2017 m. rugsėjo 25 d. iš ieškovo pasiskolintus pinigus grąžindavo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tais atvejais, kai atsakovė grąžindavo pasiskolintus pinigus, ieškovas tokį faktą patvirtindavo raštu ir atsakovei grąžindavo atitinkamą skolos raštelį. Atsakovė 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas savo seife laikydavo atsakovės rašytus skolų raštelių originalus. Atsakovei grąžinus pasiskolintus pinigus, ieškovas jai atnešdavo skolos raštelį ir pasirašydavo ant skolos raštelio ar ant atskiro lapo, patvirtindamas, kad skola yra grąžinta. Atsakovė paaiškino, kad ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Nurodė, kad pagal verslo liudijimą verčiasi draudimo veikla (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 val. 35 min.). Teismas, įvertinęs aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, atsakovės išsilavinimą ir darbinės veiklos pobūdį, sprendžia, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų grąžinusi ieškovui skolą (jos dalį) pagal šešis ginčo sandorius, ji būtų pareikalavusi iš ieškovo grąžinti jai jos ranka surašytus ir pasirašytus skolos raštelius. Akivaizdu, kad visi šešis ginčo paskolų sandorius patvirtinantys skolos rašteliai yra pas ieškovą S. P. (kreditorių).
23. Kartu su atsiliepimu pateikto raštelio (atsiliepimo priedas Nr. 1) turinys patvirtina, kad grąžinamos skolos suma yra 6 650 Eur. Teismas pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelyje nėra nurodyta apie 33 procentų priedo nuo skolos (1 650 Eur) mokėjimą. Ieškovas neigė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl minėto priedo mokėjimo. Minėta, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. paskolos raštelio originalas yra pas ieškovą (kreditorių). Teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovės pateiktas raštelis (atsiliepimo priedas Nr. 1) galimai yra susijęs su kitais tarp šalių buvusiais paskolos sandoriais, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
24. 2019 m. liepos 26 d. skolos raštelyje yra nurodyta, kad atsakovė iš ieškovo pasiskolino 6 000 Eur vieno mėnesio laikotarpiui, nelaiku sumokėjus, priedas – 1 000 Eur. Teismas akcentuoja, kad atsakovės į bylą pateiktas raštelis (atsiliepimo priedas Nr. 6) yra pateiktas be skolos dokumento (2019 m. liepos 26 d. skolos raštelio), kurio originalas yra pas ieškovą (kreditorių). Taip pat teismas įvertina ir šio įrodymo formatą, kuris išsiskiria iš kitų šalių į bylą pateiktų raštelių, t. y., šio raštelio formatas yra išskirtinai mažas. Minėta aplinkybė, teismo vertinimu, suteikia pagrindą spręsti, kad šio raštelio tekstas yra nepilnas, t. y. dalis šio raštelio teksto yra nukirpta. Apibendrindamas nurodytus argumentus, susijusius su atsakovės pateiktu rašteliu (atsiliepimo priedas Nr. 6), teismas sprendžia, esant labiau tikėtinu, kad šis raštelis yra galimai susijęs su kitais tarp šalių egzistavusiais paskolų sandoriais, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
25. 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelyje yra nurodyta, kad atsakovė iš ieškovo iki rugpjūčio 26 d. pasiskolino 5 000 Eur. Prie atsiliepimo pridėtas raštelis (atsiliepimo priedas Nr. 7), kuriame yra patvirtinimas apie 5 000 Eur grąžinimą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose pripažino, kad tai yra S. P. patvirtinimas apie 5 000 Eur skolos grąžinimą, paaiškindamas, kad šis jo atsakovei grąžintas skolos raštelis nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas akcentuoja, kad atsakovės į bylą pateiktas raštelis (atsiliepimo priedas Nr. 7) yra pateiktas be skolos dokumento (2020 m. liepos 26 d. skolos raštelio), kurio originalas yra pas ieškovą (kreditorių). Atsakovės pateikto raštelio (atsiliepimo priedas Nr. 7) paskutinės eilutės tekstas yra nepilnas, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog dalis šio raštelio teksto yra nukirpta. Apibendrindamas nurodytus argumentus, susijusius su atsakovės pateiktu rašteliu (atsiliepimo priedas Nr. 7), teismas sprendžia, esant labiau tikėtinu, kad šis raštelis yra galimai susijęs su kitais tarp šalių egzistavusiais paskolų sandoriais, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
26. Vadovaudamasis 18-25 punktuose nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovė D. K. neįrodė, jog ji yra grąžinusi ieškovui S. P. pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį pasiskolintus 5 000 Eur, pagal 2017 m. spalio 16 d. skolos raštelį pasiskolintus 3 500 Eur; pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį pasiskolintus 40 600 Eur; pagal 2019 m. liepos 26 d. skolos raštelį pasiskolintus 6 000 Eur ir pagal 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelį pasiskolintus 5 000 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl sandorių nuginčijimo
27. Teismas pažymi, kad tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Sprendimo 16 punkte kostatavus, kad ieškinio pagrindu nurodyti šeši paskolos sandoriai buvo sudaryti, toliau teismas pasisakys dėl reikalavimo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais.
28. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento šalių sudarytus šešis paskolos sandorius tuo pagrindu, kad jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent – buvo sudaryti nesilaikant įstatymų reikalaujamos notarinės formos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). CK 1.74 straipsnyje nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
30. Teismas pažymi, kad 2018 m. gruodžio 30 d. tarp šalių sudarytam paskolos sandoriui nebuvo privaloma notarinė forma. Nors šis sandoris ir buvo vykdomas grynaisiais pinigais, tačiau šio sandorio suma neviršija trijų tūkstančių eurų, t. y. nėra vienos iš kumuliatyvių (taikomų kartu) sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas ieškinio reikalavimus – pripažinti 2018 m. gruodžio 30 d. tarp šalių sudarytą paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, bei taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui pagal šį sandorį gautus 3 000 Eur, laiko nepagrįstais, todėl šioje dalyje ieškinio netenkina.
31. Likusiems penkiems ginčo paskolos sandoriams – 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytam 5 000 Eur paskolos sandoriui; 2017 m. spalio 16 d. sudarytam 3 500 Eur paskolos sandoriui; 2017 m. spalio 24 d. sudarytam 40 600 Eur paskolos sandoriui; 2019 m. liepos 26 d. sudarytam 6 000 Eur paskolos sandoriui; 2020 m. liepos 26 d. sudarytam 5 000 Eur paskolos sandoriui – sudaryti įstatyme buvo numatytas privalomos notarinės formos reikalavimas. Teismas sprendžia, kad minėtų paskolos sandorių sudarymas paprasta rašytine forma prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų sandorio notarinės formos reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020 29 punktą).
32. Nustačius sandorių negaliojimo aplinkybes, teismas kaip pagrįstą ir įrodytą tenkina ieškinio reikalavimą dalyje dėl penkių sandorių (2017 m. rugsėjo 25 d. sudaryto 5 000 Eur paskolos sandorio; 2017 m. spalio 16 d. sudaryto 3 500 Eur paskolos sandorio; 2017 m. spalio 24 d. sudaryto 40 600 Eur paskolos sandorio; 2019 m. liepos 26 d. sudaryto 6 000 Eur paskolos sandorio; 2020 m. liepos 26 d. sudaryto 5 000 Eur paskolos sandorio) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
33. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju, nors 31 punkte įvardintos penkios paskolos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto jos sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – atsakovei D. K. buvo perduoti pinigai, kuriais ji naudojasi. Todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taikoma negaliojančių sandorių pasekmė – priteisimas ieškovui iš atsakovės pagal niekiniais pripažintus sandorius gautos pinigų sumos – 60 100 Eur (restitucija).
Dėl procesinių palūkanų
34. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Penkis ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais ir taikant restituciją, nėra pripažįstama praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas priteisiant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
35. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas iš viso sumokėjo 1 222 Eur žyminio mokesčio (1 172 Eur už ieškinį (2021 m. rugpjūčio 26 d. Mokėjimo patvirtinimas ir 2021 m. lapkričio 21 d. Mokėjimo patvirtinimas) ir 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2022 m. spalio 18 d.)) ir 1 000 Eur ekspertizės išlaidoms apmokėti (2022 m. gegužės 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 901416). Ieškovą byloje atstovavo advokato T. R. kontoros advokatas T. R., kuriam ieškovas sumokėjo 700 Eur už ieškinio parengimą (2021 m. lapkričio 22 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 789523), 400 Eur už dubliko parengimą (2022 m. sausio 4 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 814413), 400 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (2022 m. spalio 18 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 975430) ir 800 Eur už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2022 m. lapkričio 14 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 987835), iš viso 2 300 Eur.
38. Atsakovę byloje atstovavo V. M. advokato kontoros advokatas V. M., kuriam atsakovė sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2021 m. gruodžio 14 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 7027/83, Pinigų paėmimo kvitas Nr. 1087616) ir 500 Eur už tripliko parengimą (2022 m. sausio 11 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 7027/83 ir Pinigų paėmimo kvitas Nr. 1087621), iš viso 1 000 Eur.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
41. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (VDU). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
42. Nagrinėjamu atveju maksimalūs advokato atlygio dydžiai atitinkamai už ieškinio parengimą yra 3 916 Eur (2,5x1566,40) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už dubliko parengimą yra 2 397,15 Eur (1,5x1598,10) (Rekomendacijų 8.3 punktas), už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą yra 712,20 Eur (0,4x1780,50) (Rekomendacijų 8.16 punktas) ir už pasirengimą atstovauti ieškovui bei atstovavimą teismo posėdžiuose yra 1 424,40 Eur (0,1x8x 1780,50) (Rekomendacijų 8.19 punktas), o maksimalūs advokato atlygio dydžiai atitinkamai už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 3 916 Eur (2,5x1566,40) (Rekomendacijų 8.2 punktas), o už tripliko parengimą 2 397,15 Eur (1,5x1598,10) (Rekomendacijų 8.3 punktas), kur 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio, 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio, 1780,50 Eur 2022 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Tiek ieškovo, tiek ir atsakovės advokatams už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėtos sumos neviršija pagal Rekomendacijas nustatytų maksimalių advokato atlygio dydžių.
43. Ieškovo atstovas 2022 m. lapkričio 15 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad pasirengimas atstovauti ir atstovavimas teismo posėdžiuose sudaro 8 val. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės atstovas dalyvavo 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. balandžio 29 d., 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžiuose. Suapvalinus pagal Rekomendacijų 7 punkto reikalavimus, teismo posėdžių bendra trukmė sudaro 7 val. (1,5+0,5+3+2). Ieškovo atstovo prašyme nurodyta pasirengimo posėdžiams 1 val. (8-7) trukmė atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis), teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 13 punktas). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
45. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kasacinio teismo praktikos nuostatas, laikytina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (50 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 400 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą) atlyginimą nepaisant to, kad ieškovo prašymas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi buvo atmestas. Minėtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis).
46. Nustatytų aplinkybių pagrindu, nagrinėjamoje byloje realiomis, pagrįstomis ir būtinomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos 4 522 Eur (1222+1000+2300) ieškovo patirtos ir 1 000 Eur atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Priimtu sprendimu yra patenkinta 95,25 % (60 100/63 100 x 100) ieškinio reikalavimų, atmesta 4,75 % (100-95,25) ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę į 4 307,21 Eur (4 522 x 95,25%), o atsakovė turi teisę į 47,50 Eur (1 000 x 4,75%) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovo ir atsakovės vienas kito atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 259,71 Eur (4 307,21- 47,50) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovo S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytus paskolos sandorius, kurie buvo patvirtinti šiais skolos rašteliais: 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą; 2017 m. spalio 16 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 3 500 Eur gavimo faktą; 2017 m. spalio 24 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 40 600 Eur gavimo faktą; 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 6 000 Eur gavimo faktą; 2020 m. liepos 26 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą.
Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovės D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60 100 Eur (šešiasdešimt tūkstančių vieną šimtą eurų).
Priteisti ieškovui S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (60 100 Eur), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui S. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 259,71 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.