- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-261-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00554-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei D. K. dėl paskolos sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovo ir atsakovės sudarytus paskolos sandorius, kurie patvirtinti tokiais skolos rašteliais: 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos rašteliu, patvirtinančiu 5 000 Eur gavimo faktą; 2017 m. spalio 16 d. skolos rašteliu – 3 500 Eur; 2017 m. spalio 24 d. skolos rašteliu – 40 600 Eur; 2018 m. gruodžio 30 d. skolos rašteliu – 3 000 Eur; 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliu – 6 000 Eur; 2020 m. liepos 26 d. skolos rašteliu – 5 000 Eur; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui pagal nurodytus skolos raštelius gautus 63 100 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. liepos 26 d. paskolino atsakovei grynaisiais pinigais 63 100 Eur (2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 16 d., 2017 m. spalio 24 d., 2018 m. gruodžio 30 d., 2019 m. liepos 26 d., 2020 m. liepos 26 d.). Paskolos sandoriai patvirtinti skolos rašteliais, kuriuose atsakovė raštu patvirtino, kad gavo ginčo pinigus. Dėl nežinojimo šalys nesilaikė įstatymų reikalaujamos šių sandorių formos, todėl sandoriai yra negaliojantys ir šalims nesukūrė paskolos teisinių santykių. Ieškovas turi visus skolos raštelius, kuriuos surašė atsakovė. Jie yra artimi giminaičiai, todėl ieškovas pasitikėjo atsakove ir sutikdavo duoti pinigų. Atsakovė teigdavo, kad pinigų jai reikia užsiimti nekilnojamojo turto verslu, ir žadėdavo grąžinti pinigus su palūkanomis. Atsakovė pinigų gavimo fakto neneigia, bet jų negrąžina. Ieškovo manymu, yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad paskolos sandoriai yra niekiniai, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti iš ieškovo gautas lėšas. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, t. y. grąžinti neteisėtai gautus pinigus, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bylos šalių sudarytus paskolos sandorius, kurie patvirtinti tokiais skolos rašteliais – 2017 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. spalio 16, 24 d. ir dviem 2019 m. liepos 26 d. skolos rašteliais; 2) taikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovės 60 100 Eur; 3) priteisė ieškovui iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą 60 100 Eur sumą) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 259,71 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
4. Teismas pažymėjo, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog į bylą pateiktus šešis skolų raštelius savo ranka surašė ir juos pasirašė atsakovė. Ji 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje patvirtino, kad pasiskolino visas sumas, kurios nurodytos ieškinyje ir visas šias sumas ieškovas jai perdavė grynaisiais. Įvertinęs aptartus atsakovės paaiškinimus, teismas konstatavo, kad byloje įrodytas pinigų perdavimo faktas pagal šešis ginčo paskolos raštelius.
Atsiliepimas
5. Atsakovės pozicija dėl gautos 40 600 Eur sumos nenuosekli. Ji procesiniuose dokumentuose teigė, kad pametė paskolos raštelį, kuriuo jai paskolinti 17 000 Eur. Vėliau ji teigė pasirašiusi aptariamą skolos raštelį dėl apgaulės. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškino, kad ieškovas jai telefonu pasakė, jog jis prarado skolos raštelį, pagal kurį paskolinta 17 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad ji nuvyko pas ieškovą ir dar kartą parašė skolos raštelį dėl 17 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Priešingai, ieškovo į bylą pateiktas atsakovės ranka surašytas ir pasirašytas skolos raštelis, kuriame nurodytos dvi tą pačią dieną atsakovės iš ieškovo gautos pinigų sumos, t. y. tiek 23 600 Eur, tiek 17 000 Eur, paneigia atsakovės teiginį, kad ieškovas buvo praradęs skolos raštelį ir ji dar kartą surašė skolos raštelį tik dėl 17 000 Eur. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pagal šešis ginčo paskolos sandorius faktiškai pinigų negavo ar jų gavo mažiau negu nurodyta paskolos rašteliuose.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad buvo sudaryti šeši paskolų sandoriai: 2017 m. rugsėjo 25 d. – dėl 5 000 Eur; 2017 m. spalio 16 d. – dėl 3 500 Eur; 2017 m. spalio 24 d. – dėl 40 600 Eur; 2018 m. gruodžio 30 d. – dėl 3 000 Eur; 2019 m. liepos 26 d. – dėl 6 000 Eur; 2020 m. liepos 26 d. – dėl 5 000 Eur. Pagal nurodytus paskolos sandorius ieškovas perdavė atsakovei skolos rašteliuose nurodytas sumas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti pinigus.
7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose 23 282 Eur skolą pripažino (jos neginčijo). Likusią dalį skolos sumos atsakovė ginčijo įrodinėdama, kad šią skolos dalį ji yra grąžinusi. Skolos dalies grąžinimo faktą atsakovė iš esmės įrodinėjo prie atsiliepimo pateiktais septyniais priedais (skolos rašteliais, atsakovės užrašais). Teismas pažymėjo, kad atsakovė negalėjo paaiškinti 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje su atsiliepimu pateiktų savo pačios užrašų turinio ir (ar) jų surašymo aplinkybių.
8. Atsakovė prie atsiliepimo į ieškinį pridėtu rašteliu įrodinėjo, kad ieškovas parašu patvirtino, jog atsakovė jam grąžino 3 500 Eur skolą pagal 2017 m. spalio 16 d. skolos raštelį (atsiliepimo priedas Nr. 3). Atsakovė prie atsiliepimo pridėtu rašteliu įrodinėjo, jog ieškovas parašu patvirtino, kad atsakovė pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį (bendrai 40 600 Eur sumai) grąžino 6 650 Eur (atsiliepimo priedas Nr. 5). Atsakovės teigimu, ieškovas parašu taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė du kartus pasirašė skolos raštelį dėl 17 000 Eur, nors, antrą kartą pasirašiusi skolos raštelį dėl nurodytos sumos, atsakovė negavo pinigų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jis pasirašė nurodytus raštelius. Byloje paskirta rašysenos ekspertizė atsiliepimo į ieškinį prieduose Nr. 3 ir Nr. 5 pasirašiusiam asmeniui nustatyti. Pateiktoje Lietuvos Teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-1318 (22) išvadoje nurodyta: „atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 3 (atsakovės D. K. užrašų lapo) apačioje, atsiliepimo į ieškinį priedo Nr. 5 (atsakovės D. K. užrašų lapo) pirmos ir antros pusės apačioje pasirašė D. K.“. Teismas nusprendė, kad ekspertizės aktas paneigia atsakovės prie atsiliepimo pridėtais priedais Nr. 3 ir 5 įrodinėtas aplinkybes.
9. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ji grąžino pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį pasiskolintą 5 000 Eur sumą. Išanalizavęs į bylą pateiktus raštelius, jų tekstus, ieškovo turimus raštelių originalus, teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė, kad grąžino pagal 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį pasiskolintus 5 000 Eur, pagal 2017 m. spalio 16 d. skolos raštelį – 3 500 Eur, pagal 2017 m. spalio 24 d. skolos raštelį – 40 600 Eur; pagal 2019 m. liepos 26 d. skolos raštelį – 6 000 Eur ir pagal 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelį – 5 000 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad šalių 2018 m. gruodžio 30 d. sudarytam paskolos sandoriui nebuvo privaloma notarinė forma. Nors šis sandoris įvykdytas grynaisiais pinigais, bet sandorio suma neviršija 3 000 Eur. Dėl to ieškinio reikalavimą pripažinti šalių 2018 m. gruodžio 30 d. paskolos sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui pagal šį sandorį gautus 3 000 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
11. Kitiems penkiems ginčo paskolos sandoriams sudaryti įstatyme buvo numatytas privalomos notarinės formos reikalavimas. Teismas nusprendė, kad nurodytų paskolos sandorių sudarymas paprasta rašytine forma prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 daliai, nustačiusiai imperatyvų sandorio notarinės formos reikalavimą. Dėl to teismas pripažino nurodytus sandorius negaliojančiais bei priteisė ieškovui iš atsakovės pagal niekiniais pripažintus sandorius gautus 60 100 Eur (taikė restituciją).
12. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019). Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas nusprendė iš dalies patenkinti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir 5 proc. metines procesines palūkanas priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė D. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija ir ieškovui iš jos priteista 60 100 Eur, bei priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 41 450 Eur arba perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Atsakovė į bylą pateikė raštelius, pagal kuriuos ieškovui yra grąžinusi dalį skolos, todėl nesutinka, kad restitucija būtų taikoma visa apimtimi, nes pagal raštelius atsakovė liko skolinga tik 23 282 Eur.
13.2. Byloje atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad du rašteliai (2021 m. gruodžio 14 d. (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 3 ir 5) yra be ieškovo parašo, bet vis tiek turėjo būti laikoma, kad restitucija taikytina 44 450 Eur apimtimi, nes nenuginčyti kiti atsakovės 2021 m. gruodžio 14 d. rašteliai (atsiliepimo priedai Nr. l, 6 ir 7) ir jie patvirtina, kad atsakovė ieškovui grąžino 6 650 Eur, 7 000 Eur ir 5 000 Eur.
13.3. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių 2018 m. gruodžio 30 d. paskolos sandoriui nebuvo privaloma notarinė forma (sandoris dėl 3 000 Eur), todėl šis paskolos sandoris nepripažintas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir netaikytina restitucija dėl 3 000 Eur. Taigi, iš esmės, pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti restituciją tik 41 450 Eur, bet ne 60 100 Eur apimtimi.
13.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jos pateiktas 2021 m. gruodžio 14 d. raštelis (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1) galbūt yra susijęs su kitais šalių paskolos sandoriais, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas nurodyto teiginio neargumentavo, rėmėsi subjektyvia nuomone, nesant konkrečių tai patvirtinančių įrodymų. Nepaisydamas to, kad ieškovas pateikė 2017 m. rugsėjo 25 d. skolos raštelį, o atsakovė pateikė 2017 m. spalio 4 d. raštelį, bandydama pagrįsti skolos grąžinimo faktą, teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės pateiktas raštelis nesusijęs su byla. Nepagrįstos teismo išvados taip pat ir apie atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktus 2021 m. gruodžio 14 d. raštelius (priedai Nr. 6 ir 7). Teismas nepagrįstai juos susiejo su kitais šalių santykiais. Atsakovė įrodė skolų grąžinimo faktą, bet teismas į tai neatsižvelgė.
13.5. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad jei atsakovė būtų grąžinusi skolą ieškovui, ji būtų pareikalavusi grąžinti skolos lapelius. Paskolos teisiniai santykiai siejo artimus giminaičius. Atsakovė pasitikėjo ieškovu. Ji nėra įgijusi teisinio išsilavinimo, todėl nemanė, kad privalo reikalauti grąžinti paskolos lapelius.
13.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pozicija tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike), tiek teismo posėdyje buvo itin nenuosekli ir prieštaringa. Tiek atsiliepime, tiek triplike (tuo metu dar nebuvo atlikta ekspertizė) nurodyta, kad atsakovė prašo atmesti ieškinio dalį dėl 39 818 Eur. Tikėtina, kad atsakovės atstovas suklydo teismo posėdžio metu nurodęs ne 39 818 Eur, bet 32 818 Eur. Tai nereiškia, kad atsakovės pozicijos nenuosekli. Atsakovė nekeitė pozicijos dėl 17 000 Eur skolos raštelio ir viską nuosekliai paaiškino teismo posėdyje.
13.7. Akivaizdu, kad atsakovė grąžino 18 650 Eur, todėl teismas turėjo taikyti restituciją 41 450 Eur apimtimi.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. P. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti priedai, t. y. atsakovės surašyti ir pasirašyti skolos rašteliai, ieškovo raštiški patvirtinimai dėl pinigų grąžinimo bei atsakovės užrašai, nėra susiję su ginčo byla, todėl jie neturi jokios reikšmės (priedai Nr. 1–7). Nurodytų skolos raštelių kopijos padarytos suklastojus duomenis (dalį duomenų prirašant; dalį duomenų uždengiant darant kopiją), pakeičiant skolos raštelių datas. Taip siekta sudaryti vaizdą, kad skolos rašteliai susiję su ginčo pinigų perdavimu atsakovei ir jų grąžinimu ieškovui. Tai neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
14.2. Ieškovo teigimu, atsakovė elgiasi nesąžiningai ir bando suklaidinti teismą į bylą pateikusi savo ranka surašytus užrašus (atsiliepimo priedus Nr. 3 ir 5). Atsakovė teigė, kad nurodytuose rašteliuose pasirašė taip pat ir ieškovas, todėl jis prašė teismo paskirti rašysenos ekspertizę. Teismo ekspertai nustatė, kad už ieškovą tirtuose atsakovės užrašuose pasirašė atsakovė. Taigi atsakovė suklastojo ieškovo parašą, todėl tai privalo būti įvertinta ne tik nagrinėjamoje byloje, bet taip pat ir baudžiamojo proceso tvarka – teismas turi priimti atskirąją nutartį.
14.3. Skolinti atsakovei pinigus ieškovas pradėjo 2011 metais ir tai nuolat darė iki 2020 metų. Atsakovė iki 2017 m. rugsėjo 25 d. pinigus grąžindavo. Atsakovė negrąžino nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. liepos 26 d. šešis kartus kaip paskolą gautų 63 100 Eur. Susiklostė praktika, kad kai atsakovė ieškovui grąžindavo pagal konkretų skolos raštelį gautus pinigus, ieškovas tai raštu patvirtindavo ant kito popieriaus lapo, kurį atiduodavo atsakovei, be to, grąžindavo taip pat ir atitinkamą skolos raštelį.
Atsiliepimas
14.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės pozicija prieštaringa. Teismo posėdyje atsakovė nepaaiškino atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytų argumentų, neatsakė į detalizuojančius teismo klausimus. Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji pagal ginčo skolos raštelius yra skolinga 23 282,00 Eur (grąžino 39 818,00 Eur), bet apeliaciniame skunde ji nurodė, jog yra skolinga 41 450,00 Eur (grąžino 18 650,00 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Nagrinėjamoje byloje šalys kelia pinigų, perduotų pagal paskolos sutartis, sudarytas nesilaikant įstatyme nustatytos privalomos sandorių formos, davimo ir grąžinimo faktų įvertinimo klausimus.
Dėl restitucijos apimties vertinimo
17. Apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ginčo paskolos rašteliai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei priteistos 5 proc. procesinės palūkanos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pritaikyta vienašalė restitucija ir iš jos priteista 60 100 Eur.
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jos ranka surašytais rašteliais, patvirtinančiais, kad ji su ieškovu iš dalies atsiskaitė.
19. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
20. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje būtent apeliantei teko pareiga įrodyti, kad ji grąžino pinigus su ieškovu pagal jos nurodytus paskolos raštelius. Jei apeliantė įrodytų pinigų grąžinimo faktą, teismas sumažintų taikytinos restitucijos apimtį. Susipažinusi su byloje pateiktais apeliantės rašteliais, kuriais ji siekia pagrįsti pinigų grąžinimo ieškovui faktą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad apeliantė neįrodė pinigų grąžinimo ieškovui (net ir dalies) fakto.
22. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (padėtis, buvusi iki tol) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl jos pozicijos nenuoseklumo. Susipažinusi su atsakovės teikiamais procesiniais dokumentais ir paaiškinimais teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija turi pagrindo pritarti teismo argumentams.
24. Apeliacinio skundo reikalavimuose apeliantė prašo teismo panaikinti apskųsto sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija ir iš apeliantės priteista 60 100 Eur, bei priimti naują sprendimą – priteisti iš jos 41 450 Eur arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vis dėlto, dėstydama apeliacinio skundo argumentus, apeliantė teigia, kad pagal raštelius ji liko skolinga tik 23 282 Eur. Išklausius apeliantės paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje, galima teigti, kad ji, nors ir nurodė, kad vedė paskolintų ir gražintinų sumų apskaitą, bet nesugebėjo paaiškinti jos rašteliuose įrašytų apskaičiavimų ir nurodyti galutinės sumos, kurią, anot jos, liko skolinga ieškovui.
25. Be to, teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad anksčiau jai grąžinus tam tikrą sumą pagal paskolos raštelį ieškovas visuomet pasirašydavo ir taip patvirtindavo skolos grąžinimo faktą, o paskolos raštelį atiduodavo. Nurodyti apeliantės paaiškinimai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ji ieškovu pasitikėjo, nemanė, jog privalo reikalauti grąžinti paskolos lapelius. Nurodyti apeliantės paaiškinimai patvirtina ieškovo atsiliepimo argumentus, kad jis visada raštu patvirtindavo skolos grąžinimo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik faktas, kad paskolos teisiniai santykiai siejo šalis nuo 2011 metų, yra pagrindas spręsti, įvertinus taip pat ir apeliantės asmenines savybes bei jos deklaruotą vykdytą nekilnojamojo turto verslą, jog ji žinojo apie teisę reikalauti ieškovo patvirtinti skolos grąžinimo faktą raštu.
26. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad apeliantė, duodama parodymus teismo posėdžio metu, vengė atsakyti į detalizuojančius teismo klausimus, t. y. ji nenurodė, kokie konkrečiai pateikti įrodymai patvirtina jos procesinių dokumentų argumentus, jog ji su ieškovu iš dalies atsiskaitė.
27. Apeliantė teigia, kad jos 2021 m. gruodžio 14 d. rašteliai (atsiliepimo priedai Nr. l, 6 ir 7), patvirtinantys, jog ji grąžino 6 650 Eur, 7 000 Eur ir 5 000 Eur, nenuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesirėmė ir nenustatė, kad juose nurodytos sumos ieškovui grąžintos.
28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais atsiliepimo priedais Nr. l, 6 ir 7, nustatė, kad jie nepatvirtina atsiskaitymo su ieškovu fakto, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog galbūt apeliantės ranka surašyti rašteliai susiję su kitais teisiniais santykiais, kurie nesusiję su nagrinėjamu ginču.
29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantės rašteliai pateikti be skolos dokumentų (pavyzdžiui, 2020 m. liepos 26 d. skolos raštelis), jų originalus turi ieškovas (kreditorius) ir jis juos pateikė teismui. Teismo posėdžio metu apeliantė, paneigdama savo atsiliepime nurodytus argumentus, vis dėlto patvirtino, kad, atsiskaičius su ieškovu, jai paskolos rašteliai su ieškovo parašu buvo grąžinami ir tai patvirtindavo atsiskaitymo faktą. Iš aptariamų raštelių matyti, kad jų kopijos padarytos taip, kad dalis teksto yra uždengta arba galbūt jie apkirpti (pavyzdžiui, atsiliepimo priedas Nr. 6), todėl nėra galimybės identifikuoti viso turinio. Ieškovas paaiškino, kad nurodytas raštelis susijęs anksčiau suteiktomis paskolomis. Dėl to negalima daryti išvados apie skolos grąžinimo faktą.
30. Apibendrindama visa tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės į bylą pateikti duomenys nėra pagrindas daryti išvados, jog apeliantė grąžino bent dalį ieškovo prašomų priteisti sumų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovės 60 100 Eur.
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
31. Ieškovo teigimu, apeliantė elgiasi nesąžiningai, nes, bandydama įrodyti atsiskaitymo su ieškovu faktą, suklastojo ieškovo parašą. Tą patvirtino byloje atlikta rašysenos ekspertizė. Anot ieškovo, tokie apeliantės veiksmai privalo būti įvertinti taip pat ir baudžiamojo proceso tvarka, todėl teismas turi priimti atskirąją nutartį.
32. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija poreikio priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Ieškovas, manydamas, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apeliantės veiksmų, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl jie detaliau neaptariami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą iš ieškovo.
37. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad ieškovui kompensuotinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.