Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1633-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
e2A-1633-796/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
E. N.
Advokatai
Regimantas Špelveris, Renata Astrauskienė
Civilinė byla Nr. e2A-1633-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08515-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. (E. N.) ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. N. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. N.; 2) priteisti iš atsakovo M. P. dukters E. P. išlaikymui 500 Eur per mėnesį; 3) priteisti iš atsakovo M. P. sūnaus R. P. išlaikymui 500 Eur per mėnesį; 4) priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymo dukrai E. P. įsiskolinimą – 13 742 Eur; 5) priteisti iš atsakovo M. P. išlaikymo sūnui R. P. įsiskolinimą – 13 742 Eur; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė jų dukra E. P., o (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus R. P.. 2010 m. atsakovas paliko šeimą, tačiau jų susitarimu teikė vaikams 2000 Lt išlaikymą. 2010 m. pabaigoje atsakovas grįžo į šeimą, tačiau taip pat teikė lėšas, tik dar didesnes, vaikų išlaikymui, t. y. po 3500 Lt per mėnesį. 2012 m. atsakovas vėl paliko ieškovę ir vaikus, nuo to laiko jie gyvena atskirai. Atsakovas ir toliau teikė vaikams išlaikymą, tačiau jį sumažino iki 2000 Lt, bet pažadėjo mažesnį išlaikymą kompensuoti pirkdamas vaikams drabužius, apmokėdamas paslaugas už darželius ir būrelius. Nuo 2013 m. atsakovas vis labiau mažino vaikams teikiamo išlaikymo sumą, lėšas pervedinėjo nereguliariai. Kadangi atsakovas nereguliariai pradėjo teikti išlaikymą ir išlaikymą pradėjo teikti mažesnį, negu šalys buvo susitarusios, ieškovė prašo teismo priteisti vaikams iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas M. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. nepilnametės dukros E. P. ir nepilnamečio sūnaus R. P. išlaikymui priteisti iš jo po 160 Eur kiekvienam per mėnesį. Su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: nepilnamečių vaikų E. P. ir R. P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove E. N.; priteistas iš atsakovo M. P. išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P. ir R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 375 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2016-06-30 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų E. P. ir R. P. priteistų lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė E. N. uzufrukto teisės pagrindu; priteista iš atsakovo M. P. 9241,50 Eur E. P. išlaikymo įsiskolinimo ieškovei E. N.; priteista iš atsakovo M. P. 9241,50 Eur R. P. išlaikymo įsiskolinimo ieškovei E. N.. Teismo sprendimu iš atsakovo taip pat priteista 1587,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. N. naudai; skirta atsakovui M. P. 289 Eur dydžio bauda; priteistas iš atsakovo M. P. 309 Eur žyminis mokestis bei 6,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismo motyvai:

Teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodyta 150 Eur papildomo ugdymo, popamokinės grupės išlaidų suma kiekvienam vaikui. Tačiau konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ji patiria kiekvienam vaikui 150 Eur išlaidų drabužiams, avalynei. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad kiekvienam vaikui per mėnesį patiriamų drabužiams, avalynei išlaidų suma – po 50 Eur – yra pakankama, tokia suma atitinka protingumo kriterijų ir realius vaiko poreikius. Taip pat konstatavo, jog ieškovės pateikti kvitai neįrodo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį patiria kiekvienam vaikui po 150 Eur išlaidų vaistams ir gydymo procedūroms, padarė išvadą, kad kiekvienam vaikui 50 Eur suma, skirta vaistams, vitaminams, papildams bei gydymo procedūroms, per mėnesį yra pakankama. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytą sumą, skirtą vaikų maisto išlaidoms, bei į tai, kad abu šalių vaikai turi odos bei alergijos problemų, dėl to tinkamas maitinimas yra labai svarbus, teismas padarė išvadą, kad nurodyta 300 Eur suma kiekvienam vaikui yra racionali ir pagrįsta. Pripažino, kad būsto išlaidų dalis, tenkanti R. ir E. P., yra po 55 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, o ne po 300 Eur, kaip to reikalavo ieškovė. Teismas nustatė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį yra reikalingas 605 Eur dydžio išlaikymas. Teismas pažymėjo, jog kadangi ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų sveikatos būkle, moka bankui 850 Eur įmokas už kreditą, o atsakovas moka tik apie 100 Eur kredito įmokas, atsakovas gauna didesnes pajamas nei ieškovė, jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė. Teismas pripažino, kad atsakovo kas mėnesį mokama 375 Eur suma kiekvienam vaikui užtikrins šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. kiekvienam vaikui – E. ir R. – teikė apytiksliai 115–145 Eur išlaikymą per mėnesį. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta išlaikymo įsiskolinimo suma bei jos apskaičiavimas yra iš dalies pagrįsti. Atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius bei tai, kad iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina po 375 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokama išlaikymo suma, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 9241,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už E. P. išlaikymą ir 9241,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už R. P. išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2016 m. birželio mėn.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo M. P. atstovas advokatas Regimantas Špelveris apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nustatymo, nustatant išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur; 2) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. P. už kiekvieną vaiką po 9241,50 Eur ieškovei E. N.; 3) priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovas nesutinka, kad kiekvienam vaikui per mėnesį yra reikalinga 150 Eur suma papildomam ugdymui bei popamokinėms grupėms, anot jo, remiantis bylos medžiaga, R. P. papildomo ugdymo, popamokinės grupės išlaidos sudaro 130,52 Eur per mėnesį, o E. P. – 39,24 Eur per mėnesį. Apelianto nuomone, teismas neįvertino to, jog nors ieškovė nurodė, kad yra patyrusi išlaidų pirkdama vaikams instrumentus, knygas, kanceliarines prekes, vadovėlius, pratybas, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pianinas, dėl kurio ieškovė teigia patyrusi išlaidų, ieškovės namuose buvo jau 2007 m. Be to, anot apelianto, tik bylos nagrinėjimo metu vaikai pradėjo „aktyviai“ lankyti būrelius, baseiną, ledo ritulį. Atsakovo nuomone, visos šios išlaidos yra ieškovės dirbtinai sukurtos. Taip pat atkreipia dėmesį į R. P. užsiėmimą – ledo ritulį, kuris, anot apelianto, prieštarauja jo sveikatos būklei – berniukas serga astma, o E. P. lanko baseiną, nors jai yra diagnozuota žvynelinė.Teismas nustatė, kad vaikams reikia po 50 Eur drabužiams, avalynei. Mano, jog teismas turėjo remtis ieškovės nurodyta aplinkybe, kad vienam vaikui per mėnesį užtenka ir po 30 Eur drabužiams, avalynei. Atsakovo nuomone, teismas taip pat nustatė per didelę sumą, t. y. 50 Eur vienam vaikui, vien tik vaistų ir gydymo išlaidoms. Remdamasis ieškovės pateiktais banko sąskaitos išrašais apie patirtas išlaidas vaistinėse 2014–2016 m., daro išvadą, jog vidutiniškai per mėnesį vienam vaikui išleidžiama nuo 23,50 Eur iki 31,46 Eur vaistams. Pažymi, jog byloje nėra jokių gydytojų nurodymų apie tai, kad vaikams yra reikalingi tam tikri medikamentai, vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai dėl sveikatos sutrikimų. Taip pat nesutinka, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma maistui, kadangi ši suma ne tik nepagrįsta bylos medžiaga, bet ir yra nelogiška. Vieno vaiko maitinimas mokykloje kainuoja 45 Eur per mėnesį. Likusi suma – 255 Eur vienam vaikui yra neadekvati maisto išlaidoms. Apelianto nuomone, ieškovė šių išlaidų neįrodė. Be to, atkreipia dėmesį, kad vaikai maitinasi mokymosi įstaigoje, jie specialių maisto poreikių neturi. Atsakovas mano, kad teismas, nustatydamas kiekvienam vaikui tenkančią būsto išlaikymo išlaidų dalį, t. y. po 55 Eur, teisingai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Išanalizavęs ieškovės pateiktus banko sąskaitos išrašus bei pridėjęs trečiųjų asmenų – A. D. (A. D.), A. M. S. (ieškovės sesers), V. N. (V. N.) (ieškovės pilnamečio sūnaus) – ieškovei pervestus pinigus, daro išvadą, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis vienoda arba labai panaši. Be to, atsakovo nuomone, ieškovė neatskleidžia visų savo gaunamų pajamų. Atsakovas, matydamas tokį ieškovės elgesį (visų savo pajamų neatskleidimą, dirbtinai parodant dideles išlaidas vaikams), buvo išprovokuotas ir pats panašiai veikti. Dėl kredito sutarties pažymi, jog tarp atsakovo ir ieškovės buvo susitarimas, kad atsakovas nepretenduos į privatų gyvenamąjį namą, o visas iš kredito sutarties kylančias prievoles vykdys ieškovė. Ieškovė turi gyvenamąjį namą (165 kv. m ploto, 2007 m. statybos, 6 kambarių), o atsakovas turi butą (44 kv. m ploto, 1991 m. statybos, 1 kambario). Jis yra priverstas su kita šeima gyventi 1 kambario bute, patirdamas tik 100 Eur mėnesines išlaidas, taip pat nuo 2017-07-29 pagal 2013-07-29 kredito sutartį Nr. 13-052272-CL pradės mokėti kasmėnesinį mokestį, kuris sudarys po 160,90 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena „ne pagal pajamas“ arba tikrąsias pajamas slepia. Mano, jog galbūt UAB „W“ pažymoje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad 2017-03-15 ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo užmokesčio mažinimo. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir klaidingai įvertino atsakovo gaunamas pajamas. Jo atlyginimas yra 1970,86 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), be to, jis turi mokėti mokesčius Nyderlandų valdžios institucijoms. Teismas darydamas prielaidą nurodo, kad „<...> labiau tikėtina atsakovo gaunamos pajamos yra kur kas didesnės nei atsakovas nurodo“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas iš įmonės „A.“ gavo komandiruotpinigius, kurie pagal teisės aktus į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir besąlygiškai patiria įvairių išlaidų, nors jos į bylą nepateiktos, bet vien tik privalomieji mokesčiai sudaro 290,38 Eur bei 115,66 Eur. Apelianto nuomone, abiejų tėvų gaunamos pajamos yra panašios. Šalių finansinė padėtis vienoda, nė viena neišsiskiria didelėmis sumomis, kas leistų nukrypti nuo lygybės principo. Negalima nukrypti nuo lygybės principo, remiantis tik tuo faktu, jog atsakovė turi didesnių finansinių įsipareigojimų dėl asmeninio turto įgijimo. Mano, kad ieškovė nepagrįstai išlaidauja, tinkamai neįvertina savo finansinių galimybių.Taip pat nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu. Ieškovė neįrodinėjo, kokie buvo vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo. Pažymi, jog vaikai nelankė nei baseino, nei ledo ritulio, dar nelankė mokyklos, o lankė darželius su visos dienos maitinimu. Teismas nenustatinėjo, kokio dydžio mėnesinį išlaikymą anksčiau realiai gavo kiekvienas vaikas. Atsakovas pagal su ieškove vykdomą susitarimą visą laiką teikė išlaikymą vaikams pagal ieškovės pageidavimą, tačiau matydamas, kad vaikų poreikiams tokių išlaidų nereikia, o iš šių pervedamų pinigų išlaiko ieškovę, palaipsniui pradėjo pervesti mažesnes sumas. Atsakovas reguliariai, išskyrus 3 mėnesius, teikė vaikams išlaikymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad jai kažkuriuo momentu neužteko, pritrūko atsakovo pervedamų piniginių lėšų, skirtų vaikams išlaikyti. Ieškovės E. N. atstovė advokatė Renata Astrauskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; 2) priimti papildomus rašytinius įrodymus; 3) priteisti iš apelianto M. P. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisine pagalba apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Nors ieškovė nesutinka su kai kuriomis teismo išvadomis dėl tam tikrų ieškovės faktiškai patiriamų vaikų išlaikymo išlaidų vertinimo ar jų neįtraukimo į pripažintinas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, tačiau teismo šioje byloje nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – 605 Eur per mėnesį vienam vaikui – yra teisingas ir pagrįstas. Apeliantas kaltina ieškovę „dirbtiniu“ išlaidų vaikams didinimu bylinėjimosi laikotarpiu, tačiau atsakovas abiejų savo vaikų nėra matęs, jų aplankęs, kalbėjęs su jais telefonu nuo 2012 m. pabaigos, todėl jam nežinomi vaikų pomėgiai, gabumai, polinkiai, vaikų noras lankyti būrelius. Sutinka su teismo nustatyta 150 Eur išlaidų suma papildomam vaikų ugdymui. Nesutinka su teismo išvadomis dėl patiriamų išlaidų vaikų aprangai ir avalynei, laikosi ieškinyje išdėstytos pozicijos, jog jos patiriamos išlaidos vaikų drabužiams ir avalynei sudaro apie 150 Eur per mėnesį. 30 Eur sumą vaikų drabužiams ir avalynei ieškovė tik kartą paminėjo teismo posėdžio metu, atsakinėdama į agresyvius atsakovo atstovo klausimus. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad išlaidos vaistams bei gydymo procedūroms yra per didelės. Ieškovė už maisto produktus atsiskaito ne tik banko kortele, bet ir grynaisiais pinigais, perka turgavietėse, kur jokie kvitai neišduodami, todėl ji negali pateikti visų kvitų, kurie realiai pagrįstų jos išleidžiamą sumą vaikų maistui. Nors atsakovas sutinka su teismo išvadomis dėl kiekvienam vaikui tenkančių išlaidų būstui – po 55 Eur, tačiau ieškovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Pažymi, jog, be išlaidų mokslui, būreliams, maistui, būstui, drabužiams ir vaistams, vaikams yra reikalingos ir kitos, papildomos išlaidos, tiek susijusios su vaikų buitimi (pvz., yra perkami baldai, patalynė, rankšluosčiai, higienos prekės ir pan.), transportu (vaikai gyvena užmiestyje), tiek susijusios su vaikų laisvalaikiu (atostogos, vasaros stovyklos, koncertai, spektakliai ir pan.), samdoma auklė.Sutinka, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis vaikų išlaikymo aspektu yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie bendrų vaikų išlaikymo.Priešingai, nei teigia apeliantas, ieškovė sąžiningai atskleidė ir pateikė įrodymus apie savo darbo ir kitas pajamas. Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui savo banko sąskaitos išrašų, įrodymų apie jo darbdavio kiekvieną mėnesį faktiškai išmokėtą darbo užmokestį, dėl savo tikrosios turtinės padėties teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to teismo buvo nubaustas už priesaikos sulaužymą. Atsakovui buvo pritaikyta atsakomybė, kurios taikymo pagrįstumą apeliantas pripažįsta ir nuobaudos taikymo neskundžia. Ieškovės nuomone, atsakovas nuo teismo galbūt nuslėpė ir informaciją apie visą savo turimą turtą.Atsakovas ginčo laikotarpiu (2013–2016 m.) turėjo itin didelių pajamų, tačiau savo dviem nepilnamečiams vaikams tuo laikotarpiu teikė menką ir vaikų poreikių neatitinkantį išlaikymą, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovės atstovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus – 2017-08-04 UAB „V“ raštą dėl vizų R. P. ir E. P. apmokėjimo 2017 m. birželio mėn., 2017-06-09 išduotą kelionės draudimo liudijimą (polisą), 2017 m. birželio mėn. mokėjimo nurodymus (išlaidos Sankt Peterburge), banko sąskaitos išrašus apie 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn. ieškovės turėtas plaukimo paslaugų išlaidas, stovyklas vaikams, taip pat Rekvizitai.lt pažymą apie darbuotojų (apdraustųjų) skaičių įmonėje „W“ 2013-09-30–2017-07-31. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017). Kadangi šioje byloje sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, o tėvų finansinė padėtis, patiriamos išlaidos yra itin svarbūs kriterijai, kuriuos teismas privalo vertinti nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atstovams advokatams buvo išsiųsta atsiliepimo į apeliacinį skundą kopija ir jie galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikta, teisėjų kolegija, siekdama, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus įrodymus priima.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė E. N. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. P. nepilnamečių vaikų E. P. ir R. P. išlaikymui po 500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Su tokiu ieškovės reikalavimu atsakovas nesutiko. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. P. nepilnamečiams vaikams E. P. ir R. P. po 375 Eur kas mėnesį. Su tokiu teismo sprendimu atsakovas nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą pakeisti, nustatant išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir R. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsakovas sutinka tik su vienintele teismo nustatyta išlaidų dalimi, tenkančia jo nepilnamečiams vaikams, t. y. su 55 Eur išlaidomis, tenkančiomis vienam vaikui per mėnesį būstui. Visos kitos sumos, jo manymu, yra per didelės ir nepagrįstos, todėl prašo jas sumažinti iki bendros 190 Eur sumos. Nors ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, jog nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimais, nustatytu vienam vaikui tenkančiu išlaidų dydžiu, tačiau ji apeliacinio skundo neteikė, neprašė priteisti didesnio išlaikymo dydžio, negu priteisė apylinkės teismas.Kaip anksčiau minėta, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, be kita ko, turi būti nustatyti protingi vaiko poreikiai. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų ir yra, jog teismas netinkamai nustatė nepilnamečių vaikų poreikius. Su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovės banko sąskaitos išrašai, pinigų priėmimo kvitai, įmokų mokėjimo suvestinės, Klaipėdos Adomo Brako mokyklos direktoriaus pažyma, Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos raštai, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojos raštas, kvitai apie pinigų sumokėjimą Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklai, BĮ Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro direktoriaus raštas bei trenerės paaiškinimas (1 t., b. l. 40, 42–43, 95, 96, 97, 101, 102, 113, 2 t., b. l. 48, 51, 52, 64, 67, 192, 193, 3 t., b. l. 32, 170, 171, 4 t., b. l. 24, 25, 88, 170, 171) patvirtina, jog ieškovės kasmėnesines išlaidas už R. P. ugdymą pagrindinėje mokykloje sudaro 31,28 Eur per mėn. (prailginta dienos grupė bei teatro klasė), muzikos mokykloje – 2014–2015 m. 13,03 Eur per mėn., 2015–2016 m. 9 Eur per mėn., nuo 2016 m. rugsėjo mėn. – 8 Eur per mėn., dailės mokykloje – 30 / 36 Eur per mėn., ledo ritulio akademijoje – 60 Eur per mėn., plaukimo treniruotės – 7,24 Eur per mėn.; už E. P. ugdymą dailės mokykloje – 40 / 54 Eur per mėn., muzikos mokykloje – 2012–2015 m. 15,93 Eur per mėn., 2015–2016 m. 13,50 Eur per mėn., nuo 2016 m. rugsėjo mėn. – 11 Eur per mėn., plaukimo treniruotės – 7,24 Eur per mėn. Nors sudėjus nurodytas sumas išlaidos nepilnamečių vaikų ugdymui nesiekia 150 Eur per mėn. sumos vienam vaikui (išlaidos R. P. ugdymui labai artimos 150 Eur sumai), tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada (kartu atmeta priešingus apelianto argumentus), jog ieškovė taip pat patiria ir kitų išlaidų, susijusių su mokymo priemonių (knygų, kanceliarinių prekių, vadovėlių, pratybų) vaikams įgijimu, vaikų dalyvavimu renginiuose, išvykose. Priešingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, visa tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (tėvų komiteto pasirašyti raštai (2 t., b. l. 65), mokyklos informacinis pranešimas apie R. P. dalyvavimą tarptautiniame festivalyje (4 t., b. l. 49), išlaidos knygyne (4 t., b. l. 22, 89), rašymo reikmenų parduotuvėje (4 t., b. l. 23). Ieškovė taip pat pateikė pirkimo kvitus, patvirtinančius, jog 2016-12-05 buvo pirktas bevielis mikrofonas (3 t., b. l. 181), 2017-02-18 – baltas elektrinis pianinas už 578,56 Eur (4 t., b. l. 19). Nors apeliantas teigia, kad pianinas ieškovės namuose buvo jau 2007 m., tačiau pastebėtina, jog apeliantas kalba apie juodos spalvos pianiną (2 t., b. l. 49), o 2017-02-18 buvo nupirktas baltas elektrinis pianinas. Nustatyta, jog E. P. mokosi fortepijono specialybės (1 t., b. l. 113), dėl to yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės pirktas pianinas reikalingas vaiko poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, konstatuoja, jog išlaidos nepilnamečių vaikų ugdymui, popamokinei veiklai yra pagrįstos, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė, jog kas mėnesį patiria po 150 Eur išlaidų kiekvieno vaiko ugdymui. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog šios išlaidos neva yra dirbtinai sukurtos tik bylos proceso metu, kadangi, kaip matyti iš anksčiau paminėtų rašytinių bylos įrodymų, šalių nepilnamečiai vaikai kai kuriuos užsiėmimus lanko nuo 2014 m., 2015 m., o ieškinys teismui pateiktas tik 2016-06-29. Logiška, kad vaikams augant, auga ir jų poreikiai, siekis bei noras išbandyti kuo įvairesnius užsiėmimus. Kad papildomi užsiėmimai kenktų šalių nepilnamečių vaikų sveikatai (tai akcentuojama apeliaciniame skunde), duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais bei apylinkės teismo išvada, jog ieškovės pateiktos rūbų etiketės (3 t., b. l. 166–169) neįrodo, kad ieškovė patiria kiekvienam vaikui kas mėnesį 150 Eur išlaidų drabužiams, avalynei. Nors iš pateiktų rūbų etikečių galima suprasti, jog tai vaikiškų rūbų etiketės, tačiau vien tik šios etiketės be pirkimo kvitų neįrodo, kad ieškovė šiuos rūbus tikrai pirko ir patyrė išlaidų, taip pat neaišku, per kokį laikotarpį šios etiketės buvo surinktos. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų, banko sąskaitos išrašų (4 t., b. l. 15–17, 84, 85, 87) taip pat negalima nustatyti, kokios ir kam prekės buvo perkamos, kadangi šiuose dokumentuose nurodytos parduotuvės („Apranga“, H&M, „Reserved“, „NS King“, „SportsDirect“) yra universalios parduotuvės, jose prekiaujama tiek vaikiškais, tiek suaugusiems skirtais rūbais, batais. Pastebėtina, jog byloje yra vienintelis kvitas, iš kurio galima spręsti, jog 2017-03-03 už 6,19 Eur buvo pirktos pėdkelnės mergaitei (4 t., b. l. 20). Ieškovė reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečių vaikų aprangai, avalynei atlygintų atsakovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečių vaikų poreikius. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. 2017-01-11 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį 150 Eur sumos drabužiams nereikia išleisti, gali pakakti ir 30 Eur. Nors ji atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad taip pasakė būdama susijaudinusi, jausdama spaudimą iš atstovo advokato, tačiau ji neįrodė, jog tokios sumos tikrai nepakanka. Pastebėtina, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2016-06-29, sprendimas priimtas 2017-06-14, t. y. tik po metų nuo 2017-01-11 teismo posėdžio, kai ieškovė nurodė, kad vienam nepilnamečiam vaikui pakaktų ir 30 Eur per mėnesį rūbams, avalynei, iki teismo sprendimo priėmimo praėjo pusė metų, todėl konstatuojama, kad ieškovė turėjo pakankamai laiko įrodyti, jog yra reikalinga penkis kartus didesnė išlaidų suma vienam vaikui, tačiau ji to nepadarė. Įvertinęs visumą aptartų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo metu 9 ir 10 metų vaikams 30 Eur suma (vienam vaikui) mėnesiui rūbams ir avalynei yra pakankama ir protinga. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų (1 t., b. l. 21–22, 23, 24–25, 26, 3 t., b. l. 36, 40, 186–187, 4 t., 91–92, 93–94) patvirtina ieškovės teiginius, jog šalių nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi nutarta šiuos duomenis laikyti neviešais, siekiant apsaugoti vaikų asmeninio gyvenimo slaptumą, informacijos apie vaikų sveikatą konfidencialumą), tačiau kokius konkrečiai vaistus ir už kokią sumą ieškovė perka nepilnamečiams vaikams, pagal byloje esančius įrodymus nėra aišku. Ieškovė pateikė banko išrašus (3 t., b. l. 2–8, 190, 4 t., b. l. 21, 86) apie patirtas išlaidas vaistinėse, tačiau šie duomenys nėra informatyvūs, nėra aišku, kas ir kam buvo perkama, ar visos pinigų sumos ar tik jų dalis (kokia dalis) buvo išleista vaikų poreikiams tenkinti. Taip pat banko sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 50) patvirtina ieškovės teiginius, jog ieškovė 2014-02-08 patyrė 1368 Eur išlaidas sanatorijai, tačiau iš šio dokumento negalima nustatyti, kas naudojosi sanatorijos paslaugomis, ar minėta suma buvo išleista nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sanatorinis gydymas vaikams esant indikacijų yra kompensuojamas valstybės lėšomis.Byloje taip pat yra pateikti ir penki kvitai iš vaistinių bei vienas iš vaikų ligoninės (3 t., b. l. 189), tačiau juose užfiksuota bendra suma siekia vos 72 Eur, tik dviejuose iš jų nurodyta pinigų sumokėjimo data (2017-01-31 bei 2017-02-01), iš jų kopijos padarytos taip, jog neįmanoma suprasti, kas buvo perkama.Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė išlaidų vaikų dantų gydymui (3 t., b. l. 34, 35), 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. sumokėjo iš viso 76 Eur. Kita vertus, tokio pobūdžio išlaidos nėra patiriamos kas mėnesį, nesant rimtų problemų, paprastai pas gydytojus odontologus lankomasi vieną ar du kartus per metus. Per visą bylos procesą, kuris apylinkės teisme truko metus laiko, į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, jog pas gydytoją odontologą šalių vaikai lankėsi 2016 m. rugpjūčio 22 d., rugsėjo 7 ir 14 d. Remdamasis aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovė neįrodė, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga 150 Eur suma vaistams ir gydymo procedūroms, jos pateikti įrodymai neleidžia tiksliai nustatyti, kokių realiai išlaidų ieškovė patiria kas mėnesį šiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl nustatant reikalingą išlaikymo vaistams ir gydymo procedūroms dydį, vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams ir nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog įrodyta, kad kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma maistui. Byloje esantis Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos raštas (2 t., b. l. 48) patvirtina, jog maistas mokykloje vienam šalių vaikui per mėnesį kainuoja 45 Eur. Jokių duomenų apie tai, kad mokykloje šalių nepilnamečiams vaikams dėl sveikatos problemų būtų sudaromas atskiras valgiaraštis, byloje nėra. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus (3 t., b. l. 172–174) apie 2016 m. gruodžio–2017 m. vasario mėn. turėtas išlaidas maisto prekių parduotuvėse („Maxima“, „Norfa“, „Rimi“), tačiau banko sąskaitose nurodyta tik galutinė išleista suma, o kas (ar vien tik maisto produktai) ir kam buvo perkama, nėra aišku. Remdamasis tokiais duomenimis teismas negali nustatyti, ar visos išlaidos buvo skirtos vaikų poreikiams maistui tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog 9 ir 10 metų amžiaus vaikų poreikiams patenkinti ieškovės reikalaujama ir teismo priteista 600 Eur suma per mėnesį (abiems vaikams) yra nepagrįsta, neįrodyta ir neprotinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo ir atsakovo argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti būtina apie 1050 Eur suma per mėnesį. Tačiau taip pat tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, nustatydamas nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, netinkamai nustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečių vaikų poreikius drabužiams ir avalynei, vaistams ir gydymo procedūroms bei maistui. Įvertinus ieškovės ir atsakovo pateikus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga, pakankama ir protinga išlaidų suma kiekvienam vaikui per mėnesį būtų 470 Eur (150 Eur ugdymui + 30 Eur drabužiams ir avalynei + 35 vaistams + 200 Eur maistui + 55 Eur būstui). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas, nustatęs tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Apylinkės teismas itin išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl šalių turtinės padėties, apie jų gaunamas pajamas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (šalių darbo sutartis, pažymas apie gaunamą atlyginimą, išrašus iš VĮ Registrų centro apie šalių turimą turtą, 1 t., b. l. 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 76-77, 78, 99, 4 t., b. l. 32, 36, 48, 58, 59–62, 63–64, 83), teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis gauna didesnes pajamas nei ieškovė. Byloje esančiais anksčiau paminėtais įrodymais nustatyta, jog ieškovės atlyginimas UAB „W“ nuo 2017-04-15 yra 500,00 Eur, UAB „S“ jai buvo mokamas 37 Eur atlyginimas, vėliau – po 74 Eur kas mėnesį, UAB „A“ – po 19,98 Eur, 7,40 Eur, o vėliau – po 14,80 Eur kas mėnesį. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos yra daug didesnės. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdus (tai pripažįstama ir apeliaciniame skunde), siekdamas kuo mažesnės naštos išlaikant savo nepilnamečius vaikus, nuo teismo bandė nuslėpti, jog 2017-01-01 jo darbo sutartis Olandijos įmonėje „A“, kurioje jam mokamas 1970,86 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), buvo pratęsta (1 t., b. l. 138–140, 4 t., b. l. 59–62). Atsakovas teismui 2017-02-07 posėdžio metu melagingai nurodė, kad jis dirba Lietuvoje, agentūroje „B“, gauna 157 Eur atlyginimą, o įmonėje „A.“ nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nebedirba. Šias aplinkybes teismui įrodė ieškovė. Tuo tarpu atsakovas jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė nuslėpė tikrąsias savo pajamas, nepateikė, apeliaciniame skunde dėstomi deklaratyvūs, objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Ieškovė teisingai pastebėjo, jog nors apeliantas ginčija teismo nustatytą jo materialinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau teismo sprendimo skirti jam baudą už priesaikos sulaužymą ir melagingų parodymų apie savo darbą, gaunamas pajamas teikimą neskundžia. Atsakovas teismui taip pat į bylą nepateikė įrodymų, kurie atspindėtų realiai jam išmokėtas darbdavio – Olandijos įmonės „A“ darbo išmokas, nors apylinkės teismas 2017-03-14 teismo posėdžio metu žodine nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti į bylą minėto darbdavio pažymą apie 2016–2017 m. išmokėtas išmokas atsakovui. Iš apeliacinio skundo matyti, jog atsakovas iš Olandijos įmonės „A“ gauna ir komandiruotpinigius, tačiau oficialios informacijos apie tai teismui nepateikė, motyvuodamas tuo, kad tai į darbo užmokestį neįeina. Kaip anksčiau minėta, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dėl to, kad ieškovė skolinasi pinigų iš trečiųjų asmenų, nelaikytina, jog ieškovės turtinė padėtis tokia pat kaip ir atsakovo, kadangi tai ne ieškovės asmeninės lėšos, o trečiųjų asmenų jai suteikiamos lėšos, kurias, jiems pareikalavus, ieškovė privalės grąžinti. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77), kuriame gyvena ieškovė su savo ir atsakovo nepilnamečiais vaikais E. P. bei R. P., tačiau šiam turtui įregistruota hipoteka, ieškovė turi įsipareigojimų bankui, ieškovė viena moka įmokas už kreditą namui pirkti ir statybai užbaigti, kas sudaro į mėnesį apie 850 Eur (1 t., b. l. 9–20, 58–69). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78), kuriame gyvena atsakovas su naująja šeima, šiam turtui taip pat įregistruota hipoteka, atsakovas turi įsipareigojimų bankui, moka apie 100 Eur dydžio kredito įmokas, taip pat nuo 2017-07-29 papildomai jam tenka mokėti 160,90 Eur kredito įmokas pagal 2013-07-29 kredito sutartį (1 t., b. l. 121, 3 t., b. l. 54–65, 66, 67–78). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, t. y. teismui pateiktus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus bankui, taip pat tai, kad jam tenka išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia kiekvienam nepilnamečiam savo ir ieškovės vaikui teikti po 275 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovas yra sveikas, darbingas, pakankamai geras pajamas gaunantis asmuo.Taip pat atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog nors iš jo ir priteisiama didesnė išlaikymo dalis nepilnamečiams vaikams, tai neduoda pagrindo išvadai, jog ieškovei šiuo atveju sudaromos palankesnės sąlygos. Kadangi su ieškove yra nustatyta nepilnamečių vaikų E. ir R. P. gyvenamoji vieta, akivaizdu, jog jai tenka daug didesnė kasdienės vaikų priežiūros, rūpinimosi jais, auklėjimo, lavinimo našta. Be to, akivaizdu, jog ieškovė, augindama vaikus, patiria ir kitų, ne pirmo būtinumo, tačiau realių, gyvenimiškų išlaidų buityje. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams keistina, priteisiant iš atsakovo M. P. 275 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina visų būtinųjų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas savo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams nuolat teikė išlaikymą, tačiau teikiamo išlaikymo dydis nebuvo vienodas, palaipsniui mažėjo. Ginčo laikotarpiu atsakovas abiejų vaikų išlaikymui pervedė 8516 Eur, tai patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai (1 t. b. l. 34–39, 3 t., b. l. 13–16). Nors teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nuolat buvo gera, gaunamos pajamos buvo didelės (2013 m. birželio mėn.–2014 m. lapkričio mėn. apie 2639,22 Eur per mėnesį; 2014 m. gruodžio mėn.–2016 m. rugpjūčio mėn. apie 2250 Eur per mėnesį) (2 t., b. l. 140–145), tačiau nesutinka su išvada, kad iki ieškinio padavimo jo teikiamas išlaikymas neatitiko jo nepilnamečių vaikų E. ir R. P. poreikių. Pažymėtina, jog atsakovas išlaikymą vaikams pervesdavo reguliariai, šalių nepilnamečiai vaikai 2013–2016 m. buvo 6–9 m. (E. P.) ir 5–8 m. (R. P.). Pagal byloje esančius įrodymus, jie ne iš karto pradėjo lankyti visus anksčiau aptartus būrelius, popamokinės veiklos užsiėmimų skaičius augo palaipsniui (2014 m. E. P., o 2015 m. R. P. pradėjo lankyti pagrindinę mokyklą, 2015 m. abu vaikai pradėjo lankyti plaukimo treniruotes, dailės mokyklą, nuo 2016 m. kovo mėn. R. P. pradėjo lankyti ledo ritulio treniruotes), todėl palaipsniui didėjo jiems reikalingas išlaikymas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ji per 2013–2016 m. laikotarpį būtų reiškusi atsakovui pretenzijas, jog jo teikiamo išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams nepakanka. Atsakovas savo nepilnamečiams vaikams teikė tokį išlaikymą, koks, jo nuomone, tuo metu buvo reikalingas, o tai, kad jis vis mažino teikiamo išlaikymo dydį, nereiškia, jog atsakovas manė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai mažėja, priešingai, jis suprato, kad iš pradžių teiktas išlaikymas (2010 m. abiem vaikams 1000 Eur (3500 Lt), 2012 m. abiem vaikams 579 Eur (2000 Lt) buvo nepagrįstas tokio amžiaus vaikų poreikių. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovo teiktas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. ir R. P. iki ieškinio padavimo neatitiko realių vaikų poreikių, todėl sprendžia, jog šis ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo tenkintas nepagrįstai. Dėl to skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. P. naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė byloje pareiškė 5 savarankiškus reikalavimus: 1) prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; šis reikalavimas tenkintas, todėl konstatuojama, kad patenkinta 100 proc. šio reikalavimo; 2) prašė priteisti iš atsakovo dukters E. P. išlaikymui 500 Eur, šis jos reikalavimas tenkintas 55 proc., kadangi priteista 275 Eur; 3) taip pat prašė priteisti iš atsakovo sūnaus R. P. išlaikymui 500 Eur, šis jos reikalavimas tenkintas 55 proc., kadangi priteista 275 Eur; 4) taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai E. P. įsiskolinimą, šis jo reikalavimas netenkintas (0 proc.); taip pat netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui R. P. įsiskolinimą (0 proc.). Konstatuotina, kad teismas tenkino 42 proc. ieškovės reikalavimų. Atmesta 58 proc. ieškinio reikalavimų atsakovo naudai. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1587,95 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31 Eur žyminis mokestis, 1020 Eur už advokato teisinę pagalbą (ieškinio parengimą, konsultavimą, atstovavimą teisme), 180 Eur išlaidos, susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimu vykdyti antstoliui, 356,95 Eur išlaidos už detektyvų paslaugas Olandijoje. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, reiškiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad buvo paruoštas ne tik ieškinys, bet ir papildomai nuolat teikiami nauji įrodymai, ieškovės atstovė advokatė aktyviai dalyvavo procese ir teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.3, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, išlaidos, susijusios su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimu vykdyti antstoliui, išlaidos už detektyvų paslaugas taip pat pripažintinos pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 666,94 Eur (1587,95 Eur x 42 proc. / 100 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo parengimą, atstovavimą teisme) pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, į tai, kad buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį, teismui buvo teikiami nauji įrodymai, atsakovo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.3, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 435 Eur (750 Eur x 58 proc. / 100 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė dviem nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį, perskaičiuotina iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio suma. Iš atsakovo priteistinas 148,5 Eur dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą ((275 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc.) x 2 vaikai) x 0,75 proc. (ieškinys teiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 6,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 4 t., b. l. 134). Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 42 proc. reikalavimų), o kitą dalį atmetus (atmesta 58 proc. ieškinio reikalavimų), šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas proporcingai iš šalių, t. y. iš ieškovės priteistina 58 proc. šių išlaidų (3,61 Eur), iš atsakovo – 42 proc. šių išlaidų (2,62 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo reikalavimai kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisti mažesnį išlaikymą tenkinti 54,05 proc., o reikalavimai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo tenkinti 100 proc. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino 77,03 proc. atsakovo reikalavimų. Atmesta 22,97 proc. apeliacinio skundo reikalavimų ieškovės naudai. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 516 Eur žyminio mokesčio bei už advokato teisinę pagalbą (apeliacinio skundo surašymą) sumokėjo 700 Eur. Pastaroji suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.9 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 936,68 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (1216 Eur x 77,03 proc. / 100 proc.) Ieškovė pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Ieškovei priteistina 114,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (500 Eur x 22,97 proc. / 100 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečių vaikų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-06-30 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 666,94 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ieškovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 435 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Skirti atsakovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 289 Eur dydžio baudą.

Priteisti iš ieškovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 148,50 Eur žyminį mokestį bei 2,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-07-04 nutartimi, panaikinti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.“

Priteisti iš ieškovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 936,68 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 114,85 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas ieškovės E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusKristina DomarkienėAlona Romanovienė