Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė V. S. (toliau – ieškovė, apeliantė) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, esančias daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame indeksais 8-11 (3,69 kv. m bendro ploto) ir 8-12 (8,34 kv. m bendro ploto), kurios patalpų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m bendro ploto), 1-7 (1,76 kv. m bendro ploto), 2-4 (2,60 kv. m bendro ploto) ir 2-5 (1,82 kv. m bendro ploto), kuri yra bendrojo koridoriaus patalpos (patalpa žymima indeksu 8-10) dalyje, natūra tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m bendro ploto patalpa), 1-7 (1,76 kv. m bendro ploto patalpa); atsakovui V. Š. (toliau – atsakovas) asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 2-4 (2,60 kv. m bendro ploto patalpos) ir 2-5 (1,82 kv. m bendro ploto koridoriaus); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 026,46 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį natūra, padalijus bendro naudojimo patalpas tarp bendraturčių. Nepatenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, ieškovė prašė patenkinti alternatyvų reikalavimą – įpareigoti atsakovą savo lėšomis atstatyti bendro naudojimo patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinę (inventorinę) bylą: panaikinti pertvaras, esančias bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu 8-10, 8-11 ir 8-12; atstatyti pradines pertvaras, skiriančias patalpas 8-11 ir 8-12, bei pertvarą, skiriančią patalpas 8-12, 8-11 nuo atsakovui priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 8-13; panaikinti duris iš laiptinės pusės, grąžinant laiptinės sieną į pradinę padėtį. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas/patalpa – kambarys su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-9; 8-16; 8-17) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8-11) (sudarančių 3,49 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį butą ieškovė įsigijo 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4-1792 pagrindu. Vėliau, gretimo buto (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkei nusprendus parduoti jai priklausantį butą, ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą/patalpą – kambarį su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-9; 8-16; 8-17) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8-11) (sudarančių 3,48 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį butą ieškovė įsigijo 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-14532 pagrindu. Nurodyto buto įsigijimas buvo įvykdytas tam, kad būtų galima sujungti du vienas šalia kito esančius butus (kambarius) į vieną butą, tokiu atveju ieškovė valdytų vieną butą su dviem izoliuotais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis. Atsakovui asmeninės nuosavybės priklauso butas/patalpa su 42/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-11; 8-12) (sudarančių 5,05 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį butą atsakovas įsigijo 2007 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-7757 pagrindu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-11 ir 8-12, kurių bendras plotas sudaro 12,03 kv. m, t. y. ieškovė valdo 58/100 dalis šių patalpų, sudarančių 6,97 kv. m, o atsakovas valdo 42/100 dalis šių patalpų, sudarančių 5,05 kv. m Patekus į daugiabučio namo antrąjį aukštą (kur yra suformuoti ieškovės ir atsakovo valdomi butai), yra patenkama į bendrą patalpą – koridorių, kuris plane pažymėtas indeksu 8-10 (7,33 kv. m bendro ploto). Šia patalpa naudojasi tik butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai/valdytojai. Jokie kiti daugiabučio namo butų savininkai/valdytojai nesinaudoja tiek laiptais, vedančiais į antrąjį aukštą, kuriame yra suformuoti šalių butai, tiek koridoriumi (pažymėtu indeksu 8-10), iš kurio pagal kadastrinės (inventorinės) bylos duomenis) yra galimybė pateikti tik į ieškovės ir atsakovo butus. Pastato antrame aukšte buvo suformuotos bendro naudojimo patalpos (ginčo patalpos) – patalpos, pažymėtos plane indeksais 8-11 (3,69 kv. m bendro ploto), 8-12 (8,34 kv. m bendro ploto). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojai/valdytojai yra atlikę tam tikrus statybos darbus, t. y. prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prijungta dalis 8-11, 8-12 ir 8-10 patalpų ploto, išgriaunant senąsias pertvaras ir pastatant naujas pertvaras. Šios pertvaros apribojo ieškovės patekimą į atitvertą plotą, kuris buvo prijungtas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo padidintas atsakovui priklausančio buto plotas bei iš dalies atskirtos ir užimtos bendrojo naudojimo patalpos (plane pažymėtos indeksais 8-11, 8-12, bei koridorius, plane pažymėtas indeksu 8-10). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas laiptinės sienoje yra išsikirtęs angą, kurioje įsirengė duris, pro kurias yra patenkama į jam priklausančias patalpas. Patalpos, plane pažymėtos indeksais 8-11 ir 8-12, buvo naudojamos bendrai, kadangi jose buvo įrengta virtuvės zona, o 8-10 patalpa buvo naudojama kaip bendro naudojimo koridorius.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo buto įsigijimo momento (2007 m. birželio 13 d.), nesinaudojo bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 8-11 ir 8-12, kurios buvo sumažintos, dalį šių patalpų prijungus prie šiuo metu atsakovui priklausančio buto). Jis šio buto įsigijimo metu suvokė, kad perka butą su atlikta, tačiau neįregistruota rekonstrukcija. Be to, atsakovas, sutikdamas su ankstesnės savininkės atlikta rekonstrukcija, papildomai atliko statybos/remonto darbus, uždengdamas patalpose, plane pažymėtomis indeksais 8-11 ir 8-12, vamzdynus, kurie buvo sumontuoti nuo šiose patalpose esančių vamzdynų iki buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu veiksmu atsakovas patvirtino pritarimą esamai situacijai ir bendrųjų patalpų pasiskirstymą/pasidalijimą tarp jų naudotojų. Ieškovė, atsižvelgdama į buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų/valdytojų atliktus remonto darbus, t. y. dalies bendrųjų patalpų, įskaitant dalies bendro koridoriaus, prijungimą prie buto, siūlė atsidalinti patalpomis pagal ilgus metus susiklosčiusią faktinę situaciją. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tik 2023 m. sausio 9 d. buvo gautas atsakovo atsakymas/pasiūlymas, kuriuo buvo išreikštas nesutikimas su ieškovės pasiūlytu patalpų atidalijimo variantu pagal susiklosčiusį faktinį patalpų naudojimo po atliktų buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų/naudotojų remonto darbų. Kadangi atsakovas ilgus metus neatliko jokių veiksmų, kad grąžintų rekonstruotas patalpas į pradinę jų būklę, ieškovė buvo įsitikinusi, kad tokia situacija atitinka atsakovo lūkesčius. Tik po to, kai buvo gauta atsakovo pozicija, paaiškėjo, kad tik pastaruoju metu atsakovo netenkino jo bute atlikti patvarkymai, tačiau jokių pertvarų atstatymo darbai į pradinę padėtį taip ir nebuvo pradėti vykdyti. Priešingai, buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai netgi uždengė išvestus iš virtuvės patalpos (bendrojo naudojimo patalpos) vamzdžius į jo butą. Ieškovei buvo staigmena, kad atsakovas išreiškė norą vykdyti naujus statybos darbus, prisijungiant naują patalpą (esamą virtuvės patalpą, kuri yra prie lango), ją izoliuojant nuo kitų bendro naudojimo patalpų, o jas paliekant ieškovei (kuriose reikėtų iš naujo įrengti virtuvės patalpą), tačiau jas paliekant be lango. Toks atsakovo pateiktas pasiūlymas prieštarauja Statybos techninio reglamento (toliau – STR) reikalavimams (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 212 punktas). Ieškovė, gavusi atsakovo poziciją, 2023 m. sausio 13 d. informavo atsakovą, kad su pateiktu pasiūlymu nesutinka dėl to, kad jis siūlo naują patalpų pasiskirstymo būdą, siūlydamas ieškovei virtuvės patalpą be lango. Ieškovė išreiškė poziciją, kad ji sutiktų pasidalinti patalpomis pagal šiuo metu esantį faktinį naudojimą arba atsakovo lėšomis grąžinant patalpas į tokią būklę, kokia ji buvo užregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovas nesutiko atsidalinti patalpomis pagal dabartinę faktinę situaciją, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojant atsakovą išardyti pertvaras, kurios buvo įrengtos nesant ieškovės sutikimo, atstatant patalpas į pradinę situaciją, kokia ji yra pagal kadastrinę (inventorinę) bylą, užfiksuotą 1993 m. lapkričio mėn. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad anksčiau atlikti pertvarkymo darbai buvo tinkamai įteisinti/įregistruoti, kadangi atsakovas nesinaudojo sumažintomis bendrojo naudojimo patalpomis. Tik po to, kai ieškovė kreipėsi į architektę, siekdama jai nuosavybės teise valdomus du vieno kambario butus sujungti, parengiant techninį projektą, paaiškėjo, kad atlikti statybos remonto darbai nėra įregistruoti, dėl ko ieškovė šiuo metu negali įvykdyti buto sujungimo darbų, kadangi faktinė situacija skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, o atsakovas nesutinka su bendrojo naudojimo patalpų atidalijimu pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją. Apie tai, kad atlikti remonto darbai (pakeistas patalpų išdėstymas) nėra tinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. vasario mėnesį. Be to, buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, atlikęs statybos remonto darbus, taip pat atliko ir prisijungimą prie vandentiekio, kanalizacijos vamzdynų iš bendrojo naudojimo patalpų. Taigi buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojams/naudotojams tokiu būdu pertvarkius patalpas ir priskyrus bendro naudojimo patalpas prie butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, atsakovas neteisėtai užėmė bendraturčiams priklausančias bendro naudojimo patalpas, nesutikdamas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, koks yra susiklostęs šių patalpų naudojimas ilgus metus. Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, siekia, kad bendro naudojimo patalpos būtų atidalijamos tarp bendraturčių pagal ilgus metus susiklosčiusį faktinį naudojimą, kuris yra numatytas jos pateiktoje patalpų išdėstymo schemoje.

4. Atsakovas V. Š. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas prašė taikyti ieškovės patikslintam ieškiniui dėl nuosavybės teisių gynimo bendrąjį ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė siekia įteisinti didesnį bendro naudojimo patalpų plotą, nei jai priklauso pagal VĮ Registro centro duomenis ir tokiu būdu atitinkamai sumažinti atsakovo bendro naudojimo patalpų plotą. Atsakovo skaičiavimais, sudėjus visas tris ginčo bendro naudojimo patalpas, pažymėtais indeksais 8-10, 8-11, 8-12, gauname 19,36 kv. m bendro ploto, iš kurių 58/100 bendro naudojimo patalpų priklauso butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei, o 42/100 bendro naudojimo patalpų priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovui. Atlikus skaičiavimus, matyti, kad atsakovui turėtų priklausyti 8,13 kv. m (19,36 kv. m bendro ploto x 42 proc.= 8,13), o ieškovei atitinkamai turėtų priklausyti 11,23 kv. m ( 19,36-8,13=11,23). Tačiau pagal faktinę dabartinę situaciją, kurią siūlė įteisinti ieškovė, atsakovas disponuoja ir valdo tik 4,18 kv. m bendro naudojamo ploto, pažymėto indeksais 8-10, 8-11, 8-12. Įteisinti pagal dabartinę faktinę situaciją bendro naudojimo patalpų padalinimą, kurį siūlo ieškovė, atsakovas nesutinka, kadangi atsakovas netenka ploto dalies (8,13 kv. m - 4,18 kv. m = 3,95 kv. m) iš bendro naudojimo patalpų (8-10, 8-11, 8-12). Ieškovės siūlomas esamas bendro naudojimo patalpų padalinimo būdas 3,95 kv. m padidina jos bendro naudojimo patalpų plotą ir atitinkamai 3,95 kv. m sumažina atsakovo bendro naudojimo patalpų plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui priklauso 5,05 kv. m, kas sudaro 42/100, sudėjus tik dvi bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 8-11 (3,69 kv. m) ir 8-12 (8,34 kv. m). Patalpa 8-10 priklauso butų savininkams V. S. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas esamojoje situacijoje disponuoja mažesniu bendro naudojimo patalpų plotu, nei jam faktiškai priklauso pagal VĮ Registrų centro duomenis, neskaičiuojant dar proporcingai tenkančio butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teisės ploto. Patalpas atidalijant pagal atsakovo pateiktą projektą, atsakovas sutinka, kad ieškovei atitektų 1,25 kv. m ploto daugiau nei jai priklausytų pagal atitinkamą bendro naudojimo patalpų proporciją ir neprašo kompensacijos iš ieškovės.

6. Atsakovas V. Š. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 (42/100 iš 12,03 kv. m), t. y. 5,05 kv. m, (butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. S. ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko V. Š. bendroji nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 (42/100 iš 7,33 kv. m), t. y. 3,08 kv. m (butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. S. ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko V. Š. bendroji nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui V. Š. atitenka patalpa, pažymėta indeksu 8-12, t. y. 5,04 kv. m; butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei V. S. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11, t. y. 3,69 kv. m, ir 8-12, t. y. 3,17 kv. m, bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8135-534/2023 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nepagrįsti, kadangi tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo pasiūlymą yra vykdomas pasidalijimas patalpomis, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), plane pažymėtomis indeksais 8-11 ir 8-12, nepaliekant šių patalpų šalių bendram naudojimui. Pagal abiejų šalių pateiktus patalpų pasidalijimo būdus yra suformuojamos taisyklingos formos patalpos.

14.2. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl butų bendrojo naudojimo patalpų, tarp kurių pateko virtuvės patalpa (antro aukšto plane pažymėta indeksu 8-12), atidalijimo tarp bendraturčių. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo natūra būdo, ieškovei siekiant atidalinti bendrojo naudojimo patalpas pagal 2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės iniciatyva įvykdytą šalių bendrojo naudojimo patalpų pasidalijimą (2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams įvykdžius faktinį patalpų pasidalijimą, atliekant statybos darbus, t. y. pastatant pertvaras bendrojo naudojimo patalpose, jas izoliuojant nuo kitų bendro naudojimo patalpų ir padarant jas neprieinamas butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdytojams), tuo tarpu atsakovui (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) siekiant esmingai pakeisti faktiškai atliktą pasidalijimo būdą, kuris buvo šalių taikomas daugiau nei dvidešimt metų. Atsakovas, siekdamas pakeisti ilgus metus buvusį bendrojo naudojimo patalpų pasidalijimą, išreiškė norą, kad būtų panaikintos pastatytos pertvaros ir atsakovui (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) atitektų ilgus metus ieškovės naudojama patalpa, esanti su langu, kurioje ieškovė, po 2002 m. įvykdytų buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų statybos darbų, atliko remontą ir patalpoje buvo įrengta virtuvės bei valgomojo zona.

14.3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) – vieno kambario butas/patalpa – kambarys su 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8-11) (sudarančių 3,49 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) – vieno kambario butas/patalpa – kambarys su 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8- 11) (sudarančių 3,48 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 kambario butas/patalpa butas su 42/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-11; 8-12) (sudarančių 5,05 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini). Bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 8-12 ir 8-11, buvo skirtos butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendram naudojimui – šiose patalpose buvo įrengta virtuvės ir valgomojo zona. Nuo to momento, kai ieškovė įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 1993 m., buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nesinaudojo virtuvės patalpos dalimi prie lango. Tik butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai naudojosi virtuvės ir valgomojo zona 8-12 patalpoje prie lango. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės ir valgomoji zona buvo įrengta atskirai, toliau nuo lango, esančio patalpoje 8-12. 2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nusprendė įvykdyti bendrųjų naudojimo patalpų pasidalijimą, atlikdami statybos darbus, kurių metu buvo įrengtos pertvaros patalpose 8-12 ir 8-11, dalį šių patalpų prijungiant prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. S., kuri buvo apklausta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad 2002 m. buvo įvykdyti virtuvės patalpos atskyrimo darbai, šiuos atskyrimo darbus planavo atlikti visam laikui.

14.4. Iš priešieškinio ir byloje pateikto UAB „Architekton“ patalpų plano turinio matyti, kad atsakovas siekia panaikinti padarytas pertvaras, kurios buvo atliktos 2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų iniciatyva vykdant pasidalijimą tarp bendraturčių bendrojo naudojimo patalpomis, ir šias patalpas pertvarkyti taip, kad atsakovui (buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui) atitektų patalpa su langu, pažymėta indeksu 8-12, kurios plotas sudaro 5,04 kv. m, o ieškovei atitektų patalpos be lango, pažymėtos indeksu 8-12, kurios plotas sudaro 3,17 kv. m, ir kita pereinama patalpa be lango, pažymėta indeksu 8-11, kurios plotas sudaro 3,69 kv. m.

14.5. Analizuojant pateiktą atsakovo pasiūlymą dėl atidalijimo būdo, yra būtina įvertinti tai, kad daugiabučio pastato patalpos gali būti rekonstruojamos tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, laikantis STR reikalavimų, o taip pat kitų teisės aktais inžinerinių tinklų pertvarkymui nustatytų reikalavimų. Priimant teismo sprendimą dėl daikto atidalijimo būdo reikia atsižvelgti į tai, kad statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbai reglamentuojami viešosios teisės normų. Šios teisės normos negali būti keičiamos nei šalių susitarimu, nei teismo sprendimu. Teismo sprendimas yra privalomas vykdyti dokumentas, todėl jame turi būti pateikiamas detalus faktiniais duomenimis pagrįstas patalpų atidalijimą statybos veiksmų vykdymo prasme reglamentuojančių teisės normų aiškinimas bei užtikrinamas atitikimas viešosios teisės normų reikalavimams. Tokiu būdu byloje atsiranda viešas interesas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė, nesutikdama su atsakovo atidalijimo būdu, motyvavo, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas prieštarauja STR reikalavimams (t. y. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 212 punktui). Šiame punkte numatyti reikalavimai patalpoms, kuriose turi būti įrengtas natūralus apšvietimas. Viena iš tokių patalpų – virtuvės patalpa, kuriai turi būti taikoma bent minimali apšvietimo proporcija 1:8 (langų įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykis). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus, visiškai neanalizavo atsakovo pateikto atsidalijimo būdo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aspektu.

14.6. Iš atsakovo pateikto pasiūlymo turinio matyti, kad jis siekia grąžinti patalpas į pradinę padėtį, t. y. privalo išardyti atliktus statybos darbus, panaikinant 2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų iniciatyva atliktą statybų darbų rezultatą – pasidalijimą bendrojo naudojimo patalpomis būdą ir vykdant naujus statybos darbus prie buto prisijungti ieškovės ilgus metu naudojamą virtuvės ir valgomojo zoną. Vykdant statybos darbus reikia įrengti įvairias komunikacijas, kurios įprastai yra virtuvės patalpose. Atsakovas nepateikė nei galimos darbų sąmatos, nei laiko, per kurį būtų atlikti statybos darbai, nei duomenų, kieno asmens lėšomis (ar šiuos darbus skirstant tam tikra proporcija tarp bendraturčių) šie darbai būtų vykdomi.

14.7. Bylą nagrinėjantis teismas nevertino aplinkybių, kokia susidarytų situacija, jei bendrojo naudojimo (virtuvės) patalpos būtų padalijamos pagal atsakovo pasiūlytą būdą. Pagal UAB „Architekton“ planą atsakovui atitektų ilgus metus ieškovės naudota virtuvės ir valgomojo patalpa su langu, o ieškovei atitektų patalpos, neturinčios natūralios šviesos šaltinio, t. y. patalpa, kuri neatitiktų reikalavimų dėl virtuvės ir valgomojo zonos įrengimo reikalavimų. Tokios patalpos paskirtis atitiktų tamsaus kambario (sandėliuko) paskirtį, tačiau ne virtuvės patalpą. Dėl šios priežasties ieškovė netektų virtuvės ir valgomojo patalpos su natūralios šviesos šaltiniu.

14.8. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas atsakovo pasiūlytą atidalijimo būdą, pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovui teko virtuvės patalpa su natūralia apšvieta, o ieškovei yra eliminuota nuo virtuvės patalpos su natūralia apšvieta jai atitekimo. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jo siūlomas variantas yra kompromisinis, tačiau tokiu patalpų atidalijimo būdu bus padidinta tik atsakovo nuosavybės teise valdomo buto vertė, o sumažėtų ieškovei priklausančių butų (nesant virtuvės patalpų) vertė (turint du kambarius, WC, vonios patalpas ir beveik 7 kv. m tamsų kambarį, neturint virtuvės patalpos su langu). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatęs ginčo patalpų (virtuvės zonos) atidalijimo būdą pagal atsakovo pateiktą UAB „Architekton“ patalpų atidalijimo planą, neįvertino, jog naujai suformuotos patalpos neatitinka jų paskirčiai keliamų reikalavimų, t. y. negalima jų naudoti kaip virtuvės ir valgomojo paskirties patalpų. Ieškovė neturės jokios galimybės jai atitekusiose patalpose (be lango) įsirengti virtuvės zonos, todėl šios atskirtos patalpos iš esmės negalės būti naudojamos pagal virtuvės paskirtį, todėl tokiu būdu bus daroma atskirtoms patalpoms neproporcinga žala. Ieškovė vertina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytas bendrų patalpų (virtuvės patalpų) atidalijimo būdas pagal UAB „Architekton“ patalpų padalinimo planą yra ydingas ir procedūriškai negalimas, užtikrina išimtinai tik atsakovo interesus ir visiškai neatsižvelgia į ieškovės interesus.

14.9. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti priešieškinio reikalavimus, atidalindamas bendrojo naudojimo patalpas pagal UAB „Architekton“ planą, nepasisakė dėl patalpos, kuri šiame plane pažymėta indeksu 8-16 (1,82 kv. m bendro ploto), atidalijimo tarp šalių. UAB „Architekton“ plane patalpa, pažymėta indeksu 8-16, 2002 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų iniciatyva buvo atskirta nuo bendrojo koridoriaus/holo patalpos (2-ojo aukšto plane pažymėtos indeksu 8-10). Teismas, priimdamas sprendimą, iš viso nepasisakė nei dėl šios patalpos, nei dėl jos priskyrimo vienai iš šalių, nei dėl šios patalpos atstatymo į pradinę padėtį (ji buvo patalpos, pažymėtos indeksu 8-10, dalis).

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra prijungęs dalį patalpos iš bendro koridoriaus, schemoje pažymėtą 2-5 (1,82 kv. m). Patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas į šią patalpą patenka pro duris iš laiptinės pusės iškirtus angą sienoje (laiptinėje). Likusia šios patalpos – koridoriaus – dalimi (t. y. 7.33 kv. m – 1,82 kv. m), kuri sudaro 5,51 kv. m ir kuri nuo laiptų yra atitverta durimis, netrukdomai naudojasi tik buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, t. y. ieškovė, nes atsakovas į šią patalpą nepatenka. Jokie kiti namo gyventojai nesinaudoja tiek laiptais, vedančiais į antrą aukštą, tiek koridoriumi, plane pažymėtu 8-10. Būtų pagrįsta šią bendro naudojimo patalpą (koridorių, pažymėtą indeksu 8-10), atidalinti proporcingai ieškovei ir atsakovui pagal VĮ Registrų centro duomenis. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad 42/100 visų bendro naudojimo patalpų priklauso atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal tokį skaičiavimą bendras koridorius (pažymėtas 8-10) atsakovui turėtų atitekti tokia dalimi: 42 proc. 7,33 kv. m, kas sudaro 3,07 kv. m. Schemoje pažymėta, kad atsakovas iš bendros patalpos, pažymėtos 8-10, naudojasi atitverta patalpa, pažymėta 2-5 (1,82 kv. m). Tokiu būdu likusia patalpos dalimi (5,51 kv. m) naudojasi ieškovė. Tokiu būdu padalinus patalpą, pažymėtą 8-10, tarp bendraturčių, ieškovei tektų 1,25 kv. m ploto daugiau, nei turėtų priklausyti (ieškovei priklauso 58 proc. patalpos). Atsakovas galėtų prašyti, kad ieškovė sumokėtų kompensaciją už jai atitenkančią didesnę patalpos dalį, t. y. už 1,25 kv. m, tačiau atsakovas kompensacijos neprašo ir sutinka, kad ieškovei atitektų 1,25 kv. m ploto daugiau, nei jai priklausytų pagal atitinkamą bendro naudojimo patalpų proporciją. Tokią atsakovo poziciją atspindi UAB „Architekton“ pateikta bendro naudojimo patalpų padalinimo schema.

15.3. Ieškovė patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad bendro naudojimo patalpų (pagal dabartinius buto kadastrinius matavimus), pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12, plotas sudaro 12,03 kv. m. Šių patalpų vietoje yra suformuotos naujos patalpos, kurios pažymėtos bendrųjų patalpų naudojimo schemoje indeksais 1-6 (8,44 kv. m), 1-7 (1,76 kv. m), 2-4 (2,60 kv. m), iš kurių 1-6 ir 1-7 indeksais pažymėtos patalpos atitektų ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o 24 indeksu pažymėta patalpa – atsakovo nuosavybėn. Atsakovo nuosavybėn atitektų patalpa, kurios bendras plotas 2,60 kv. m. Pagal dabartinius duomenis Nekilnojamojo turto registre atsakovui šiuo metu priklauso 5,05 kv. m bendro naudojimo patalpų. Atsakovui pagal ieškovės pasiūlymą tektų 2,45 kv. m mažesnis plotas (5.05 kv. m – 2,60 kv. m). Patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, kad šalys taip pat naudojasi bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 8-10. Šios patalpos plotas nėra įtrauktas prie butams priskirtų naudoti bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovas dalį šios patalpos yra prijungęs prie jam priklausančio buto, šios dalies plotas sudaro 1,82 kv. m. Kadangi patalpa, plane pažymėta indeksu 8-10, nėra įtraukta prie butų naudojamo bendro ploto patalpų, už šios atsakovo prijungtos patalpos dydį ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atitenka 2,45 kv. m mažesnis plotas, ieškovė sutinka kompensuoti 2,45 kv. m ploto trūkumą piniginėmis lėšomis. Atsakovo buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro masinį vertinimą sudaro 35 700 Eur. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovui priklauso 23,85 kv. m buto ir 5,05 kv. m bendrų patalpų, todėl atsakovo valdomo buto su bendro naudojimo patalpomis plotas sudaro 28,90 kv. m. Vieno kv. m kaina sudaro 1 235,29 Eur. Atsakovui kompensuojama dalis sudaro 3 026,46 Eur (1 235,29 * 2,45 kv. m). Su tokiu ieškovės pasiūlymu atsakovas kategoriškai nesutinka. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija apie priskirtą 5,05 kv. m iš bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12. Pagal esamą (faktinį) bendrųjų patalpų, plane pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12, padalijimo būdą atsakovui trūksta 2,89 kv. m (5,05 kv. m (atsakovui priklausančios patalpos) – 2,36 kv. m (patalpos, kuriomis atsakovas naudojasi šiuo metu)).

15.4. Bendro naudojimo patalpų rekonstrukcija pagal UAB „Architekton“ parengtą ir teismo sprendimu pagrįstai patvirtintą planą būtų atlikta laikantis nustatytų tokių bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos teisinio reglamentavimo. UAB „Architekton“ architektė, kuri turi atitinkamą specialistės kvalifikaciją ir kuri parengė atsakovo pateiktą bendro naudojimo patalpų padalinimo schemą, atsakingai užtikrino, kad jos parengta bendro naudojimo patalpų schema yra tinkamas dokumentas, leidžiantis atlikti šioje schemoje bendro naudojimo patalpų padalinimą ir atitinka bendrojo naudojimo patalpų teisinį reglamentavimą. Atsakovas galėtų pateikti bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos ir padalinimo sąmatą, prieš pradedant vykdyti rekonstrukciją, nes rekonstrukcijos sąmata yra tik papildomas ir išvestinis dokumentas, patvirtinantis patalpų rekonstrukcijai reikalingų piniginių lėšų dydį. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis nepateikė duomenų, kieno lėšomis šie darbai būtų vykdomi, nes atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje aiškiai pasisakė, kad sutinka prisidėti prie bendro naudojimo patalpų padalinimo pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą ir, kadangi pats turi statybos remonto darbų kvalifikaciją ir atlieka patalpų remonto darbus, parengtų visus reikiamus dokumentus ir savo asmeninėmis lėšomis bei savo darbu asmeniškai ir su kitais specialistais statybininkais kartu atliktų bendro naudojimo patalpų padalinimo rekonstrukcijos ir komunikacijų įrengimo darbus.

15.5. Ieškovės nurodyta STR nuostata šiuo atveju taikoma tik iš dalies ir nėra privaloma rekonstrukcijai ir bendro naudojimo patalpų atidalinimo atveju. STR nedraudžia, kad virtuvės patalpa ir kambario (svetainės) patalpa būtų sujungtos į vieną gyvenamąjį ir virtuvės plotą. Tiek naujose gyvenamųjų namų statybose, tiek anksčiau pastatytuose ir įrengtuose butuose toks virtuvės ir kambario (svetainės) sujungimas į bendrą plotą pakankamai dažnai naudojamas. Be to, vadovaujantis STR, atsakovas taip pat privalo turėti virtuvės patalpą su langu, bet, deja, visus 15 metų jis naudojosi virtuve be lango. Atsakovas ne tik virtuvės patalpoje lango neturėjo, bet ir pagal esamą faktinį bendrųjų patalpų, plane pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12, padalijimo būdą, jam trūksta 2,69 kv. m. Ieškovei šiuo metu tenka 2.69 kv. m didesnės patalpos, už kurių naudingąjį plotą, mokesčius ir šildymą bei komunalines paslaugas nuo buto įsigijimo dienos tenka mokėti atsakovui. Ši laikina konstrukcija tarp ieškovės ir atsakovo buto nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ją galima paprastai nugriauti. Optimaliausias bendro naudojimo patalpų padalijimo būdas būtų pagal UAB „Architekton“ parengtą projektą. Toks padalijimo būdas sudarytų galimybę abiem ginčo šalims turėti atskiras, taisyklingos formos patalpas, taip pat suteiktų šioms patalpoms aiškią paskirtį.

15.6. Nesutikdamas su alternatyviu ieškovės reikalavimu, atsakovas pažymi, kad tik po buto Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė nusprendė sujungti du vieno kambario butus į vieną butą, parengti techninį projektą ir atlikti statybos remonto darbus. Bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-10, 8-11 ir 8-12 padalinimas buvo atliktas iki 2007 m. birželio 13 d., ieškovė tuo metu buvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, ir, kaip užtikrino ir garantavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi savininkė A. S. ir jos motina J. S., bendro naudojimo patalpų padalinimui buvo gautas kaimyninių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimas, tuo metu jokio ginčo dėl bendro naudojimo patalpų nebuvo. Ieškovė nurodė, kad bendro naudojimo pertvaros buvo įrengtos nesant ieškovės sutikimo. Tokiu atveju neaišku, kodėl ieškovė į teismą kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. praėjus 16 metų. Ieškovė nurodė, kad apie tai, jog atlikti remonto darbai (pakeistas patalpų išdėstymas) nėra tinkamai įregistruoti VĮ Registrų centre, ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. vasario mėnesį. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodė ieškovė, bendro naudojimo patalpų padalinimas buvo atliktas be jos sutikimo, tai akivaizdu, kad jos teisių pažeidimas atsirado nuo bendro naudojimo patalpų padalinimo ir apie tai jai tapo žinoma nuo pat bendro naudojimo patalpų padalinimo remonto darbų pradžios. Ieškovė nuo pat bendro naudojimo patalpų padalinimo pradžios turėjo teisę ir galėjo sužinoti ir nustatyti, ar bendro naudojimo patalpų padalinimas yra tinkamai įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau savo, jos manymu, pažeistų nuosavybės teisių net nebandė ginti per visą 16 metų laikotarpį. O jei ieškovė klaidina teismą ir davė sutikimą buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. S. ir jos motinai, kaip ir buvusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, bendro naudojimo patalpų padalinimui, tai akivaizdu, kad ieškovė, praėjus nuo bendro naudojimo patalpų padalinimo daugiau nei 16 metų, nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui, kuris nupirko tą butą jau po bendro naudojimo patalpų padalinimo ir nepagrįstai reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą savo lėšomis atstatyti bendro naudojimo patalpas į pradinę padėti pagal daugiabučio namo kadastrinę bylą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi ji faktiškai iki šiol naudojasi bendro naudojimo patalpų didesniu plotu, nei jai turėtų priklausyti pagal bendro naudojimo patalpų proporciją.

15.7. Ieškovė turėjo visas galimybes pareikalauti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės tiek remonto atlikimo metu bendrojo naudojimo patalpų 8-11 ir 8-12 rekonstrukcijos dokumentų, tiek vėliau, po užbaigtos šių patalpų rekonstrukcijos susipažinti su reikiamais dokumentais ir įsitikinti, ar bendro naudojimo patalpų rekonstrukcija buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Iš ieškovės išdėstytos pozicijos matyti, kad tik po buto Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo jai iškilo noras susipažinti su bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos aplinkybėmis. Galima daryti prielaidą, kad toks bendrųjų patalpų plotų padalijimo būdas visus šiuos metus buvo naudingas butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, todėl nei ieškovei, nei kito buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams, kurie keitėsi, nerūpėjo, ar egzistuoja kokie nors dokumentai.