- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2-8135-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03781-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Advokatai
- Jevgenij Bogdanov, Giedrė Daironė
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, esančias daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 8-11 (3,69 kv. m. bendro ploto) ir 8-12 (8,34 kv. m. bendro ploto), kurios patalpų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m. bendro ploto), 1-7 (1,76 kv. m. bendro ploto), 2-4 (2,60 kv. m. bendro ploto) ir 2-5 (1,82 kv. m. bendro ploto), kuri yra bendrojo koridoriaus patalpos (patalpa žymima indeksu 8-10) dalyje, natūra tokiu būdu: ieškovei V. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m. bendro ploto patalpa), 1-7 (1,76 kv. m. bendro ploto patalpa); atsakovui V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 2-4 (2,60 kv. m. bendro ploto patalpos) ir 2-5 (1,82 kv. m. bendro ploto koridoriaus); priteisti iš V. S., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 3026,46 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt šešių eurų 46 euro cento) dydžio kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį natūra, padalijus bendro naudojimo patalpas tarp bendraturčių. 2) Nepatenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, ieškovė prašo patenkinti alternatyvų reikalavimą - įpareigoti atsakovą V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) savo lėšomis atstatyti bendro naudojimo patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)), kadastrinę (inventorinę) bylą: panaikinti pertvaras, esančias bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu 8-10, 8-11 ir 8-12; atstatyti pradines pertvaras, skiriančias patalpas 8-11 ir 8-12, bei pertvarą, skiriančią patalpas 8-12, 8-11 nuo atsakovui priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 8-13; panaikinti duris iš laiptinės pusės, grąžinant laiptinės sieną į pradinę padėtį. 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ieškovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas/patalpa – kambarys su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-9; 8-16; 8-17) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8-11)(sudarančių 3,49 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – butas Nr. 19). Vėliau, kaimyninio buto (adresu (duomenys neskelbtini)) savininkei nusprendus parduoti jai priklausantį butą, ieškovė V. S. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 1 kambario butą/patalpa – kambarį su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-9; 8-16; 8-17) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-12; 8-11) (sudarančių 3,48 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – butas Nr. 18). Šio buto įsigijimas buvo įvykdytas tam, kad sujungti du vienas šalia kito esančius butus (kambarius) į vieną butą, tokiu atveju ieškovė valdytų 1 butą su dviem izoliuotais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis.
Ieškovė nurodo, kad atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės priklauso butas/patalpa su 42/100 dalių bendro naudojimo patalpų (8-11; 8-12) (sudarančių 5,05 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – butas Nr. 20). Tiek ieškovė, tiek atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksu 8-11 ir 8-12, kurių bendras plotas sudaro 12,03 kv. m., t. y. ieškovė valdo 58/100 dalis šių patalpų, sudarančių 6,97 kv. m., o atsakovas valdo 42/100 dalis šių patalpų, sudarančių 5,05 kv. m.
Ieškovė pažymi, kad patekus į daugiabučio namo antrąjį aukštą (kur yra suformuoti ieškovės ir atsakovo valdomi butai), yra patenkama į bendrą patalpą - koridorių, kuris plane pažymėtas indeksu 8-10 (7,33 kv. m. bendro ploto). Šia patalpa naudojasi tik butų Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20 savininkai/valdytojai. Jokie kiti daugiabučio namo butų savininkai/valdytojai nesinaudoja tiek laiptais, vedančiais į antrąjį aukštą, kuriame yra suformuoti šalių butai, tiek koridoriumi (pažymėtu indeksu 8-10), iš kurio pagal kadastrinės (inventorinės bylos duomenis) yra galimybė pateikti tik į ieškovės ir atsakovo butus. Iš butų patalpų kadastro bylos turinio matyti, kad pastato antrame aukšte buvo suformuotos bendro naudojimo patalpos (ginčo patalpos) – patalpos, pažymėtos plane indeksais 8-11 (3,69 kv. m. bendro ploto), 8-12 (8,34 kv. m. bendro ploto). Buto Nr. 20 naudotojai/valdytojai yra atlikę tam tikrus statybos darbus, t. y. prie buto Nr. 20 buvo prijungta dalis 8-11, 8-12 ir 8-10 patalpų ploto, išgriaunant senąsias pertvaras ir pastatant naujas pertvaras. Šios pertvaros apribojo ieškovės patekimą į atitvertą plotą, kuris buvo prijungtas prie buto Nr. 20. Tokiu būdu buvo padidintas atsakovui priklausančio buto plotas bei iš dalies atskirtos ir užimtos bendrojo naudojimo patalpos (plane pažymėtos indeksais 8-11, 8-12, bei koridorius, plane pažymėtas indeksu 8-10) . Taip pat buto Nr. 20 savininkas laiptinės sienoje yra išsikirtęs angą, kurioje įsirengė duris, pro kurias yra patenkama į jam priklausančias patalpas.
Ieškovė nurodo, kad patalpos, plane pažymėtos indeksais 8-11, 8-12, buvo naudojamos bendram naudojimui, kadangi jose buvo įrengta virtuvės zona, o 8-10 patalpa buvo naudojama kaip bendro naudojimo koridorius. Pažymėtina, kad atsakovas nuo buto įsigijimo momento (2007 m. birželio 13 d.), nesinaudojo bendro naudojimo patalpomis (plane pažymėtomis indeksais 8-11 ir 8-12, kurios buvo sumažintos, dalį šių patalpų prijungus prie šiuo metu atsakovui priklausančio buto). Jis šio buto įsigijimo metu, puikiai suvokė, kad perka butą su atlikta, tačiau neįregistruota rekonstrukcija. Be to, atsakovas, sutikdamas su ankstesnės savininkės atlikta rekonstrukcija, papildomai atliko statybos/remonto darbus, uždengdamas patalpose, plane pažymėtomis indeksais 8-11 ir 8-12, vamzdynus, kurie buvo sumontuoti nuo šiose patalpose esančių vamzdynų iki buto Nr. 20. Tokiu veiksmu atsakovas patvirtino pritarimą esamai situacijai ir bendrųjų patalpų pasiskirstymą/pasidalijimą tarp jų naudotojų. Ieškovė, atsižvelgdama į buto Nr. 20 savininkų/valdytojų atliktus remonto darbus, t. y. dėl dalies bendrųjų patalpų, įskaitant dalies bendro koridoriaus prijungimo prie buto, siūlė atsidalinti patalpomis pagal ilgus metus susiklosčiusią faktinę situaciją. 2022-09-22 ieškovė išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tik 2023-01-09 buvo gautas V. Š. atsakymas/pasiūlymas, kuriuo buvo išreikštas nesutikimas su ieškovės pasiūlytu patalpų atidalijimo variantu pagal susiklosčiusį faktinį patalpų naudojimą po atliktų buto Nr. 20 valdytojų/naudotojų remonto darbų. Kadangi atsakovas ilgus metus neatliko jokių veiksmų, kad grąžinti rekonstruotas patalpas į pradinę jų būklę, todėl ieškovė buvo įsitikinusi, kad tokia situacija atitinka atsakovo lūkesčius. Tik po to, kai buvo gauta atsakovo pozicija, paaiškėjo, kad tik pastaruoju metu atsakovo netenkino jo bute atlikti patvarkymai, tačiau jokių pertvarų atstatymo darbai į pradinę padėtį taip ir nebuvo pradėti vykdyti. Priešingai, buto Nr. 20 valdytojai netgi uždengė išvestus iš virtuvės patalpos (bendrojo naudojimo patalpos) vamzdžius į jo butą.
Ieškovė nurodo, kad jai buvo staigmena, kad atsakovas išreiškė norą vykdyti naujus statybos darbus, prisijungiant naują patalpą (esamą virtuvės patalpą, kuri yra prie lango), ją izoliuojant nuo kitų bendrojo naudojimo patalpų, o jas paliekant ieškovei (kuriose reikėtų iš naujo įrengti virtuvės patalpą), tačiau jas paliekant be lango. Toks atsakovo pateiktas pasiūlymas prieštarauja Statybos techninio reglamento (toliau tekste – STR) reikalavimams (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 212 p.). Ieškovė, gavusi atsakovo poziciją, 2023-01-13 informavo SMS žinute atsakovą, kad su jo pateiktu pasiūlymu nesutinka dėl to, kad jis siūlo naują patalpų pasiskirstymo būdą, siūlant V. S. virtuvės patalpą be lango. Ieškovė išreiškė poziciją, kad ji sutiktų atsidalinti patalpomis pagal šiuo metu esantį faktinį naudojimą arba atsakovų lėšomis grąžinant patalpas į tokią būklę, kokia ji buvo užregistruota nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovas nesutiko atsidalinti patalpomis pagal dabartinę faktinę situaciją, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo, įpareigojant atsakovą išardyti pertvaras, kurios buvo įrengtos nesant ieškovės sutikimo, atstatant patalpas į pradinę situaciją, kokia ji yra pagal kadastrinę (inventorinę) bylą, užfiksuotą 1993 m. lapkričio mėn.
Ieškovė nurodo, kad ji buvo įsitikinusi, kad anksčiau atlikti pertvarkymo darbai buvo tinkamai įteisinti/įregistruoti, kadangi atsakovas nesinaudojo sumažintomis bendrojo naudojimo patalpomis (tikėtina, kad po atliktų remonto darbų, virtuvės zona buvo įrengta atsakovui priklausančiame bute). Tik po to, kai ieškovė kreipėsi į architektę, siekdama jai nuosavybės teise valdomus du vieno kambario butus sujungti, parengiant techninį projektą, paaiškėjo, kad atlikti statybos remonto darbai nėra įregistruoti, dėl ko ieškovė šiuo metu negali įvykdyti buto sujungimo darbų, kadangi faktinė situacija skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, o atsakovas nesutinka su bendrojo naudojimo patalpų atsidalijimu pagal šiuo metu esamą faktinę situaciją. Apie tai, kad atlikti remonto darbai (pakeistas patalpų išdėstymas) nėra tinkamai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. vasario mėnesį. Be to, buto Nr. 20, Vilniuje, naudotojas atlikęs statybos remonto darbus, taip pat atliko ir prisijungimą prie vandentiekio, kanalizacijos vamzdynų iš bendrojo naudojimo patalpų. Taigi Buto Nr. 20 valdytojams/naudotojams tokiu būdu pertvarkius patalpas ir priskyrus bendro naudojimo patalpas prie butui Nr. 20 priklausančių patalpų, atsakovas neteisėtai užėmė bendraturčiams priklausančias bendro naudojimo patalpas, nesutikdamas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, koks yra susiklostęs šių patalpų naudojimas ilgus metus.
Ieškovė nurodo, kad prieš atsakovui įsigyjant butą - kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), šio buto/kambario patalpos buvo perplanuotos, t. y. prie buto Nr. 20 buvo prijungta dalis bendrojo naudojimo patalpų. Šiomis prijungtomis bendro naudojimo patalpų dalimis prie buto Nr. 20 asmeniškai naudojosi tik šio buto naudotojai/valdytojai. Likusia bendro naudojimo patalpų dalimi naudojosi butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkė (ieškovė).Iš butų patalpų (kadastro bylos) turinio matyti, kad pastato antrame aukšte buvo suformuotos bendro naudojimo patalpos (ginčo patalpos) – patalpos, pažymėtos plane indeksais 8-11 (3,69 kv. m. bendro ploto) ir 8-12 (8,34 kv. m. bendro ploto). Taip pat prie ieškovei ir atsakovui esančių butų yra bendro naudojimo patalpa – koridorius (plane pažymėtas indeksu 8-10, kurio bendras plotas sudaro 7,33 kv. m.), kurio bendras plotas nėra traukiamas nei į buto bendrą plotą, nei į naudotinų bendrojo naudojamų patalpų plotą.
Ieškovė nurodo, kad ji siekia, kad tarp jos ir atsakovo būtų padalinamos bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu 8-11 ir 8-12 pagal faktinį šių patalpų naudojimą, kuris yra susiklostęs nuo 2006 m., o 2007 m. atsakovui įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat tokį pasiskirstymą bendro naudojimo patalpomis toleravo, jo nekeitė net penkiolika metų. Priešingai, atsakovas papildomai atliko statybos darbus, kurių metu buvo uždengti ventiliacijos vamzdynai, einantys per ginčo patalpas iki atsakovui priklausančio buto, tuo pripažįstant ir sutinkant su nusistovėjusia bendrųjų patalpų naudojimosi tvarka. Ieškovė, kaip ir buvo minėta aukščiau, siekia įteisinti ilgą laikotarpį nusistovėjusį faktinį naudojimą/pasidalijimą bendro naudojimo patalpomis. Atsakovo pasiūlyme buvo siūloma ieškovei paskirti patalpą be lango (virtuvės patalpą be lango, kurią reikės iš naujo įrengti kaip virtuvę, kadangi virtuvės zona yra įrengta patalpoje prie lango), taip pat siūloma atlikti naujus statybos darbus (ardant dabartines konstrukcijas, naikinant atliktus vandentiekio, kanalizacijos vamzdžius, naujai atliekant statybos remonto darbus bendrojo naudojimo patalpoje (virtuvės patalpose)). Nėra aišku, kieno sąskaita turėtų būti atliekami tokie darbai. Daug racionalesnis atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvengiant naujų statybos remonto darbų atlikimo, kai yra patalpos atidalijamos tarp bendraturčių pagal dabartinę faktinę situaciją, kuri yra susiklosčiusi ir šalių naudojama daugiau nei 15 metų.
Ieškovė su patikslintu ieškiniu teikia patalpų išdėstymo schemą, kuri atspindi ilgus metus buvusį faktinį bendrojo naudojimo patalpų pasiskirstymą tarp bendraturčių. Daugiau nei 15 metų dalis bendro naudojimo patalpų (plane pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12) yra prijungta prie atsakovui priklausančio buto. Ši patalpa (kuri buvo prijungta prie atsakovo buto) schemoje pažymėta indeksu 2-4 (2,60 kv. m. bendro ploto). Taip pat atsakovas yra prisijungęs dalį patalpų iš bendro naudojimo koridoriaus (šios patalpos indeksas 8-10), kuri schemoje pažymėta indeksu 2-5 (1,82 kv. m. bendro ploto). Į šias patalpas atsakovas šiuo metu patenka iš laiptinės pusės, iškirtus angą sienoje (laiptinėje), tačiau įsirengus duris gali patekti ir iš patalpos 8-10. Likusios bendro naudojimo patalpos projekte yra pažymėtos 1-6 (8,44 kv. m. bendro ploto) ir 1-7 (1,76 kv. m. bendro ploto), kuriomis daugiau nei 15 metų naudojosi ieškovė.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad siekia, kad bendro naudojimo patalpos būtų atidalijamos tarp bendraturčių pagal ilgus metus susiklosčiusį faktinį naudojimą, kuris yra numatytas pateiktoje patalpų išdėstymo schemoje. Pagal pateiktą patalpų išdėstymo schemą, tiek atidalijant bendro naudojimo patalpas, tiek suformuojant naują turtinį objektą, nėra reikalinga atlikti jokių statybos remonto darbų bendro naudojimo patalpose (kurios dabar įregistruotame plane yra pažymėtos indeksais 8-11 ir 8-12), kadangi patalpų išdėstymo schema yra parengta pagal faktinę situaciją, kuri egzistuoja jau daugiau nei 15 metų. Atidalijant tokiu būdu patalpas, atidalijimas atitinka abiejų šalių interesus ir nebus patiriama jokia žala pačioms patalpoms.
Bendro naudojimo patalpų (pagal dabartinius buto kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre), pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12, plotas sudaro 12,03 kv. m. Šių patalpų vietoje yra suformuotos naujos patalpos, pažymėtos bendrųjų patalpų naudojimo schemoje indeksais 1-6 (8,44 kv. m.), 1-7 (1,76 kv. m.), 2-4 (2,60 kv. m.), iš kurių 1-6 ir 1-7 indeksais pažymėtos patalpos atitektų ieškovės asmeninei nuosavybėn, o 2-4 indeksu pažymėta patalpa – atsakovo nuosavybėn. Atsakovo nuosavybėn atitektų patalpa, kurios bendras plotas 2,60 kv. m. Pagal dabartinius duomenis nekilnojamojo turto registre, atsakovui šiuo metu priklauso 5,05 kv. m. bendro naudojimo patalpų. Atsakovui pagal ieškovės pateiktą atsidalijimo pasiūlymą tektų 2,45 kv. m. mažesnis plotas (5,05 kv. m. – 2,60 kv. m.). Pažymėtina, kad šalys taip pat naudojasi bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 8-10. Šios patalpos plotas nėra įtrauktas prie butams priskirtų naudoti bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovas dalį šios patalpos yra prisijungęs prie jam priklausančio buto, kurios plotas sudaro 1,82 kv. m. Kadangi patalpa, plane pažymėta indeksu 8-10 nėra įtraukta prie butų naudojamų bendro ploto patalpų, todėl už šios atsakovo prisijungtos patalpos dydį ieškovė neturi pareigos kompensuoti atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y. kad atsakovui atitenka 2,45 kv. m. mažesnis plotas, ieškovė sutinka kompensuoti 2,45 kv. m. ploto trūkumą piniginėmis lėšomis. Atsakovo buto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ masinį vertinimą sudaro 35700,00 Eur. Pagal VĮ „Registrų centras duomenis atsakovui priklauso 23,85 kv. m. buto ir 5,05 kv. m. bendrų patalpų, todėl atsakovo valdomo buto su bendro naudojimo patalpomis plotas sudaro 28,9 kv. m., 1 kv. m. kaina sudaro 1235,29 Eur (35700,00 Eur / 28,9 kv.m.). Atsakovui kompensuojama suma sudaro 3026,46 Eur (1235,29 Eur * 2,45 kv.m.).
Šalies argumentai
Ieškovė, argumentuodama alternatyvų reikalavimą, nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo butai buvo suformuoti, atliekant kadastrinius matavimus. Šie kadastro duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kurių įregistravimo pagrindas yra 1993 m. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šie duomenys yra vieši ir nenuginčyti, todėl atsakovui yra žinomos aplinkybės apie tai, kokio išdėstymo turi būti jo butas, kokios patalpos yra laikytinos bendro naudojimo patalpomis. Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti buto Nr. 20 statybos darbai ir tokiu pagrindu įvykęs buto patalpų pasikeitimas (buto ploto dydžio padidėjimas) būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tuo labiau, kad pats atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį užima poziciją, kad tokie pakeitimai nėra jam priimtini. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas dėl savininko pažeistų teisių gynimo yra pagrįstas. Dėl šios priežasties, ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, siekia, kad atsakovas V. Š. būtų įpareigotas savo lėšomis panaikinti pertvaras, esančias bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu 8-10, 8-11 ir 8-12, atstatyti pradines pertvaras, kurios skyrė patalpas 8-11 ir 8-12, pašalinti duris iš laiptinės pusės, tokiu būdu atstatant bendro naudojimo patalpas (plane pažymėtas indeksais 8-11, 8-12 ir 8-10), esančias daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte į pradinę padėtį pagal daugiabučio namo kadastrinę (inventorinę) bylą.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 ( 42/100 iš 12,03 kv.m.), t.y. 5,05 kv. m., (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji dalinė nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 ( 42/100 iš 7,33 kv .m.), t.y. 3,08 kv. m. (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji jungtinė nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto Nr. 20, kurioje buto Nr. 20 savininkui V. Š. atitenka patalpa, pažymėta indeksu - 8-12, t.y. 5,04 kv. m.; butų Nr. 18 ir Nr.19 savininkei V. S. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11,t.y. 3,69 kv. m. ir 8- 12„ t.y. 3,17 kv.m. bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ieškovės reikalavimas atstatyti bendro naudojimo patalpas į pradinę padėtį bei panaikinti pertvaras, esant ginčui tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendro naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ir disponavimo, yra visiškai nelogiškas, neracionalus ir ateityje užprogramuoja prielaidą ir toliau šiam ginčui tęstis ir plėstis, kas visiškai neatitinka nei atsakovo šeimos interesų, nei manytina, ir ieškovės šeimos lūkesčių ir interesų.
Atsakovas nurodo, kad pagal UAB „Architekton“ parengtą bendro naudojimo patalpų padalinimo schemą galima suprojektuoti du atskirus nekilnojamo turto daiktus be bendro naudojimo patalpų, t. y. atskirai buto Nr. 20 ir butų Nr. 18 bei Nr. 19 turtinius vienetus. Vertinant bendro naudojimo patalpų padalinimą pagal šią schemą, galima padaryti pagrįstą išvadą, kad toks bendro naudojimo patalpų padalinimo būdas atitiktų tiek buto Nr. 20 savininko, tiek butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės interesus. Be to, atliktais preliminariais skaičiavimais, po bendro naudojimo patalpų padalinimo pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą, butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkei atitektų apie 2 kv. m. ploto daugiau nei priklauso dabar jos bendro naudojimo patalpų. Pažymėtina ir tai, kad po bendro naudojimo patalpų padalinimo ir atskirų turtinių vienetų sukūrimo, šių abiejų sukurtų turtinių vienetų nekilnojamojo turto vertė ženkliai padidėtų.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsakovas prašo taikyti ieškovės patikslintam ieškiniui dėl nuosavybės teisių gynimo bendrąjį ieškinio senaties terminą, t. y. dešimt metų, ir ieškinį atmesti. Atsakovas pažymi, kad ieškovė siekia įteisinti didesnį bendro naudojimo patalpų plotą, nei jai priklauso pagal Registro centro duomenis ir tokiu būdu atitinkamai sumažinti atsakovo bendro naudojimo patalpų plotą.
Atsakovo skaičiavimais, sudėjus visas tris ginčo bendro naudojimo patalpas, pažymėtais indeksais 8- 10, 8-11, 8-12, gauname 19,36 kv. m. bendro ploto, iš kurių: 58/100 bendro naudojimo patalpų priklauso butams Nr. 18 ir Nr. 19, t.y. ieškovei, 42/100 bendro naudojimo patalpų priklauso butui Nr.20 , t.y. atsakovui. Atlikus skaičiavimus, gauname, kad atsakovui turėtų priklausyti 8,13 kv. m. (19,36 kv. m. bendro ploto x 42 proc.= 8,13), o ieškovei atitinkamai turėtų priklausyti 11,23 kv.m. ( 19,36-8,13=11,23). Tačiau pagal faktinę dabartinę situaciją, kurią siūlė įteisinti ieškovė, atsakovas disponuoja ir valdo tik 4,18 kv. m. bendro naudojamo ploto, pažymėto indeksais 8-10, 8-11, 8-12. Įteisinti pagal dabartinę faktinę situaciją bendro naudojimo patalpų padalinimą, kurį siūlo ieškovė, atsakovas nesutinka, kadangi atsakovas netenka ploto dalies (8,13 kv.m. - 4,18 kv.m. = 3,95 kv.m.) iš bendro naudojimo patalpų (8-10, 8-11, 8-12). Ieškovės siūlomas esamas bendro naudojimo patalpų padalinimo būdas 3,95 kv.m. padidina jos bendro naudojimo patalpų plotą ir atitinkamai 3,95 kv.m. sumažina atsakovo bendro naudojimo patalpų plotą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui priklauso 5,05 kv. m., kas sudaro 42/100, sudėjus tik dvi bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 8-11 (3,69 kv. m) ir 8-12 (8,34 kv. m). Pažymėtina, kad patalpa 8-10 priklauso butų savininkams V. S. ir V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas esamojoje situacijoje disponuoja mažesniu bendro naudojimo patalpų plotu, nei jam faktiškai priklauso pagal Registrų centro duomenis, neskaičiuojant dar proporcingai tenkančio 20 butui priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teisės ploto, t.y. patalpos, pažymėtos indeksu 8-10 (7,33 kv. m bendro ploto), t.y. 3,08 kv.m.( 7,33x42proc. =3,08). Patalpas atidalijant pagal atsakovo pateiktą projektą, atsakovas sutinka, kad ieškovei atitektų 1,25 kv. m. ploto daugiau nei jai priklausytų pagal atitinkamą bendro naudojimo patalpų proporciją ir neprašo kompensacijos iš ieškovės.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir prašo netenkinti atsakovo V. Š. priešieškinio reikalavimo dėl butų bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo pagal UAB „Architekton“ patalpų padalinimo schemą Nr. 22-10-17-PR. Nurodė, kad su priešieškinio reikalavimu ieškovė nesutinka, kadangi priešieškinio reikalavimai iš esmės pažeidžia ieškovės interesus ir neatitinka lūkesčių, kurie buvo susiformavę buto Nr. 20 savininkei vykdant statybos darbus. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad atliekami statybos remonto darbai, kurie buvo atliekami buto Nr. 20 savininkės yra tik laikini, o vėliau ieškovė neteks virtuvės patalpos su langu, o vietoje jos atiteks patalpa be lango (tamsus kambarys), ji nebūtų sutikusi su tokiais remonto darbais, ir nebūtų pirkusi kaimyninio buto (buto Nr. 18) už 24500,00 Eur dydžio sumą. Tarp šalių nebuvo jokių ginčų daugiau nei 15 metų, kai buto Nr. 20 savininkė atliko statybos remonto darbus, pakeisdama bendrųjų patalpų išplanavimą, tuo pačiu atlikdama patalpų faktinį pasidalijimą tarp bendraturčių. Su tokiu patalpų pasidalijimu sutiko ir pats atsakovas, buto Nr. 20 savininkas, kuris 2007 m sutiko įsigyti patalpas su pakeistu išplanavimu, kurios atsakovą tenkino ir atitiko jo lūkesčius. Jei atlikti remonto darbai nebūtų tenkinę atsakovo, pastarasis būtų inicijavęs šių patalpų remonto darbus, kuriais patalpos būtų grąžintos į pradinę būklę arba su kitais bendraturčiais būtų pradėti derinti kiti statybos darbai dėl kitokio patalpų išplanavimo. Tokie veiksmai iš atsakovo pusės nebuvo atlikti daugiau nei 15 metų. Priešingai, atsakovas pritardamas atliktiems buto Nr. 20 statybos remonto darbams, uždengė vamzdžius, einančius iš patalpų (8-11; 8-12) į butą Nr. 20. Virtuvės patalpos be lango atitinka sandėliuko (tamsaus kambario), tačiau ne virtuvės paskirtį. Dėl šios priežasties atsakovo pasiūlytas naujas patalpų atsidalijimo būdas iš esmės prieštarauja ieškovės interesams ir jos teisėtiems bei pagrįstiems lūkesčiams. Jei bendrojo naudojimo patalpos (8-11 ir 8-12) būtų atidalintos pagal atsakovo pateiktą planą/schemą, ieškovė netektų virtuvės patalpos su langu. Pažymėtina, kad po to, kai buto Nr. 20 savininkė atliko statybos remonto darbus ir dalį bendrojo naudojimo patalpų (8-11 ir 8-12) prijungė prie buto Nr. 20, ieškovė atliko komunikacijų (vandentiekio, nuotekų vamzdynų) išvedžiojimą 8-12 patalpoje, siekiant pritaikyti patalpą po atlikto bendrojo naudojimo patalpų padalijimo. Šiuo metu esantį įrengta virtuvės patalpos dalis pagal atsakovo reikalavimą atitektų V. Š., o ieškovė visiškai netektų virtuvės patalpos, vietoje jos jai atitektų tamsus kambarys (6,86 kv. m. bendro ploto). Pagal atsakovo pasiūlytą naują atsidalijimo bendrojo naudojimo patalpomis planą, ieškovė būtų priversta tam tikslui aukoti 1 kambarį, kad jame įsirengti virtuvės patalpą (patirti papildomas išlaidas), o buvusias bendrojo naudojimo patalpas 8-11 ir 8-12 tektų naudoti tik tamsaus kambario paskirtimi. Taigi ieškovė iš turimų 2 butų (2 kambarių) turėtų tik 1 gyvenamąjį kambarį. Tuo tarpu atsakovui pagal pateiktą UAB „Architekton“ planą/schemą atitektų ieškovės lėšomis įrengtos virtuvės zona su langu. Ieškovės supratimu šiuo metu prie buto Nr. 20 yra prijungta dalis bendrojo naudojimo patalpų (8-11 ir 8-12) prie atsakovui priklausančio kambario, šiame kambaryje įrengiant bendrą virtuvės ir kambario zoną. Taigi šiuo metu atsakovas turi jam priklausančiame bute tiek kambario, tiek virtuvės zoną, tiek vonios, wc patalpas. Tuo tarpu ieškovė pagal atsakovo reikalavimus, būtų palikta be virtuvės patalpos, vietoje jos jai atitenkant patalpoms be natūralaus apšvietimo (lango), kurios atitiktų tamsaus kambario paskirtį, tačiau ne virtuvės patalpų paskirtį. Dėl šių priežasčių ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimais dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo tarp bendraturčių.
Atsakovas pateikė dubliką. Nurodė, kad atsakovas taip pat privalo turėti virtuvės patalpą su langu, bet visus 15 metus jis naudojasi virtuve be lango. Pažymėtina, kad atsakovas ne tik virtuvės patalpoje lango neturėjo, bet ir pagal esamą faktinį bendrųjų patalpų, plane pažymėtų indeksais 8-11 ir 8-12, padalijimo būdą, jam trūksta 2,69 kv. m., (5,05 kv. m. - tiek priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenys atėmus 2,36 kv. m.). Tuo pačiu ieškovei šiuo metu tenka 2,69 kv. m. didesnės patalpos, už kurių naudingąjį plotą, mokesčius už šildymą bei komunalines paslaugas nuo buto įsigijimo dienos, t. y nuo 2007-06-13, tenka mokėti atsakovui. Dėl to atsakovas patiria finansinius nuostolius. Atsakovas pažymi, kad patalpos, pažymėtos indeksais 8-11 ir 8-12 yra bendro naudojimo patalpos, kurios yra įtrauktos į Nekilnojamojo turto registrą. Jos yra priskiriamos prie gyvenamojo ploto - yra šildomos patalpos. Tuo tarpu ieškovė nuo pertvaros atsiradimo dienos naudojosi didesniu plotu už kurį nemokėjo šildymo bei komunalinių paslaugų mokesčių. Todėl tokia dabartinė bendro naudojimo patalpų padalinimo situacija patvirtina, kad ieškovei yra naudingas toks šiuo metu esantis bendrų patalpų padalinimo būdas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė tripliką ir prašo netenkinti atsakovo V. Š. priešieškinio reikalavimo dėl butų bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo pagal UAB „Architekton“ patalpų padalinimo schemą Nr. 22-10-17-PR. Be aplinkybių ir argumentų, nurodytų patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį, ieškovė nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagal UAB „Architekton“ parengtą planą, ieškovei atitektų 2 kv. m. daugiau ploto. Analizuojant pateiktą atsakovo planą (patalpų eksplikaciją), matyti, kad ieškovei yra priskiriamos patalpos, plane pažymėtos indeksais 8-11 (3,69 kv. m. ploto) ir 8-12 (3,17 kv. m. bendro ploto). Jokios kitos ieškovei atitenkančios patalpos schemoje nėra pažymėtos. Ieškovei atitenkančių patalpų bendras plotas sudaro 6,86 kv. m., nors pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei priklauso 58/100 dalys bendrojo naudojimo patalpų (8-11 ir 8-12), kurios sudaro 6,97 kv. m. Pagal atsakovo pateiktą UAB „Architekton“ planą ieškovei atitenkančios patalpos yra sumažėjusios 0,11 kv. m., o ne padidėjusios 2 kv. m., kaip neteisingai teigia atsakovas dublike. Ieškovė pažymi, kad jei būtų įvykdytas patalpų atidalijimas pagal atsakovo reikalavimą, t. y. pagal UAB „Architekton“ pateiktą planą, tokiu atveju ieškovei vietoje virtuvės patalpos su langu, jai atitektų didelė patalpa tamsaus kambario (be natūralaus dienos apšvietimo). Tokiu būdu ieškovė netektų virtuvės patalpos, kuri yra būtina, siekiant tinkamai naudoti butą pagal paskirtį ir kurios reikalavimai yra numatyti Statybos techniniame reglamente (STR 2.02.01.:2004 „Gyvenamieji pastatai“, 212 punktas). Netekus virtuvės patalpos (vietoje jos atitektų didelis tamsus kambarys – sandėliukas), ieškovei priklausančio buto vertė gerokai sumažėtų ir priešingai, atsakovo buto vertė gerokai padidėtų. Tokiu būdu iš tokio atidalijimo būdo nauda tektų tik atsakovui, todėl toks bendrųjų patalpų padalijimo būdas neatitiktų lygiateisiškumo principo ir grubiai pažeistų ieškovės teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį ir atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį. Trečiojo asmens atsiliepimuose nurodyti reikalavimai, aplinkybės ir argumentai iš esmės sutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais reikalavimais, aplinkybėmis ir argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė, atsakovas, trečiasis asmuo ir jų atstovai rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais aplinkybėmis ir argumentais, palaikė juose pareikštus reikalavimus.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. nurodė: pirko butą 2002 metais; darė remontą dėl virtuvės atskyrimo (pastatė pertvarą); kaimynai (viena iš jų yra ieškovė) dėl to sutiko, ginčų nebuvo; po to butą pardavė atsakovui; atsakovui pateikė patalpų planą; atskirtoje dalyje įrengė virtuvę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Nustatyta, kad ieškovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – kambarys su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-9; 8-16; 8-17 (iš viso 3,39 kv.m) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-12 ir 8-11 (iš viso 3,49 kv.m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)ir butas/patalpa – kambarys su 50/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-9; 8-16; 8-17 (iš viso 3,39 kv.m) ir 29/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-12; 8-11 (iš viso 3,48 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad atsakovui V. Š. asmeninės nuosavybės priklauso butas/patalpa su 42/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 8-11; 8-12 (iš viso 5,05 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto dalių atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Ieškovė prašo: atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, esančias daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 8-11 (3,69 kv. m. bendro ploto) ir 8-12 (8,34 kv. m. bendro ploto), kurios patalpų išdėstymo schemoje pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m. bendro ploto), 1-7 (1,76 kv. m. bendro ploto), 2-4 (2,60 kv. m. bendro ploto) ir 2-5 (1,82 kv. m. bendro ploto), kuri yra bendrojo koridoriaus patalpos (patalpa žymima indeksu 8-10) dalyje, natūra tokiu būdu: ieškovei V. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 1-6 (8,44 kv. m. bendro ploto patalpa), 1-7 (1,76 kv. m. bendro ploto patalpa); atsakovui V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, kurios patalpų išdėstymo schemoje yra pažymėtos indeksais 2-4 (2,60 kv. m. bendro ploto patalpos) ir 2-5 (1,82 kv. m. bendro ploto koridoriaus); priteisti iš V. S., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) naudai 3026,46 Eur (trijų tūkstančių dvidešimt šešių eurų 46 euro cento) dydžio kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį natūra, padalijus bendro naudojimo patalpas tarp bendraturčių.
Taip pat ieškovė pareiškė alternatyvų reikalavimą – įpareigoti atsakovą V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) savo lėšomis atstatyti bendro naudojimo patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)), kadastrinę (inventorinę) bylą: panaikinti pertvaras, esančias bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksu 8-10, 8-11 ir 8-12; atstatyti pradines pertvaras, skiriančias patalpas 8-11 ir 8-12, bei pertvarą, skiriančią patalpas 8-12, 8-11 nuo atsakovui priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 8-13; panaikinti duris iš laiptinės pusės, grąžinant laiptinės sieną į pradinę padėtį.
Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomu atidalijimo variantu ir alternatyviu reikalavimu ir priešieškiniu prašo: padalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 ( 42/100 iš 12,03 kv.m.), t.y. 5,05 kv. m., (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji dalinė nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 ( 42/100 iš 7,33 kv .m.), t.y. 3,08 kv. m. (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji jungtinė nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto Nr. 20, kurioje buto Nr. 20 savininkui V. Š. atitenka patalpa, pažymėta indeksu - 8-12, t.y. 5,04 kv. m.; butų Nr. 18 ir Nr.19 savininkei V. S. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11,t.y. 3,69 kv. m. ir 8- 12„ t.y. 3,17 kv.m. bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kiekvieno iš bendraturčių interesus, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, sprendžia, kad racionaliausias ir teisingiausias ginčo patalpų atidalinimo variantas yra pasiūlytas būtent atsakovo, nes:
- ginčo patalpų dalys pagal atsakovo pasiūlymą suformuojamos kaip du atskiri nekilnojamo turto daiktai be bendro naudojimo patalpų, t. y. atskirai buto Nr. 20 ir butų Nr. 18 bei Nr. 19 turtiniai vienetai; bendro naudojimo patalpų padalinimas ir atskirų nekilnojamojo turto objektų įregistravimas be bendro naudojimo patalpų atitinka abiejų ginčo šalių interesus, nes toks ginčo sprendimo būdas suteikia teisę kiekvienai ginčo šaliai savarankiškai ir savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu;
- pagal atsakovo pasiūlymą po bendro naudojimo patalpų padalinimo, kiekvieno savininko atidalintos patalpos tampa taisyklingos formos, kas sudaro prielaidas patogesniam šių patalpų naudojimui;
- atsakovo pateiktas pasiūlymas atitinka ginčo šalims tenkančio bendrojo naudojimo patalpų ploto proporcijas.
Ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas, įpareigoti atsakovą savo lėšomis atstatyti bendro
naudojimo patalpas į pradinę padėtį pagal daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)), kadastrinę (inventorinę) bylą, ginčo dalyko – bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas – kontekste, nelaikytinas pagrįstu, nes jo tenkinimas užprogramuotų tolimesnius šalių ginčus, grąžintų jas į neapibrėžtą situaciją, kurioje ir kilo nagrinėjamas ginčas, todėl teismas teikia prioritetą ginčo sprendimui, parenkant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą.
Ieškovei, kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl jos siūlomo atidalijimo varianto tinkamumo pateikiant aplinkybę, kad jos pateiktas atidalijimo pasiūlymas yra parengtas atsižvelgiant į susiklosčiusią ilgametę faktinę situaciją, pažymėtina, kad tai, kad susiklosčiusi situacija yra ilgametė ir šalys tuo laikotarpiu atliko ar neatliko tam tikrus veiksmus, įgyvendindamos savo teises ir pareigas, savaime nereiškia, kad tokioje situacijoje susiklostęs bendrosios dalinės nuosavybės naudojimas buvo ir yra racionalus bei teisingas, todėl teismas, spręsdamas ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės vertina konkrečius šalių pasiūlymus ir nusprendžia kuris iš pasiūlymų yra racionaliausias ir teisingiausias.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta patikslintas ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas padalinant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)buto Nr. 20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 ( 42/100 iš 12,03 kv.m.), t.y. 5,05 kv. m., (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji dalinė nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 ( 42/100 iš 7,33 kv .m.), t.y. 3,08 kv. m. (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S. ir buto Nr. 20 savininko V. Š. bendroji jungtinė nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto Nr. 20, kurioje buto Nr. 20 savininkui V. Š. atitenka patalpa, pažymėta indeksu - 8-12, t.y. 5,04 kv. m.; butų Nr. 18 ir Nr.19 savininkei V. S. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11, t.y. 3,69 kv. m. ir 8- 12, t.y. 3,17 kv.m. bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.
Atsakovui iš ieškovės priteistina 1406,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur už advokato teisinę pagalbą, 104 Eur žyminio mokesčio, 302,50 Eur už patalpų padalijimo plano parengimą) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siųntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siųntimo išlaidos šioje byloje (19,92 Eur) priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Padalinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksais 8-11, 8-12 ( 42/100 iš 12,03 kv.m.), t.y. 5,05 kv. m., (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 20 savininko V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė) ir bendro naudojimo patalpą, pažymėtą antro aukšto patalpų plane (eksplikacijoje) indeksu 8-10 ( 42/100 iš 7,33 kv .m.), t.y. 3,08 kv. m. (butų Nr. 18 ir Nr. 19 savininkės V. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 20 savininko V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė nuosavybė) pagal UAB „Architekton“ parengtą schemą buto Nr. 20, kurioje buto Nr. 20 savininkui V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) atitenka patalpa, pažymėta indeksu - 8-12, t.y. 5,04 kv. m.; butų Nr. 18 ir Nr.19 savininkei V. S., a.k(duomenys neskelbtini) atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 8-11,t.y. 3,69 kv. m. ir 8-12„ t.y. 3,17 kv.m. bei kitos patalpos, nepažymėtos indeksais.
Priteisti iš ieškovės V. S., a.k(duomenys neskelbtini), atsakovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1406,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės V. S., a.k(duomenys neskelbtini), 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sumokėjus šią sumą būtina teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.