Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui P. M. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Pažymėtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas).

Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad nesant duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, neprieštarauja, kad nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jo interesus. Byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų mergaitės ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Vaiko teisių skyrius neprieštaravo išlaikymo įsiskolinimo priteisimui. Taip pat nurodė, kad siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai išsami ir neturėtų būti tikslinama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 9). Šalys (duomenys neskelbtini) Širvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el.b.l. 11), kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 12-20).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje šalių parodymais ir iš išvados teikiančios institucijos išvados matyti, kad šalių dukra gyvena kartu su ieškove Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena su ieškove dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kur jai užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, atsakovas su dukra praktiškai bendrauja tik telefonu. Atsakovas noro pats auginti dukrą neišreiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka vaiko interesus.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad iš esmės viso teisminio nagrinėjimo metu atsakovas, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t.y. jis visiškai pasyviai reagavo į vykstantį teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Visa tai teismo nuomone, rodo, kad jam nėra svarbu su kuo gyvens jo dukra arba jis pritaria, kad dukra gyventų su motina. Juo labiau, kad pats atsakovas gyvena kitoje šalyje ir neprieštaravo, kad ieškovė su dukra grįžtų gyventi į Lietuvą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ir rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į tai, tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaiku tvarką, atsižvelgia į jo teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į tai, kad vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su tėvu atitinka vaiko interesus. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką pagal jos pasiūlytą variantą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, nurodė, kad konkreti ir aiški bendravimo tvarka leis užtikrinti nepilnametės šalių dukros gyvenimo ritmo stabilumą, leis išvengti nesutarimų bei užtikrins vaiko teisę būti auklėjamai abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės A. B. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma pagal ieškovės pasiūlytą variantą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 550 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad jos šeima buvo apsistojusi pas ieškovės tėvus Puorių kaime, Širvintų seniūnijoje, Širvintų rajone, tačiau šiuo metu jau gyvena ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Todėl atitinkamai padidėjo dukrai tenkanti dalis būsto išlaikymo išlaidų. Be to, ieškovė nurodė, jog dukrai reikalingas lietuvių kalbos korepetitorius, kad ji išmoktų lietuvių kalbą ir pritaptų mokykloje.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnametės dukros poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters A. B. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 550 Eur išlaikymo dydis per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovei priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose ir augina kūdikį M. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Jos pajamas sudaro tik vaiko pinigai, t. y. apie 91 Eur. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba sandėlininku ir jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1500 svarų (apie 1705 Eur). Kitų išlaikytinių jis neturi.

Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnametės dukros amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei atsakovo, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, jo neapsunkina vaiko auginimo rūpesčiai, kad atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpintis vaiku, todėl jai iš dalies apribotos galimybės daugiau dirbti, sprendžia, kad atsakovas gali teikti savo dukrai didesnį išlaikymą per mėnesį. Teismas mano, kad 300 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį priteisimas iš atsakovo atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas finansiškai prie šalių nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymo prisidėjo tik periodiškai, todėl prašo iš atsakovo priteisti 4800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį įsiskolinimą už praėjusį dviejų metų laikotarpį. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ji nurodė, kad atsakovas teikė išlaikymą dukrai nuo 2018 m. gegužės mėnesio po 195 Eur, o nuo 2019 m. balandžio 29 d., kuomet ji grįžo į Lietuvą po 115 Eur.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Nustačius, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 550 Eur, o tėvui tenkanti išlaikymo pareiga yra 300 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymo įsiskolinimas per du metus sudarytų 6000 Eur. Iš šios sumos atimamos atsakovo iki ieškinio pateikimo per du metus sumokėtos išlaikymo lėšos, t. y. 2650 Eur (13 mėn. x 195 Eur + 1 mėn. x 115 Eur) Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 3350 Eur įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė sumokėjo 75 eurų žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kadangi minėtas reikalavimas buvo patenkintas, ši suma jai priteistina iš atsakovo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštą reikalavimą priteisti išlaikymą, todėl 156 eurų žyminis mokestis (3350 + 300 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 34,64 eurų pašto ir vertimo išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 400 eurų išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkinti du ieškovės neturtiniai reikalavimai, o du turtiniai reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažina iki 350 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedamomis į J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2019-05-30) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš P. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3350 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti P. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- J. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas P. M. B. dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą A. B., matytis, bendrauti su vaiku, taip pat rūpintis jos sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaiko teisėms ir interesams;

- susitikimo ar atostogų laikas turi būti aptartas abiejų tėvų sutarimu;

- dėl susitikimo ir bendravimo su vaiku P. M. B. perspėja J. B. prieš 2 dienas;

- susitikimams Lietuvoje išsivežti vaiką iš namų P. M. B. gali tik vaikui sutikus;

- Kalėdinėms, Velykinėms, mokslo metų ar vasaros atostogoms P. M. B. gali išsivežti vaiką į užsienį. Kelionės į užsienį ir atgal į Lietuvą išlaidas apmoka pats P. M. B..

- į Lietuvą vaikas turi būti grąžinamas likus ne mažiau kaip 2 d. iki vaiko atostogų pabaigos.

- po savaitgalinių susitikimų Lietuvoje, vaikas į namus turi būti sugrąžinamas ne vėliau kaip iki sekmadienio 18 val. arba iki abiejų tėvų konkrečiu atveju sutarto laiko.

- J. B. įsipareigoja teikti informaciją P. M. B. apie dukters sveikatos būklę jos ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje dukra lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi;

- J. B. įsipareigoja netrukdyti P. M. B. bendrauti su dukra visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 18 val. iki 21 val., savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.;

- J. B. įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai kenktų vaiko ir motinos santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 75 Eur žyminį mokestį ir 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš P. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 34,64 eurų pašto ir vertimo išlaidų bei 156 eurų žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.