Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. O. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. O. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė iš dalies subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, skirta neatlikta bausme, prie Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, skirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis nurodė, kad negerai surašė apeliacinį skundą ir prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį, nes turi namus ir vaiką. Nuteistojo gynėjas nurodė, jog nuteistasis ne taip surašė skundą, nes jam kažkas padėjo bei prašė nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. O. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pabloginti savo paties teisinę padėtį, t. y. skirti griežtesnę bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, jis prašo jo teisinę padėtį švelninti – skirti švelnesnę bausmės rūšį. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, o nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta nuteistojo pateikto apeliacinio skundo pagrindu. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022, 2K-234-489/2022, 2K-1-813/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius aptartai situacijai bei nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka turi būti vertinamas ne nuteistojo pateikto apeliacinio skundo argumentų, o baigiamųjų kalbų metu jo pateikto prašymo ribose.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

7. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Skundžiamu nuosprendžiu G. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvykdytą 2024 m. rugsėjo 18 d., veikos padarymo metu galiojo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 9 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnio 1 dalis). Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), kurios sankcijoje be baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių buvo įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, todėl naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nuteistojo padėtį lengvinančiu įstatymu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijos nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, tiek ir dėl galimumo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatą.

8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. O., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis anksčiau teistas (1 t., b. l. 79–89), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 77–78), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintą veiką jis padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat nors nuteistasis praeityje buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog nėra pagrindo nuteistajam skirti ekspertizės (1 t., b. l. 76). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad G. O., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirba, į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją dėl darbo nesikreipė, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos nuteistasis yra neigiamai charakterizuojamas (10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš kurių 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka, be to, 2024 m. vasario 23 d. baustas ir už psichotropinių medžiagų vartojimą, o charakteristikos pirmosios instancijos teismui pateikimo metu nuteistasis bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis) (1 t., b. l. 61–64). Skirdamas bausmę, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistasis ne tik neprisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau dar ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą. Teisėjų kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartos nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai, kaip asmenybę aiškiai demonstruojantį įstatymų nepaisymą, nenorą keisti savo nusikalstamo elgesio, esant nusistovėjusiai neigiamai vertybių orientacijai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs aptartas nuteistąjį bei nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau teistas šešis kartus už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat yra teistas ir užsienio valstybėje, kad anksčiau skiriamos bausmės nuteistojo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo net ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje, sprendžia, kad švelnesnio pobūdžio bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Taip pat ir nuteistojo bei jo gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis turi namus, augina vaiką, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, kadangi šios aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo neteisėto veikimo nesulaikė. Be to, už nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat nevertintina kaip per griežta, kadangi nuteistajam nustatytas bausmės dydis yra gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė, dėl kokių aplinkybių nuteistajam buvo paskirtas konkretus bausmės dydis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, kurių pagrindu nuteistajam už nusikalstamą veiką buvo skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį, taip pat nenustatyta pirmosios instancijos teismo klaidų, bendrinant nuteistajam paskirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būdą.

10. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad įsigaliojus naujajam baudžiamajam įstatymui, griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas – liko nepakitusi, nesikeitė ir jos minimali bei maksimali ribos (BK 50 straipsnio 2 dalies, 259 straipsnio 1 dalis), ir šiuo atveju nesant pagrindo daryti išvados, kad G. O. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, nei jam paskirta skundžiamu nuosprendžiu bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vien tik formaliai pagal naują įstatymo redakciją perkvalifikuoti nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė taikomos nusikalstamą veiką kvalifikuojančios įstatymo redakcijos taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, nes šis procesinio sprendimo trūkumas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl jis gali būti ištaisomas apeliacinės instancijos teismo, atliekant patikslinimą.

11. Nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo, todėl apie bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

12. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi G. O. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius jo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam G. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. O. už jo padarytą nesunkų nusikaltimą paskirta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį mažesnį nei vidurkis, tinkamai įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 28 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 183,33 eurus (2 t., b. l. 34).

15. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

16. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis G. O. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (2 t., b. l. 12), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas (2 t., b. l. 13) ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 15), kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, baudžiamosios bylos duomenimis nuteistasis nedirba, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nuosprendį bei apeliacinio skundo pateikimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo vietų įstaigos viršininko 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam G. O. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. O. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad G. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją.

Nepriteisti iš G. O. valstybės naudai 183,33 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų trisdešimt trijų euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.