- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- e2-1792-670/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01025-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Atsakovas
- L. P., E. P.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Viktoras Ivanovas, Artūras Jaske
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atstovui advokatui Viktor Ivanov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ieškinį atsakovėms L. P. ir E. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jofa“ atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikyti restituciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės L. P. ir E. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti arbitražinę išlygą, kuri yra numatyta dėl ginčų sprendimo 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties 8.1 punkte. Byla nėra teisminga teismui, nes šalys sutartyje, kurią siekia nuginčyti ieškovas, yra sutarusios ginčą spręsti arbitraže. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privaloma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis. Toks susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Prašo ieškinį palikti nenagrinėtą.
Ieškovė ir atsakovės teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai. Ieškovę byloje atstovavo advokatas Viktor Ivanov, atsakoves atstovavo advokatas Artūras Jaskelevičius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 51 straipsnio 1-2 dalys, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas advokatas Viktor Ivanov teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir nurodė, kad atsakovės savo atsiliepimą grindžia arbitražine išlyga, tačiau šiuo atveju ji negali būti taikoma, nes ieškovė nėra tokio susitarimo šalimi. Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės bei jos kreditorių teises bei turtinius interesus ir yra visos CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) numatytos taikymo sąlygos ginčyti sandorį. Pirmoji sąlyga, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią teisę patvirtina Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas, kuriuo iš atsakovės L. P. priteista skola ieškovei, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis. Teismui pateikti procesiniai dokumentai patvirtina ieškovės turimą reikalavimo teisę. Atsakovė L. P. apie civilinės bylos iškėlimą sužinojo 2016 m. lapkričio 19 d., o dovanojimo sutartį sudarė 2016 m. gruodžio 12 d. Kreditorių teisių ir interesų pažeidimas yra antroji būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga. Dovanojimo sutartimi buvo neatlygintinai perduotas motinai, t. y. atsakovei E. P. turtas. Atsakovė L. P. sumažino savo turto masę, į kurią ieškovė galėjo nukreipti skolos išieškojimą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme iškėlus civilinę bylą L. P. perleido visą savo nekilnojamąjį turtą, vieną butą perleido savo vaikams, kitą butą pardavė ir tokiu būdu turtas buvo nuslėptas. Trečioji sąlyga-atsakovė L. P. neturėjo jokios prievolės E. P. atžvilgiu, todėl neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. L. P. nesąžiningumas, kaip kita actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, pasireiškia tuo, kad žinodama apie savo skolą ir civilinės bylos iškėlimą teisme, sudarė sandorį notarinėje kontoroje. Atsakovės E. P. nesąžiningumas nėra svarbus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ta aplinkybė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių- motinos ir dukros, vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sukuria šią sutartį pasirašiusių šalių nesąžiningumo prezumpciją. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad dovanojimo sutartimi ieškovės bei jos kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti, o šalys žinojo ar turėjo žinoti apie tai. Prašo pripažinti 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. (2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 03 min. 43 sek. – 12 min. 56 sek.).
Atsakovių atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu parodė, kad turi būti vadovaujamasi arbitražine išlyga, todėl byla nėra teisminga teismui. Dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, todėl atsakovės tokį sandorį sudaryti galėjo. Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama dar viena civilinė byla, kurioje tas pats ieškovas yra pareiškęs ieškinį atsakovei L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio actio Pauliana pagrindu. Kadangi ieškovas turėdamas reikalavimo teisę ir pareiškęs du atskirus ieškinius, todėl gali būti peržengtos turimo reikalavimo ribos. Šį sandorį ieškovė ginčija ir nurodo, kad atsakovė L. P. neturėjo pagrindo sandorį sudaryti, tačiau dar 2003 m. rugsėjo 12 d. E. P. padovanojo butą dukrai L. P., bet visada jame gyveno, taigi atsakovė L. P. grąžino E. P. tai kas teisėtai jai priklausė. Prašo ieškinio netenkinti. (2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas 13 min. 09 sek. – 16 min. 15 sek.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jofa“ iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė uždarosios akcinė bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotą asmenį Giedrių Adomavičių. Bankroto administratorius 2016 m. lapkričio 14 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė solidariai priteisti iš M. T. G. bei L. P. ieškovės naudai 2 590,287,62 Eur žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1369-480/2017 iš atsakovų M. T. G. ir L. P. ieškovės naudai solidariai priteisė 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-275-178/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad atsakovų atsakomybė yra ne solidari, bet subsidiari. Kadangi prievolėje atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsakovė L. P. yra pagrindinė skolininkė, todėl bankroto administratorius kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimo procesą. 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. K1ES-10565, L. P. neatlygintinai perdavė E. P. asmeninės nuosavybės teise 31 400 Eur vertės butą, unikalus Nr. 2196-5002-3014:0040, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto, esančio (duomenys neskelbtini) areštas.
Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena civilinė byla, kurioje ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Jofa“ atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ yra pareiškusi ieškinį atsakovei L. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Minėtu ieškiniu (ieškinio suma 66 300 Eur) ginčijamas dovanojimo sandoris, kuriuo atsakovė L. P. padovanojo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl arbitražinio susitarimo
Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikyti restituciją. Dovanojimo sutarties, sudarytos L. P. kaip dovanotojos ir E. P., kaip apdovanotojos 8.1 punkte nustatyta, kad: „Visi ginčai kylantys iš ar susiję su šia sutartimi, galutinai išsprendžiami pagal Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisykles trijų arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles. Nustatoma arbitražo vieta Vilniuje, Lietuvos Respublikoje, bylos nagrinėjimui iš esmė taikytina teisė Lietuvos Respublikos teisė. Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklės neriboja šalių laisvės pasirinkti arbitražo vietą ir kalbą bei sutarčiai taikytiną teisę“. Taigi šia sutartimi jų šalys išreiškė savo poziciją visus ginčus, kylančius iš minėtos sutarties spręsti ne teisme, bet arbitraže.
Arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).
Šioje byloje ieškovė yra juridinis asmuo, ginanti galimai savo pažeistas teises, ji nėra dovanojimo sutarties šalis, taip pat ji neišreiškė valios prisijungti prie arbitražinės išlygos, ieškovė nesutinka su šios išlygos galiojimu jos atžvilgiu. Kadangi arbitražinės išlygos sudarymo padariniai sieja tik šį susitarimą sudariusias šalis, civilinė byla nagrinėtina teisme.
Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo
Reikšdamas actio Pauliana, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.66 straipsnyje nustatytos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1. actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai; 2. actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises; 3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti; 4. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Nesant nors vienos actio Pauliana egzistavimo sąlygos, ieškovo reikalavimai dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais negali būti tenkinami jo nurodytu pagrindu.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Ieškovės atstovas turimą ir neabejotiną reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu grindžia Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje 2-1369-480/2017, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-275-178/2018, kuriais subsidiariai iš atsakovų L. P. ir M. T. G. ieškovei priteista 260 582,78 Eur žalos atlyginimo. Šioje prievolėje atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsakovė L. P. yra pagrindinė skolininkė. Taip pat ieškovės atstovas nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 14 d., apie bylos iškėlimą ji žinojo 2016 m. lapkričio 19 d., o dovanojimo sutartį sudarė 2016 m. gruodžio 12 d.
Atsakovių atstovas nurodo, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė dar neturėjo reikalavimo teisės, reikalavimo teisė atsirado tik 2017 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą, todėl ginčijamą sandorį atsakovės sudaryti galėjo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo Kauno apygardos teisme buvo gautas 2016 m. lapkričio 14 d., ieškinys priimtas 2016 m. lapkričio 16 d., atsakovei L. P. ieškinys ir priedai įteikti 2016 m. lapkričio 19 d., dovanojimo sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai padaryta žala kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
2017 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismas sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. (ir atsakovo M. T. G.) 260 582,78 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau-VMI) atlikus įmonėje patikrinimą ir nustačius, kad 2009 – 2012 m. laikotarpiu, kai įmonės vadove buvo L. P., o akcininku – M. T. G., buvo daromi, mokesčių mokėjimo pažeidimai, neteisėtai buvo pripažintos beviltiškomis ir nurašytos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su atsakovais, skolos įmonei. Priimdamas tokį sprendimą Kauno apygardos teismas vadovavosi VMI išvadomis patvirtinančiomis, kad įmonė netinkamai vedė buhalterinę apskaitą ir netinkamai vykdė mokestines pareigas. Teismas daro išvadą, kad atsakovės L. P. įsipareigojimai ieškovei atsirado laikotarpiu 2009-2012 metais, todėl ginčo sandorio, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties, sudarymo metu ieškovė jau turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę L. P. kaip į žalą bendrovei padariusį asmenį.
Dėl pažeistų kreditorės teisių
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius, pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Šioje byloje atsakovė L. P. neatlygintinai perleido atsakovei E. P. (savo motinai) nekilnojamąjį turtą – butą, kurio vidutinė rinkos vertė 31 400 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad L. P. 2017 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-2264 pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 175 000 Eur. Taip pat 2017 m. kovo 13 d. dovanojimo sutartimi K1ES-2258 perleido savo nepilnamečiams vaikams butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 66 300 Eur, būtent dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla.
Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė L. P. sudarydama dovanojimo sutartį sumažino savo mokumą ir apsunkino ieškovės turimo finansinio reikalavimo 260 582,78 Eur išieškojimą iš atsakovės turto ir sukėlė realią grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
Dėl atsakovo neprivalėjimo sudaryti sandorį
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis
Atsakovių atstovas bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atsakovė L. P. 2016 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi perduodama savo mamai atsakovei E. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) grąžino savo motinai tai kas jai visada priklausė, nes L. P. mama šį butą buvo padovanojusi dar 2003 m. rugsėjo 12 d., o atsakovė E. P. bute visada gyveno ir gyvena šiuo metu. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad E. P. nuo 1995 m. kovo 23 d. asmeninės nuosavybės teise priklausė minėtas butas, o 2003 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. K1ES-14758 pagrindu butą perleido savo dukrai L. P.. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė privalėjo ar turėjo pareigą sudaryti dovanojimo sutartį vien dėl to, kad jos mama, t. y. atsakovė E. P. praeityje buvo butą padovanojusi L. P.. Kadangi dovanojimo sutartis buvo sudaryta iškėlus atsakovei civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, darytina išvada, kad vienintelis atsakovės L. P. siekis buvo išvengti žalos atlyginimo.
Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).
Pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamoje byloje atsakovės yra artimi giminaičiai – motina ir dukra, kurios sudarė neatlygintinį – nekilnojamojo turto dovanojimo – sandorį, todėl atsakovės E. P. nesąžiningumo įrodinėti nereikia.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė L. P. žinodama apie civilinės bylos iškėlimą ir apie savo prievolę ieškovei, sudarydama dovanojimo sutartį siekė sumažinti savo mokumą, taip siekiant galimai išvengti išieškojimo iš jos turto. Šioje byloje ginčijamas sandoris nėra vienintelis, kurį ieškovė ginčija teisme, nes Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama dar viena byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Akivaizdu, kad tarp atsakovių sudarytas ginčo sandoris sukėlė realias neigiamas pasekmes atsakovės L. P. mokumui.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas sprendžia, kad egzistuoja sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu visų būtinų sąlygų visuma, todėl pripažįstama negaliojančia tarp atsakovių L. P. ir E. P. 2016 m. gruodžio 12 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. K1ES-10565 (CK 6.66 straipsnis). Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovės atstovas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas prašo iš atsakovių priteisti 1 000,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovių lygiomis dalimis po 500 Eur priteistinos teisinės pagalbos išlaidos ieškovei.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovių priteistinas žyminis mokestis valstybei lygiomis dalimis. Ieškinio suma 31 400 Eur, todėl mokėtino žyminio mokesčio suma yra 928 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš atsakovių priteistina po 464 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) -areštas, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių L. P. ir E. P. sudarytą Dovanojimo sutartį Nr. K1ES-10565 bei taikyti restituciją.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus Eur) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jofa“, juridinio asmens kodas 158736043, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 464 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Žyminis mokestis (928 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją (nuorašą) siųsti Valstybės įmonei registrų centras.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.