Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 590 287,62 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytas pareigas, nustatė, kad atsakovas M. T. G. nuo 2000 m. lapkričio 24 d. buvo vienintelis ieškovės akcininkas, o nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas. Atsakovė L. P. vadovavo įmonei nuo 2002 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. Atsakovas 2009 – 2012 m. laikotarpiu priėmė vienintelio akcininko sprendimus pripažinti beviltiškomis fizinių ir juridinių asmenų skolas UAB „JOFA“ bendrai 2 590 287,62 Eur (8 943 745,12 Lt) sumai, kuri atsakovo priimtų sprendimų pagrindu buvo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Minėtos nurašytos skolos į ieškovės gautinas pajamas įtrauktos nebuvo, šių skolų nebuvo siekiama išieškoti.Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI), atlikusi UAB „JOFA“ pelno už 2009 - 2012 m., pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, 2015 m. rugpjūčio 10 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame apskaičiavo papildomai mokėtino pelno mokesčio – 126 697,75 Eur bei pridėtinės vertės mokesčio – 65 950,83 Eur, kadangi skolos ieškovei, kurios pripažintos beviltiškomis, buvo nurašytos į sąnaudas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą, reikalavimus. Neteisėtu skolų bendrovei nurašymu taip pat buvo pažeistos ir ieškovės bei jos kreditorių teisės ir interesai, kadangi didžioji dalis nurašytų skolų buvo susijusių su atsakovais įmonių skolos.Skolos ieškovei atsirado teiktų paskolų susijusiems su atsakovais juridiniams asmenims pagrindu. Šios paskolos buvo išduodamos be jokio prievolės užtikrinimo, paskolos suteiktos įmonėms, neturinčioms jokio turto, nevykdančioms veiklos bei neteikiančioms Juridinių asmenų registrui būtinų dokumentų, palūkanos ieškovei mokamos nebuvo, nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo reikalaujama grąžinti išduotas paskolas. Be to, palyginus ieškovės bankroto iškėlimo metu turimo turto vertę bei finansinių įsipareigojimų sumą su neteisėtai pripažintomis beviltiškomis ir nurašytomis į sąnaudas skolomis, matyti, jog neteisėtas ginčo skolų nurašymas bei atsisakymas nuo jų išieškojimo turėjo tiesioginės įtakos ieškovės nemokumui, kuris sąlygojo bankroto bylos iškėlimą.Atsakovė žinojo, jog įmonė išankstinius mokėjimus atlieka bei paskolas išduoda susijusioms įmonėms, taip pat privalėjo žinoti, jog susijusių su atsakovais įmonių skolos bendrovei nurašomos neteisėtai, neįtraukus šių skolų į pajamas, netgi nesiėmus priemonių šioms skoloms išsiieškoti, kadangi atsakovai yra tarpusavyje susiję, turi susilaukę vaikų bei bendrai valdo keletą Norvegijos Karalystėje registruotų įmonių. Atsakovai veikė savo naudai, tyčia pažeidė ieškovės interesus ir buvo jai nelojalūs. Atsakovų veiksmai bei jų seka, kai išankstiniai mokėjimai, pagaminta produkcija, paskolos buvo suteikiamos neturinčioms turto bei neveikiančioms su atsakovais susijusioms įmonėms, šių skolų eilę metų nebuvo bandoma susigrąžinti, o po to buvo nurašomos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, parodo, jog atsakovai buvo nesąžiningi įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu.