Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog pareiškėja aptarnauja apie 2 574 daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkus, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje. Pažymi ir tai, kad jai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės, todėl mano, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turi kreiptis su atskiru motyvuotu prašymu į Gyventojų registrų tarnybą dėl pažymos išdavimo. Nurodo, jog su prašymu gauti minėtą pažymą yra kreipiamasi tik gavus informacijos, kad asmuo galbūt yra miręs.

6.2. Nurodė, kad antstolio G. J. kontorai buvo perduotas vykdyti 2019 m. liepos 11 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-4989-901/2019 dėl priverstinio išieškojimo procedūrų pradėjimo, tačiau 2020 m. gruodžio 7 d. iš antstolio G. J. gautas 2020 m. gruodžio 4 d. lydraštis bei 2019 m. liepos 29 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-19-91-136372019, nurodant, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, jog, atlikusi šiuos veiksmus, pareiškėja pagrįstai manė, kad vykdomos priverstinės skolos išieškojimo procedūros antstolio kontoroje.

8.1. Nurodė, kad terminas praleistas nepagrįstai ilgai, kadangi palikėjas R. J. mirė (duomenys neskelbtini)., o apeliantė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 12 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po palikėjo mirties (nurodoma 114,49 Eur skola susidarė iki 2017 m. lapkričio mėn.). Šiuo atveju apeliantė aktyvius veiksmus atliko praleidusi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą. Pažymėjo, kad apeliantė turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti, ar R. J. dar gyvas. Mano, kad skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro tarnyboje.

8.2. Mano, kad šioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati apeliantė (jos neapdairumas ir neatidumas), netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti.

8.3. Teigia, jog apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos egzistavo objektyvios ir nuo apeliantės valios nepriklausančios priežastys, dėl kurių ji nespėjo pareikšti turtinių reikalavimų suinteresuotam asmeniui. Mano, kad, atsižvelgiant į apeliantės teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, ilgą savo teisių negynimą, nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreditiniams reikalavimams pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu ,,Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. AD1-3067 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Taip pat nustatyta, jog skolininkui R. J. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto savininkui iki 2018 m. sausio mėn. yra susidaręs 114,49 Eur įsiskolinimas už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Svarbu akcentuoti, kad byloje nėra ginčo, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams pateikti yra praleistas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako. Šiuo atveju kyla ginčas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą.

12. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pažymėtina, jog palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

13. Įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą, konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Atskiruoju skundu iš esmės yra įrodinėjama, jog pareiškėja neturi nei finansinių resursų, nei žmogiškųjų išteklių tikrinti visus skolininkus Gyventojų registro duomenų bazėje. Pareiškėja teigia, jog aptarnauja apie 2 574 daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkus, be to, jai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės. Mano, jog civilinėje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po to, kai sužinojo apie palikėjo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų – nedelsdama kreipėsi į teismą, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeidė savo kaip kreditorės pareigų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

15. Pareiškėjos argumentai, susiję su dideliu aptarnaujamu daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų skaičiumi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo termino atnaujinimui, kadangi vidinių resursų trūkumas ar netinkamas turimų resursų paskirstymas nėra pateisinama priežastis atnaujinti terminą. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokią jos administruojamų butų ir kitų patalpų savininkų dalį sudaro skolininkų skaičius, todėl šiuo atveju nėra galimybės objektyviai konstatuoti, jog pareiškėjos skolininkų tikrinimas pareiškėjai būtų nepakeliama našta.

16. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos argumentai, kad ji neturi pakankamų resursų, kad galėtų tinkamai administruoti savo skolas, iš esmės nepateisina jos neveikimo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

17. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas, laikosi pozicijos, kad pareiškėja – įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir kuriai taikomi griežtesni atsakomybės standartai. Teismas akcentavo, jog vienintelė termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie R. J. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1367-889/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1012-253/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-1013-524/2020).

18. Be to, šioje byloje ypač svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiškėja nuo sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) apie skolininko mirtį į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą dėl kreditinių reikalavimų pateikimo kreipėsi praėjus daugiau nei 17 mėnesių. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą kartu su prašymu dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo pateikti įrodymai, t. y. antstolio G. J. 2019 m. liepos 29 d. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-91-13637 ir tos pačios dienos lydraštis Nr. S-19-91-13638, kuriuo minėtas antstolio patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiųstas pareiškėjai. Akcentuotina, jog jau 2019 m. liepos 29 d. patvarkyme atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-91-13637 antstolis nurodė, jog skolininkas (palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini)., tačiau pareiškėja su prašymu atnaujinti praleistą terminą dėl kreditinių reikalavimų pateikimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 14 d., t. y. nuo sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) apie skolininko mirtį praėjus daugiau nei 17 (septyniolikai) mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškėjos delsimas nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti, nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.