Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą pratęsimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Šioje byloje pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad N. Z. mirė (duomenys neskelbtini) N. Z. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2017 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. AD1-3067 UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas iki palikėjo mirties susidarė 1 032,23 Eur įsiskolinimas. VĮ Turto bankas 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolos išviešinimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, ir informavo, kad priešingu atveju laikys, jog skolos nėra.

8. Pareiškėja UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti. Nurodė, jog po to, kai sužinojo apie palikėjo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeisdama savo, kaip kreditorės, pareigų. Prašymą grindė aplinkybe, kad pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje, be to, jai nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą, nustatė, jog N. Z. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas įstatyme nurodytas trijų mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti. Nagrinėjamu atveju terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), iki nurodyto termino pareiškėja į įpėdinį nesikreipė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti. Teismas nurodė, jog pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus beveik metams po palikėjo mirties. Vertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad termino praleidimą lėmė pačios pareiškėjos nepakankamai aktyvūs veiksmai, ir nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada: ji padaryta tinkamai įvertinus faktines situacijos aplinkybes bei remiantis aktualia aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika.

9. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju trejų metų naikinamasis terminas nepraleistas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti trijų mėnesių termino kreditiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių svarbumą.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo nežinojusi apie palikėjo mirtį, tačiau iš karto po to, kai sužinojo, ėmėsi aktyvių veiksmų, veikė sąžiningai ir rūpestingai ir nepažeidė savo, kaip kreditorės, pareigų. Be to, pareiškėja teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ji aptarnauja apie 2574 daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkus, pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų savininkų duomenis Gyventojų registro duomenų bazėje. Pareiškėjai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turi pateikti Gyventojų registro tarnybai motyvuotą prašymą dėl pažymos išdavimo.

12. Vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, kaip pagrindžiančius termino praleidimo priežasčių svarbumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojama praktika ir nurodė, jog pareiškėjos, kaip įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir kuriai taikomi griežtesni atsakomybės standartai, vienintelė termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie N. Z. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1012-253/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-1013-524/2020).

13. Pareiškėja užsiima komercine veikla: teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra mirusiam N. Z. nuosavybės teise priklausiusi buto dalis, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Už šias pareiškėjos teikiamas paslaugas N. Z. turėjo mokėti pareiškėjai kas mėnesį. Skolininko pareiga mokėti įmokas kas mėnesį suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pavyzdžiui, nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

14. Nors pareiškėja nurodo, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti visų savininkų duomenis, tačiau tas faktas, jog iki palikėjo mirties susidarė 1 032,23 Eur dydžio įsiskolinimas, suponavo pareiškėjai pareigą imtis tam tikrų veiksmų: periodiškai patikrinti įsiskolinusio savininko duomenis, pasidomėti mokesčių nemokėjimo priežastimi. Tai, jog pareiškėja, kaip pati teigia, neturi pakankamų resursų, kad galėtų tinkamai administruoti savo skolas, nepateisina jos neveikimo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymuose nustatytų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

15. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji neturi tiesioginės prieigos prie Gyventojų registro duomenų, todėl kiekvienu atveju turi kreiptis į Gyventojų registro tarnybą dėl pažymos išdavimo, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamos situacijos kontekste. Kaip jau minėta, dėl šio savininko (palikėjo) laiku nesumokėtų mokesčių buvo susidaręs didelis įsiskolinimas. Pareiškėja, kaip ūkine komercine veikla užsiimantis subjektas, turėjo pareigą ir galimybę pasidomėti situacija, susijusia su šiuo konkrečiu savininku, tačiau to nepadarė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina ne tiek jos nežinojimą ar negalėjimą laiku sužinoti apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu.

16. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog labai panašiomis aplinkybėmis Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-5702-971/2020 atnaujino pareiškėjai praleistą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti. Priimdamas pareiškėjos ginčijamą nutartį šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi aktualia aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojama praktika, todėl pareiškėjos nurodoma pavienė tos pačios instancijos teismo nutartis nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktas situacijos vertinimas ir išvados prieštarautų teismų formuojamai praktikai.

17. Atsižvelgus į ankstesnėse nutarties dalyse nurodytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti, nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.