Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1002-324/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-07-12
Bylos Nr.: 2A-1002-324/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10337-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: D. Ž.
Atsakovas: R. R.

Civilinė byla Nr. 2A-1002-324/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10337-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1255-713/2018 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur, 3 102,51 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) kas antrą savaitgalį tėvas pasiima vaiką nuo šeštadienio 11.00 val. ir parveža sekmadienį 15.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie atvykimą arba neatvykimą turi informuoti SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ligos atveju atsakovas bendrauja su sūnumi ieškovės namuose. Dieną ir laiką šalys suderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į vaiko poilsio režimą; 2) kiekvienais metais Motinos dienos savaitgalį, motinos gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina; 3) Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną praleidžia su tėvu. Jei gimimo diena – darbo diena, ji perkeliama į savaitgalį: pasiima vaiką nuo šeštadienio 11.00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.; 4) katalikiškas šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas sūnus praleidžia su motina; 5) stačiatikių šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, jeigu jos būna darbo dienomis, tai su sūnumi nešvenčia, o jeigu savaitgaliais, tai sūnus šventes praleidžia su tėvu nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 15.00 val.; tėvas vaiką pasiima ir parveža jį į gyvenamąją vietą; jeigu šventės prasideda sekmadienį ir kita diena yra darbo diena, tuomet atsakovas, suderinęs su ieškove, vaiką pristato į darželį ar grąžina ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje; 6) kas antrus Naujus metus sūnus praleidžia su tėvu nuo 17 val. gruodžio mėn. 31 d. iki sausio mėn. 1 d. 15 val.; 7) sūnus savo gimimo dieną praleidžia kartu su motina ir tėvu. Abu tėvai įsipareigoja, likus mėnesiui iki sūnaus gimimo dienos šventės, sutarti laiką ir vietą. Vasaros atostogų metu skiriamos 3 savaitės sanatorijoje sūnaus reabilitacijai, dėl to: 1) sūnaus tėtis praleidžia 1 savaitę su sūnumi sanatorijoje, konkretų sanatorijos laiką suderinus pagal gaunamą kelialapį bei tarpusavio sutarimu; 2) tėvas netrukdomai gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaiko buvimo ugdymo įstaigoje laiką ir poilsio laiku; 3) tėvas informuoja apie planuojamą sūnaus veiklos pobūdį, kad motina galėtų tinkamai parengti sūnų. Tėvas pasirūpina vaiko paėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo ir atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta.Nurodė, kad šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, jam nustatytas neįgalumas, linkęs sirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis, serga beveik kas mėnesį, dėl ko vartoja vaistus. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. lanko Kauno m. lopšelį - darželį „Aušrinė“. Ieškovė už darželį 2017 m. sausio mėn. sumokėjo 15,60 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 17,68 Eur. Sūnus turi sveikatos problemų – įgimtą abipusę šleivapėdystę, jį nuolat stebi ortopedai. Sūnui buvo padaryta sausgyslių operacija, nuolat atliekamos reabilitacinės procedūros – masažai, mankštos, kad vaikas galėtų vaikščioti, judėti, kineziterapinė pagalba bus reikalinga ir ateityje. Sūnaus poreikių tenkinimui reikia 376,40 Eur per mėnesį: maistui 100 Eur, sportui 30 Eur, drabužiams 112,80 Eur, ortopedinėms priemonėms 21,70 Eur, kanceliarinėms priemonėms 25,80 Eur ir kita. Ieškovė neprašo priteisti tokių išlaidų, kaip mokestis auklei, komunaliniams patarnavimams ir paslaugoms gyvenant bute. Prašoma priteisti išlaikymo suma šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus. Atsakovas skyrė pinigų sūnaus išlaikymui nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d., tačiau nepakankamai, dėl ko susidarė 3 102,51 Eur įsiskolinimas. Sūnus yra 4 metų ir 4 mėnesių, jis dienos metu miega nuo 14 val., todėl tam, kad pailsėtų ir pasiruoštų kitą dieną eiti į darželį, kitiems užsiėmimams, atsakovas sūnų į jo gyvenamąją vietą turėtų grąžinti 15 val.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. Ž..Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gegužės 15 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė nepilnamečio įstatyminę atstovę motiną.Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

1) kas antrą savaitgalį tėvas pasiima vaiką nuo šeštadienio 11.00 val. ir jį grąžina į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaiko arba neatvykimą tėvas informuoja vaiko motiną SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ligos atveju atsakovas bendrauja su sūnumi ieškovės namuose. Dieną ir laiką šalys suderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į vaiko poilsio režimą;

2) kiekvienais metais Motinos dienos savaitgalį, motinos gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina;

3) Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną sūnus praleidžia su tėvu. Jei gimimo diena yra darbo diena, bendravimo diena perkeliama į savaitgalį: tėvas pasiima sūnų nuo šeštadienio 11.00 val. ir grąžina atgal į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val.;

4) katalikiškas šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas sūnus praleidžia su motina;

5) stačiatikių šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, jeigu jos būna darbo dienomis, tai tėvas su sūnumi nešvenčia, o jeigu savaitgaliais, tai sūnus šventes praleidžia su tėvu nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; jeigu šventės prasideda sekmadienį ir kita diena yra darbo diena, tuomet atsakovas, suderinęs su ieškove, darbo dieną vaiką pristato į darželį ar grąžina ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje;

6) kas antrus Naujus metus sūnus praleidžia su tėvu nuo gruodžio mėn. 31 d. 17 val. iki sausio mėn. 1 d. 17 val.;

7) sūnus savo gimimo dieną praleidžia kartu su motina ir tėvu. Abu tėvai įsipareigoja, likus mėnesiui iki gimimo dienos, sutarti sūnaus šventės laiką ir vietą.

8) tėvas vasarą su sūnumi praleidžia 1 savaitę sanatorijoje sūnaus reabilitacijos metu. Konkretus buvimo sanatorijoje laikas suderinamas tėvų tarpusavio sutarimu pagal gaunamo kelialapio laiką;

9) tėvas netrukdomai gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko buvimo laiką ugdymo įstaigoje ir poilsio laiku;

10) tėvas informuoja apie planuojamą sūnaus veiklos pobūdį vaiko motiną, kad vaikas būtų atitinkamai parengtas.

Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 739 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės 340 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams. Atsakovas sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina, išvadą teikiančios institucijos prieštaravimų šiam reikalavimui nepareiškė.Sprendė, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė: ieškovės gautos pajamos yra šiek tiek didesnės nei atsakovo, jos automobilis naujesnis, ieškovė neturi įsipareigojimų kreditoriams ir nenustatyta, kad turėtų fizinę negalią, kuri trukdytų dirbti ar gauti geriau apmokamą darbą. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką, kuris turi specialiųjų poreikių. Šalių sūnus sprendimo priėmimo metu yra 4 metų ir beveik penkių mėnesių amžiaus, jam mokama 112 Eur šalpos neįgalumo pensija. Atsižvelgiant į šalių pajamas, nepilnamečio sūnaus amžių, jam nustatytą neįgalumą dėl įgimtos abipusės šleivapėdystės, didesnės nei 290 Eur sumos (po 145 Eur iš kiekvieno) skyrimas nepilnamečio vaiko išlaikymui neatitiktų nepilnamečio vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo. Ieškovė turi vadovautis ekonomiškumo principu, neišlaidauti, gali skirti mažesnes lėšas tokioms nelankančio mokyklos vaiko išlaidoms kaip kanceliarinės prekės (šiuo metu skiria 20 Eur per mėnesį), aprangai ir avalynei (perkama dvi poros žieminių batų, viena pora sezoninių batų, dvi poros batelių, dvi poros basučių, viena pora botų, dvi poros sportinių batelių, perkamos dvi žieminės kepurės vieną kartą per metus, 5 vnt. pirštinių). Ieškovė nepagrindė 30 Eur mokesčio darželio grupės fondui, nepaneigė atsakovo argumento, jog ortopediniai batukai vaikui reikalingi iki 3 m. amžiaus. Atsakovas pateikė savo skaičiavimus apie vaiko būtinas ir papildomas išlaidas nurodydamas mažesnes kainas, nei nurodė ieškovė. Šalys, gaudamos pajamas ir siekdamos pakankamai aprūpinti savo sūnų, turėtų daugiau bendradarbiauti tarpusavyje aptariant ir perkant vaikui reikalingus daiktus. Sprendė, kad atsakovas neturi galimybės teikti 190 Eur dydžio išlaikymą sūnui, sutinka teikti išlaikymą po 145 Eur kiekvieną mėnesį.Nenustatė, jog iki ieškinio pateikimo būtų iškilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepateikti įrodymai, kad atsakovo teikto išlaikymo būtų nepakakę vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Šalims pripažinus, jog atsakovas šeimos poreikių tenkinimui skirdavo lėšas ir nesant įrodymų, kad skiriamų lėšų nebūtų užtekę vaiko poreikiams tenkinti, atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Šalys nuolaidu būdu iš esmės susitarė dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nesusitarė dėl valandos, kada vaikas turėtų būti grąžintas į savo pastovią gyvenamąją vietą – 15.00 val. ar 17 val. Ieškovė paaiškino, kad sūnus dienos metu eina miegoti apie 14.00 val. ir miega įvairiai – nuo vienos val. iki dviejų val. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu, ilgesnis bendravimas stiprintų tėvo ir vaiko ryšius, o tai turėtų teigiamos įtakos sūnui, sprendė, kad vaiko dienos režimas nebus sutrikdytas, jeigu vaikas kas antrą sekmadienį bus grąžintas į jo gyvenamąją vietą 17.00 val.Nustatė, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 50 proc. (reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė, reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies). Ieškovei nepriteisė 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, nes atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė 437 Eur (50 proc.) (300 Eur + 574 Eur / 50 proc.) advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos kelis kartus mažesnės nei nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos, laikė minimaliomis atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovo advokatė dirba Vilniaus mieste, o atsakovas gyvena Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini); akivaizdu, kad atsakovas turėjo didesnes bylinėjimosi išlaidas nei prašo priteisti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimą, priteisti iš atsakovo 190 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui; 3102,51 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.; nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas į jo gyvenamąją vietą būtų grąžintas 15.00 val.; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informaciją apie atsakovo draudžiamąsias pajamas; įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą apie atsakovo gyvenamąją vietą bei kur nepilnametis vaikas bus pasiimamas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai nustatė atsakovo gaunamas pajamas (1 082 Eur). 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos sudaro 1300 Eur „į rankas“ ir 103,07 Eur už neįgalumą, iš viso 1403,07 Eur. Teismas nepagrįstai nepatikrino atsakovo turtinės padėties nuo 2017 m. gegužės mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tokį prašymą ieškovė reiškė. Teismas neįvertino, kad atsakovo mokamos paskolos paskutinis grąžinimo terminas 2017 m. spalio 18 d., taigi bylos nagrinėjimo pabaigoje atsakovas neturėjo kreditorinių įsipareigojimų. Teismas neatkreipė dėmesio, kad bylos nagrinėjimo pabaigoje atsakovas neturėjo išlaidų televizoriaus įsigijimui išsimokėtinai, skolos už indeksavimą, buto išlaidų žiemos sezonu ir vasaros sezonu. Butas nuo 2017 m. spalio 6 d. išnuomotas pil. R. Č. (tai patvirtina 2017-11-06 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Televizoriaus kaina sprendimo priėmimo dieną buvo išmokėta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė negu atsakovo. Nuo 2014 m. gegužės mėn. kilo nesutarimas dėl atsakovo teikiamo nepakankamo išlaikymo vaikui, todėl atsakovas, siekdamas teikti mažesnį išlaikymą, 2014 m. gegužės-spalio mėn. perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi savo motinai. Teismas priteisė per mažą, neužtikrinantį vaiko poreikių išlaikymą, atsižvelgė į atsakovo, o ne į vaiko poreikius. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė viena augina neįgalų sūnų, kuriam neįgalumas nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 19 d., jam reikia daugiau priežiūros ir išlaidų. Nepagrįsta teigti, kad ieškovė vaiko kanceliarinėms prekėms skiria per daug. Lentelėje apie vaiko išlaidas paaiškino, kad papildomos ugdymo įstaigos veiklai skirtos išlaidos – darželio fondas, kanceliarinės prekės, įvairios vaikiškos knygutės skaitymui, spalvinimo ir lavinimo knygelės bei kt. Šios išlaidos vienam mėnesiui sudaro 5,8 Eur. Sūnui reikalingi ortopediniai batukai ne iki 3 metų, o iki 5 metų. Auklės paslaugas sudaro 304 Eur per mėnesį, ortopedinė liniuotė, miegojimui skirti ortopediniai batukai, kineziterapeuto mankštos ir masažai sudaro papildomas 400,70 Eur išlaidas. Kitos papildomos išlaidas – meningokoko skiepas, komunalinių paslaugų išlaidos (vanduo, elektra, šildymas ir kt.), lova yra paskaičiuotos ir nurodytos kaip vienkartinės išlaidos per metus. Kineziterapeuto paslaugų valandinis įkainis pateiktas remiantis internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt/skelbimai/kineziterapiia-iusu-namuose21529993 nurodyta informacija. Teismas neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir tie, kuriuos atsakovas pajėgus užtikrinti. Teismas neatsižvelgė į išvadas teikiančių institucijų nuomonę. Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas formaliai, nemotyvuotai nurodė, kad atsakovas šeimos poreikių tenkinimui nuolat skirdavo lėšas. Vaikas gimė šalims nesusituokus, todėl byla dėl santuokos nutraukimo teisme nebuvo nagrinėjama. Teismas nepagrįstai nesirėmė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Atsižvelgiant į ieškovės siųstų SMS žinučių turinį, ginčas dėl vaiko išlaikymo vyko daugiau kaip trejus metus. Atsakovo teikiamas išlaikymas laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. nebuvo pakankamas išlaikyti sūnų ir patenkinti jo būtinuosius poreikius. Pateikė išlaikymo įsiskolinimo lentelę, kurioje nurodė tuo metu buvusį MMA dydį ir atsakovo teiktą išlaikymo dydį. Su atsakovu nuo 2014 m. pabaigos negyvena kartu, šeimyninių santykių ir ryšių nepalaiko. 2015 m. rugsėjo 18 d. sūnui nustatytas neįgalumas, kuris tęsiamas iki šiol. Sūnus dažnai serga, kas sudaro papildomas išlaidas vaistams. Sūnui nuo gimimo nustatyta įgimta abipusė šleivapėdystė, todėl tenka pirkti specialiąją ortopedinę avalynę. Nuo 2015 m. lapkričio 30 d. sūnų apdraudė Garantuotų palūkanų gyvybės draudimu. Atsakovas kitai savo išlaikytinei (dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini)) Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu teikia išlaikymą po 144,81 Eur. Tuo tarpu šalių sūnaus išlaikymui nurodomu laikotarpiu skyrė nuo 28,96 Eur iki 105 Eur, vidutiniškai 81,18 Eur per mėnesį. Neaišku, kodėl vienam vaikui priteisto išlaikymo suma nuo 2008 m. skiriama daug didesnė nei kitam vaikui.Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, neatsižvelgė į ieškovės prašymą, vaiko interesus ir nustatė, kad Tėvo gimimo dieną, Stačiatikių švenčių dienomis atsakovas su sūnumi praleidžia iki 17 val. Atsakovas priešieškinio dėl šių reikalavimų nereiškė, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į ieškinio reikalavimą ir nustatyti, kad vaikas privalo būti grąžintas į vaiko gyvenamąją vietą iki 15.00 val. Teismo posėdžio metu kilo klausimas, kur atsakovas pasiims sūnų, nes atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Procesiniuose dokumentuose atsakovo nurodyta neteisinga gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Elektrėnų r. sav.. Antstolio V. Z. 2017 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0137/17/42 rodo, kad butas, kuriame atsakovas neva gyvena ir ketina pasiimti sūnų, išnuomotas R. Č. iki 2018 m. balandžio mėn. Teismas nesigilino, kur vaikas bus pasiimamas, kur jis nakvos su atsakovu, ar ta aplinka bus saugi vaikui. Prašė įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių patikrinti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Atsakovas nenurodė, kur šiuo metu gyvena bei kur pasiims vaiką. Atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje bus pasiimamas sūnus, turi būti patikrinta nustatant, ar ta aplinka yra saugi vaikui. Tik tuomet galima nustatyti, kad atsakovas galės sūnų pasiimti pas save kelioms dienoms su nakvyne.Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsakovo atstovė prašė teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė, nustatyto laikino išlaikymo dydį sumažino iki 140 Eur, likusią nutarties dalį paliko nepakeistą. Kadangi Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovo atskirasis skundas nebuvo visiškai patenkintinas, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų atsakovui paskirstymu. Ieškinio reikalavimai nebuvo visiškai atmesti, todėl teismas neturėjo pagrindo iš ieškovės priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei prašo priteisti. Kiekviena šalis turi teisę pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, o jų nepateikus negalima spręsti apie tokių išlaidų buvimą.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas išsamiai ištyrė šalių materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis atsakovo turtinei padėčiai. Teismas atsakovo pajamas įvertino už laikotarpį, kurį nurodė ieškovė. Ieškovė iškraipė atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius apie 1300 Eur dydžio darbo užmokestį. Tokio dydžio darbo užmokestį jis gavo už 2018 m. sausio mėnesį, nes tada budėjo naktimis (40 val.). Budėjimai vyksta tik žiemos laikotarpiu, kiekvieną mėnesį skiriasi budėjimo valandų skaičius, todėl darbo užmokestis skirtingais mėnesiais skiriasi. Kito žiemos sezono metu atsakovo darbovietė nėra numačiusi darbuotojų budėjimų, todėl tokio atlygio atsakovas nebegaus. Visi šalių turimi įrodymai pateikiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Ieškovė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš VSDFV Kauno skyriaus pareiškė praėjus 8 mėnesiams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas pagrįstai atmetė tokį prašymą, kurio tenkinimas dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tėvams nusprendus išnuomoti jiems priklausantį butą, atsakovas persikėlė gyventi į tėvams priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo persikėlimo į namą dienos atsakovas patiria šio būsto išlaikymo išlaidas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vertindamas šalių turtinę padėtį teismas neatsižvelgė, jog atsakovas nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį padovanojo motinai. Ieškovė nekėlė reikalavimų dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo ir jo tėvų sudaryti sandoriai yra tariami. Dėl susiklosčiusių aplinkybių (tėvo ligos, išankstinės pensijos, mamos nedarbo ir jokių pajamų negavimo) atsakovo tėvų finansinė situacija 2014 metais labai pablogėjo, atsakovas padėjo savo tėvams. Teismas išsamiai ištyrė su vaiko poreikiais susijusias aplinkybes. Ieškovė neįrodė, kad nurodomą sumą skiria vaikui išlaikyti. Ji teigia, kad vaiko kanceliarinėms prekėms išleidžia 20 Eur, nors vaikas nelanko mokyklos. Nedetalizuoja, kas konkrečiai sudaro 10 Eur laisvalaikio išlaidas. Kelia abejonių kai kurių pirkinių vaikui kainos (vaikiškos kelnės 25 Eur, akiniai nuo saulės 32 Eur, vaikiški botai 20 Eur, rankšluostis 16 Eur, apatiniai rūbai 40 Eur). Vaikas lanko darželį, todėl neaišku, kodėl į vaiko poreikių išlaidas ieškovė įtraukė auklės paslaugas, šių išlaidų nepagrindė įrodymais. Į vaiko poreikių lentelę įtraukta spinta, lova, lovos čiužinys, tačiau nėra aišku, ar šie daiktai buvo pirkti, nėra tai patvirtinančių įrodymų. Įrodymais nepagrįstos kineziterapeuto paslaugos. Atsakovas pateikė vaiko išlaidų paskaičiavimus, kurie paneigia ieškovės nurodytus vaiko išlaidų dydžius. Po teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovės pateikta medicininė pažyma dėl vaikui reikalingų ortopedinių batukų nevertinta kaip įrodymas. Išvadą teikiančios institucijos nekompetentingos nuspręsti dėl tėvų galimybių teikti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui, šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.Nepagrįstas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikius nurodytu laikotarpiu, neįrodinėjo, kad ginčo laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas vaikui buvo nepakankamas. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki šiol atsakovas reguliariai kiekvieną mėnesį pervedė į ieškovės banko sąskaitą pinigines lėšas sūnaus išlaikymui. Šią pareigą vykdė sąžiningai ir geranoriškai, periodiškai didino sūnui reikalingo išlaikymo dydį, o ieškovė nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo dydžio. Atsakovas ne vieną kartą geranoriškai siūlė ieškovei tarpusavio sutarimu išspręsti vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos su vaiku klausimus, tačiau ieškovė atsakovo bandymus ignoravo. Ieškovė nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą įrodinėja ne realiai buvusiais vaiko poreikiais, bet ginčo laikotarpiu kitusiu MMA dydžiu bei tuo, kad atsakovas kitam savo vaikui nuo 8 mėnesių teikė didesnį išlaikymą nei šalių vaikui. Po skyrybų su sutuoktine atsakovo dukra A. R. gyveno užsienyje, todėl jos išlaikymui buvo reikalinga didesnė suma. Vaiko draudimas nesusijęs su vaiko būtinųjų poreikiu patenkinimu, šio klausimo su atsakovu ieškovė nederino. Pirmuosius ortopedinius batukus ir liniuotę šalys pirko kartu, be to, batukai ir liniuotės buvo perparduoti, todėl dalį sumokėtų pinigų ieškovė susigrąžino. Bendra atsakovo teikta išlaikymo suma už ginčo laikotarpį sudarė 3047,5 Eur. Vaiko šalpos neįgalumo pensija sudarė apie 1200 Eur per metus, ji galėjo padengti su vaiko sveikata susijusias išlaidas.Ieškovė nepaaiškino, kokiu būdu nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus ir kaip vaiko grąžinimas dviem valandomis vėliau gali jam pakenkti. Nepaisant to, kad atsakovas nereiškė priešieškinio, teismas turėjo peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovė toliau trukdo vaikui bendrauti su tėvu.Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kadangi Kauno apygardos teismas atsakovo atskirąjį skundą patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir priteisė nepilnamečiam vaikui reikiamo išlaikymo dydį, nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, ar atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinio proceso metu ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2018 m. vasario 21 d. antstolio D. J. atsakymą į paklausimą Nr. A067477, iš kurio matyti, kad šiuo metu išlaikymo įsiskolinimo atsakovas neturi; 2018 m. vasario 22 d. išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad ortopediniai batukai vaikui rekomenduoti nešioti iki 5 metukų; VSDFV Kauno skyriaus raštą dėl informacijos pateikimo apie R. R., 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. gegužės 22 d. medicinos dokumentų išrašai. Atsakovas pateikė šiuos naujus įrodymus – Swedbank, AB 2018 m. sausio 1 d. – kovo 30 d. išrašą; 2017 m. lapkričio 2 d. susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo; darbo sutarties, sudarytos 2007 m. sausio 19 d. Nr. 661 tarp VĮ Automagistralė“ ir R. R., pakeitimą (papildymą); 2018 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapelį; vasaros sezono metu mėn. išlaidas; žiemos sezono metu mėn. išlaidas; VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 19 d. ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimus dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo T. R.; 2007 m. spalio 15 d. biopsinės ir operacinės medžiagos siuntimą tirti, išrašytą T. R.; momentinės kompiuterio ekrano kopijas; Kauno miesto VTAS 2018 m. vasario 8 d. raštą Nr. 19-2-629 dėl bendravimo su sūnumi; 2018 m. gegužės 10 d. įspėjimą apie darbo sutartis nutraukimą.Vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, atsakovo pateikti įrodymai VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 19 d. ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimai dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo T. R., šiam asmeniui išduotas 2007 m. spalio 15 d. biopsinės ir operacinės medžiagos siuntimas tirti nei patvirtintų, nei paneigtų atsakovo siekiamas įrodyti aplinkybes, todėl juos priimti atsisakytina. Likusių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui likę įrodymai priimtini.

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo neįgalumą, gaunamas pajamas (darbo užmokestį, ligos pašalpą), turimą transporto priemonę, tai, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, įvertinta atsakovo šeiminė padėtis (turi dvi išlaikytines – šalių sūnus ir dukra iš buvusios santuokos, kuriai teikia kasmėnesinį išlaikymą) (CPK 185 straipsnis). Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. atskaičius mokesčius gavo 2 742,22 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių 3 419,54 Eur), vidutiniškai 914 Eur per mėnesį. 2017 m. kovo – spalio mėn. atsakovo darbo užmokestis nežymiai padidėjo, sudarė apie 1 200 Eur neatskaičius mokesčių, 2017 m. lapkričio mėn. – 1 811,59 Eur, 2017 m. gruodžio mėn. – 2 362,65 Eur, 2018 m. sausio mėn. – 1 665,72 Eur, vasario mėn. – 2 086,49 Eur, kovo mėn. – 1 934,62 Eur, balandžio mėn. – 2 097,96 Eur, gegužės mėn. – 1 603 Eur (sumos neatskaičius mokesčių). Iš to seka, kad atsakovo darbo užmokestis gerėjo (didėjo). Aplinkybė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. su atsakovu gali būti nutraukta VĮ „Kelių priežiūra“ sudaryta darbo sutartis, neleidžia spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį. 2018 m. gegužės 10 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovui bus išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka (Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalis, 127 straipsnio 6 dalis). Įspėjime taip pat nurodoma, kad įmonėje yra laisvos darbo vietos, į kurias atsakovas gali pretenduoti. Be to, įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas gavo prieš 3 mėnesius, taigi jam iš anksto sudaryta galimybė ieškotis naujo darbo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies teisingai nurodė, kad pagal tikslinę paskolos sutartį atsakovas kas mėnesį moka 33,80 Eur dydžio įmokas, tačiau paskutinė įmokos diena numatyta 2017 m. spalio 18 d., todėl, nesant duomenų apie mokėjimo grafiko pakeitimą spręstina, kad šis kreditorinis įsipareigojimas apskųstojo sprendimo priėmimo metu buvo padengtas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nepatiria būsto komunalinių mokesčių išlaidų. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl logiška, kad gyvendamas name taip pat patiria jo daliai tenkančias komunalinių mokesčių išlaidas. 2014 m. gegužės–spalio mėn. atsakovo sudaryti dovanojimo sandoriai nėra nuginčyti, apeliantė nenurodė įstatymų nustatytų pagrindų, dėl kurių tuos sandorius būtų galima pripažinti niekiniais (CPK CK 1.78 straipsnis). Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Apeliantės teiginys, kad jos turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, motyvuojamas vieninteliu argumentu, kad atsakovas nepagrįstai savo motinai 2014 m. perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Minėta, jog dovanojimo sandoriai yra galiojantys, todėl šiuo apeliantės teiginiu remtis nėra teisinio pagrindo. Apeliantė dirba UAB „Palink“. Iš Sodros duomenų matyti, kad jos draudžiamąsias pajamas 2017 m. sudarė apie 1 450 Eur, 2018 m. sausio mėn. – 1 589,35 Eur, vasario mėn. – 1 613,74 Eur, kovo mėn. – 1 629,52 Eur, balandžio mėn. – 1 626,87 Eur. Taigi apeliantės darbo užmokestis taip pat didėjo. Apeliantė su sūnumi gyvena jai priklausančiame bute Kaune, turi automobilį. Pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 10 d. išrašą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau apeliacinio proceso metu apeliantė pripažino, jog pagal testamentą paveldėjo ir 2017 m. gegužės 2 d. įregistravo asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą Kaune. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantė siekė nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Apeliantė daugiau išlaikytinių neturi, jos sveikatos sutrikimų nėra. Iš vaiko poreikių lentelės matyti, kad apeliantė turi lėšų pasamdyti vaiko auklę, vaiko poreikiams išlaidžia apie 1 398 Eur (iš jų būtinieji poreikiai sudaro 376,84 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo teiktą išlaikymą (105 Eur, 125 Eur) visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantės turtinė padėtis nėra bloga. Įvertinus šalių finansinę bei šeiminę padėtį, tai, kad nė viena šalis neturi turtinių įsipareigojimų, darytina išvada, jog jų turtinė padėtis yra panaši, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo vaikui teiktino išlaikymo lygių dalių principo.Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 376,4 Eur (ar 1 398 Eur) mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Užaukštintos išlaidos aprangai, avalynei (nors vaikas auga, visų sezonų apranga, pirštinės, šalikai įprastai kasmet neperkami). Kiekvieną mėnesį (netgi kas metus) nėra patiriamos išlaidos patalynei, rankšluosčiams, vaiko akiniams nuo saulės, maudymosi kelnaitėms. Apeliantė be pagrindo du kartus išskyrė lėšas kanceliarinėms prekėms (20 Eur ugdymui namuose, 5,8 Eur ugdymo įstaigai). Apeliantė perka įvairias vaikiškas knygutes, lavinimo knygutes vaikui, tačiau jas galima pasiskolinti, mainytis su kitais žmonėmis, pasiimti iš bibliotekos ir pan. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams išleidžiama po 24 Eur. Iš pateiktų kasos kvitų 2 t., b. l. 23, 56 matyti, kad vaistinėse prekės įsigytos po ieškinio pateikimo dienos, todėl darytina prielaida apie tikslingai didinamus vaiko poreikius vaistams. Ieškovė nurodė, kad vaikas dažnai serga peršalinimo ligomis, tačiau vartojant vaistus ar vitaminus pakuotės paprastai užtenka ilgiau negu vieną mėnesį. Kineziterapeuto paslaugų ieškovė neįtraukė į būtinuosius poreikius, nurodė, kad valstybė finansuoja 2 masažus ir mankštas, 8 masažus gauna sanatorijoje (2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 26:40 min.). Nors ieškovė nurodė užsakanti masažus vaikui ir privačiai, juos grindė internete skelbiamais įkainiais, kas leidžia abejoti nurodomų išlaidų pagrįstumu. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas į kai kuriuos įrodymus nepagrįstai neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių sūnui pratęsto neįgalumo iki 2019 m. rugsėjo 19 d. ir dėl to patiriamų išlaidų reikalingumo. Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydį sudarė 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 814 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas). Minimalios mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Šalių vaikas turi sveikatos sutrikimų. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT) 2015 m. rugsėjo 18 d. neįgalumo lygio pažymos matyti, kad vaikui lengvas neįgalumo lygis nustatytas nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d. pažyma neįgalumas nustatytas nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Iš ligų aprašymo (TLK-10 klasifikatorių) nustatyta, jog, vaikui yra įgimta abipusė šleivapėdytė, čiurnų sąnarių kontraktūra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovo argumento (deklaratyvaus teiginio), jog ortopediniai batukai vaikui reikalingi iki 3 m. amžiaus. Ieškovė 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui šie batukai reikalingi iki 5 metų (garso įrašo 24:55 min.), pateikė 2017 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią už 143 Eur įsigijo ortopedinių batukų fiksatorius (tuo metu šalių sūnui buvo 4 metai). 2018 m. vasario 22 d. išraše iš medicinos dokumentų nurodoma, kad gydymas įtvaru tinkamas, reikia tęsti nešiojimą naktimis iki 5 metų amžiaus, nes šleivapėdystė linkusi recidyvuoti. Ieškovė gauna 112 Eur vaiko šalpos neįgalumo pensiją, tačiau akivaizdu, kad su vaiko specialiaisiais poreikiais susijusios išlaidos yra didesnės (sanatorijoje ieškovė gauna 85 proc. slaugos kompensaciją, patiria kelionės išlaidas į sanatoriją, gydymo įstaigas ir pan.) (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis) (t. 2 b.l. 188-189). Be to, kartu gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurias motina privalo padengti, o tėvas paprastai prie jų neprisideda.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs vaiko specialiuosius poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas be pagrindo nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį pakanka 290 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, tačiau į būtinąsias išlaidas neįtraukė sūnaus specialiųjų poreikių, įvertinus gaunamą vaiko neįgalumo pašalpą, dalinę kompensaciją slaugai, konstatuotina, kad vaiko poreikius užtikrintų abiejų tėvų teikiama 320 Eur suma per mėnesį, todėl priteista išlaikymo suma padidintina iki 160 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, iš atsakovo nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo.Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).Pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo motyvuodamas tuo, kad iki ieškinio pateikimo nebuvo iškilęs ginčas dėl nepilnamečiam vaiko skiriamo išlaikymo, nebuvo įrodymų, jog atsakovo teikto išlaikymo būtų nepakakę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas priteisiamas ir tais atvejais, jeigu tėvai, pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė, kad tarp šalių ilgiau kaip trejus metus vyko ginčas dėl vaiko išlaikymo, tačiau įrodė, jog nuo 2015 m. gruodžio mėn. atsakovas sūnui teikė nepakankamą išlaikymą.Iš antstolio V. Z. 2017 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/17/27 turinio nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio mėn. atsakovui siųstose SMS žinutėse ieškovė neišreiškė aiškios pretenzijos dėl sūnui teikiamo nepakankamo išlaikymo (CPK 185 straipsnis). Tik 2015 m. gruodžio 8 d. siųstoje SMS žinutėje ieškovė nurodė: „Primenu, kad laukiame padidintu pinigeliu skirtu Dovydukui, islaidos padidejo – sildymas, darzelio renginiai, sveikatos draudimas. Tau sildymo nera, laukiame pazadu vykdymo“ (1 t., b.l. 96, 97). 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2015 m. gruodžio 8 d. žinutę gavo; sužinojęs, kad sūnui trūksta pinigų, išlaikymą iš karto padidino ir 2015 m. gruodžio 12 d. pervedė 105 Eur, iki tol siuntė 73 Eur (garso įrašo 01:30:00–01:31:00 val.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos teiginius paneigia ieškovės Swedbank, AB, sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas 105 Eur dydžio išlaikymą sūnui teikė ir anksčiau, t. y. nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. kovo 21 d. (išskyrus dar mažesnį išlaikymą 2016 m. liepos 13 d. – 80 Eur, 2016 m. lapkričio 14 – 103 Eur, 2017 m. sausio 13 d. – 50 Eur). Iš to seka, kad, 2015 m. gruodžio mėn. sužinojęs apie sūnui teikiamą nepakankamą išlaikymą, atsakovas jo nepadidino. Tai, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė pagal tuometines savo galimybes, o ne vaiko būtinuosius poreikius, patvirtina ir atsakovo paaiškinimai apie norėjimą duoti pinigų vaiko meningokoko skiepui, tačiau buvo problemų su pinigais (2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:29:25 min.). Iš 2017 m. birželio 22 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad sūnus nuo meningokoko skiepytas 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. kovo 8 d. (1 t., b.l. 98). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje buvo įrodyta, jog atsakovas nuo 2015 m. gruodžio mėn. teikė nepakankamą materialų išlaikymą nepilnamečiam sūnui, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie nepagrįstą apeliantės reikalavimą šį įsiskolinimą priteisti. Apeliantė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už 2014 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. laikotarpį. Nenustačius, kad iki 2015 m. gruodžio mėn. tarp šalių būtų ginčas dėl išlaikymo dydžio, kad ieškovė apie sūnui teikiamą nepakankamą išlaikymą atsakovui nurodė tik 2015 m. gruodžio 8 d., o ieškinį pareiškė 2017 m. gegužės 15 d., išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. įskaitytinai. Sodros duomenimis, įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo draudžiamosios pajamas kito (nuo 771,43 Eur, 956,56 Eur iki 1138,03 Eur, 1992,2 Eur). Atsakovui priklausė jo vardu registruota transporto priemonė, jis gyveno jo tėvams priklausančiame būste, turėjo išlaikytinę iš buvusios santuokos. Atsakovas nurodė, kad sūnų išlaikė kiek manė esant reikalinga, atsižvelgdamas į augančio vaiko poreikius išlaikymą didindavo savo nuožiūra, ieškovė pretenzijų dėl didesnio išlaikymo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodinėjo sunkios turtinės padėties išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, jo gerą turtinę padėtį patvirtina rašytiniai įrodymai, spręstina, kad nurodomu laikotarpiu atsakovas buvo pajėgus teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Apeliantė sūnui reikalingo išlaikymo dydį nepagrįstai susiejo su minimalaus darbo užmokesčio pasikeitimu Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per pusantrų metų vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė (kaip ir dabar, įsiskolinimo laikotarpiu vaikas lankė darželį, buvo nustatytas neįgalumas), todėl įsiskolinimas skaičiuotinas pagal priteistą išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas ieškovei išlaikymui pervedė 1786 Eur (1 t. 15, 64), išlaikymo įsiskolinimas šia suma sumažintinas. Už 17,5 mėnesių jis sudarytų 2800 Eur, iš atsakovo priteistinas 1014 Eur išlaikymo įsiskolinimo (2800 – 1786).

Dėl bendravimo tvarkos

Apeliacinio proceso metu paaiškėjus, kad atsakovo gyvenimo sąlygų įvertinimui reikalingi duomenys apie jo gyvenimo sąlygas tėvų name (byloje yra tik Elektrėnų savivaldybės administracijos VTAS išvada dėl gyvenimo sąlygų bute (duomenys neskelbtini)), Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo išvadą duodančią instituciją Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Elektrėnų VTAS) patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygas jo tėvams priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki 2018 m. birželio 8 dienos įskaitytinai pateikti išvadą, ar tame būste esančios sąlygos yra tinkamos gyventi (nakvoti) šalių nepilnamečiam vaikui. 2018 m. birželio 7 d. Elektrėnų VTAS pateikė išvadą, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) esančios sąlygos yra tinkamos vaikui svečiuotis (su nakvyne) ir praleisti dalį atostogų. Apeliantė 2018 m. birželio 19 d. paaiškinime į Elektrėnų savivaldybės administracijos VTAS išvadą apie atsakovo gyvenamąją vietą neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, nekėlė abejonių, kad atsakovo gyvenamoji aplinka bus saugi vaikui. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad atsakovo gyvenimo sąlygas jo tėvams priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tinkamos šalių sūnui bendravimo su tėvu metu, taip pat ir vaiko nakvynei.CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Ginčas kilo dėl bendravimo tvarka nustatyto vaiko grąžinimo namo laiko, kuomet kas antrą savaitgalį, Tėvo gimimo dieną, Stačiatikių švenčių dienomis atsakovas pasiima vaiką nuo šeštadienio 11.00 val. ir jį grąžina į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Apeliantės nesutikimas dėl vaiko grąžinimo 17.00 val. (vietoj 15.00 val.) grindžiamas vaiko pietų miegu, kuris prasideda apie 14.00 val. ir trunka apie 1-2 val. Į tai atsižvelgiant akivaizdu, kad it tuo atveju, jei vaikas į jo gyvenamąją vietą būtų grąžintas 15.00 val., apeliantės pageidaujamas pietų miego režimas nebūtų išlaikytas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apeliantė neįrodinėja, kad atsakovo bendravimas kenkia vaiko interesams, kad jis netinkamai rūpinasi vaiku. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas noriai bendrauja su tėvu, ilgesnis bendravimas stiprintų tėvo ir vaiko ryšius, tai turėtų teigiamos įtakos sūnui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turi pareigą rūpinti geriausiais vaiko interesais bendravimo su vaiku metu, todėl vaiką grąžinant sekmadienį iki 17.00 val., jo pietų miegu turėtų pasirūpinti atsakovas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vaiko amžių (apskųstojo sprendimo priėmimo metu 4 metai 5 mėn.), į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovo nesugebėjimo tinkamai parūpinti sūnumi, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spęsti apie pažeistus vaiko interesus, kas antrą sekmadienį vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 17.00 val. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti tik į ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad tėvams nesusitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir prioritetinius vaiko interesus, teisingai nustatė atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl jos keisti nėra pagrindo. Teisingai nustatęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino konkrečius nepilnamečio sūnaus poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, dėl ko neteisingai nustatė vaiko poreikiams išleidžiamas sumas. Netinkamai įvertinęs šalių vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikiai buvo patenkinti visiškai. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas iš dalies pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti sūnaus išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį, 3 102,51 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; atsakovas sutiko su gyvenamosios vietos nustatymu, kitą ieškinio dalį prašė atmesti. Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas 84 proc. (160 x 100/ 190), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo 33 proc. (1014 x 100/ 3102,51), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas iš dalies. Kadangi ne visi pareikštieji reikalavimai yra turtiniai, tikslią patenkinto ieškinio procentinę dalį šiuo atveju apskaičiuoti neįmanoma (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ginče dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkintų/ nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos, atsižvelgtina į tai, kad dalis ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos punktų buvo koreguoti, į tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečio vaiko interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo. Vadovaujantis priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio proporcijomis laikytina, kad yra patenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų, atitinkamai atmesta reikalavimų dalis sudaro 40 procentų. Ieškovė prašė priteisti 1074 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (300 Eur ieškinio surašymas, 574 Eur atstovavimas ir konsultavimas, 200 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas) pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 200 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą nepriteistinos. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti visa apimtimi. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1933-324/2017 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto laikino išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui sumažinant iki 140 Eur. Taigi atskirasis skundas nebuvo patenkintas, todėl ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą pagrįstos. Atsakovas patyrė 340 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (40 Eur atskirojo skundo parengimas, 120 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 40 Eur atstovavimas, 140 Eur papildomų paaiškinimų teikimas, atstovavimas). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus 40 Eur išlaidos už atskirojo skundo surašymą pripažintinos nepriteistinomis. Šalių bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių 2016 m. IV ketv. – 822,8 Eur, 2017 m. I ketv. – 817,6 Eur, 2017 m. II ketv.– 838,7 Eur, 2017 m. III ketv. – 850,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 644,4 Eur proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (1074 x 0,6), iš ieškovės atsakovui priteistina 120 Eur proporcingai atmestų reikalavimų daliai (300 x 0,4). Ieškovė sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus, 220 Eur išlaidų už antstolio dviejų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą, todėl, iš esmės patenkinus ieškovės reikalavimus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 826,4 Eur bylinėjimosi išlaidų (644,4+82+220-120). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteistina 88 Eur (160 x 12 x 3 proc. + (1014 x 3 proc.) žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teisme patirta 25,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina 15,19 Eur (25,32 x 0,6) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės – 10,13 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Apeliacinės instancijos teisme (t. 2 b. l. 105-107,162) apeliantė prašo priteisti 860 bylinėjimosi išlaidų (700 Eur už apeliacinio skundo surašymą, 160 Eur už dokumento surašymą). Atsakovas pateikė prašymą (t. 2 b. l. 166-168) priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nors šalių patirtos išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, į advokatės darbo sąnaudas apeliaciniam skundui parengti, į tai, kad realiai abiejų šalių apeliacinių procesinių dokumentų parengimo sąnaudos yra panašios, ieškovės turėtos išlaidos sumažintinos iki 600 Eur. Apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas ieškovės skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, 33 proc. patenkinti turtiniai reikalavimai (15x100/100; 1014x100/3102,5), todėl jai iš atsakovo turėtų būti priteista 1/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų (200 Eur), atitinkamai tokia pati suma – atsakovui iš ieškovės (2/3 dalys nuo 300 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, analogiško dydžio advokatų pagalbos išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Už apeliacinį skundą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Už patenkintą apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo valstybei mokėtina 36 Eur žyminio mokesčio (15 x 12 x 3 proc. + (1014 x 3 proc.), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 36 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 19,10 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 6,37 Eur (19,1 x 1/3) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės – 12,73 (19,1 x 2/3) Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą padidinant iki 160 (šimto šešiasdešimt) Eur, iš atsakovo valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą padidinant iki 88 (aštuoniasdešimt aštuonių) Eur, pašto išlaidas padidinant iki 15,19 (penkiolika Eur 19 ct) Eur, iš ieškovės valstybei priteistas pašto išlaidas sumažinant iki 10,13 (dešimt Eur 13 ct).

Sprendimo trečiąją pastraipą papildyti tokiu sakiniu: „Priteisti iš atsakovo R. R. 1014 (vieno tūkstančio keturiolikos) Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, skaičiuojant po 160 Eur nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 14 d., išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.“

Sprendimo rezoliucinės dalies septynioliktą ir aštuonioliktą pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 826,4 (aštuonis šimtus dvidešimt šešis Eur 40 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,73 (dvylika eurų 73 ct) Eur, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 42,37 (keturiasdešimt du eurus 37 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė