Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16894-713/2017 pagal ieškovės D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, 190 Eur išlaikymo ir 2947,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti laikiną išlaikymą sūnui po 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai išlaikymo vaikui neteikia.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi pašymą patenkino iš dalies. Atmetė prašymą dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 15 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo priėmimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16894-713/2017, priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Nustatė, kad šalys gyvena atskirai, jų nepilnametis vaikas liko gyventi kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Nėra įrodymų, kad ieškovei ir atsakovui kyla problemų dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki byloje bus priimtas sprendimas, laikinos vaiko gyvenamosios vietos nenustatė.Sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs jo poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, todėl tikslinga priteisti laikiną išlaikymą. Kol neišsiaiškino realios šalių turtinės padėties, vaiko poreikių masto, vadovavosi orientaciniu vieno MMA dydžio kriterijumi. Išlaikymo dydį nustatė, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikia sūnui išlaikymo. Ieškovės banko sąskaitos išrašai rodo, kad atsakovas geranoriškai ir sistemingai, be jokių pertraukų vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl pervedamo išlaikymo dydžio, nereikalavo didesnio išlaikymo. Ieškovas periodiškai didina sūnui reikalingo išlaikymo dydį ir, sūnui augant, perveda vis didesnes išlaikymo sumas. Supranta, kad augančio vaiko poreikiai didėja. Nuo 2017 m. balandžio 12 d. atsakovas sūnaus išlaikymui moka 125 Eur.Teismo priteistas laikino išlaikymo dydis yra per didelis. Šioje proceso stadijoje neįrodyti tokie dideli laikini vaiko poreikiai, taip pat kad ieškovė vaikui skiria tokio dydžio sumą. Lentelėje nurodyti vaiko poreikiai neatitinka 4 metų vaiko poreikių, sunku įvertinti nurodytų sumų dydžius ir jų pagrįstumą.Gyventi atskirai nusprendė ieškovė, nepasitarusi ir nepaaiškinusi atsakovui. Atsakovo dalyvavimas sūnaus gyvenime labai apribotas. Ieškovė iki šiol nepagrįstai varžo atsakovo bendravimą su sūnumi.Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas kiekvieną mėnesį skiria per mažai lėšų vaiko išlaikymui, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2017 m. birželio 21 d. antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad nuo 2015 m. ne kartą prašė atsakovo skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui. Vaiko išlaikymui prašė skirti 200 Eur, tačiau geruoju susitarti nepavyko. Vaikui reikalingi drabužėliai, lavinimo priemonės, auklės paslaugos, skiepai, maistas ir kita. Nesutinka, kad neįrodė laikinų vaiko poreikių – pateikė vaiko mėnesinių poreikių lentelę. Šalių gyvenimo skyrium aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Suteikė atsakovui galimybes bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas rodė abejingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliaciniame procese šalys pateikė naujus įrodymus: atsakovas – 2017 m. kovo 1 d. prašymo Vaiko teisių apsaugos skyriui, 2015 m. gruodžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopijas, mokėjimo nurodymą apie ieškovei pervestus 125 Eur vaiko poreikiams, ieškovė – 2017 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2017 m. birželio 22 d. medicinos dokumento išrašo, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio V. T. vaikų reabilitacijos centro rašto apie 2014 m. vaiko gydymą kopijas. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Apeliantas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu todėl, kad, jo teigimu, pakankamą išlaikymą vaikui teikia pats. Ieškovė nurodo, jog atsakovas vaiko išlaikymui skiria per mažai lėšų. Tuo remiantis ginčo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į prioritetinius šalių vaiko interesus. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovei nepripažįstant, kad atsakovas vaiką išlaiko pakankamai, vaiko labui protinga ir teisinga priteisti laikiną išlaikymą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą, laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, tačiau nesutiktina su nustatytu laikino išlaikymo dydžiu.Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo sumą nustatė, vadovaudamasis orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Kasacinio teismo praktikoje šis kriterijus taikomas sprendžiant dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo bylą išnagrinėjus iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didesnės išlaidos (pateikti 2014 m. birželio 20 dienos duomenys apie rekomendacijas dėl neurologo, ortopedo, raidos įgūdžių stebėjimo, terminuota neįgalumo lygio pažyma baigėsi 2017 m. rugsėjo 17 d.). Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 12 d. vaiko išlaikymui teikia 125 Eur. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaiko amžių (4 metai) jo poreikiai negali būti itin išaugę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 190 Eur dydžio laikinas išlaikymas yra nepagrįstai didelis. Remiantis protingumo principu, jis laikinai sumažinamas iki 140 Eur periodinių išmokų kas mėnesį (atsižvelgiant į analogišką ieškovės pareigą, bendra laikina vaiko išlaikymo suma sudarytų 280 Eur). Tokia laikinoji apsauga atsakovui nebus nepakeliama našta, nes panašaus dydžio išlaikymą jis teikė ir iki ieškinio pateikimo. Apelianto argumentai dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako. Atsakovo teiginiai apie bendravimą su sūnumi neturi reikšmės sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl nevertintini.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, nurodytoje bylos proceso stadijoje pagrįstai nutarė esant ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygoms (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tačiau laikino išlaikymo dydį nustatė per didelį. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis pakeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto laikino išlaikymo dydį, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinant iki 140 (šimto keturiasdešimt) Eur.

Likusios nutarties dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.