Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ir atsakovo R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovui V. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiami statybos rangos teisiniai klausimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. V. (toliau– ieškovas, rangovas) ir R. S. (toliau – atsakovas, užsakovas) 2019 m. birželio 21 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 19/06/21-01 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartimi rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika, rangovo pateikiamomis medžiagomis pagal užsakovo nurodymus ir projektą atlikti stogo hidroizoliacijos darbus, hidroizoliuojama trys sluoksniai bituminės dangos su apšiltinimu ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti (Rangos sutarties 1.1 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atliko stogo įrengimo darbų kokybės. Rangovas pateikė užsakovui 2019 m. liepos 29 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą-faktūrą už atliktus darbus ir suteiktas papildomas paslaugas. Užsakovas (atsakovas) pateikė rangovui pretenziją, kurioje nurodė, kad rangovo atlikti darbai yra nekokybiški, todėl jų nepriėmė ir atsisakė sumokėti reikalaujamą sumą. Pretenzijoje išdėstyta, kad nepakankamas stogo nuolydis link įlajų, todėl susidaro vandens balos; atliktų darbų kiekis pagal faktą 303 kv. m., bituminės dangos kiekis stipriai viršija stogo plotą; darbo metu nebuvo pasirūpinta šiltinimo medžiagų (EPS polistirolas) apsauga lyjant stipriam lietui, dėl to šiltinimo sluoksnis permirko; uždengus apšiltinimo sluoksnį pirmu bituminės dangos sluoksniu lyjant lietui vanduo dideliais kiekiais patekdavo į patalpas, o tai kelia abejonių dėl netinkamai įrengto hidroizoliacijos sluoksnio. Pretenzijoje išvardinti stogo įrengimo darbų trūkumai ir pasekmės – vanduo patenka į namo vidaus patalpas.

13. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatą, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, ir atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

15. Pirmojoje ekspertizėje, kuri atlikta nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., ekspertas nustatė, kad individualaus namo, statomo (duomenys neskelbtini), Vilniuje stogas įrengtas ne pagal TDP projektą Nr. 729/2018. Kai kurie nuolydžiai įrengti priešinga kryptimi nei tai nurodyta projekte, nuolydžių dydis neatitinka projektinių reikšmių. Trūksta vienos įlajos, kuri nėra įrengta, sumontuotų ventiliacijos kaminėlių faktinės pozicijos skiriasi nuo projektinių pozicijų, du kaminėliai visai nėra įrengti (ekspertizės 1 klausimas – atsakymas). Be to, ekspertas nustatė, kad stogas įrengtas su trūkumais: įlajos įrengtos per aukštai, todėl lietaus vanduo užsilaiko ant stogo dangos, kai kur balų gylis siekia 19 mm; netinkamai suformuoti nuolydžiai, kai kur nuolydis priešingas numatytam, kai kur nuolydžio visai nėra, todėl vanduo stovi dangos paviršiuje; vietomis stogo danga nepakankamai sulydyta tarpusavyje; parapetų nuolydis nepalankamas, vietomis siekia vos 0,10 proc. (ekspertizės 3 klausimas – atsakymas). Taip pat ekspertas nustatė, kad atliekant stogo trūkumų ištaisymo darbus, reikėtų nusiardyti ritininę dangą (2 sluoksniai) ir tinkamai suformavus stogo bei parapetų nuolydžius įrengti naują dangą (2 sluoksniai) taisymo darbai būtų pigesni nei naujo įrengimo, nes šiltinimo sluoksniai jau yra įrengti (ekspertizės 19 klausimas – atsakymas). Taip pat ekspertas nustatė, kad nustatyti neatitikimai nėra esminiai, tačiau gali turėti įtakos tinkamai eksploatuoti stogą. Stogas atitinka Esminius statinio reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas, t. y. galima naudoti pagal paskirtį ( ekspertizės 20 klausimas – atsakymas).

16. Trečiojoje ekspertizėje, kuri atlikta nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. kovo 1 d., ekspertas nustatė, kad faktiškai stogo įrengimo darbai buvo atlikti kitaip negu nurodyta Techniniame darbo projekte (toliau – projektas). Vietoj stogo šiltinimo 2x100 mm EPS 80N (neporu), buvo apšiltinta 2x150 mm EPS 80 (polistirolu). Kietos vatos sluoksnis visai nebuvo įrengtas. Vietoje 2 sluoksnių prilydomos dangos buvo įrengtas 1 klijuojamas sluoksnis, o antrasis – prilydomas. Tai reiškia, kad faktiškai įrengtas apatinio stogo mazgas neatitinka Projekte pateiktos informacijos. Taip pat tikėtina, kad mazgo storis yra didesnis nei numatyta Projekte, kadangi faktiškai klojamų medžiagų storiai buvo didesni nei numatyta Projekte (2.2. klausimas – atsakymas). Be to, ekspertas nustatė, kad apžiūros metu nebuvo nustatinėjama, kokiame lygyje dabar yra stogo danga, tačiau tikėtina, kad neardant stogo ir nekeičiant nuolydžių formavimo sluoksnio, o įrengiant jį ant esamos dangos stogo mazgo storis gali tapti pernelyg didelis, kad pavyktų įrengti ekspluotojomos terasos dangą (terasines lentas ant reguliuojamų kojelių, gali taip nutikti, kad padidinus nuolydžius stogo viduje, terasinių lentų danga pakiltų virš išėjimo į terasą slenksčio (19 klausimas – atsakymas). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis bei liudytojų paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad defektai atsirado ne dėl jo kaltės.

17. Rangovo argumentas, kad jis visus darbus atliko griežtai vadovaudamasis užsakovo nurodymais ir rekomendacijomis yra nepagrįsti. Rangovas nepagrįstai nurodo, kad užsakovas jam nurodė latakų nuolydį į įlają daryti ne didesnį kaip 2,5 proc. Jokių įrodymų apie užsakovo nurodymus rangovui nėra. Nagrinėjamu atveju, jeigu užsakovas būtų rangovui nurodęs, kokį nuolydį daryti, rangovas privalėjo įspėti apie galimus defektus, riziką, jog laikantis tokio nuolydžio darbai nebus tinkamai atlikti. Rangovas privalo ne tik įspėti užsakovą, kad užsakovo nurodymai dėl darbų atlikimo būdo sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, bet ir turi sustabdyti darbus (Civilinio kodekso 6.659 str. 1 d. 2 p.). Byloje nėra jokių įrodymų, jog Rangovas apie galimus darbų defektus įspėjo užsakovą ir todėl Rangovas atsako už darbų kokybę, kaip nurodyta Civilinio kodekso 6.659 str. 2 d. Tuo atveju, jeigu būtų užsakovo nurodymai, rangovui kaip savo srities profesionalui, nustačius, kad tokie nurodymai pakenks darbų kokybei, rangovas privalėjo atsisakyti sutarties (Civilinio kodekso 6.659 str. 3 d.). Taigi, darbai nebuvo sustabdyti, užsakovui nebuvo pateikta jokių įspėjimų, pranešimų dėl medžiagų ar darbų atlikimo būdo. Konstatuotina, kad Rangovas pats sprendė dėl darbų atlikimo būdo, dėl medžiagų, tokiu atveju Rangovas prisisėmė visą atsakomybę už darbų rezultatą.

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visų medžiagų suradimas, pristatymas buvo organizuojamas rangovo, užsakovas už medžiagas sumokėdavo ir dėl to tarp šalių nebuvo jokio ginčo. Šiuos teiginius patvirtina tai, kad užsakovas R. S. sumokėjo 643,72 Eur UAB „Jaros prekyba“ už dangą Elastoizol Standart EPP-3,0 pagal 2019-07-03 PVM sąskaitą faktūrą Serija JP Nr. 300008366. Užsakovas sumokėjo 3067,82 Eur už putų polistirolą UAB „Nordpolis“ pagal 2019-07-11 PVM sąskaitą faktūrą NORD Nr. 0069. Užsakovas sumokėjo 1743,88 Eur už PIR plokštes, Finnfoam plokštes ir transportą UAB „Šiltinimo sistemos“ pagal 2019-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija PAR Nr. 26288. Užsakovas sumokėjo 186,90 Eur už kaiščius, smeiges, savisriegius stogo šiltinimui UAB „Koelner“ pagal 2019-07-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KO 1906164 . Užsakovas sumokėjo 250,91 Eur UAB „Nordpolis“ už putų polistirolą EPS ir transportą pagal 2019-07-15 PVM sąskaitą faktūrą NORD Nr. 0074. Užsakovas už minėtas medžiagas sumokėjo 5893,23 Eur. Tai, jog medžiagas objektui užsakydavo ir tiekdavo rangovas, o užsakovas už jas sumokėdavo, buvo įprasta šalių praktika. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog Užsakovas (atsakovas R. S.) buvo gavęs kokius nors prašymus, pretenzijas iš rangovo (ieškovo) dėl to, kad medžiagas privalo pateikti užsakovas, ar kad užsakovas nepateikė kažkokių medžiagų į objektą. Rangovas 2019 m. liepos 29 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte 2 ir 3 punktuose nurodė, kad atliktos papildomos paslaugos tiekiant Bauder bit. dangą. Už šias paslaugas paskaičiuotas atlygis rangovui. Tai įrodo, kad dalį medžiagų tiekė būtent rangovas, o ne užsakovas. Net ir tuo atveju, jeigu medžiagos būtų pristatytos užsakovo, rangovas privalėjo raštu įspėti užsakovą apie netinkamą medžiagų kokybę, sustabdyti darbus ir atsisakyti sutarties (Civilinio kodekso 6.648 str. 2 d., 6.659 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 d.). Byloje nėra pateikta jokių rangovo įspėjimų dėl medžiagų pristatymo ar apmokėjimo.

19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo UAB „Nordpolis“ užsakymo patvirtino aktą ir teigia, kad rangovas vadovavosi atsakovo nurodymais ir „Bauder“ dangos atstovų rekomendacijomis. T. R. turėjo laikytis projekto, kas nebuvo padaryta. Tai patvirtina pirmosios ir trečiosios ekspertizės išvados. Situaciją turėjo įvertinti būtent rangovas ir tinkamai atlikti darbus. Gamintojo rekomendacijos nepaneigia rangovo atsakomybės.

21. Byloje nėra ginčo, kad stogo darbus atliko būtent V. V. ir jo samdyti asmenys (apklausti liudytojais). Kolegija įvertinusi ieškovo (rangovo) apeliacinį skundą konstatuoja, jog V. V. netinkamai vykdė 2019 m. birželio 21 d. Statybos rangos sutartį Nr. 19/06/21-01, pagal kurią įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti stogo hidroizoliacijos darbus. Rangovas, netinkamai atlikdamas stogo įrengimo darbus, pažeidė sutartį ir turi atlyginti užsakovo patirtus nuostolius. Stogo darbų defektai nustatyti byloje pateiktomis eksperto išvadomis, o nustatytų defektų rangovas neginčija. Kadangi stogo montavimo darbus atliko rangovas ir buvo nustatyti stogo darbų trūkumai, akivaizdu, kad trūkumai atsirado būtent dėl rangovo veiksmų, jo kaltės. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp rangovo atliktų stogo darbų trūkumų ir užsakovo patirtų nuostolių. Darbų defektai išsamiai nurodyti eksperto išvadose. Dėl išvardintų priežasčių kolegija įvertinusi ieškovo (rangovo) apeliacinį skundą konstatuoja, jog jis yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

22. Atsakovas, pateiktame apeliaciniam skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta rangos darbų trūkumų šalinimo kaina. Atsakovo manymu, teismas, spręsdamas dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo, sprendime nevertino visų statomo individualaus namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo įrengimo trūkumų. Anot atsakovo, jo nuostoliai, šalinant statybos darbų trūkumus sudaro 15 543,18 Eur. Jis remiasi specialisto J. T. N. lokaline sąmata.

23. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „ If P&C Insurance AS“ v. UAB „Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

25. Taigi, ieškovo argumentai dėl to, kad jis laikėsi užsakovo nurodymų ir buvo netinkamos medžiagos, yra nepagrįsti ir nepaneigia jo atsakomybės dėl darbų trūkumų. Esant stogo dangos trūkumams, stogo įrengimui ne pagal projektą, ant stogo susidaro balos. Iš eksperto pateiktos išvados matyti, jog praktiškai reikės stogą demontuoti ir įrengti iš naujo.

26. 2021 m. sausio 5 d. antrosios ekspertizės 16 klausimu numatyta, kad ekonomiškiausias būdas pašalinti darbų trūkumus ir tokių trūkumų šalinimo kaina yra 8006,98 Eur su PVM. Teismo posėdžio metu (2021-01-08) ekspertas nurodė, kad pigiausias ir ekonomiškiausias stogo trūkumų taisymo variantas kainuotų apie 8000 Eur su PVM. Ekspertas taip pat pripažino, kad geriau būtų nuimti ir pakeisti dangą, dėl to jo pasiūlytas 9500 Eur trūkumų šalinimo variantas yra geresnis. Be to, iš naujo įrengus dangą, ne taip aukštai bus pakeltas stogo nuolydis ir bus galima naudotis terasa ant stogo (atsidarys terasos durys ir pan.).

27. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino eksperto nurodytas trūkumų šalinimo kainas, atsakovui iš ieškovo priteisdamas tik 2262,69 Eur. Tačiau nesutinka su atsakovo argumentu, jog eksperto išvados yra neišsamios, ar prieštaringos.

28. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis c. b. 3K-3-45/2008, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-143/2010; kt.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės aktus, eksperto pateiktus paaiškinimus bei byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl ekspertizės išvadų patikimumo, atliktos tyrimo eigos bei jo rezultatų. Apeliantas kvestionuoja ekspertizės akte pasirinktus vertinimo metodus bei tiriamus duomenis, tačiau tai yra eksperto specialiųjų žinių sritis.

30. Vertinant, ar teismo ekspertizės išvados kelia abejones, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl jos pagrįstumo turi kilti ginčą nagrinėjančiam teismui, o ne šaliai, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Be to, iškilusios abejonės gali būti pašalinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ekspertizę atlikęs ekspertas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, paaiškino ekspertizės metu padarytas išvadas, išdėstė eksperimentinio tyrimo eigą, naudotus vertinimo metodus. Apeliaciniame skunde apelianto išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą eksperto išvadą laikyti nepatikima. Nors apeliantas ir kelia abejones dėl eksperto išvados pagrįstumo, tačiau byloje nėra reikšmingų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo (CPK 178 straipsnis). Kolegija byloje pateiktų trijų ekspertizių aktų turinio prieštaravimų nenustatė ir ekspertizės aktuose esančius duomenis įvertino, kaip išsamius, nuoseklius ir vieną kitą papildančius.

31. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į eksperto nustatytų rangos darbų trūkumų šalinimo vertes. Pirmosios instancijos teismo nustatyta trūkumo šalinimo vertė 2 262,69 Eur neatitinka minimalių reikalavimų, nes ginčo stogą reikės iš dalies demontuoti ir įrengti iš naujo. Tokiu atveju kainuos demontavimo ir montavimo darbai bei medžiagos. Tai patvirtino ir ekspertas savo ekspertizėse. Todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ekspertizės išvadose nustatytus darbų trūkumus ir jų šalinimo vertes, racionaliausia ir teisingiausia remtis 2021 m. sausio 5 d. antrosios ekspertizės 16 klausimu numatyta, kad ekonomiškiausias būdas pašalinti darbų trūkumus ir tokių trūkumų šalinimo kaina yra 8006,98 Eur su PVM. Taigi, tokia suma ir turėjo būti priteista atsakovui.

Dėl bylos baigties

32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo ieškinio teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33. Nagrinėdamas atsakovo priešieškinį netinkamai įvertino eksperto išvadą ir atsakovui priteisė per mažą nustatytų statybos darbų trūkumų šalinimo vertę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas – vietoje pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistos 2 262,69 Eur sumos, atsakovui iš ieškovo priteisiama 8006,98 Eur nuostolių (trūkumų šalinimo išlaidų).

34. Pakeistus sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo atsakovui, atitinkamai pakeičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo. Atsakovas ieškiniu reikalavo iš ieškovo priteisti 15 543,18 Eur, o iš dalies tenkinus atsakovo skundą iš ieškovo jam priteista 8006,98 Eur suma. Taigi, priešieškinis buvo patenkintas 51,52 procento. Atsakovui iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma perskaičiuojama šitaip: atsakovas iš viso patyrė 4856,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl 4856,33:2 = 2 428,16 (kadangi byloje buvo ieškinys ir priešieškinis); 2428,16 x 51,52 proc. (tiek priešieškinio reikalavimų patenkinta) = 1250,99; 2428,16 x 83,83 proc. (tiek ieškinio reikalavimų netenkinta) = 2 035,53; 2035,53 + 1250,99= 3286,52. Atlikus bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą iš ieškovo atsakovui priteisiama 1363,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (3286,52- 1923,27= 1363,25). Esant šioms aplinkybėms, pakeičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo ir atsakovui iš ieškovo priteisiama 1363,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

35. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas (CPK 93, 98 str.). Kaip minėta, atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 51,52 procento. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 349,73 Eur žyminio mokesčio, 51,52 procento nuo šios sumos yra 180,18 Eur (349,73 x 51,52 proc. = 180,18). Atsakovas už apeliacinio skundo surašymą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, 51,52 procento nuo šios sumos yra 374,04 (726 x 51,52 proc. = 374,04). Atsakovas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, tai visa ši suma priteistina iš ieškovo. Taigi, atsakovui iš ieškovo iš viso priteistina 1159,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (180,18 + 374,04 + 605).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo V. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo R. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. V. atsakovui R. S. priteista 2 262,69 Eur nuostolių (trūkumų šalinimo išlaidų) bei 465,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8006,98 Eur (aštuonis tūkstančius šešis Eur 98 ct) nuostolių (trūkumų šalinimo išlaidų) bei 1363,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1159,22 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.