- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2-1400-1157/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19376-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- E. D.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui E. D. (E. D.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė J. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. D. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nepilnamečių S. D., S. D. ir Ž. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaikų motina J. Ž.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui kiekvienai po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., iš viso 18 600 Eur sumai; 4) vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; bei 5) visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo valstybės naudai.
3. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu gyveno kaip šeima nuo 2017 metų, santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu šalims gimė trys vaikai: S. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini) Tėvystę vaikams atsakovas pripažino gražiuoju. Nuo 2020 m. vasario mėnesio su atsakovu gyvena skyrium. Jis vaikais nesirūpina, nelanko, išlaikymo neteikia.
4. Vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtu nustatyta su ja.
5. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikams priteisimo, ieškovė nurodo, jog jai žinoma, kad atsakovas yra darbingas, tačiau jo galima darbo vieta ir gaunamos pajamos nežinomos. Pati ieškovė šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro: 358 Eur per mėnesį bedarbio pašalpa, išmoka vaikams, kuri sudaro 111,20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
6. S. D. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), S. D. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), o Ž. D. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovės skaičiavimais, apytiksliai per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų iš viso išleisti apie 420 Eur. Kreipdamasi į teismą, siekia prisiteisti iš atsakovo dalį visų vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų, ir prašo kas mėnesį priteisti tokią pinigų sumą, kurios užtektų patenkinti bent minimaliems vaikų poreikiams, o būtent, iš atsakovo priteisti nepilnamečių dukterų išlaikymui kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
8. Taip pat ieškovė nurodo, jog nuo 2020 m. vasario mėnesio atsakovas lėšų vaikų išlaikymui neskyrė, todėl ji siekiu prisiteisti iš atsakovo nepilnametėms dukterims skirto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (ieškinio padavimo dienos), o būtent: S. D. – už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. – 31 mėn. x 200 Eur = 6 200 Eur; S. D. – 31 mėn. x 200 Eur = 6 200 Eur ir Ž. D. – 31 mėn. x 200 Eur = 6 200 Eur. Viso įsiskolinimo – 18 600 Eur. Vaikų išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti ieškovę.
9. Taip pat ieškovė paaiškina, kad jokio ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais, prieš dieną įspėjus apie planuojamą susitikimą.
10. Atsakovui E. D. procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti teismui su žyma, jog asmuo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (2022 m. spalio 10 d. DOK-164683, 2022 m. spalio 12 d. DOK-166643). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi paskelbta atsakovo paieška. Paiešką vykdžiusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba pateikė duomenis, jog atsakovo buvimo vieta nenustatyta (2022 m. gruodžio 5 d. DOK-196852). Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio ir nurodė, jog sutinka, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių S., S. ir Ž. D. interesus, prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui galėtų būti pakankamas būtiniems vaikų poreikiams tenkinti. Taip pat, Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo yra pagrįstas ir atitinkantis vaikų interesus.
12. Išvadoje nurodoma, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje ir nustatė, kad motina su vaikais gyvena savo tėvų namuose, pastariesiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga; būstas apstatytas baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai. Vaikai kambariu dalinasi su mama. S. ir Ž. miega vaikiškose lovelėse, S. miega dvigulėje lovoje kartu su mama. Moters teigimu, ji siūlė S. persikelti į kambarį pas seserį E., tačiau mergaitė nori likti su mama.
13. Kadangi S. ir Ž. dar per mažo amžiaus, Tarnybos atstovė išklausė tik S. nuomonę. Mažametė pasakojo, kad jai penkeri metai, ji lanko darželį, ten turi daug draugų. Mergaitė nurodė, kad gyvena su mama, trimis seserimis, seneliu ir močiute, jai patinka čia gyventi. Paklausus apie tėtį, vaikas atsakė, kad tėčio neturi, jo vardo nežino. Mergaitės teigimu, su seneliais sutaria gerai, su seserimis pasipyksta tik truputį, bet greit vėl draugauja. S. sakė, kad turi draugę, pas kurią svečiuojasi, iš draugės išmoko daryti špagatą. Vaiko teigimu, ji norėtų, kaip ir draugė, ateityje lankyti gimnastikos būrelį. Anot S., su mama jos gamina valgyti, jai patinka žaisti su seserimis. Mergaitė pasidžiaugė, kad turi baltą telefoną. Vaikas atrodė linksmas, noriai kalbėjo.
14. Susisiekti su atsakovu Tarnybos atstovams nepavyko. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu nepalaiko bendravimo, nežino jo buvimo vietos ir kontaktinio telefono numerio. Buvo lankytasi ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir į pašto dėžutę įmestas kvietimas susisiekti su specialiste, tačiau iki šiol su Tarnyba atsakovas nesusiekė. Išvadoje pažymima, kad namas minėtu adresu yra apleistas ir jame niekas negyvena.
15. Taip pat Tarnyba nurodo, jog šeima Tarnybai žinoma nuo 2021 m. vasario mėnesio, nuo 2021 m. kovo 19 d. ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, kurią organizuoja ir socialines paslaugas moteriai ir vaikams teikia VO „Gelbėkit vaikus“. Iki šios išvados pateikimo ieškovės vaikų situaciją Skyrius yra vertinęs 4 kartus. Paskutinį kartą vaikų situacija įvertinta 2022 m. rugpjūčio 11 d. Atvejo vadybos posėdyje pateikta informacija, kad ieškovės dukrai E. B. nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2022 m. sausio 20 d. buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos moterims ir šeimai tarnyboje kartu su mama su sesutėmis, vėliau – iki 2022 m. liepos 19 d. nepilnametei E. B. buvo teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos N. G. socialinės globos namuose. E. B. nustatyta (duomenys neskelbtini), mergaitė ne kartą buvo gydoma (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Nepilnametei E. B. grįžus į namus, mama nuolat praneša socialinei darbuotojai, kad susiduria su E. netinkamu elgesiu, nežino kaip reaguoti ir kokių veiksmų turėtų imtis. Pastebima, jog ieškovei, nepaisant teikiamų paslaugų (psichiatro, psichologo, ne kartą dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose ir kt.), trūksta žinių, įgūdžių ir gebėjimų rūpintis dukra E. B., patenkinti jos poreikius. Mama negeba pritaikyti specialistų rekomendacijų praktikoje, negeba išlaikyti taisyklių, nuolat paklūsta E. užgaidoms. Be to, gauta informacija, kad vaikų motinai nustatytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė negeba rūpintis vaikais, dažnai vaikus palieka vienus, nes išvažiuoja pas draugą arba išeina vaikščioti su dukra E. Motinos pareigas atlieka socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė. Mama galimai stokoja elementarių vaikų priežiūros įgūdžių, užtikrina tik bazinius vaikų poreikius, tačiau neužtikrina kitų dalykų, pvz., (duomenys neskelbtini), tačiau, vaiko motina nesupranta kaip ir kur vaiką užregistruoti, tai daro socialinės darbuotojos, kreipiantis dėl E. neįgalumo, dokumentus pildė socialiniai darbuotojai. Moteris gyvena su savo tėvais, kurie gina savo dukrą, nors patys pripažįsta, kad pasitaiko, jog J. nenakvoja namuose. Kol vaikas gyveno N. G. socialinės globos namuose, vaiko emocinė būsena buvo pagerėjus. Vaiko motina negeba sukurti struktūrizuotos namų aplinkos, pastebėta, kad dažnai meluoja socialinei darbuotojai. Pati vaiko motina dėl E. būsenos išsako, kad mažesnėms mergaitėms su ja gali būti nesaugu. Taip pat gauta informacija, kad ir mažesniosios mergaitės išsako, kad joms nepatinka važinėti su mamos „dėdėm“. Pastebėta, kad ne visi vaikai kalba, nors pagal amžių tą jau turėtų daryti, o vaikų motina to nesupranta. Visus sprendimus už ją turi priimti tretieji asmenys.
16. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Skyriui užbaigus vaikų situacijos vertinimą, vaikams buvo nustatytas apsaugos poreikis ir pritaikyta laikinosios priežiūros priemonė, kurią iki 2022 m. spalio 14 d. vykdė mergaičių senelis S. Ž., taip pat sudaryta Skyriaus Mobilioji komanda intensyviai pagalbai motinai ir vaikams teikti. Mobilioji komanda, vieną mėnesį teikusi pagalbą motinai, 2022 m. rugsėjo 9 d. užbaigė darbą, parengdama rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su šeima organizavimo ir nurodė, kad bendradarbiavimas su ieškove nebuvo sklandus.
17. Išvadoje akcentuojama, kad S., S. ir Ž. tėvas E. D. dukterų gyvenime ir auklėjime nedalyvauja, yra visiškai nusišalinęs, vaikų nelanko, jais nesidomi, išlaikymo neteikia ir jokiu kitu būdu nepadeda motinai mergaitėmis rūpintis. Atvejo vadyba atsakovui taip pat netaikoma, nes nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, jokiems specialistams su vyru susiekti nėra pavykę.
18. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A30-2998/22 nepilnametei E. ir jos šeimai, vieniems metams skirtos psichosocialinės paslaugos, teikiamos mobiliosios specialistų komandos.
19. Paskutinis J. Ž. šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame specialistai aptarė vaikų situaciją, vyko 2022 m. spalio 13 d., ir jo metu, atsižvelgiant į tai, kad šeimai teikiama intensyvi pagalba, paskirta nuolatinę socialinę priežiūrą vykdanti ir kitas psichosocialines paslaugas vaikui ir šeimai namuose teikianti Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ mobili komanda, nuspręsta nutraukti vaikams taikytą laikinosios priežiūros priemonę, toliau glaudžiai ir nuolat stebėti kaip J. Ž., padedamai šeimos narių bei specialistų, seksis toliau rūpintis vaikais bei tęsti jai ir vaikams reikalingų socialinių paslaugų teikimą.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
20. Teismo posėdžio metu ieškovė J. Ž. ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog ieškovei išlaikyti vaikus padeda jos tėvas (vaikų senelis). Atsakovo tėvai padėti atsisakė. Jos ir atsakovo vaikai yra sveiki, neįgalumas nenustatytas, būrelių nelanko.
21. Atsakovas E. D. teismo posėdyje nedalyvavo.
22. Tarnyba teismo posėdyje palaikė rašytinę išvadą. Pabrėžė, jog yra žinoma, kad tėvas jau keletą metų yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir išlaikymo. Vaikais rūpinasi tik ieškovė, padedama artimųjų ir socialinių darbuotojų, todėl sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Pasisakydama dėl priteistino išlaikymo dydžio, Tarnyba atkreipė dėmesį, jog prašoma periodinio išlaikymo suma ir taip nesiekia minimalaus išlaikymo dydžio, todėl prašo jo nemažinti, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo, priteistinas ir įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
23. Ieškinys tenkinamas.
24. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. D. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. D. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą Ž. D. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
25. Šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. vasario mėnesio.
26. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą vaikams po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymo įsiskolinimą, lygų 18 600 Eur dydžio sumai; bei 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
27. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
28. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
29. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
30. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovei lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad mažametės dukros kartu su ieškove gyvena ieškovės tėvų namuose, pastariesiems nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, būstas apstatytas baldais, yra reikiami namų apyvokos daiktai. Vaikai kambariu dalijasi su mama.
31. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, darytina išvada, jog motina vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Be to, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.
32. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikai, šalims pradėjus gyventi skyriumi, liko gyventi su motina.
33. Tarnybos atstovė, atsižvelgdama į vaikų amžių ir brandą, išklausė dukros S. D. nuomonę. Vaikas nurodė, kad jai yra penkeri metai, lanko darželį, ten turi daug draugų. Mergaitė nurodė, jog gyvena su mama, trimis seserimis, seneliu ir močiute ir jai patinka čia gyventi. Paklausus apie tėtį, vaikas atsakė, kad tėčio neturi, jo vardo nežino. Su mama jos gamina valgyti, jai patinka žaisti su seserimis.
34. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nepareiškė. Tarnyba pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, jog, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką realiai neįgyvendina tėvo valdžios, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, jų gyvenime nedalyvauja ir vaikais nesirūpina, taip pat į tai, kad motinai šiuo metu yra teikiama būtina ir intensyvi pagalba ir socialinė priežiūra, padedanti jai užtikrinti vaikų saugumą ir visapusišką jų poreikių tenkinimą, sutinka, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
35. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei vaiko nuomonę (užfiksuotą 2022 m. spalio 3 d. Vaiko išklausymo akte) sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė, padedama artimųjų giminaičių ir socialinių darbuotojų, netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl išlaikymo priteisimo
36. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
37. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.
38. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). 2022 m. minimali mėnesinė alga buvo 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius), o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur (633,20 Eur atskaičius mokesčius).
40. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Tai reiškia, kad esant vienodai pareiškėjų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai 2022 metais kiekvieną mėnesį turėjo skirti bent po 230 Eur, o nuo 2023 metų – bent po 270 Eur kiekvienam vaikui.
41. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
42. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui ir būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga maždaug 420 Eur suma kiekvienam vaikui, pateikė apytiksles vaikų poreikių lenteles. Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimą dėl vienam vaikui priteistinos 200 Eur/mėn sumos. Nurodė, jog apskaičiuodama išlaikymui reikalingą sumą, iš jos neatėmė gaunamų „vaiko pinigų“. Paaiškino, kad ieškovė turi daugiau išlaikytinių, negu atsakovas. Tarnyba teismo posėdžio metu akcentavo, kad nors ieškovė ir neatėmė iš išlaikymui reikalingos sumos „vaiko pinigų“, teismas neturėtų mažinti prašomo išlaikymo sumos, kadangi ji ir taip nesiekia net minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio.
43. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nepasisakė dėl ieškovės prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžio, neginčijo ieškovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų sumų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 420 Eur per mėnesį suma kiekvienam.
44. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą; kt.).
45. Pačios ieškovės pajamas sudaro tik gaunamos pašalpos, išmokos vaikams. Iš teismo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos Liteko ištrauktų registrų duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, jog iš esmės šalių turtinė padėtis yra panaši: šalys neturi jokio registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių), apie atsakovo gaunamas pajamas nuo 2021 m. kovo 31 d. duomenų nėra, ieškovės pajamos nedidelės.
46. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad atsakovas būtų pripažintas nedarbingu (dalinai nedarbingu), dėl ko būtų apribota atsakovo galimybė dirbti ir gauti nuolatines pajamas, vertintina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis.
47. Nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi, papildomų ugdymo užsiėmimų nelanko, kad vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 420 Eur/mėn. suma, be to, ieškovės prašomai išlaikymo sumai nesiekiant net minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio, atsakovui neteikiant prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, nustatytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki jų pilnametystės.
48. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
49. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
50. Ieškovė ieškinyje išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo vertindama aplinkybes dėl vaikų poreikiams reikalingos išlaikymo sumos (po 200 Eur/mėn vienam vaikui) ir laikotarpio, nuo kada šalys nebegyvena kartu (31 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos).
51. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
52. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktais duomenimis bei paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi nuo 2020 m. vasario, o pradėjus gyventi skyrium, išlaikymo niekada neteikė. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymo dukterims neteikė.
53. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
54. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 23 d., prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 31 mėnesį (nuo 2020 m. vasario). Taigi, prašoma išlaikymo įsiskolinimo trukmė neviršija teisės aktuose įtvirtintų 3 metų.
55. Kaip nurodyta jau minėtoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, tuo pačiu ir dėl susidariusio įsiskolinimo, orientaciniu kriterijumi imama minimali mėnesinė alga. Ieškovei neteikus įrodymų, kuriais būtų siekta pagrįsti didesnį nei orientacinis kriterijus išlaikymo dydį, taip pat nenurodžius, jog vaikai turi specialiųjų poreikių, išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina pagal tas pačias jau nurodytoje teismų praktikoje suformuotas taisykles, kaip ir vaikui reikalingas išlaikymo dydis ir, kaip jau nurodyta anksčiau, sutiktina, jog vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma, kuri priteistina iš atsakovo, yra po 200 Eur kiekvienam vaikui.
56. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodė, jog atsakovas 31 mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos visiškai neprisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, neteikė jokio išlaikymo, o atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių (nepateikus nei atsiliepimo, nei atvykus į posėdį), darytina išvada, jog įsiskolinimo suma sudaro po 6 200 Eur kiekvienam vaikui (31x200 Eur), iš viso – 18 600 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 16 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1)TP-22-T-503-2735. Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl 489,10 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
59. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai (t. y. 100 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą.
60. Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš viso mokėtinas bendras 527 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 0,03 x 0,75 (teikiant per EPP) + 18 600 Eur x 0,03x0,75), už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 Eur, taip pat patirta 8,96 Eur pašto išlaidų, t. y. bendrai priteistinai valstybės naudai 635,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas, taip pat priteistina 489,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
61. Teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš atsakovo E. D. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms S. D., S. D. ir Ž. D., kiekvienai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat minėta nutartimi nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta ieškovė J. Ž. bei nurodyta nutartį vykdyti skubiai.
62. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove) J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugsėjo 23 d.) iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 6 200 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 489,10 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 10 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Priteisti iš E. D. (E. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 635,96 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 96 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.