Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos objektų statyba“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos objektų statyba“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė prašydama apklausti kaip liudytojus V. N., M. L., G. R. nurodo (apeliacinio skundo 2.3 punktas), kad šie asmenys gali paaiškini aplinkybes, susijusias su dviejų konkursų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) techninės specifikacijos reikalavimų sugretinimu, kuriam pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo. Nurodo, kad bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paaiškinti inžinierius, surašęs defektinį aktą ir išdavęs medžiagas papildomiems darbams atlikti, V. N., Klaipėdos regiono tinklų eksploatavimo departamento direktorius M. L. bei atsakingas projekto inžinierius G. R., kurie tiesiogiai dalyvavo sprendžiant klausimus dėl darbų apimties vykdant rangos sutartis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Apeliantė kartu su pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos ieškovo paskelbtą viešai skelbiamą dokumentą - 2018 m. vasario 1 d. „Įrenginių priėmimo atmintinės 10 kV oro linijų skyriklių įrengimas“. Pažymėtina, jog apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė visiškai jokių argumentų, kokias aplinkybes prašomi pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtins dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo – nuostolių priteisimo, taip pat nenurodė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo 2.3 punktas, CPK 314 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, prie bylos pridėti apeliantės pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo, todėl šie įrodymai nepridėtini.

Dėl teismingumo pažeidimo

13. Apeliantė nurodo (apeliacinio skundo 7.1 punktas), kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Teigia, kad byloje ieškinio reikalavimas yra dėl nuostolių, galbūt kilusių iš ikisutartinių teisinių santykių, priteisimo, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą pasisakė dėl konkursų dokumentacijos aiškumo, o tai įrodo, kad byloje vyksta ginčas dėl viešojo pirkimo metu skelbtų sąlygų atitikimo ir viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimams, todėl byla turėjo būti nagrinėjama apygardos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo. Ieškovė teigia, kad viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, dėl viešojo pirkimo procedūrų ir priimtų sprendimų vykdant viešuosius pirkimus ginčo tarp bylos šalių nekilo, sutartis yra sudaryta ir vykdoma kito asmens – uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos energetika“, todėl ieškovės pareikštas ieškinys yra kvalifikuotinas kaip turtinis ginčas dėl netinkamai vykdytų iki sutartinių įsipareigojimų.

14. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 13 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių ikisutartinių teisinių santykių metu, kurio reikalavimai grindžiami viešųjų pirkimų konkurso sąlygomis, priteisimo rūšinio teismingumo pagrindu yra teismingas apygardų teismams.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu buvo prašoma nuostolių atlyginimo. Pareikšto ieškinio pagrindas – netinkamas prievolių vykdymas ikisutartinių santykių metu. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių. Pirmiausia – Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Antra – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 27 straipsnio 3 punktas inter alia apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, tai yra pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju nėra ginčijami ieškovės veiksmai vykdant viešojo pirkimo procedūras, toks reikalavimas teismui nėra pareikštas. Pažymint ir tai, kad pati atsakovė raštu atsisakė sudaryti sutartį dėl kitos sutarties pagrindu kilusio ginčo tarp ieškovės ir apeliantės.

17. Apeliantė nurodo, kad ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų pažeidimas pasireiškė netinkamai vykdant viešojo pirkimo procedūras, kas sudaro pagrindą spręsti, kad byloje yra nagrinėjama viešojo pirkimo metu skelbtų sąlygų atitiktis viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimams. Su šia apeliantės pozicija nesutiktina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 yra pažymėta, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas Viešųjų pirkimų įstatymas, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimą, papildomų darbų pirkimą. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl nuostolių atlyginimo yra kildinamas ne iš viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, o iš jau pasibaigus viešiesiems pirkimams sudarytos su konkurso laimėtoju sutarties pažeidimo atsisakius sudaryti sutartį. Kaip galima spręsti iš apeliantės ir ieškovės nurodytų aplinkybių, šią dieną viešo konkurso procedūros ne tik yra pasibaigusios, tačiau ir minėta sutartis jau yra sudaryta su uždarąja akcine bendrove „Klaipėdos energetika“. Taigi pareikštas ieškinys susijęs ne su viešojo pirkimo procedūromis, susijusiomis su sutarties vykdymu (tai yra sutarties keitimu, papildomų darbų atlikimu ar pan.), o su sutartinių teisinių santykių pažeidimu esant sudarytam įprastiniam komerciniam sandoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šios nutarties 13–17 punktuose, rūšinio teismingumo taisykles ir į tai, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo suma neviršija 40 000 EUR sumos (CPK 27 straipsnio 1 punktas), konstatuoja, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl galimo teismingumo pažeidimo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl įrodymų vertinimo ir viešojo pirkimo objekto

20. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 19 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo.

21. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskelbtas konkursas kapitalinio remonto darbų atlikimui. Buvo pateikti trys pasiūlymai. Išnagrinėjus gautus pasiūlymus 2016 m. rugsėjo 19 d. konkursą laimėjo apeliantė, kuri pasiūlė darbus atlikti už 108 730,42 EUR be PVM. Apeliantei laimėjus konkursą 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, tačiau apeliantė prašė pratęsti sutarties pasirašymo terminą, kadangi kilo ginčas su ieškovės (pirkėjos) atstovais dėl skirtingai interpretuojamos darbų apimties. Ieškovė pakartotinai, tai yra 2016 m. spalio 4 d., prašė apeliantės pasirašyti sutartį, tačiau apeliantė sutarties nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė sutarties per pakartotinai nustatytą terminą nepasirašė, ieškovė konstatavo, kad pirmosios vietos laimėtoja, apeliantė, atsisakė sudaryti sutartį, todėl sutartis buvo sudaryta su antrosios vietos laimėtoja – akcine bendrove „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiūlė atlikti už 144 812,45 EUR be PVM. Ieškovė vadovaudamasi pirkimo sąlygomis pareikalavo apeliantės atlyginti nuostolius, tai yra padengti 36 082, 03 EUR, kurie susideda iš pirmosios vietos ir antrosios vietos laimėtojų kainos skirtumo.

22. Vertinant apeliantės argumentus apeliacinio skundo dalyse dėl įrodymų vertinimo pažeidimų ir viešojo pirkimo objekto aiškumo apeliantė iš esmės kvestionuoja ieškovės ieškinio pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą dviem aspektais, tai yra tarp apeliantės ir ieškovės kilusiu ginču vykdant jau sudarytą rangos sutartį ir viešųjų pirkimų pažeidimais, tai yra netinkamai parengta technine specifikacija, viešųjų pirkimų dokumentų aiškumu.

23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad dėl kilusių nesutarimų vykdant jau sudarytą rangos sutartį apeliantė šio argumento pagrindu turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti sudaryti ginčo sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp šalių 2016 m. liepos 19 d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. 40400/561274, (Nr.5719) dėl rekonstravimo darbų. Vykdant šią sutartį apeliantė informavo ieškovę apie darbų pabaigą, tačiau ieškovė priimdama atliktus darbus nustatė trūkumus ir tarp šalių kilo ginčas dėl darbų apimties. Šiuo atveju apeliantė jokių argumentų, išskyrus prielaidas, kad vykdant sudarytos rangos sutartį kilę ginčai persikels ir į ginčo sutartį, nenurodė (apeliacinio skundo 2.1 punktas), apeliantės nurodyti argumentai dėl ginčo persikėlimo į ginčo sutartį laikytini neįrodytais, nesant jokių objektyvių duomenų, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl kitos rangos sutarties vykdymo sudarė teisėtą pagrindą atsisakyti apeliantei sudaryti sutartį pagal jos pasiūlytas sąlygas, kartu nenurodant ir aplinkybių, kad ginčo sutartis buvo parengta netinkamai ir ar buvo padaryti viešojo pirkimo pažeidimai. Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantės teiginiai dėl galimo ginčo persikėlimo, ginčo sutarties galimo parengimo netinkamumo atmetami kaip nepagrįsti, nes iš esmės yra formuluojami prielaidomis ir spėjimu, kad sudarius ginčo sutartį būtų kilę ginčai dėl sutarties vykdymo.

24. Antra, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė viešuosius pirkimus vykdė netinkamai, neaiškiai parengė techninę specifikaciją ginčo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmuo, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o ne kito tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, a fortiori, kuri (atitiktis) galutinai dar neįvertinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-415/2015). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nenustatyta, kad apeliantė viešųjų pirkimų procedūrų metu kreipėsi į ieškovę ar į teismą dėl netinkamai organizuojamo konkurso, techninės specifikacijos ar kitų dokumentų trūkumų, ieškovės atliekamų veiksmų neginčijo ir ikisutartinių santykių metu dėl ginčo sutarties pretenzijų nereiškė. Priešingai, apeliantė teikdama pasiūlymą ieškovei aiškiai nurodė, kai jai yra žinomos ir suprantamos ginčo sutarties viešųjų pirkimų sąlygos ir techninės specifikacijos reikalavimai, kurių įsipareigoja laikytis sudarius sutartį (tomas I e., e. b. l.29–30). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė, kad nei apeliantė, nei kitos viešajame pirkime dalyvavusios įmonės neginčijo minėto konkurso bei jo metu viešai skelbiamų pirkimo sąlygų bei atsakovė vykdydama pirkimą neteikė prašymų patikslinti, paaiškinti pirkimo dokumentus, leidžia spręsti apie techninės specifikacijos reikalavimų suprantamumą ir aiškumą šio konkurso dalyviams. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė vykdydama viešąjį pirkimą elgėsi neteisėtai, neaiškiai suformulavo techninę specifikaciją, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi viešųjų pirkimų metu apeliantė nekvestionavo ginčo sutarties sąlygų aiškumo ir viešųjų pirkimų teisėtumo.

25. Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės ieškinys grindžiamas CK 6.163 straipsnio 1 dalimi – ikisutartinių santykių pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010). Apeliantė apeliaciniame skunde išskyrus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus ir tarpusavio nesutarimus su ieškove dėl kitos sudarytos sutarties, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių dalyvavo ieškovės nustatytomis sąlygomis organizuojamame viešųjų pirkimų konkurse, kai, jos manymu, techninės specifikacijos buvo neaiškios ir parengtos netinkamai, nepateikia jokių įrodymų, jog viešųjų pirkimų procedūrų metu kreipėsi į ieškovę ar teismą dėl viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų.

26. Ketvirta, apeliantė apeliacinio skundo 2 punkte nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą neįvertino visų byloje esančių ir teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 19–25 punktuose, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir faktinių aplinkybių nustatymo pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

27. Nors ieškovė atsakovės prievolę kildina iš viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo metu, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis laikytina įprastu komerciniu sandoriu (nutarties 17 punktas).

28. Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu būdu atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

30. Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

31. Kaip nurodyta šios nutarties 21 punkte, konkursas buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 3 d., jį laimėjo apeliantė. Apeliantei laimėjus konkursą jai buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, tačiau apeliantė prašė pratęsti sutarties pasirašymo terminą, kadangi kilo ginčas su ieškovės (pirkėjos) atstovais dėl skirtingai interpretuojamos darbų apimties. Apeliantė taip pat atsisakė pasirašyti sutartį ir esant pakartotiniam ieškovės prašymui. Pažymėta, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė neprieštaravo, kad sutartis būtų sudaryta su antrosios vietos laimėtoju, kadangi siekia išvengti pakartotinio ginčo sudarant naują sutartį (e. tomas I, e.b.l.14.). Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra jos neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovė būdama perkančioji organizacija netinkamai parengė techninę specifikaciją, dėl ko ji buvo neaiški.

32. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu jo buvo reikalaujama. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Dalyvis, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Taigi apeliantė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį. Kaip jau minėta, Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Apeliantės veiksmai nagrinėjamu atveju taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Apeliantė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Nepasirašydama sutarties apeliantė pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, kuo pasireiškė apeliantės veiksmų neteisėtumas. Teisėjų kolegija atsakovės veiksmų neteisėtumo aspektu pažymi, kad viešųjų pirkimų dalyviai yra profesionalūs viešųjų santykių subjektai, kurie privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti teises ir pareigas, todėl tinkamai nepasinaudojus gali tekti neigiami pasyvaus elgesio padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1551/2014). Įrodžius neteisėtus veiksmus, apeliantės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

33. Apeliantė dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, nurodo, kad atsakovė atsisakė sudaryti antrojo viešojo pirkimo rangos darbų sutartį, nes jau vykdant analogiškus darbus pagal kitą viešojo pirkimo sutartį paaiškėjo užsakovės lūkesčiai, kurie nėra nurodyti techninėje specifikacijoje. Ieškovė dėl priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės, sąlygų nurodo, kad dėl apeliantės pareigos nevykdymo (atsisakymo sudaryti sutartį) ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, kurie, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės įsitikinimu ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra įrodyti ir pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais.

34. Kaip nustatyta šios nutarties 23 punkte, nagrinėjamu atveju konstatuota, kad apeliantės atsisakymas sudaryti sutartį dėl galbūt ateityje kilsiančio konflikto vykdant ginčo sutartį yra paremtas tik prielaidomis ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad apeliantė teikdama pasiūlymą nurodė, kai jai yra žinoma techninė specifikacija ir joje nustatytos sąlygos, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismui savo iniciatyva patikrinus viešai skelbiamus duomenis nustatyta, kad apeliantė yra nuo 1992 metų veikiantis juridinis asmuo, dalyvavęs 29 viešųjų pirkimų konkursuose, todėl jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ta aplinkybė, kad šalims vykdant kitą, ne ginčo objekto rangos sutartį kilo tarpusavio nesutarimai, nesudaro jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo atveju šalių konfliktas persikels ir į naująją sutartį. Kaip nustatyta šios nutarties 32 punkte, nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlyma, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis konkurso sąlygomis, apeliantė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydamos tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje, atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovei yra priežastinis ryšys ir kaltė. Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

36. Kaip jau minėta (nutarties 34 punktas), apeliantė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, kartu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą (nutarties 34 punktas) bei pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ieškovė turėjo teisę reikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Pagal į bylą pateikto ginčo sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 punktą (e. tomas I, e. b. l. 23–25) matyti, kad jei dalyvis, kuris bus kviečiamas sudaryti sutartį, atsisakys ją sudaryti, jis turės sumokėti įgaliojusiajai organizacijai 10 procentų dalyvio galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM dydžio baudą bei padengti įgaliojusiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia anksčiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos EUR be PVM.

37. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sutarties sąlyga nebuvo nuginčyta, yra galiojanti, tokia sutarties sąlygą leido nustatyti teisės aktai, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydį, tai yra, kad apeliantė pasiūlė atlikti darbus už 108 730,42 EUR, antrosios vietos laimėtoja pasiūlė atlikti darbus už 144 812,45 EUR ir pagal specialiųjų sąlygų 6.1 punktą susidaro 36 082,03 EUR skirtumas, tai yra ieškovės patirti nuostoliai, ir nepriklausomai nuo apeliantės atsisakymo sudaryti sutartį priežasčių konstatuotina, jog apeliantės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, paslaugas įsigijus didesnėmis kainomis.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 29–37 punktuose, laikoma, kad ieškovė įrodė visas apeliantės civilines atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantei.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.