Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė, pateikdama pirkimui pasiūlymą, sutiko su visomis įgaliotosios organizacijos Supaprastintų pirkimų taisyklėse ir Pirkimo sąlygose (kaip jos apibrėžtos Bendrosiose pirkimo sąlygose) nustatytomis tolesnėmis pirkimo procedūromis, ir pirkimo sutarties projekto sąlygomis (tiek bendrąja, tiek specialiąja dalimis). Ji patvirtino, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo sąlygų reikalavimus ir, jei bus kviečiama sudaryti sutartį ir atsisakys ją sudaryti, įsipareigojo, įgaliojusiajai organizacijai pareikalavus, sumokėti 10 procentų dalyvio galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM dydžio baudą bei padengti įgaliojusiosios organizacijos patirtus tiesioginius nuostolius, kiek jų nepadengia aukščiau nurodyta bauda. Tiesioginiais nuostoliais bus laikomas kainos skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM. Analogiška sąlyga yra nustatyta ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1 punkte.

Kadangi pirkimo laimėtojas atsisakė sudaryti sutartį savo pasiūlytomis sąlygomis, ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį su dalyviu, kurio pasiūlymas buvo antras eilėje, t.y. AB „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiūlė atlikti už 144 812,45 Eur (be PVM). Dėl to ieškovė už perkamus darbus priversta mokėti 36 082,03 Eur brangiau (144 812,45 Eur - 108 730,42 Eur), kas laikytina ieškovės patirtais nuostoliais.

Vadovaujantis Specialiųjų pirkimo sąlygų 6.1 punktu, su kuriuo atsakovė susipažino ir sutiko, ieškovė 2016-12-05 raštu Nr. 2250-2235 pareikalavo atlyginti 36 082,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM, t.y. skirtumas tarp AB „Klaipėdos energetika“ pasiūlytos kainos ir atsakovės pasiūlytos kainos. Atsakovė nesutiko atlyginti ieškovei nuostolių.

Šiuo atveju atsakovė pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis) bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti, pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2.

Šiuo atveju atsakovės sąmoningi veiksmai sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą, t. y. ieškovės nuostoliai kilo jai nesudarius pirkimo sutarties ir ieškovei ją sudarius su pirkimo antros vietos laimėtoju. Teismų praktikoje pažymima, kad toks nuostolių dydis yra racionalus, atitinka nuostolių atlyginimo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Apie konkurso sąlygas buvo skelbiama viešai, taip pat ieškovės oficialiame tinklalapyje rangovams yra prieinami montavimo albumai, kuriuose yra aiškiai nurodyta kaip turi būti atliekami darbai, kas turi būti padaryta, sumontuota, kokios medžiagos naudojamos. Tiekėjas turi labai smulkiai išsinagrinėti kokie darbai turi būti atlikti pagal pirkimą. Šio konkurso metu pagrindinė problema iškilo kai atėjo laikas pasirašyti sutartį. Tuomet atsakovė prašė atidėti sutarties pasirašymą. Atsisakius atsakovei pasirašyti sutartį, ji buvo pasirašyta su antros vietos laimėtoja AB „Klaipėdos energetika“. Su minėta bendrove sutartis buvo pasirašyta tokiomis pat sąlygomis. 2016-10-25 sudaryta tipinė rangos darbų sutartis su minėta bendrove. Darbai buvo vykdomi pagal minėtą sutartį su AB “Klaipėdos energetika“. Ši bendrovė yra įvykdžiusi darbus pagal minėtą sutartį. Su AB „Klaipėdos energetika“ ginčų dėl darbų atlikimo pagal 2016-10-25 sutartį nebuvo. Gargždų konkurso metu iš vieno dalyvių buvo gautas paklausimas kokiais montavimo albumais reikia vadovautis, buvo nurodyta, kad vadovautis 2016 m. redakcijos. Kiekvienas tiekėjas yra savo srities profesionalas. Jo pareiga išsiaiškinti kokius darbus jis privalės atlikti prieš pateikdamas pasiūlymą. Atsakovė atlikdama elektros linijos rekonstrukcijos darbus gali pasiskaičiuoti, nes visi reikalingi atlikti darbai yra nurodyti viešai ir pateikti jai tinkamą kainą. Atsakovė dalyvaudama viešųjų darbų pirkime, prieš teikdama pasiūlymus, turėjo įsivertinti darbų apimtį, tačiau to nepadarė. Apie tarp šalių sudarytą kitą sutartį paaiškinti nieko negali. Pagal viešųjų pirkimų taisykles nėra tokios galimybės atidėti pirkimo sutarties pasirašymo. Darbų kiekiai yra nurodyti specialiosios sutarties prieduose, specifikacijose. Darbai, kurie numatyti pagal sutartį nėra pertekliniai.

2016-09-27 raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl reiškiamų pretenzijų ir darbų apimties pagal pirkimo sąlygas. Ieškovei buvo nurodyta, kad Bendrosiose pirkimo sąlygose 4.1 punktas nurodo, kad pirkimo objektas nurodytas specialiųjų sąlygų 2 dalyje, o pirkimo objekto apimtys bei jam keliami reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje. techninėje specifikacijoje pateiktos „0,38-10 kV Elektros oro ir kabelių linijų technologinės kortos“ ir būtent jose nurodyta „Technologinė korta 10kV įtampos skyriklio keitimas“. Būtent šioje technologinėje kortoje nurodytos medžiagos ir darbai buvo atlikti atsakovo. Atitinkamai ieškovei buvo nurodyta, kad suremontuotos 10 kV OL L-500 iš Šilutės TP proj.Nr.1E4357060146 techninio įvertinimo akte nurodyti trūkumai neatitinka šalių sudarytos sutarties Nr. 40400/561274 numatytų pirkimo objekto apimčių.

2016-09-30 atsakovė informavo ieškovę ir apie tai, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės pretenzijas pagrįstomis, o siekiant išvengti nesusipratimų ir naujai vykdomame pirkime, kuriuo siekiama įsigyti analogiškus rangos darbus, viešuosius pirkimus vykdančiai organizacijai pateikė prašymą pratęsti sutarties pasirašymo terminą analogiškame pirkime (sutarties Nr.40100/561757).

2016-10-19 vykusio ieškovės ir atsakovės šalių susitikime buvo priimtas sprendimas dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos sprendimo pirmajame pirkime. Pagal pasiektą šalių susitarimą ieškovė 2016-10-21 pateikė atsakovei medžiagas nenumatytiems (papildomiems) darbams atlikti ir tai patvirtina šalių pasirašytas aktas, o 2016-11-04 ieškovės atstovas ir atsakovė surašė medžiagų sumontavimo (nurašymo) aktą, kuriuo patvirtinta, kad ieškovės pateiktos medžiagos sumontuotos objekte L500 iš Šilutės TP skyriklinėse atramose: OLS Š-577; OLS Š-571; OLS Š-581. Taigi, ieškovė pripažino, kad pagal 2016-07-19 sudarytą Sutartį Nr. 40400/561274 nebuvo įsigyti tam tikri darbai, kurie ieškovės iniciatyva buvo atlikti tik atsakovei pateikus tam reikalingas medžiagas. Pažymėtina, kad už papildomus darbus atsakovei nebuvo atlyginta, taigi, vykdydama rangos sutartį atsakovė patyrė papildomas, nenumatytas išlaidas.

2016-07-08 UAB „Verslo aptarnavimo centras, veikdamas kaip ieškovės įgaliota perkančioji organizacija pakartotinai paskelbė (Nr.289774) viešąjį pirkimą „(Nr. 7201) 10 kV OL L-200 iš Gargždų TP kapitalinio remonto į 10 kV OLI, darbų pirkimas“. Pažymėtina, kad dar 2016-04-28 buvo paskelbtas pirkimas (Nr.284273) „(Nr. 4290) 10 kV OL L-200 iš Gargždų TP kapitalinio remonto 10 kV OLI darbai“, tačiau dėl netinkamai parengtos dokumentacijos, kelis kartus tikslinus konkurso sąlygas, buvo paskelbtas naujas pirkimas.

2016-08-29 atsakovė pateikė pasiūlymą ir šiame pirkime, vertindama tik viešai skelbiamas sąlygas ir technines specifikacijas. 2016-09-19 atsakovė buvo informuota, kad yra laimėtoja, o 2016-09-21 buvo pakviesta per 3 darbo dienas pasirašyti sutartį. 2019-09-26 ieškovė buvo informuota apie vykstantį ginčą dėl darbų apimties pagal dėl analogiškų darbų 2016-07-19 sudarytą Sutartį Nr. 40400/561274, todėl buvo paprašyta pratęsti sutarties pasirašymo terminą, kol bus išspręsta situacija dėl perkamų darbų apimčių.

Ieškovė atsisakė pratęsti sutarties sudarymo terminą bei atsisakė išspręsti ginčą dėl perkamo objekto apimčių patikslinimo, o tik nurodė, kad bus taikomos sankcijos.

Atsakovės įsitikinimu ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų, kad kiltų jos pareiga atlyginti nuostolius ieškovei, nes pačios ieškovės neteisėti veiksmai sąlygojo atsakovės atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Atsakovė ėmėsi veiksmų, siekiant su ieškove išsiaiškinti ir suderinti techninių specifikacijų neaiškumus ir siekė išspręsti konfliktinę situaciją dar iki sutarties sudarymo, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė spręsti konfliktinę situaciją bendradarbiavimo keliu. Taigi, pačios ieškovės neteisėti veiksmai netinkamai parengus techninę dokumentaciją, negali tapti pagrindu, pripažinti atsakovės veiksmus, atsisakant veikti pagal tokią dokumentaciją, neteisėtais. Ieškovė nesiekė, kad dokumentacija būtų aiški ir tiksli visiems konkurso dalyviams bei nenutraukė pirkimo. Ji turėjo realią galimybę pakoreguoti pirkimo sąlygas ir paskelbti tinkamai parengtas technines specifikacijas bei gauti realius, konkurencingus pasiūlymus ir taip išvengti tariamų nuostolių.

Ginčo atveju atsakovė 2016-09-26 ieškovei nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atidėtas sutarties pasirašymas, kol nebus išspręstas analogiškas ginčas vykdant kitą ieškovės ir atsakovė sutartį. Taigi, atsakovė neatliko jokių veiksmų ir nevengė sudaryti sutarties, tačiau siekė išsiaiškinti techninių specifikacijų nuostatas, kad abi šalys galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip matyti iš ieškovės teikiamų dokumentų, 2016-10-04 ji tik nurodė, kad tuo atveju, jei nebus pateikta pasirašyta sutartis, bus laikoma, kad atsisakyta sutartį pasirašyti. Tačiau toks ieškovės atsakymas nepašalino Konkurso sąlygų neaiškumų, apie kuriuos atsakovei tapo žinoma vykdant ankstesnį pirkimą. Atsakovė žinodama, kad pagal ginčo pirkimo techninę specifikaciją nebus reikalaujama atlikti darbų, kurie nėra aiškiai nurodyti dokumentacijoje, būtų neabejotinai sudariusi ir vykdžiusi sutartį. Tačiau atsakovė negali būti atsakinga už tariamai ieškovės patiriamus nuostolius, kai pati ieškovė veikia nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose.

Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad yra atsakovės neteisėti veiksmai atsisakant sudaryti neaiškios apimties rangos darbų sutartį, prašome teismo vertinti ieškovės kaltę bei mažinti priteisiamus nuostolius. Ieškovė iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau-VPĮ) bei viešųjų pirkimų principus, nes turėdama informacijos, kad esamos parengtos techninės specifikacijos neapima visų siekiamų įsigyti darbų, nenutraukė konkurso, o siekė kad atsakovė viena prisiimtų riziką ir patirtų nuostolius vykdydama sutartį, kai teikdama pasiūlymą nežinojo ir negalėjo numatyti perkančiosios organizacijos lūkesčių dėl perkamų darbų apimties. Ieškovė taip pat nebendradarbiavo su atsakove ir nesiekė, kad būtų pašalinti bet kokie neaiškumai ikisutartiniuose santykiuose, atitinkamai ieškovė pažeidė CK 6.163 str. 4 dalies nuostatas.

Atsakovei atsisakius sudaryti sutartį, 2016-10-25 sutartis buvo sudaryta su AB „Klaipėdos energetika“ pagal jų pateiktą galutinį pasiūlymą. Visi darbai pagal sudarytą sutartį įvykdyti ir 2017-03-27 perduoti ieškovei. Ieškovės patirti nuostoliai yra aiškūs ir pagrįsti. Atsakovei atsisakius pasirašyti sutartį, ieškovė buvo priversta pasirašyti sutartį su AB „Klaipėdos energetika“, kurios pasiūlymas buvo antras eilėje ir darbus siūlė atlikti už 36 082,03 Eur didesnę kainą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija patiria tokio dydžio nuostolius, koks yra skirtumas tarp atsisakiusiojo sudaryti sutartį tiekėjo ir žemesnėje pasiūlymų eilės vietoje esančio tiekėjo pasiūlymų kainų. Teismų praktikoje pažymima, kad toks nuostolių dydis yra racionalus, atitinka nuostolių atlyginimo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai dėl galimos ieškovės kaltės dėl atsiradusių nuostolių. Visi pirkimo dalyviai pateikė savo pasiūlymus vadovaudamiesi vienoda paskelbta informacija apie pirkimo sąlygas, o po pirkimo laimėtojo nustatymo įstatymas draudžia bet kokį pirkimo sąlygų tikslinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygos paskelbtos 2016-08-03, atsakovė iki 2016-08-10 turėjo teisę pateikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų netikslumų ar trūkumų. Jei pirkimas būtų paskelbtas po to, kai perkančioji organizacija pareikalavo papildomų darbų atlikimo, t.y. 2016-09-12, atsakovė būtų pateikusi tiek užklausimą dėl reikalaujamų darbų atlikimo, tiek pretenziją, kad pirkimo sąlygos nėra tinkamai parengtos. Atitinkamai ieškovo dublike nurodyti motyvai yra formalūs bei pateikti nevertinant aplinkybių.

Ieškovė buvo ir yra visiškai nesuinteresuota, kad jos vykdomi pirkimai iš tiesų atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Būtent ieškovė yra pažeidusi viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, nes nepateikė tiekėjams aiškių pirkimo sąlygų, o paaiškėjus Pirkimo sąlygų trūkumams nesiėmė jokių veiksmų dėl jų koregavimo, o siekė, kad rangovas prisiimtų visą riziką vykdant sutartį. Toks ieškovės elgesys turėtų būti įvertintas teismo kaip neteisėtas ir būtent ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės nuostolius.

Tuo atveju, jei pirkimo vykdymo metu paaiškėja sąlygų neaiškumai, perkančioji organizacija negali reikalauti iš tiekėjo vykdyti jam nuostolingą sutartį lygiagrečiai vykdomame analogiškame pirkime, o privalo inicijuoti pirkimo nutraukimą ir dokumentacijos patikslinimą. Perkančioji organizacija taip pat turi pareigą analogiškas aplinkybes skirtingų tiekėjų atžvilgiu vertinti analogiškai. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija paskelbusi netikslias pirkimo sąlygas vienu atveju iš rangovo reikalauja atlikti papildomus darbus, už kuriuos nėra apmokama, kitu atveju iš kito rangovo darbų atlikimo nereikalaujama, tai akivaizdžiai rodo perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus bei tiekėjų diskriminaciją.

Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Jis paaiškino, kad ginčas tarp šalių iškilo 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei baigiant atlikti Šilutės elektros linijos rekonstravimo darbus pagal šalių pasirašytą analogišką 2016-07-19 sutartį. Atliekant darbus pagal minėtą sutartį ieškovei iškilo klausimas dėl traversų ir girliandų (tempiančiųjų izoliatorių) monatvimo, pakeitimo. Tuomet atsakovė remiantis viešai prieinamais montavimo albumais nurodė ieškovei, kad tokių darbų nėra numatyta darbų pirkimo dokumentuose. Tačiau ieškovė nurodė, nesvarbu, kad pirkimo sąlygose tokių darbų nėra, tačiau atsakovė turi atlikti minėtus darbus, nes kitaip ieškovė nepasirašys atliktų darbų akto. Tuomet atsakovė kreipėsi į Klaipėdos padalinio vadovus, paaiškindama jiems, kad ji yra laimėjusi dar vieną konkursą ir nori išsiaiškinti ar toks reikalavimas dėl minėtų darbų atlikimo taikomas Šilutės elektros linijos rekonstravimui ar bus taikomas ir kitam perkamam objektui (Gargždų elektros linijos rekonstravimui), tačiau atsakymo negavo. Atsakovė nesutiko pasirašyti defektinio akto dėl Šilutės elektros linijos rekonstravimo darbų, kuriame buvo nurodyti trūkumai. Atsakovė nepripažino savo klaidos, buvo įsitikinusi, kad ieškovės reikalavimas atlikti papildomus darbus (pakeisti travesus, sumontuoti girliandas (tempiančiuosius izoliatorius)) buvo perteklinis. Apie esamą padėtį informavo ieškovės Klaipėdos padalinio vadovus prašydama išaiškinti ar visais atvejais reikia pakeisti papildomai traversus bei girliandas, bet išaiškinimo tuo klausimu negavo. Atsakovė gavo tik imperatyvų nurodymą pasirašyti sutartį. Atsakovė net pretenzijoje nurodė kodėl nepasirašo sutarties ir prašė išsiaiškinti susidariusią situaciją. Tos aplinkybės taip liko neišaiškintos, nes kaip mato iš AB „Klaipėdos energetika“ rašto, kad jie taip pat buvo nesupratę, todėl neatliko tų darbų. Tos aplinkybės nėra iki galo šiandien išaiškintos. Tokiu atveju būtų galima traktuoti, kad vieno rangovo atžvilgiu taikomos vienos taisyklės, o kito rangovo atveju kitos. AB „Klaipėdos energetika“ iki šiol nėra atlikusi tų darbų, kurių ir atsakovė manė, kad nereikia atlikti. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kiek traversų, kiek izoliatorių reikia pakeisti ir visa tai suskaičiavo. Tačiau po Šilutės konkurso precedento paaiškėjo, kad atsakovė turi pakeisti daugiau traversų, sumontuoti daugiau girliandų (tempiančiųjų izoliatorių), t.y. daugiau atlikti darbų, nors jų nebuvo numatyta pagal pirkimo dokumentus. Pretenzijų ieškovei dėl pirkimo sąlygų negalėjo reikšti, nes vykstant pirkimui, atsakovė turėjo aiškią informaciją apie darbų kiekius tol, kol jiems nepaaiškėjo keistini kiekiai atliekant Šilutės elektros linijos rekonstravimo darbus, t.y. pagal 2016-07-19 sutartį. Ieškovė paprašė atlikti papildomus darbus, t.y sumontuoti daugiau traversų, daugiau tempiančiųjų izoliatorių. Tai, kad buvo prašomi atlikti papildomai darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose patvirtina ir tai, kad ieškovė šių darbų atlikimui padovanojo medžiagas Praktikoje nuo 1995 m. tokių variantų, kad vykdant darbus užsakovas padidintų darbų kiekius, nebuvo. Anksčiau jeigu būdavo reikalaujami papildomi darbai, būdavo sudaromos papildomų nenumatytų darbų sutartys ir už tuos darbus būdavo atsiskaitoma papildomai.

Atsakovę atstovaujanti advokatė paaiškino, kad ginčas tarp šalių yra dėl to, kokie darbai turi būti atliekami keičiant esamos oro linijos skyriklius. Šalims vykdant ankstesnę rangos sutartį kilo ginčas kas turi būti padaryta keičiant skyriklius. Ieškovės atstovai atsakovės pareikalavo atlikti technologinėse kortoje nenumatytų darbų, t.y. atlikti papildomus darbus pakeisti traversas ir girliandas (tempiančiuosius izoliatorius). Atsakovė siekė išsiaiškinti kokių tiksliai reikalauja darbų perkančioji organizacija. Perkančioji organizacija užėmė visiškai formalią poziciją ir nurodė, kad atliktini darbai buvo nurodyti Gargždų konkurso sąlygose. Aiškiai nepasakė ar reikės ar nereikės atlikti papildomus darbus. Pagal pasakymą „turi būti atlikti visi darbai“ atsakovė suprato, kad reikės atlikti papildomus darbus už kuriuos nebus mokama. Rangovai savo pasiūlymus skaičiuoja pagal pateiktas technologines kortas. Šitose kortose nėra nurodyta tų dviejų darbų, kuriuos buvo reikalaujama iš atsakovės atlikti. Atsakovė ne šiaip sau atsisakė sudaryti sutartį. Ji matydama, kad kyla neaiškumai siekė išsiaiškinti kokia yra darbų apimtis, todėl nepasirašė sutarties.

2016-10-04 atsakovei buvo pateiktas atsakymas bei pakartotinai ji buvo pakviesta pasirašyti sutartį, nurodant 1 darbo dienos terminą. Atsakovė per nurodytą terminą sutarties nepasirašė, todėl ieškovė vadovaujantis Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.9 punktu konstatavo, kad ji atsisakė pasirašyti darbų rangos sutartį (el.b.l. t1, b.l. 36-38)

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pirkimo laimėtoja (atsakovė) atsisakė sudaryti sutartį savo pasiūlytomis sąlygomis, ji buvo priversta sudaryti sutartį su dalyviu, kurio pasiūlymas buvo antras eilėje, t. y. AB „Klaipėdos energetika“, kuri darbus pasiūlė atlikti už 144 812,45 Eur (be PVM).

Vadovaujantis 2016-08-10 Specialiųjų pirkimo sąlygų, kuriose pirkimo objektas- (Nr.9007) 10kV OL L-200 Iš Gargždų TP kapitalinio remonto į 10KV OLI, darbų pirkimas, 6.1 punktu, su kuriuo atsakovė susipažino ir sutiko pasirašytinai, ieškovė 2016-12-05 raštu Nr. 2250-2235 pareikalavo atsakovę atlyginti 36 082,03 Eur nuostolių. Ieškovė nurodė, kad minėtą sumą sudaro kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti dalyvio galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM ir kito dalyvio, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį dalyvio, galutinio pasiūlymo kainos Eur be PVM, t. y. skirtumas tarp AB „Klaipėdos energetika“ pasiūlytos kainos ir atsakovės pasiūlytos kainos (el.b.t.1, b.l.6-7) Atsakovė nesutiko atlyginti ieškovei nuostolių.

Byloje kilo ginčas dėl, kad atsakovė atsisakė sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal savo pasiūlytas sąlygas, ir, ieškovės teigimu, ji dėl to patyrė 36 082,03 Eur nuostolių. Atsakovė savo ruožtu teigia, kad ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų, kad kiltų atsakovei pareiga atlyginti nuostolius ieškovei, nes pačios ieškovės neteisėti veiksmai sąlygojo atsakovės atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t.y. ieškovė nesiekė išspręsti kilusio ginčo pagal šalių sudarytą ankstesnę viešojo pirkimo sutartį (2016-07-19 Nr. 40400/561274) bei suderinti techninių specifikacijų neaiškumus dar iki sutarties sudarymo.