Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių banko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6765-949/2016 pagal ieškovo L. N. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Snieginos transportas“ dėl teisės pripažinimo išimti statybos leidimą be atsakovės sutikimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K., J. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), AB „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas L. N., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti jam teisę be atsakovės BUAB „Snieginos transportas“ sutikimo išimti statybos leidimą savo vardu dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), įrengimo pagal parengtą projektą; pripažinti jam teisę be atsakovės sutikimo atlikti susisiekimo komunikacijų projekto (duomenys neskelbtini) parengimo darbus ir gauti statybos leidimą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014 m. sausio 17 d. jis iš atsakovės įsigijo žemės sklypą gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) siekdamas sklype pasistatyti gyvenamąjį namą. Norint parengti gyvenamojo namo projektą ir gauti statybos leidimą, reikia suprojektuoti vandentiekio ir nuotekų tinklą su kiekvieno žemės sklypo prijungimu ir išimti statybos leidimą šiems darbams atlikti. 2014 m. balandžio 30 d. pagal projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio ir buitinių tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) UAB „Šiaulių vandenys“ parengė projektą. Detaliajame plane numatyta galimybė ginčo kvartalą prijungti prie miesto inžinerinių tinklų, todėl vandentiekio ir susisiekimo tinklus suprojektuoti būtina. Pateiktas projektas yra suderintas su atsakingomis institucijomis, parengti techniniai reikalavimai. Įrengti tinklai priklausys visiems sklypų savininkams, kiekvienas savininkas pats rengs prisijungimo prie bendrų tinklų projektus. Teisės aktai numato galimybę savivaldybės lėšomis kompensuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo išlaidas ar jų dalį. Kadangi jam priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiais žemės sklypais, todėl 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į ją su prašymu duoti sutikimą išimti ieškovo vardu statybos leidimą dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) įrengimo pagal parengtą projektą. Atsakovė nepagrįstai paprašė perteklinės informacijos, nesusijusios su prašomu sutikimu, ir 2015 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti sutikimą dėl statybos leidimo išėmimo ieškovo vardu. Mano, kad atsakovė šiuo atsisakymu pažeidžia jo, kaip žemės sklypo savininko, interesus, nes nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl ji atsisako duoti sutikimą ir kaip parengtas projektas gali riboti, pažeisti jos, kaip vieno iš žemės sklypų savininkės, teises ir interesus. Atsakovė neginčija parengtų projektų tinkamumo. Pateikti atsakovei ekonominę projekto dalį pagal STR reikalavimus nereikalaujama. Siekiant gauti statybos leidimą gyvenamajam namui statyti, turi būti įgyvendinti visi detalaus projekto sprendiniai, tame tarpe - parengtas techninis projektas bei gautas statybos leidimas suprojektuoti ir įrengti privažiavimo kelius prie kiekvieno gyvenamųjų namų kvartalo sklypo. Keliai yra numatyti žemės sklypo plane, pagal kurį ir buvo rengiamas susisiekimo komunikacijų statybos techninis projektas. Kad atlikti projektavimo darbus, reikalingi žemės sklypų savininkų sutikimai, todėl 2016 m. leipos 11 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo komunikacijų statybos techniniam projektui parengti ir jo vykdymui ir pateikė projektavimo darbų sutarties kopiją, tačiau atsakovė pateikė 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą formaliais pagrindais ir be motyvų netenkinti prašymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir pripažino: kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini), įrengimui pagal AB „Šiaulių vandenys“ parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini)., statybos projektą ir kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl susisiekimo komunikacijų (duomenys neskelbtini), įrengimo pagal R. M. įmonės parengtą projektą be atsakovės BUAB „Snieginos transportas“ sutikimo.Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad byloje dalyvaujantys asmenys yra žemės sklypas, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendraturčiai. Ieškovui taip pat priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 9 d. ieškovui išduoti specialūs architektūros reikalavimai vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Atsakovui BAUB „Snieginos transportas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriems įregistruota hipoteka, jie įkeisti hipotekos kreditorei AB „Šiaulių bankui“. Pagal sutartį su ieškovu UAB „Šiaulių vandenys“ parengė vandentiekio skirstomųjų ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) projektą ir patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) vandens tiekimui ir kanalizavimui (duomenys neskelbtini) (gyvenvietėje). Gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimui prie miesto tinklų, (duomenys neskelbtini), UAB „Snieginos transportas“, yra parengtas Vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) m. sav., statybos projektas. 2015 m. liepos 27 d. ieškovas kreipėsi į BUAB „Snieginos transportas“ sutikimo, kad neypatingo statinio statybos leidimas vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinkle (duomenys neskelbtini) m. būtų išduotas jam. 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu BUAB „Snieginos transportas“ paprašė ieškovo pateikti duomenis apie ekonominę projektų dalį. Ieškovas informavo atsakovės bankroto administratorių, kad negali pateikti prašomos informacijos. 2015 m. spalio 28 d. BUAB „Snieginos transportas“ kreditorių susirinkimo protokolo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta netvirtinti pateikto nutarimo projekto dėl statinio leidimo išdavimo. Pagal 2016 m. birželio 20 d. projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu R. M. įmonė parengė susisiekimo komunikacijų (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 24 d. ieškovui išdavė prisijungimo sąlygas rengiant projektą (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos įrengimui. 2016 m. liepos 11 d. prašymu ieškovas prašė atsakovės sutikimo dėl statytojo statuso jam suteikimo statybos techninio projekto paruošimui ir vykdymui, tačiau 2016 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Snieginos transportas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta jo prašymo netenkinti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 2 straipsnio 27, 31 punktais, 3 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 7 dalies 4, 6 punktais, nagrinėjamu klausimu formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009), sprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui įgyvendinti statytojo teises pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei susisiekimo komunikacijų įrengimui, nes ji neįvykdė pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, nenurodė jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurių ieškovas, jos manymu, nevykdo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).Teismo nuomone, atsakovės nesutikimas ieškovui gauti statybos leidimą nepagrįstas, nes pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ieškovas neprivalėjo atsakovei pateikti ekonominės projekto dalies, nes statybos leidimo gavimo stadijoje tai yra pertekline informacija, o ieškovo pateikti atsakovei projektiniai sprendiniai atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovė ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas neįrodė, kad turėjo būti rengiamas ypatingo statinio projektas. Ieškovė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad prašomų leidimų išdavimas būtent ieškovui galėtų riboti atsakovės nuosavybės teises bei galimybę realizuoti turtą bankroto procese. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį ieškovas gali būti statytoju. Dėl inžinerinių tinklų įrengimo iš esmės pagerėja žemės sklypo būklė, dėl to pakyla ir sklypo vertė, o statybos darbai, susiję su inžinerinių tinklų tiesimu, yra tik laikinas apsunkinimas. Teismo nuomone, byloje neįrodytas neigiamas įgyvendinamų projektų ir atliekamų darbų poveikis žemės sklypams, jų būklei bei kad statybos lems esminį atsakovės naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai. Trečiojo asmens pasiūlymą ieškovui ir tretiesiems asmenims savo sklypuose įsirengti vietinę vandens nuotekų šalinimo sistemą teismas laikė netinkama alternatyva, nes yra galimybė prijungti kvartalą, esantį (duomenys neskelbtini), prie miesto inžinerinių tinklų, ir tai atitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio reikalavimus. Teismas nustatė, kad atsakovė bankrutuoja ir pati nesiekia tapti statytoja, nesiūlo pagrįstų alternatyvių variantų, kokiu būdu turėtų būti patenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypų savininkų, interesai įrengti žemės sklypuose inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ir pagal gautus leidimus vykdyti gyvenamojo namo statybas. Taigi, buvo padaryta išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant parengtus projektus galėtų būti nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra, kad gali būti neproporcingai ribojamos atsakovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisės ir kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimas neatitinka ieškovo ir trečiųjų asmenų, kurių sklypai bankui neįkeisti, teisėtų lūkesčių, o atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos, konkrečių atsakovės teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia. Aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo kreditorių susirinkimuose ir neskundė jo nutarimų ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo teisę ginti savo, kaip turto savininko, teises pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.138 straipsnio 8 punktas, 4.37 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nes jį priimdamas teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai įvertino įrodymus, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329, 330 straipsniai). Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant ginčą neturėjo būti vadovaujamasi ĮBĮ nuostatomis, nes, atsižvelgiant į CPK 1 straipsnyje, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, ĮBĮ normos yra specialios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą prieš kitus įstatymus. 2016 m. rugpjūčio 19 d. susirinkime 3-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai 66,76 procentų balsų dauguma priėmė nutarimą ieškovo prašymo dėl statytojo statuso jam suteikimo susisiekimo komunikacijų statybos techninio projekto statybos techniniam projektui ir vykdymui netenkino. Ieškovas šį nutarimą, jei su juo nesutiko, turėjo skųsti ĮBĮ 24 nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl jis jam tapo privalomas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo skunde nurodomos kasacinio teismo praktikos, o priimtas sprendimas pažeidžia atsakovės, kaip gretimų 28 sklypų savininkės, ir trečiojo asmens AB „Šiaulių banko“, kaip hipotekos kreditorės, teises ir interesų pusiausvyrą. Ieškovas siekia gauti sutikimą dėl statytojo statuso gavimo, bet turi tik vieną sklypą. Ieškovas netinkamai įvykdė Statybos įstatymo jam numatytas bendraturčio pareigas, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kadangi nepateikė pakankamos informacijos apie planuojamos statybos ekonominę dalį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, siekiant gauti statybos leidimą, pagal STR būtina pateikti tik projektinius sprendinius. Teismas neišsiaiškino, per kokį laikotarpį bus įvykdyti statybos darbai, ar įrengti inžinieriniai tinklai bus perduoti Šiaulių m. savivaldybei, ar bus ieškovo nuosavybė, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą prie jų galės prisijungti kitų sklypų savininkai. Neturėdami informacijos apie ekonominę planuojamos statybos dalį, nei atsakovė, nei bankas negali tinkamai informuoti 28 potencialių sklypų pirkėjų ir tai gali apsunkinti įkeisto turto realizavimo procesą ir kainą. Leidimas vykdyti statybos darbus, tiesiant inžinierinius tinklus, apsunkintų kitų 28 sklypų savininkų teisių įgyvendinimą. Teismas pažeidė CPK 2, 21, 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus, civilinio proceso tikslus, nes nepagrįstai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, ieškovo interesus ir pateiktus įrodymus laikė prioritetiniais, jais patikėjo besąlygiškai, nesivadovavo įrodymų pakankamumo kriterijumi, dėl ko abejoja ir teismo nešališkumu bei priimto sprendimo objektyvumu.Teismas, padarydamas išvadą, kad neįrodyta, ar statybos lems esminį atsakovės naudojimosi nuosavybe pablogėjimą ar pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, neįvertino aplinkybės, kokias neigiamas pasekmes tai turės hipotekos kreditorei AB „Šiaulių bankui“. Įgyvendinus teismo sprendimą, banko teisės bus pažeistos, nes įkeisti žemės sklypai nebus patrauklūs pirkėjams dėl to, kad prisijungimas prie inžinierinių tinklų turės būti vykdomas pagal ieškovo nurodytas sąlygas. Apeliantės nuomone, priešingai nei sprendime nurodė teismas, ieškovo pateikto projekto projektiniai sprendiniai nėra aiškūs ir suprantami bei neatitinka teisės aktų reikalavimų. R. M. įmonės parengtas susisiekimo komunikacijų supaprastintas statybos projektas kelia pagrįstų abejonių ir neatitinka projekto rengimo metu galiojusių STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimų, nes lauko inžinieriniai tinklai nepatenka į nesudėtingų statinių sąrašą ir yra priskiriami prie ypatingų statinių grupės. Projekte neįvertinta ir brėžiniuose nedetalizuota vandentiekio tinklų montavimo medžiagos, nuotekų šalinimo šuliniai. Todėl mano, kad pateiktas projektas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, LVIII skirsnio „Lauko nuotakyno dalių klasifikavimas. Bendrieji reikalavimai nuotakyno dalims“ reikalavimų. Teismas šių projekto trūkumų nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino. Kadangi teismas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, padarė išvadą, kad, atliekant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos darbus, turės būti sudaroma trišalė savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutartis, kurioje turės atsispindėti informacija apie inžinierinių tinklų įrengimo terminus, finansavimo šaltinius ir eksploatavimo sąlygas, tai mano, jog į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nes ateityje teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis). Atsiliepimu ieškovas L. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, nes teismas tinkamai įvertino irodymus, nustatė faktines aplinkybes, nenukrypo nuo kasacinio teismo teises taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl teisėtai ir pagristai pripažino, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nemotyvuotas ir nepagristas jokiais irodymais.Nurodė, kad jis neprivalėjo savo teises ginti ĮBĮ numatyta tvarka, nes tarp jo ir atsakovės ginčas kilęs ne iš bankroto teisinių santykių (ĮBĮ 10 straipsnis), bet iš tarp žemės sklypų savininkų kilusių ginčų dėl sutikimo atlikti projektavimo darbus, įgyti statytojo statusą, įrengiant bendrus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus, susisiekimo komunikacijas, kuriuos reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas, CK 4.75 straipsnis. Teismas negali įpareigoti kreditorių valią, išreikštą susirinkimuose, pakeisti prievarta. Taigi, teismas pagristai priėmė ieškinį ir jį išnagrinėjo remdamasis CK ir CPK normomis. Nurodo, kad atsakovę pakankamai informavo apie kanalizacijos ir nuotekų komunikacijų įrengimo ir susisiekimo kelių įrengimo numatomus atlikti darbus, nes pateikė projektinę dokumentaciją, kuri buvo pakankamai informatyvi. Tačiau atsakovė parengtų projektų nevertino ir jokių pastabų ir prieštaravimų nepateikė, nenurodė, kaip bus pažeistos jos ar kreditorių teisės, jeigu tokie projektai bus įgyvendinti, be to, pati atsakovė teismo sprendimo net neskundžia.Apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodo, kad galimai pateikti projektai neatitinka STR 2.07.0l:2003 reikalavimų ir kad gali būti pažeistos banko, kaip kreditoriaus ir įkaito turėtojo, teises ir interesai. Kaip teisingai savo sprendime nurodė teismas, projektus parengė atestuoti specialistai, todėl jie yra tinkami, tokia teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką.Paaiškino, kad negali nurodyti, kam bus perduoti įrengti inžineriniai tinklai, nes jie bus įrengti bendros dalinės nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype ir priklausys visiems žemės sklypų savininkams proporcingai jų turimai daliai (CK 4.77 straipsnis) arba bendraturčiai galės nuspręsti juos perduoti savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei. Sutinka su teismo argumentu, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybėms yra priskirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos, kurios pagal savo parengtus planus ir nustato sąlygas kaip turi būti tiekiamas geriamas vanduo ar įrengta nuotekų sistema. Projektas buvo parengtas pagal išduotas technines sąlygas. Ieškovo nuomone, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų suprojektuoti kitaip, nei yra suprojektuota pateiktame projekte.Ieškovo nuomone, teiginiai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kaip ir kokiomis sąlygomis galės prisijungti prie tinklų individualių namų savininkai ir dėl to sklypai taps nepatrauklūs potencialiems pirkėjams, neatitinka tikrovės, nes prisijungimo sąlygose Nr. 5-3029 yra nurodyta, kad individualių namų savininkai, prieš jungiantis prie skirstomųjų vandentiekio ir nuotekų, turi gauti prisijungimo sąlygas iš UAB „Šiaulių vandenys", o ne iš jo (ieškovo). Kadangi parduodami sklypai gyvenamosios paskirties, tai, suprojektavus inžinerinius tinklus, įrengus privažiavimo kelius, sklypai taps tik patrauklesni būsimiems pirkėjams ir padidės jų vertė. Atsakovė BUAB „Snieginos transportas“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir juos palaiko, todėl, tinkamo bylos išnagrinėjimo atveju, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Be argumentų, kurie analogiški apeliacinio skundo argumentams, todėl nekartojami, atsakovė nurodė, kad byloje susiklostė teisiškai neapibrėžta situacija, kai atsakovės kreditoriai nutarė neišduoti sutikimo dėl ieškovo planuojamų statybos darbų, tačiau teismas nusprendė priešingai ir faktiškai konstatavo tokio kreditorių nutarimo neteisėtumą, nors net neturėjo kompetencijos tokį klausimą spręsti (ĮBĮ 27 straipsnio 4 punktas). Tai, kad atsakovas turi tam tikrą, turtą, neįtakoja ir nemodifikuoja jo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisių ir pareigų turinio. Mano, kad ieškovo pateiktų dokumentų atitikimas statybos darbus reglamentuojantiems teisės aktams nereiškia atsakovės ir jos kreditorių interesų apsaugos, nes priešingu atveju turėtų kilti klausimas dėl statybos darbų teisėtumo. Tokiose bylose nėra suformuluotos taisyklės, kad atsisakymas išduoti sutikimą statybos darbams gali būti teisėtas tik konstatavus statybos darbų neteisėtumą. Ieškovas statybos darbų terminą apibrėžė abstrakčiai – tik po gyvenamojo namo statybos. Išdavus sutikimą tokiems neapibrėžtiems darbams ir terminams, gali susiklostyti situacija, kai dėl ieškovo neveikimo nebus galimybės įrengti inžinierinių tinklų ir prie jų prijungti atskirų sklypų, dėl ko atsakovei priklausantys sklypai turės būti realizuojami itin žemomis kainomis, o kitų sklypų savininkai taps priklausomi nuo subjektyvios ieškovo valios ir aplinkybių. Atsakovei būtina žinoti tikslias prisijungimo sąlygas, siekiant apsisaugoti, kad jos nebūtų itin nenaudingos kitų sklypų savininkams. Nežinant planuojamų statybos darbų kainos ir prisijungimo prie inžinierinių tinklų sąlygų, negalima bent preliminariai apskaičiuoti prisijungimo kainą, o ši aplinkybė itin reikšminga atsakovei sklypų realizavimo procese, nes tai lemia sklypų kainą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustačius bylos aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja.Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bylos tretiesiems asmenims J. K., D. K. ((duomenys neskelbtini)žemės sklypo dalis), atsakovei BUAB „Snieginos transportas“ ((duomenys neskelbtini)dalis) ir ieškovui L. N. ((duomenys neskelbtini)dalys). Ieškovas taip pat yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. 2015 m. sausio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškovui išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Atsakovei BAUB „Snieginos transportas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) m. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti hipotekos kreditorei AB „Šiaulių bankas“. 2014 m. balandžio 30 d. užsakovas L. N. ir vykdytojas UAB „Šiaulių vandenys“ sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio skirstomųjų ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) projekto. 2013 m. liepos 15 d. UAB „Šiaulių vandenys“ patvirtino prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) vandens tiekimui ir kanalizavimui Šiaulių mieste (gyvenvietėje). Gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimui prie miesto tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiaulių mieste yra parengtas Vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini) m. sav., statybos projektas. 2015 m. liepos 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę BUAB „Snieginos transportas“ dėl sutikimo, kad neypatingo statinio statybos leidimas vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinkle (duomenys neskelbtini). būtų išduotas jam. 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakovė paprašė ieškovo pateikti informaciją, susijusią su planuojamų atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbų terminais ir finansinėmis sąlygomis, sąmatą, tikslias prisijungimo prie planuojamų įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų sąlygas. Ieškovas 2015 m. spalio 12 d. raštu informavo atsakovės bankroto administratorių, kad prašoma informacija šioje darbų atlikimo stadijoje perteklinė ir dar nežinoma, todėl jis jos negali pateikti. 2015 m. spalio 28 d. BUAB „Snieginos transportas“ kreditorių susirinkimas protokolo nutarimu Nr. 5 nutarė netvirtinti nutarimo projekto dėl prašomo statinio leidimo išdavimo ieškovui. Byloje nustatyta, kad R. M. įmonė pagal su ieškovu sudarytą 2016 m. birželio 20 d. projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengė susisiekimo komunikacijų (duomenys neskelbtini) statybos techninį projektą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 24 d. ieškovui išdavė prisijungimo sąlygas rengiant projektą (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos įrengimui. 2016 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Snieginos transportas“ kreditorių susirinkimo nutarimu ieškovo 2016 m. liepos 11 d. prašymas dėl statytojo statuso jam suteikimo susisiekimo komunikacijų (duomenys neskelbtini) gatvės statybos techninio projekto paruošimui ir vykdymui buvo nepatenkintas. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jų pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies, Statybos įstatymo 2 straipsnio 27, 31 punkto, 3 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 7 dalies 4, 6 punktų, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, pati nesiekdama tapti statytoja ir nesiūlydama jokių pagrįstų alternatyvių variantų, kokiu būdu galėtų būti patenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypų savininkų, interesai įrengti žemės sklypuose inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ir pagal gautus leidimus vykdyti gyvenamojo namo statybas, nepagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui įgyvendinti statytojo teises pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei susisiekimo komunikacijų įrengimui. Pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrįsta ir teisėta teismo išvada, jog atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, kad nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra, kad gali būti neproporcingai ribojamos atsakovės, kaip žemės sklypų savininkės, teisės ir kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas neįvykdė tam tikrų norminių aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai tvirtina, kad ginčas turėjo būti išspręstas vadovaujantis išimtinai tik specialiosiomis bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ĮBĮ normomis apskundžiant atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimą nepatenkinti ieškovo prašymo dėl prašomo sutikimo gavimo.Byloje nustatyta, kad BUAB „Snieginos transportas“ 2015 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo protokolo nutarimu Nr. 8 pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo L. N. 6226,83 Eur kreditorinis reikalavimas. Apeliantė teisingai nurodo, kad bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas ir bankrutavusios įmonės bendravimas su kreditoriais bei trečiaisiais asmenimis vyksta vadovaujantis ĮBĮ normomis, kad svarbiausi bankrutuojančios įmonės klausimai sprendžiami kreditorių susirinkimuose. Atsakovės kreditorių susirinkimas, apsvarstęs ieškovo prašymą, pagal savo kompetenciją turėjo teisę priimti nutarimą, kuriuo išreiškė nepritarimą ieškovo prašymui suteikti jam statytojo statusą susisiekimo komunikacijų statybos techniniam projektui ir vykdymui (ĮBĮ 21, 23 straipsniai). Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas yra ne tik atsakovės kreditorius, bet kartu su atsakove yra ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, bendraturtis. Tarp šalių ginčas kilo dėl nesutarimo įgyvendinant ne kreditoriaus ir bankrutavusios įmonės, bet sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus bei vykdant įstatymų priskirtas pareigas dėl sutikimo atlikti projektavimo darbus, įgyti statytojo statusą, irengiant bendrus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus, susisiekimo komunikacijas, kuriuos reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punktas, CK 4.75 straipsnis. Todėl teismo išvada, kad ieškovas į atsakovę su prašymais dėl sutikimo ir leidimo statybai gavimo kreipėsi ne kaip atsakovės kreditorius, bet kaip žemės sklypo savininkas, yra pagrįsta ir atitinka nustatytas aplinkybes. Konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą principas yra detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu. Vadovaujantis šiais principais, ieškovas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, tik pats galėjo nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, nes tik asmuo, kuris kreipiasi į teismą suformuluoja ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Taigi teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė ieškovo ieškinį, įvykdė savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatė subjektinės teisės pažeidimą ir ją apgynė (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).Teisėjų kolegija vertina nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nukrypo nuo skunde nurodomos kasacinio teismo praktikos, o priimtas sprendimas pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, ir jos, kaip hipotekos kreditorės, teises ir interesų pusiausvyrą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).Bendraturtis, pagrįstai manydamas, kad, ieškovui atliekant minėtus darbus, jo interesai bus pažeisti, gali atsisakyti duoti sutikimą. Tačiau atsisakymas duoti sutikimą statybai dėl tinklų tiesimo per bendrą žemės sklypą pripažintinas pagrįstu tik tokiu atveju, jei toks tiesimas ar nutiestų tinklų eksploatavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą projektinę dokumentaciją, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės nesutikimas su ieškovo prašymu dėl sutikimo išimti statybos leidimą dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo pagal parengtą projektą ir dėl teisės pripažinimo be atsakovės sutikimo atlikti susisiekimo komunikacijų projekto darbus ir gauti statybos leidimą nėra protingai motyvuotas ir neatskleidžia projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jos teisėtam interesui kuo operatyviau ir ekonomiškai naudingiau realizuoti turimus sklypus siekiant kiek galima labiau patenkinti kreditorių interesus. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų darbų planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.Nustatyta, kad atsakovė tikrai yra 28 greta su ieškovo žemės sklypu esančių sklypų savininkė, o apeliantei šie sklypai įkeisti hipotekos sandoriais. Tačiau atsakovė yra bankrutavusi įmonė, nei ji, nei bankas nenurodo, kad pačios rengiasi atlikti projektavimo darbus, įgyti statytojo statusą, įrengiant bendrus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus, susisiekimo komunikacijas. Priešingai, jos tvirtina, kad siekia kuo greičiau ir kuo brangiau realizuoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl vien tai, kad atsakovė šiuo metu tebevaldo didesnės vertės turtą, nesudaro pagrindo pripažinti šalių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimą.Pažymėtina, kad ieškovas ir tretieji asmenys D. ir J. K. nuosavybėn yra įgiję neįkeistą turtą, siekia įgytuose sklypuose statyti gyvenamuosius namus, jais naudotis pagal paskirtį. Neatlikus projektavimo darbų, neįrengus bendrų vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų, susisiekimo komunikacijų, dėl kurių atlikimo ieškovas siekia gauti sutikimą iš atsakovės, jie negali pilnai įgyvendinti savininko teisių ir lieka priklausomi nuo bankrutavusios įmonės kreditorių, kurie nėra sklypų savininkai, kolegialaus sprendimo. Atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, o atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas iš esmės pagerina sklypo būklę ir dėl to pakyla jų vertė, nes jame nurodo, kad, jei ieškovas neįrengs inžinierinių tinklų ir prie jų nebus galimybės prijungti atskirų sklypų, tai atsakovei priklausantys sklypai turės būti realizuojami itin žemomis kainomis. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog dėl leidime nurodytų statybos darbų, inžinierinių tinklų ir susisiekimo iš esmės būtų apsunkintos ar pablogintos atsakovės ir banko galimybės realizuoti įkeistus sklypus. Atsakovė ir apeliantė tvirtina, kad joms būtina žinoti tikslias prisijungimo sąlygas, siekiant apsisaugoti kitų, būsimų žemės sklypų savininkų interesus. Tačiau civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju minėti dalyvaujantys byloje asmenys turi ginti savo ir kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie potencialius sklypų įgijėjus, o jais atsakovės bankroto proceso metu, priklausomai nuo bylos eigos, gali tapti tiek bankas, tiek valstybė, tiek bet kuris kitas asmuo, tai nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai vertinti, kas tiems įgijėjams bus naudinga, o kas nenaudinga. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas netinkamai įvykdė Statybos įstatymo jam numatytas bendraturčio pareigas, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, kadangi nepateikė pakankamos informacijos apie planuojamos statybos ekonominę dalį, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, siekdamas, kad nusipirktą žemės sklypą galėtų naudoti pagal paskirtį ir kad būtų įrengtos visos reikalingos komunikacijos, kurios buvo numatytos ir suprojektuotos bendrame žemes sklypo plane, atsakovei pateikė projektinę dokumentaciją, kuri buvo pakankamai informatyvi ir pakankama apsispręsti, sutikti su ieškovo prašymu ar ne. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad, siekiant gauti statybos leidimą, pagal teisinį reglamentavimą buvo būtina pateikti projektinius sprendinius dėl statybos vykdymo, o ne duomenis apie statybos kainą ar kitus ateityje būsiančius ekonominius rodiklius, kurie nagrinėjimo metu nėra (negali būti) žinomi. Inžinierinių ir kitų tinklų tiesimas bei aptartų darbų atlikimas laikinai apsunkintų kitų 28 sklypų savininkų teisių įgyvendinimą, tačiau toks apsunkinimas laikinas ir jis atsiras nepriklausomai nuo to, ieškovas ar kitas asmuo bus statytojas. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu esminių pastabų ir prieštaravimų dėl ieškovo iniciatyva parengtų ir projektų nebuvo pateikta ir nebuvo įrodyta, kad, juos įgyvendinus, bus pažeistos bankrutavusios įmonės, jos kreditorių ar įkaito turėtojos teisės. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad R. M. įmonės parengtas susisiekimo komunikacijų supaprastintas statybos projektas kelia pagrįstų abejonių ir neatitinka projekto rengimo metu galiojusių STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, STR 2.07.01:2003, patvirtinto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390, LVIII skirsnio „Lauko nuotakymo dalių klasifikavimas. Bendrieji reikalavimai nuotakymo dalims“ reikalavimų, nes lauko inžinieriniai tinklai nepatenka į nesudėtingų statinių sąrašą ir priklauso ypatingų statinių grupei. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti patikimų ir objektyvių įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai savo sprendime nurodė teismas, projektus pagal galiojančią teisinę reglamentaciją parengė atestuoti specialistai, turintys specialių žinių, todėl, nesant tokios pat įrodomosios reikšmės įrodymų, iš kurių būtų galima daryti kitokias išvadas, ši teismo išvada yra nepaneigta.Nagrinėjamoje byloje pateiktame atsakovei projekte nurodyti esminiai techniniai duomenys. Bendraturtės (atsakovės) nesutikimas su projektu ir apeliacinio skundo argumentai grindžiami argumentais, siejamais su nuomone, kad dėl jo įgyvendinimo gali būti patirti materialiniai nuostoliai ta prasme, kad įkeisti žemės sklypai nebus patrauklūs pirkėjams dėl to, kad prisijungimas prie inžinierinių tinklų turės būti vykdomas pagal ieškovo nurodytas sąlygas. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes nėra jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad žemės sklypai pirkėjams bus patrauklesni ir už juos bus galima gauti didesnę kainą, kai komunikacijų ir inžinierinių tinklų iš viso nebus. Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalis numato, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė, kam bus perduoti įrengti inžineriniai tinklai. Tačiau byloje surinkti duomenys ir teisės normos sudaro pagrindą išvadai, kad, kadangi jie bus įrengti bendros nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype (asmeniniame), tai ir priklausys visiems žemės sklypų savininkams bendros nuosavybės teise, proporcingai jų turimai daliai (CK 4.77 straipsnis), kol bendraturčiai nenuspręs kitaip. Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovo parengtų projektinių pasiūlymų pateikimas buvo tinkamas atsakovės (bendraturtės) informavimas apie ieškovo ketinimus atlikti vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbus pagal parengtą projektą, apie susisiekimo komunikacijų projekto darbus ir siekį gauti statybos leidimą, nes juose pakankamai atskleista darbų apimtis, būdas, inžinerinių tinklų planas. Šiuos dokumentus kartu su kitais įrodymais įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad informacija apie komunikacijų įrengimo vietą bei prijungimo tvarką pakankamai aiški ir suprantama.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus ir įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos bendraturčių sutikimo vertinimo klausimu. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas pažeidė CPK 2, 21, 176, 178, 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, ieškovo interesus ir pateiktus įrodymus laikė prioritetiniais, jais patikėjo besąlygiškai, nesivadovavo įrodymų pakankamumo kriterijumi, dėl ko abejoja ir teismo nešališkumu bei priimto sprendimo objektyvumu, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Ginčo atveju atsakovei buvo pateikta konkreti projektinė dokumentacija, pagal kurią buvo galima spręsti, ar ieškovo siekiami atlikti darbai nepažeis ieškovės, kaip bendraturtės, teisių, joje buvo nurodyta, kokio pobūdžio darbai bus vykdomi. Iš sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą tinkamumo, įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus įrodymus. Teismas vertino, ar pateikti dokumentai atitinka Statybos techniniame reglamente pateiktą tokio statinio išaiškinimą, atsižvelgė į atsakovės nesutikimo turinį, t. y. į tai, kad jai nebuvo pateikti duomenys apie planuojamos statybos ekonominę dalį (lėšų poreikį, darbų atlikimo terminus, prisijungimo prie minėtų tinklų sąlygas kitiems žemės sklypų savininkams). Teismas pasisakė dėl įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o atsakovė atsikirtimų į ieškinį pagrindo neįrodė. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir teismų praktiką bendraturčių sutikimo tinkamumo vertinimo klausimu bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė bei atsakovė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad teismas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, padarė išvadą, kad, atliekant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos darbus, turės būti sudaroma trišalė savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutartis, nesudaro pagrindo išvadai, kad į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, CPK 47 straipsnio pagrindu turėjo būti įtraukta Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Šios bylos išsprendimas neturi jokios įtakos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes juo tos teisės ir pareigos nei nustatytos, nei pakeistos, nei panaikintos (CPK 47 straipsnio 1 dalis).Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliantė AB „Šiaulių banko“ nuomone, bylą būtų tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kadangi apeliantė, pareikšdama prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokios būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nenustatyta, jog kokias nors konkrečias aplinkybes reiktų aiškintis žodinio nagrinėjimo metu, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais dalyvaujantys byloje asmenys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus bei atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įrašuose. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).Kadangi trečiojo asmens AB „Šiaulių banko“ apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovas už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti, tai jam šios išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsižvelgus į šios civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, daroma išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės AB „Šiaulių banko“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.