Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui bankrutavusiais uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Snieginos transportas“ dėl teisės pripažinimo išimti statybos leidimą be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, D. K., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir AB „Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje D. K. ir J. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas atsisako duoti sutikimą ieškovui įgyvendinti statytojo teises pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti statybos leidimą vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei susisiekimo komunikacijų įrengimui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statybos lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovui (CPK 178 str.).

Nors atsakovas ir nurodo, kad ieškovas nededa pastangų kilusį ginčą išspręsti pagal teisė aktų reikalavimus, tačiau nenurodo jokių konkrečių teisės aktų reikalavimų, kurių ieškovas, atsakovo manymu, nevykdo.

Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad siekiant gauti statybos leidimą būtina pateikti projektinius sprendinius, būtinus statybai vykdyti. Skaičiavimai kiek kainuotų statybos projekto įgyvendinimas, neatspindi statinio architektūros sprendinių, todėl juos nebūtina pateikti siekiant gauti statybos leidimą. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, galiojęs ir ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl sutikimo gauti statybos leidimą metu, nenumatė pareigos statytojui pateikti kokius nors ekonominius skaičiavimus, susijusius su statybos vykdymu, ekonominę projekto dalį, kaip nurodė teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovė. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai neįpareigoja ieškovo parengti tokią informaciją siekiant gauti statybos leidimą, tokios informacijos, siekdamas gauti atsakovo sutikimą dėl statybos leidimo išdavimo, ieškovas neprivalėjo pateikti. Atitinkamai, atsakovas savo nesutikimą ieškovui gauti statybos leidimą nepagrįstai grindžia nurodytos informacijos nepateikimu.

Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei susisiekimo komunikacijų projektais, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pateikti projektiniai sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jie parengti kvalifikuotų specialistų, juose nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis jie parengti, projektiniai sprendiniai yra aiškūs ir suprantami. Nors teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovė išreiškė abejonę, kad rengiant vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektą turėjo būti rengiamas ypatingo statinio projektas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šios abejonės pagrįstumą, nepateikė. Byloje pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektas atliktas vadovaujantis prisijungimo sąlygomis Nr. (duomenys neskelbtini), išduotomis UAB „Šiaulių vandenys“ 2013-07-15, kurios pagal bylos duomenis yra nenuginčytos, taip pat remiantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekio ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, Nuotekų tvarkymo reglamentu, 2007-10-08, Nr. D1-515, Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės. 2009-05-22, Nr. 1-168, STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens atstovė nenurodė konkretaus teisės akto, kuriuo remiantis ji teigė, kad šiuo atveju turėjo būti rengiamas ypatingo statinio projektas, taip pat nenurodė kuriuo iš išvardintų teisės aktų rengiant projektą buvo remiamasi nepagrįstai, teismas nurodytą trečiojo asmens argumentą dėl netinkamo projekto parengimo vertintiną kaip nepagrįstą prielaidą. Pažymėtina ir tai, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai nepriskirtini ypatingų statinių kategorijai ir pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą. Jokių galimų neatitikimų teisės aktų reikalavimams dėl susisiekimo komunikacijų projekto sprendinių nenurodyta, jų nenustatė ir teismas.

Sutikimą duodantis bendraturtis turi įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos metu, tiek statinį eksploatuojant. Turto savininkas, kurio prašoma duoti sutikimą inžinerinių tinklų ir komunikacijų tiesimui, pagrįstai manydamas, kad tokiu tiesimu jo interesai bus pažeisti, gali atsisakyti duoti sutikimą. Tačiau atsisakymas duoti sutikimą statybai dėl tinklų tiesimo pripažintinas pagrįstu tik tokiu atveju, jei toks tiesimas ar nutiestų tinklų eksploatavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą.

Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal parengtus projektus galėtų būti nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad yra suformuota susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, projektuojant kvartalo nuotekų tinklus, suprojektuota įrengti šulinius ir atšakas iki sklypo ribos, gyvenamųjų namų nuotekų išvadų pajungimui (prisijungimo sąlygų 2 punktas, numatantis užsakovo pareigas nutekamųjų vandenų nuleidimui). Analogiškai iki sklypo ribos projektuojami ir vandentiekio tinklai geriamajam vandeniui tiekti (prisijungimo sąlygų geriamojo vandens tiekimui 6 punktas) (2 t., 55 b.l.). Taip pat ir susisiekimo komunikacijos yra suprojektuotos pagal žemės sklypo planą, užtikrina kiekvienam iš žemės sklypo savininkų be apribojimų patekti į visus suformuotus ir viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus. Inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos nėra suprojektuoti atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, bendri privažiavimo keliai suprojektuoti taip, kad nepagrįstai neribotų atskirų žemės sklypų savininkų teisių. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pagal pateiktus projektus gali būti neproporcingai ribojamos atsakovo kaip žemės sklypų savininko teisės.

Atsakovas taip pat pažymi, kad atsakovo interesą atspindi vykdomas bankroto procesas, kurio tikslas realizuoti turtą kuo aukštesnėmis kainomis. Iš esmės atsakovas savo teisių ir interesų galimą pažeidimą ieškinio patenkinimo atveju įrodinėja galimybe realizuoti turtą bankroto procese, vertina kaip atsakovo nuosavybės teisės pažeidimą, nenurodydamas jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad leidimo išdavimas būtent ieškovui galėtų riboti atsakovo nuosavybės teises. Šiuo atveju byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovas dėl vykdomo bankroto proceso pats vykdyti kokią nors ūkinę veiklą, susijusią su žemės sklypais, neketina, siekia sklypus tik realizuoti ir nėra suinteresuotas papildomai į juos investuoti, iš esmės gerinti jų būklę. Tuo tarpu ieškovas ir tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, J. K. ir D. K. yra suinteresuoti sklypų naudojimu pagal jų tikslinę paskirtį – gyvenamųjų namų sklypų statyba, tuo pačiu ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimu. Ieškovai ir tretieji asmenys nagrinėjamu atveju yra įsigiję žemės sklypus, kurie pagal Šiaulių miesto savivaldybės parengtus detaliuosius planus patenka į suprojektuotą gyvenamųjų namų kvartalo teritoriją. Žemės sklypo priklausymas gyvenamųjų namų kvartalo teritorijai šiuo atveju lemia tam tikrus šios teritorijos ypatumus, reglamentuotus teisės aktų ir sukuria tokiame kvartale esančių sklypų savininkams teisėtą lūkestį, kad turėdami žemės sklypą atitinkamame kvartale jie turės ir atitinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir tretieji asmenys gali jiems priklausančiuose žemės sklypuose įsirengti vietinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. Dėl šio argumento teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktą vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektą yra reali galimybė prijungti ginčo kvartalą, esantį Z. g., Šiaulių m., prie miesto inžinerinių tinklų, todėl trečiojo asmens pasiūlymas įsirengti ieškovui ir tretiesiems asmenims savo sklypuose vietinę vandens nuotekų šalinimo sistemą nelaikytinas tinkama alternatyva, atitinkančia ieškovo ir trečiųjų asmenų interesus. Tokią išvadą teismas daro remdamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį viešojo vandens tiekimo teritorijas sudaro gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai siekiant, kad ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis; į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos šios gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose: 1) geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; 2) yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; 3) gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą. Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešieji vandens tiekėjai – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės, turinčio šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas). Akivaizdu, kad prioritetas šiuo atveju teiktinas inžinerinių tinklų prijungimui prie viešojo vandens tiekimo teritorijų, o ne vietinių tinklų įrengimui, kas šiuo atveju turėtų atitikti ir galimų būsimų atsakovui šiuo metu priklausančių sklypų savininkų interesus.

Teismas taip pat pažymi, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurioje turi būti numatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju atliekant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos darbus, turės būti sudaroma trišalė savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutartis, kurioje ir turės atsispindėti atsakovo reikalaujama informacija apie inžinerinių tinklų įrengimo terminus, finansavimo šaltinius ir eksploatavimo sąlygas. Tokia sutartis, esant ginčui dėl to, kas turėtų būti inžinerinių tinklų statytoju, statytojui negavus statybos leidimo negali būti sudaryta, todėl atsakovo argumentai dėl reikalavimo ieškovui pateikti papildomą informaciją, susijusią su inžinerinių tinklų įrengimo terminais ir finansinėmis sąlygomis, statybos leidimo gavimo stadijoje yra pertekliniai ir atmestini kaip nepagrįsti ir šiuo aspektu.

Nors atsakovas ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, nesutikdami su ieškiniu, remiasi aplinkybėmis, kad leidimo išdavimas ir statybų vykdymas gali apsunkinti atsakovo ir hipotekos kreditorių teises dėl galimybės naudotis daiktu apribojimo statybų vykdymo metu ir turto realizavimo kainos sumažėjimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šias aplinkybes, remiasi tik prielaidomis. Teismas pripažįsta, kad statybos darbų, susijusių su inžinerinių tinklų tiesimu, gali apsunkinti galimybes naudotis žemės sklypu darbų atlikimo metu, tačiau atsakovo nurodyti statybos darbai yra laikino pobūdžio ir jų tikslas yra įrengti sklype inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, be kurių žemės sklypų naudojimas gyvenamųjų namų statybai pagal ginčo sklypų paskirtį yra iš esmės negalimas. Be to, teismas remiasi visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad dėl inžinerinių tinklų įrengimo iš esmės pagerėja žemės sklypo būklė, dėl to pakyla ir sklypo vertė, todėl atsakovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl apsunkinimo realizuoti žemės sklypus išdavus ieškovui statybos leidimą inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimui turėtų pagrįsti įrodymais, kurių į bylą nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus projektus bei pagal teisės aktų reikalavimus, rangovas, atliekantis darbus pagal projektus, turi pareigą baigęs statybos darbus, sutvarkyti statybos teritoriją iki buvusios prieš statybas padėties. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas aplinkybių, jog leidimo statybai išdavimas yra nepagrįstas hipoteka įkeistų daiktų apsunkinimas ir, kad pagal pateiktus projektus vykdomi statybos darbai ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo tinklų įrengimas galėtų iš esmės apsunkinti atsakovo galimybes realizuoti žemės sklypus, neįrodė.

Pažymėtina ir tai, kad tik atsakovui priklausantys žemės sklypai yra įkeisti hipotekos kreditoriui trečiajam asmeniui šioje byloje AB „Šiaulių bankas“, tuo tarpui ieškovui ir tretiesiems asmenims J. ir D. K. priklausantys žemės sklypai nėra įkeisti minėtam kreditoriui, todėl šiuo atveju trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ interesai turi būti ginami tik tiek, kiek jie neriboja ieškovo ir minėtų trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į žemės sklypus įgyvendinimo. Remiantis hipotekos įregistravimo faktu negali būti ribojama ieškovo ir trečiųjų asmenų teisė įrengti jų pageidaujamus inžinerinius tinklus.

Atsakovo siekis realizuoti turtą kuo didesne kaina nagrinėjamu atveju vertintinas kaip siekis patenkinti atsakovo ir jo kreditorių turtinius interesus ir yra iš esmės pagrįstas, tačiau atsakovo siekis patenkinti savo turtinius interesus negali būti vertinamas kaip atsakovo nuosavybės teisės pažeidimas. Siekdamas įrodyti galimą atsakovo nuosavybės teisės pažeidimą, atsakovas turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius neigiamą įgyvendinamų projektų ir atliekamų darbų poveikį būtent žemės sklypams, jų būklei. Kaip jau minėta, atsakovas turėtų pateikti duomenis, kurie patvirtintų, kad statybos lems esminį atsakovo naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Šiuo atveju atsakovas įrodymų, pagrindžiančių kokių nors iš nurodytų sąlygų buvimą, nepateikė.

Dėl atsakovų ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ argumentų, kad žemės sklypai gali būti parduoti skirtingiems savininkams ir gali būti pažeisti jų interesai, teismas pažymi, kad šiuo metu sklypai nėra realizuoti ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jie gali būti realizuoti labai greitai, sklypų pardavimo procesas gali užtrukti neapibrėžtą laiką, todėl galimų potencialių turto savininkų teisių ir galimo jų siekio tapti inžinerinių tinklų statytojais gynimas šiuo atveju būtų neproporcinga esamų savininkų teises ribojanti priemonė, kuri dėl nurodytų priežasčių negali būti taikoma.

Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas, nesiekdamas pats tapti statytoju ir nesiūlydamas jokių pagrįstų alternatyvių variantų kokiu būdu šiuo atveju turėtų būti patenkinti ieškovo ir trečiųjų asmenų D. K. ir J. K., kaip žemės sklypų savininkų interesai įrengti žemės sklypuose inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nepagrįstai siekia apriboti jų teises. Pažymėtina tai, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas yra kreipęsis dėl statybos leidimo gyvenamojo namo statybai išdavimo, tretieji asmenys D. ir J. K. taip pat nurodo, kad yra gavę statybos leidimą gyvenamojo namo statybai, kas patvirtina ieškovo planų vykdyti planuojamus statybos darbus realumą.

Iš pateiktų projektų galima įvertinti kokioje vietoje ir kokiu būdu yra projektuojamos inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos, tuo pačiu ir galimą atliktinų darbų poveikį kiekvienam iš žemės sklypų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsakovas ir trečiasis asmuo, remdamiesi iš esmės vien tik finansiniais šio projekto įgyvendinimo aspektais, nenurodydami jokio pačių projektų ydingumo, neteikdami jokio alternatyvaus projektinio sprendinio, patys nesiekdami gauti statybos leidimo nurodytiems statybos darbams, nepagrįstai neduoda sutikimo išduoti statybos leidimą ieškovui.

Dėl atsakovo argumentų, kad ieškovo ieškinio pareiškimas prieštarauja ĮBĮ 24 straipsnio 4 daliai, teismas pažymi, kad ieškinį ieškovas teisme reiškia kaip žemės sklypo savininkas, o ne kaip atsakovo BUAB „Snieginos transportas“ kreditorius, todėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimai ieškovui kaip turto savininkui ir tuo pačiu kaip atsakovo kreditoriui šiuo atveju sukuria visiškai skirtingas teisines pasekmes. Ieškovas negali ginti savo kaip turto savininko pažeistų teisių, naudodamasis Įmonių bankroto įstatyme numatyta procedūra. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo kreditorių susirinkimuose ir juose nebalsavo dėl sprendimų, kurie susiję asmeniškai su ieškovo nuosavybės teise ir gali nesutapti su ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesais, neskundė šių sprendimų Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo teisę ginti savo kaip turto savininko teises pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.138 straipsnio 8 punktas, 4.37 straipsnio 1 dalis). Dėl to nurodyti atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atmestini kaip nepagrįsti ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovės argumentai, kad ieškovas yra verslininkas ir rengdamas ginčijamus projektus ir siekdamas gauti statybos leidimus savo vardu siekia finansinė naudos, nes ieškovas šią įstatymo jam suteiktą teisę siekia įgyvendinti ne kaip verslo subjektas, o kaip privatus asmuo – konkretaus žemės sklypo savininkas bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių terijos bendrasavininkas, kuris pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį gali būti statytoju.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovo teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, jos paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus (ieškovo ir trečiųjų asmenų D. K. ir J. K. teisę atlikti gyvenamųjų namų statybos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose ir tokiu būdu naudoti žemės sklypus pagal jų paskirtį ir laikinus nepatogumus, vykstant inžinerinių tinklų statybai, bei abejones, ar ieškovus vykdys planuojamus darbus, ar nenustatys atsakovui ar būsimiems sklypų savininkams itin nepalankių sąlygų prisijungti prie projektuojamų inžinerinių tinklų ir pan.), pripažįsta, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų interesas įsirengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas jiems nuosavybės priklausančiuose žemės sklypuose šiuo atveju yra svarbesnis ir atsakovo atsisakymus duoti sutikimus ieškovui gauti statybos leidimus pripažinti nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad susisiekimo komunikacijų projektas jau yra parengtas ir buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu, ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, patikslinant, kad pripažintina, jog ieškovas L. N. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale Z. g., Šiauliuose, įrengimui pagal AB „Šiaulių vandenys“ parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų Z. g., Šiaulių m., Šiaulių m. sav., statybos projektą be atsakovo BUAB „Snieginos transportas“ sutikimo; taip pat pripažintina, kad ieškovas L. N. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl susisiekimo komunikacijų Šiaulių m. Z. g., Šiauliuose, įrengimo pagal R. M. įmonės parengtą projektą be atsakovo BUAB „Snieginos transportas“ sutikimo.

Patenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovo prašymas atlyginti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl 58,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t. 29, 33-35, 40 b. l., 2 t. 112 b. l.). Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo ginčo sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, parengtų procesinių dokumentų apimtį, teismų praktikos analizę teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, neviršija rekomenduojamų advokatams priteisti dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo, šias išlaidas priskiriant prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškinį neatlyginamos, o tretieji asmenys atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismo posėdžio metu neprašė, įrodymų, pagrindžiančių išlaidų dydį neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems asmenims klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų gyvenamųjų namų kvartale Z. g., Šiauliuose, įrengimui pagal AB „Šiaulių vandenys“ parengtą Vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų Z. g., Šiaulių m., Šiaulių m. sav., statybos projektą be atsakovo BUAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, sutikimo.

Pripažinti, kad ieškovas L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl susisiekimo komunikacijų Šiaulių m. Z. g., Šiauliuose, įrengimo pagal R. M. įmonės parengtą projektą be atsakovo BUAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, sutikimo.

Priteisti ieškovui L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo BUAB „Snieginos transportas“, į. k. 145642658, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“, 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Snieginos transportas“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.