- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1085-524/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01450-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras) prašydamas pripažinti, kad terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini) važiavo su V. K. (V. K.) vairuojamu automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, kurio metu jam buvo padaryti sužalojimai. Šį eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo V. K., kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus. V. K. kraujyje eismo įvykio metu nustatyta 1,52 promilės etilo alkoholio, jis, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę – (duomenys neskelbtini), nedavė priešinga kryptimi tiesiai lygiareikšmiu keliu važiavusiam automobiliui „Opel Zefira , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. P., kelio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl ieškovui padarytų sužalojimų buvo padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas: buvo sužalotas veidas, ausies kaušelis. Dėl padarytų sužalojimų liko randai. Dėl V. K. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47486-15, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam buvo padaryta fizinė žala, tačiau dėl padarytų sužalojimų jis taip pat patyrė ir neturtinę žalą. V. K. įtariamuoju buvo pripažintas 2020 m. kovo 4 d. nutarimu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą nebuvo duomenų apie tai, ar V. K. transporto priemonė buvo drausta. Ieškovą pripažinus nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime, atliekamame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl Kelių transporto saugumo taisyklių pažeidimo, ieškovas į bylą buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui, tai yra ikiteisminiame tyrime įtariamuoju patrauktam V. K. 2022 m. vasario mėnesį ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas informavo ieškovą, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“. Tuomet ieškovas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl žalos atlyginimo.
3. Ieškinyje teigė, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. balandžio 12 d. atsakydamas į jo pretenziją nurodė, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), kitais teisės aktais, dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio, kurio metu ieškovas nukentėjo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu buvo administruojama asmens žala Nr. 2915731. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi: „šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus, nuo dienos, kurią nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos“. Iš esmės AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu atsisakė atlyginti žalą dėl praleisto 4 metų termino, kurį ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismo prašo šį terminą atnaujinti. Kadangi V. K. vairuota transporto priemonė nebuvo drausta, už žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Ieškovas dėl jam padarytos neturtinės žalos buvo pateikęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir prašė priteisti žalos atlyginimą iš kaltininko V. K., tačiau šią bylą tyrėjai nori užbaigti, kadangi V. K. yra išvykęs iš Lietuvos ir dėl šios nusikalstamos veikos jo į Lietuvą iš užsienio valstybės nedeportuoja. Tyrėjai ieškovą informavo, kad dėl žalos atlyginimo gali pareikšti pretenziją draudimui, todėl pasinaudojęs šia teise pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau pretenzijos AB „Lietuvos draudimas“ netenkino.
4. Ieškinyje dėl praleisto termino pareikšti pretenzijai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog teisė į žalos atlyginimą dėl eismo įvykio pagal TPVCAPDĮ išlieka ir praėjus vienų metų terminui nuo žalos padarymo dienos arba nuo sužinojimo dienos. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikšti atsakingam draudikui pretenziją per įstatyme nustatytą vienų metų terminą, šis turi teisę sumažinti mokėtiną draudimo išmoką tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikšta praleidus vienų metų terminą, atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Terminą, nustatytą TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, tačiau nutarimas V. K. pripažinti kaltininku buvo priimtas tik 2020 m. kovo 4 d. Iki šios datos nebuvo aišku, kas atsakingas už žalą ir kam turėtų būti reiškimas reikalavimas dėl žalos. Dėl patirtų veido sužalojimų ieškovas patyrė didelę moralinę žalą. Jam skubos tvarka buvo taikytas chirurginis gydymas. Po operacijos ne vieną mėnesį turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų ant veido liko randai, kurie liks visam gyvenimui. Dėl padarytų sužalojimų jautėsi ir nuolat jaučiasi blogai. Kadangi padaryti veido subjaurojimai yra negrįžtami, neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
6. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visų pirma ieškovo pareikštas ieškinys negali būti patenkintas, nes ieškovas jau yra praradęs savo subjektinę teisę reikšti reikalavimą atsakovui. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Šiuo atveju ieškovas ieškinį pareiškė jau nebeturėdamas subjektinės teisės, kurią teismas galėtų apginti. Ieškovo subjektinė teisė gauti draudimo išmoką iš Biuro išnyko, jam praleidus 4 metų naikinamąjį terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio datos ir negali būti atnaujintas, pretenzijai atsakovui pareikšti. Teisingas žalos nustatymas draudimo išmoką mokant atsakovui yra svarbus ir tuo aspektu, kad Biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tenkino ieškovo V. R. prašymą dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo ir ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.40 val., įvykusio eismo įvykio metu trečiojo asmens V. K. vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas buvo sužalotas eismo įvykio metu, kurio kaltininku (įtariamuoju) pripažintas V. K., kurio civilinė atsakomybė nebuvo drausta. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi V. K. eismo įvykio metu nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės, tai ieškovas pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teikia atsakovui, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis ieškiniu prašo atlyginti, įvyko 2015 m. rugpjūčio 21 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienų metų terminą pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikšti. Šiuo atveju, remiantis kasacinės instancijos išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovas praleido ne naikinamąjį, o procedūrinį terminą, kuris gali būti atnaujinamas. Įvertinus ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ir trečiojo asmens V. K. buvimo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovo įvardytos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis bei tenkintinas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą atsakovui dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dėl patirtų veido sužalojimų ieškovas patyrė didelę moralinę žalą. Jam skubos tvarka buvo taikytas chirurginis gydymas, po operacijos ne vieną mėnesį turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų jam ant veido liko randai, kurie liks visam gyvenimui. Dėl padarytų sužalojimų jautėsi ir nuolat jaučiasi blogai, nes likę veido sužalojimai yra ilgalaikiai ir nepataisomi, galbūt bus reikalinga atlikti plastines operacijas. Šiuo atveju ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, bei, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, prašomos priteisti sumos dydį nusprendė pats, atsižvelgdamas į savo būseną bei patiriamus neigiamus padarinius po eismo įvykio. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio gydėsi ligoninėje apie savaitę ar dvi, vartojo vaistus nuo skausmo, vitaminus, jam buvo atliekami perrišimai. Vėliau (iki šiol) į kitus gydytojus (specialistus) nesikreipė, lankėsi tik pas šeimos gydytoją. Šiuo metu jokių specialių vaistų nevartoja. Siuntimų ar specialių receptų jam nebuvo išrašyta. Nors ieškovo į bylą pateiktoje papildomoje teismo specialisto išvadoje Nr. pG-461/2020 (03) teismo ekspertas padarė išvadą, kad ieškovui veido dešinėje pusėje susidarę žymūs randai, kurie savaime bei taikant kosmetines priemones išnykti negali, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio, jog ateityje jam bus reikalinga atlikti plastinę operaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę dėl plastinės operacijos būtinumo, taip pat pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog per visą gana ilgą laikotarpį (daugiau nei 8 metus) nuo eismo įvykio iki šiol nesilankė pas jokius kitus specialistus. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo teiginys dėl plastinės operacijos atlikimo poreikio vertintinas kaip prielaida, kuri nėra įrodyta. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindu negali būti ir prielaidos apie tai, kokios dar pasekmės, be įvykusių, gali kilti (tačiau dar nekilo). Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis 10 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškinio reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo V. R. prašymas atnaujinti praleistą pretenzijos Biurui pateikimo terminą, pakeisti – atmesti ieškovo prašymą atnaujinti praleistą naikinamąjį pretenzijos pateikimo terminą ir priteisti iš ieškovo už apeliacinį skundą Biuro sumokėtą žyminį mokestį.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant TPVCAPDĮ 16 straipsnio nuostatas bei nesivadovaujant aktualiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju, remiantis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, darytina išvada, jog ieškovas praleido ne naikinamąjį, o procedūrinį terminą, kuris gali būti atnaujinamas. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį Biurui pareiškė jau nebeturėdamas subjektinės teisės, kurią teismas galėtų apginti. Ieškovo subjektinė teisė gauti draudimo išmoką iš Biuro išnyko, jam praleidus 4 metų naikinamąjį terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio datos ir negali būti atnaujintas, pretenzijai Biurui pareikšti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pretenzijos draudikui pareiškimas per įstatyme nustatytus terminus yra būtina sąlyga teisei į draudimo išmoką atsirasti. Nustačius, kad ieškovas pretenziją draudikui (atsakovui) pareiškė praleidęs įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą, konstatuotina, jog jo reikalavimas išmokėti draudimo išmoką negali būti patenkintas, nes suėjus ketverių metų nuo eismo įvykio terminui draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pasibaigė. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga; naikinamieji terminai negali būti teismo ar kito subjekto atnaujinti. Šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės nemotyvavo, kuo remdamasis jis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 4 metų terminą, skaičiuojamą nuo eismo įvykio datos, pripažino procedūriniu, o ne naikinamuoju, kaip kad yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo V. R. prašymas dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo.
16. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra priimta pažeidžiant TPVCAPDĮ 16 straipsnio nuostatas bei nesivadovaujant aktualiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo
17. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad V. R. 2015 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.40 val., Klaipėdos mieste važiavo su V. K. vairuojamu automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, kurio metu ieškovui buvo padaryti sužalojimai. Dėl V. K. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47486-15, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam buvo padaryta fizinė žala, tačiau, ieškovo teigimu, dėl padarytų sužalojimų jis taip pat patyrė ir neturtinę žalą.
18. Ieškovas nurodo, kad pripažinus jį nukentėjusiuoju buvo pateikęs civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. 2022 m. vasario mėnesį ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui informavus ieškovą, kad dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis į AB „Lietuvos draudimas“, ieškovas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. balandžio 12 d. raštu atsisakė tenkinti pretenziją nurodydamas, kad ieškovas praleido TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 metų nuo eismo įvykio dienos terminą.
19. Ieškovas 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui prašydamas pripažinti, kad terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui.
20. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalį pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnyje (kuris nustato išmokos mokėjimą už draudikus, kuriems iškelta bankroto byla) nustatytus atvejus; nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikšto ieškinio, jei šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą nutraukė.
21. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.
22. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienų metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nesikreipus su pretenzija, t. y. nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikšti atsakingam draudikui pretenziją per įstatyme nustatytą vienų metų terminą, šis turi teisę sumažinti mokėtiną draudimo išmoką tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikšta praleidus vienų metų terminą, atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti. Tačiau šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją atsakingam draudikui pareiškia praleidęs TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą 4 metų terminą. Šio termino praleidimas pagal įstatymo formuluotę „bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos“ reiškia, kad atsakingas draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykyje trečiajam asmeniui, jei praėjo 4 metai nuo eismo įvykio.
23. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas ketverių metų terminas pareikšti pretenzijai yra naikinamasis, kurį praleidęs trečiasis asmuo praranda teisę reikalauti draudimo išmokų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2013, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1175/2014, 2014 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-107/2014, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-487/2013, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga; naikinamieji terminai negali būti teismo ar kito subjekto atnaujinti.
24. Ieškovas nenurodo ir byloje nėra duomenų, kad per 4 metus nuo minėto 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio dienos ieškovas kaltininkui, atsakingam draudikui, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti, Biurui ar Biuro atstovui būtų pareiškęs pretenziją dėl padarytos žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad naikinamasis terminas nebuvo praleistas. Priešingai, ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad 4 metų terminą praleido, tačiau dėl svarbių priežasčių, todėl teismo prašo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, praėjus TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytam naikinamajam ketverių metų nuo eismo įvykio dienos terminui pareikšti pretenzijai dėl padarytos žalos, ieškovas neturi teisės reikalauti šį terminą atnaujinti.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo V. R. prašymas dėl termino, nustatyto TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo V. R. prašymas dėl termino, nustatyto TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo V. R. prašymą dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo. Nesant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, jos panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Žyminis mokestis priskirtinas prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovas prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, kuris, bylos duomenimis, sudaro 109 Eur. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas ir iš ieškovo atsakovui priteisti 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Tenkinti apeliacinį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo V. R. prašymas dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo V. R. prašymą dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš ieškovo V. R. atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteisti 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.