Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. (A. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5661-611/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams S. G. (S. G.) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1. Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui transporto priemonės vertinimo išlaidų, tačiau nepagrįstai priteisė ieškovo išlaidas (60 Lt), patirtas dėl transporto priemonės transportavimo pas vertintoją, nes tokios išlaidos, kaip ir pats vertinimas, nebuvo būtinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliami turtinės ir neturtinės žalos, kai ji padaryta asmens sveikatai dėl kito asmens nusikaltimo, atlyginimo klausimai.

Nagrinėjamu atveju nukentėjęs asmuo (ieškovas) ieškinį pareiškė eismo įvykio kaltininkui bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Nors šiuo atveju atsakingo už eismo įvykį atsakovo S. G. ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nesieja jokie teisiniai santykiai, tačiau atsižvelgdamas į minėtų Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą yra solidari.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, vaistų įsigijimo, specialių gydymo priemonių įsigijimo, su sveikatos tyrimu susijusios išlaidos bei kitos patirtos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012).

Bylos duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio ieškovui atvykus į ligoninę, buvo sugadintos (sukarpytos) jo specialios kelnės ir glaudės (2007-04-01 VšĮ VGPUL ligonių rūbų daiktaraštis, t. 1, b. l. 10), kurių vertė ieškovo įvertinta 206 Lt. Taip pat byloje pateikti čekiai, pagal kuriuos ieškovas įsigijo drabužių už 12,80 Lt sumą (t. 1, b. l. 10). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas minėtas ieškovo patirtas 218,80 Lt dydžio išlaidas drabužiams laikė pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau nurodė, kad iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 206 Lt išlaidų drabužiams. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 206 Lt, padarė rašymo apsirikimą, dėl to ši teismo sprendimo dalis pakeistina priteisinat ieškovui iš atsakovų solidariai 218,80 Lt išlaidų drabužiams.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį; jeigu draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį; tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas; nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pranešimą apie eismo įvykį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė 2007-10-12 (t. 1, b. l. 51), tą pačią dieną atsakovo atstovas apžiūrėjo transporto priemonę bei ją įvertino (t. 1, b. l. 52). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ginčijo vertinimo metu nustatytos žalos dydį. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl turto defektavimo bei vertinimo, nes ieškovas neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos (CPK 178 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pagrįstomis išlaidomis, priskirtinomis prie ieškovo patirtos turtinės žalos, pripažino išlaidas už motociklo transportavimą, sudarančias 60 Lt (neįskaitant PVM), kurios taip pat nelaikytinos būtinomis ieškovo išlaidomis, nes remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad motociklas buvo transportuotas būtent ieškovo iniciatyva kreipiantis į UAB ,,Motogama“ dėl motociklo defektavimo akto sudarymo.

Kaip minėta, ieškiniu ieškovas taip pat prašė iš atsakovų solidariai priteisti patirtų 1 284,35 Lt gydymosi išlaidų, kurias sudaro: 1084,05 Lt išlaidų už vaistus ir medikamentus, 57,80 Lt už rentgeno nuotraukas, 49 L už kraujo tyrimus, 93,50 Lt už gydytojo konsultacijas ir paslaugas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos, pagrįstomis pripažino tik išlaidas už kraujo tyrimų (49 Lt) ir rentgenogramų (32 Lt) atlikimą, tačiau atmetė ieškovo prašymą dėl 1 084,05 Lt išlaidų patirtų dėl vaistų ir medikamentų įsigijimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė nei vieno čekio, patvirtinančio, kad buvo pirkti gydytojų rekomenduoti vaistai, o ieškovo pateiktuose kasos čekiuose nenurodyta, už kokius vaistus yra sumokėta. Teisėjų kolegija su tokiu teismo argumentu nesutinka. Byloje esančiame 2007-04-06 išraše iš medicininių dokumentų Nr.2007/6781 nurodyta, kad ieškovui dėl patirto autoįvykio buvo diagnozuotas blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras lūžis, 2007-04-01 ieškovas buvo operuotas, atlikta blauzdikaulio išorinė osteosintezė Ilizarovo aparatu, 2007-04-06 ieškovas išleistas gydytis ambulatoriškai, gydymui paskirti analgetikai, antikoaguliantai (t. 1, b. l. 19). Bylos duomenimis, ieškovas po eismo įvykio nuolat lankėsi pas gydytojus, jam buvo atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas, medikamentai (t. 1, b. l. 20, 21, 73, 127, 171, 173-179, 210, 223). Ieškovas byloje pateikė vaistinių ,,Gydažolė“, ,,Katpėdė“, ,,Širdažolė“ čekius išduotus laikotarpiu nuo 2007-04-07 iki 2008-03-04 bendrai 1 084,05 Lt sumai (t. 1, b. l. 10-14). Nors minėtuose vaistinių čekiuose nėra nurodyta kokie vaistai buvo perkami, tačiau atsižvelgdama į eismo įvykio metu ieškovo patirtų sužalojimų pobūdį bei į tai, kad vaistai buvo pirkti būtent ieškovo gydymosi laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti čekiai patvirtina ieškovo patirtas išlaidas vaistams ir medikamentams įsigyti, todėl ieškovui priteistinos prašomos 1 084,05 Lt dydžio išlaidos, kurios pagrįstos ieškovo pateiktais mokėjimo kvitais.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 370,60 Lt turtinės žalos, pakeistina priteisinant 1 383,85 Lt (218,80 Lt + 81 Lt + 1084,05 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl negautų pajamų

Kaip minėta, sveikatos sužalojimo atveju asmuo turi teisę į negautų pajamų priteisimą. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 537,18 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 esant ieškovui nedarbingam. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas šį ieškovo reikalavimą neteisingai nustatė ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punkte, reglamentuojančiame negautų pajamų apskaičiavimą asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Iš 2011-11-08 AB „Empower“ (buvusi ieškovo darbovietė) pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad 2008 m. gruodžio mėnesį ieškovui buvo išmokėta 1463,80 Lt, o 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais ieškovui buvo mokamas 1481,50 Lt dydžio darbo užmokestis (t. 1, b. l. 242). Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktu ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 475,60 Lt. Laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 ieškovui iš VSDF biudžeto buvo išmokėta 3043,08 Lt ligos pašalpa bei darbdavys išmokėjo 165,13 Lt dydžio ligos pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas (t. 1, b. l. 27), taip pat ieškovas gavo 104,46 Lt dydžio draudimo išmoką iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, iš viso ieškovas gavo 3 312,67 Lt. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias ieškovas realiai gavo arba galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Kadangi nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieškovas nedirbo iš viso 47 darbo dienas, už kurias, įvertinus ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį, ieškovas būtų uždirbęs 3 467,66 Lt, tačiau, kaip minėta, gavo 3 312,67 išmokų, tai gautas skirtumas – 154,99 Lt priteistini ieškovui solidariai iš atsakovų.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 26 250,65 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-05-11 atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Nuo 2010-09-06 ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 74) ir mokama netekto darbingumo pensija. Laikotarpiu nuo 2010-09-06 iki 2011-11-01 iš VSDF biudžeto buvo išmokėta 5032,90 Lt netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 224).

Kaip minėta, negautos pajamos turi pasižymėti realumu, o ne tikėtinumu, taip pat negali sudaryti prielaidų nukentėjusiajam asmeniui nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovas negautas pajamas skaičiavo, vadovaudamasis vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu šalyje, kuris ieškovo teigimu, sudarė 1 618,23 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, negautų pajamų skaičiavimas pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalyje, neatitinka ne tik tikėtinumo kriterijaus, kadangi ir iki patirto sužalojimo ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnės nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra nurodęs, kad sprendžiant dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negalima remtis prielaidomis. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos atsižvelgiant į ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas po atleidimo iš darbo būtų ieškojęs darbo, ar kad ieškovo sveikatos būklė ir darbingumo lygis buvo priežastimi, dėl kurios ieškovas neįsidarbino. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, laikytina, kad ieškovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu prarado galimybę uždirbti 50 proc. ieškovo gauto vidutinio darbo, užmokesčio, t. y. 737,80 Lt (1 475,60 Lt/2). Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 8 985,30 Lt (737,80 Ltx19 -5032,90 Lt) negautų pajamų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 10 509,24 Lt negautų pajamų, pakeistina priteisinant 9 140,29 Lt (154,99 Lt + 8985,30 Lt) negautų pajamų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovo sveikatos sutrikdymo pasekmių ir sumažindamas ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), atsižvelgė į padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą (ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo (ieškovas buvo ne kartą operuotas, jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas), nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą bei neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą. Šie nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra svarbiausi ir labiausiai turintys įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat įvertino žalą padariusio asmens kaltę bei veiksmus, žalos padarymo aplinkybes (žala padaryta autoįvykio metu, atsakovui S. G. esant neblaiviam), taip pat ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes. Nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos, atsižvelgus į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik jų viseto pagrindu pagrįstai buvo priteistas atitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per mažas. Dėl kilusių sveikatos sutrikdymo padarinių ieškovui teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., R. L. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes šioje byloje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atitinka teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, ieškovas nepateikė papildomos informacijos ar įrodymų, kurie turėtų įtakos bylos baigčiai, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija netenkindama prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. B. priteista solidariai iš atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 370,60 Lt turtinės žalos ir 10 509,24 Lt negautų pajamų, viso 10 879,84 Lt.

Priteisti ieškovui A. B. solidariai iš atsakovų S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 383,85 Lt turtinės žalos ir 9 140,29 Lt negautų pajamų, viso 10 524,14 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.