Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline pagal ieškovo A. B. ieškini atsakovams S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui del nusikaltimu padarytos turtines ir neturtines žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas kreipesi i teisma, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovu solidariai 2010,15 Lt turtines žalos ir 26250,65 Lt negautu pajamu, taip pat priteisti jam iš atsakovo S. G. 100000 Lt neturtines žalos. Nurodo, kad 2007-04-01 atsakovas S. G., neturedamas teises vairuoti transporto priemones, budamas apsvaiges nuo alkoholio, nesuvalde vairuojamo automobilio ir nuvažiaves ant kairiojo kelkrašcio atsitrenke i ten stovejusi motocikla Honda, priklausanti ieškovui, ant kurio sedejo ieškovas. Šio eismo ivykio metu ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sugadintas motociklas.

Del autoivykio metu patirtu sužalojimu ieškovas buvo gydomas VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje, o veliau ambulatoriškai VšI Naujininku poliklinikoje. Gydymosi laikotarpis tesesi nuo 2007-04-01 iki 2007-11-05, kai jam buvo nustatytas 60 % nedarbingumas iki 2008-05-04, o po to tesiamas ambulatorinis gydymas. Autoivykio metu buvo suplešytos ieškovo kelnes ir glaudes, taip pat esant atviram blauzdikaulio ir šeivikaulio lužiui buvo uždetas aparatas, del ko ieškovas buvo priverstas isigyti specialiai tam kelnes. Del ieškovui priklausancio motociklo transportavimo, defektavimo akto sudarymo ir atlikto transporto priemones vertinimo ieškovas patyre viso 506,80 Lt išlaidu. Ieškovas patyre 1284,35 Lt gydymosi išlaidu. Viso ieškovo turtine žala sudaro 2010,15 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas S. G. žala ieškovui padare vairuodamas transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu. Esant tokiai situacijai pagal LR Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 13 str. 1 d. ieškovas pretenzija del padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padaryta žala asmeniui (atsakovui) ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui ar Biuro atstovui. Šioje istatymo normoje itvirtinta ieškovo teise kreiptis del žalos atlyginimo i bet kuri joje nurodyta subjekta, tokio kreipimosi eiliškumo istatymas nenustato.

Pagal LR CK 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtine žala. Nurodytus nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentejes žmogus butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota, ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistu isigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiuros, specialiu transporto priemoniu isigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos gražinimui butinos išlaidos) (LR CK 6.283 str. 2 d.).

Del ieškovo patirtos turtines žalos

Biuras ieškovo nurodytos sumos dydžio negincija, tik nurodo, kad prašyma del ivykio metu sugadintiems rubams padarytos žalos ieškovas pateike praleides vieneriu metu termina. Pagal LR Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (toliau – TPVCAPD istatymas) 16 str. 4 d. šio istatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoka, jeigu pretenzija del padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuria nukentejes treciasis asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie padaryta žala, bet ne veliau kaip per 4 metus nuo eismo ivykio dienos. Nors ieškovas prašyma atlyginti išlaidas, patirtas autoivykio metu, pateike tik 2010-01-26 (b.l. 53), t.y. praleides TPVCAPD istatyme numatyta vieneriu metu pretenzijai pateikti termina, taciau atsižvelgiant i tai, kad Biuras atlygino ieškovui kitas išlaidas, nurodytas tame paciame prašyme (b.l.48), laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir ieškovo patirtos 206 Lt išlaidos drabužiams priteistinos solidariai iš atsakovu.

2007-04-06 išraše iš medicininiu dokumentu Nr.2007/6781 nurodyta, kad ieškovui buvo diagnozuotas blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras lužis, 2007-04-01 ieškovas buvo operuotas ir 2007-04-06 išleistas gydytis ambulatoriškai (b.l. 19). Ieškovas nurode, kad vaistu ir medikamentu pirkimui išleido 1084,05 Lt, taciau teismui nepateike nei vieno cekio, patvirtinancio, kad buvo pirkti gydytoju rekomenduoti vaistai - analgetikai (Dolmen), antikoaguliantai (Fraxiparine) ir Aspirin (b.l. 19). Ieškovo pateiktuose kasos cekiuose iš viso nenurodyta, už kokius vaistus yra sumoketa. Pagal 2007-07-12 ir 2007-08-14 UAB „Darvada“ cekius buvo pirktas preparatas Mumijo (b.l. 14), taciau byloje nera dokumentu, patvirtinanciu, kad šis preparatas ieškovui buvo paskirtas gydytoju. Ivertines ieškovo pateiktus irodymus del patirtos turtines žalos, teismas pripažista pagristomis išlaidas už kraujo tyrimu (49 Lt) ir rentgenogramu (32 Lt) atlikima, kuriuos ieškovas privalejo atlikti prieš operacija (b.l. 15, 23). 81 Lt suma vertintina kaip ieškovo patirta turtine žala, kuri priteistina iš solidariai atsakingu asmenu. Iš 2010-03-20 Biuro pateiktos išlaidu suvestines matyti, kad ieškovui Biuras kompensavo 286,82 Lt už vaistus bei gydymo išlaidas (b.l. 49), taciau atsakovas (Biuras) nenurode, kad jo atlygintos išlaidos sutampa su ieškovo prašomomis priteisti išlaidomis.

Prie patirtos turtines žalos ieškovas priskiria 306,80 Lt dydžio išlaidas už motociklo transportavima bei defektavimo akto sudaryma (2007-11-22 UAB „Motogama“ PVM saskaita-faktura MG Nr.00002030, b.l. 16-17) bei 200 Lt už transporto priemones vertinima (2008-01-24 UAB „Nepriklausomu autoekspertu biuras“ PVM saskaita-faktura NAB Nr.2022, b.l. 18). Teismas pagristomis išlaidomis, priskirtinomis prie ieškovo patirtos turtines žalos, pripažista tik išlaidas už motociklo transportavima, sudarancias 60 Lt (neiskaitant PVM). Pagal TPVCAPD istatymo 15 str. 3 d., 17 str. turtui padarytos žalos dydi nustato nagrinejamu atveju turejo nustatyti Biuras, vadovaudamasis igaliotu asmenu ir (ar) turto vertintoju ataskaitomis ir dokumentais, irodanciais padarytos žalos aplinkybes, fakta ir dydi. Nustatant eismo ivykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybe, turi buti vadovaujamasi eismo ivykio dalyviu pasirašyta eismo ivykio deklaracija ar kitu eismo ivykio dalyviu pasirašytu dokumentu apie ivykio aplinkybes arba kompetentingu instituciju išduotais dokumentais apie eismo ivykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro igaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatyta termina, nukentejes treciasis asmuo turi teise pasamdyti turto vertintoja, kad jis nustatytu turtui padarytos žalos dydi. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkancias nukentejusio treciojo asmens turetas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentejes treciasis asmuo turi teise savo iniciatyva ir savo lešomis papildomai kreiptis i ekspertus del padarytos žalos dydžio nustatymo. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad autoivykio metu apgadintas motociklas buvo apžiuretas 2007-10-12, t.y. ta pacia diena, kai gautas pranešimas apie ivyki, ginco del vertinimo metu nustatytos žalos nebuvo (b.l.51, 52). Tokiu budu Biurui nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas del turto defektavimo bei vertinimo, taip pat nera jokio pagrindo priteisti šias išlaidas ir iš atsakovo S. G., kadangi ieškovas neirode, kad šios išlaidos buvo butinos (LR CPK 178 str.), todel šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas.

Del ieškovo negautu pajamu

Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovu negautas pajamas del jo sužalojimo. Ieškovo teigimu šios pajamos sudaro 26250,65 Lt ir susideda iš 537,18 Lt (už laikotarpi nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06, esant ieškovui nedarbingam) (b.l. 24, 26) ir iš 25713,47 Lt (už laikotarpi nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01).

Iš 2010-01-26 AB „Empower“ (buvusi ieškovo darboviete) pažymos apie ieškovui priskaiciuota ir išmoketa darbo užmokesti matyti, kad 2009 m. sausio ir vasario menesiais ieškovui buvo mokamas 1481,50 Lt dydžio darbo užmokestis (b.l. 28). Nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieškovui esant nedarbingam, iš VSDF biudžeto ieškovui buvo išmoketa 3043,08 Lt ligos pašalpa bei darbdavys išmokejo ieškovui 165,13 Lt dydžio ligos pašalpa už pirmasias dvi ligos dienas (b.l. 27). Be to, už ši laikotarpi ieškovas taip pat gavo 104,46 Lt dydžio draudimo išmoka iš atsakovo Biuro. Iš viso ieškovas šiuo periodu gavo 3312,67 Lt. Nuo 2009-03-02 iki 2009-05-06 laikotarpiu ieškovas nedirbo iš viso 47 darbo dienas, už kurias, vertinant 2010-01-26 AB „Empower“ pažymoje nurodyta buvusi ieškovo uždarbi, ieškovas butu uždirbes 3481,53 Lt dydžio darbo užmokescio, jeigu nurodytu metu butu buves darbingas. Iš nurodytos sumos išminusavus ieškovui išmoketas sumas, gaunamas 168,86 Lt sumos skirtumas, kuris priteistinas solidariai iš atsakovu Biuro ir S. G..

Nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu ieškovas buvo nedarbingas, nuo 2010-04-05 iki 2010-09-06 ieškovui išduotas nedarbingumo pažymejimas (b.l.75-81), nuo 2010-09-06 ieškovui mokama netekto darbingumo pensija (b.l.224). Ieškovui už nurodyta laikotarpi iš VSDF biudžeto buvo išmoketa 5032,90 Lt netekto darbingumo pensija. Ieškovas nurodytu laikotarpiu draudžiamuju pajamu neturejo, ieškovas iš darbo atleistas 2009-05-11 pagal DK 129 straipsni darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltes. Ieškovas savo negautas pajamas skaiciuoja, vadovaudamasis vidutiniu menesiniu darbo užmokesciu šalyje, kuris ieškovo teigimu sudaro 1618,23 Lt. Bylos duomenimis, 2010-09-06 ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b.l. 74); 2011-09-15 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b.l. 211). Kadangi ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, darytina išvada, kad ieškovas nuo 2010-04-05 iki 2011-11-01 laikotarpiu del patirtos avarijos ir sužalojimu prarado galimybe uždirbti 50 proc. vidutinio menesinio darbo užmokescio šalyje, t.y. 809,12 Lt. Nuo 2009-05-11, kada ieškovas buvo atleistas iš darbo, iki 2010-04-05, nuo kada ieškovas prašo priteisti negautas pajamas, ieškovas nedirbo, todel teismas, apskaiciuodamas ieškovo negautas pajamas vadovaujasi vidutiniu menesiniu darbo užmokesciu šalyje. Byloje nera duomenu, patvirtinanciu, kad ieškovas po 2009-05-11 (atleidimo iš darbo diena) butu ieškojes darbo, ar kad ieškovo sveikatos bukle ir darbingumo lygis buvo priežastimi, del kurios ieškovas neisidarbino. Todel teismas tenkina ieškovo prašyma iš dalies ir priteisia solidariai iš atsakovu 10340,38 Lt (809,12 Ltx19-5032,90 Lt) negautu pajamu. Ši suma yra protinga, gražinanti ieškova i tokia padeti, kokia butu buvusi, jei ieškovo sveikatai nebutu padaryta žala.

Del ieškovo patirtos neturtines žalos

Neturtines žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo bylose nustatymo specifika pasireiškia tuo, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydi, turi atsižvelgti ne tik i bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus orientacinius kriterijus, tokius kaip žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai, bet ir i specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobudis, tiek atsiradusios del sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes, tiek atsirade ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai ivairiose nukentejusio asmens gyvenimo srityse – profesineje, visuomenineje veikloje, šeimyniniame gyvenime, asmenines nukentejusiojo savybes ir kitos aplinkybes, kurios neabejotinai turi tiesiogine itaka fiziniu ir dvasiniu išgyvenimu mastui bei stiprumui, tad ir ju piniginio atlyginimo nustatymui. Istatymu leidejas nera nustates neturtines žalos atlyginimo dydžio ribu, o tik itvirtines nebaigtini neturtines žalos dydi pagrindžianciu kriteriju saraša, todel teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydi, turi diskrecija sprendžiant del teisingo žalos atlyginimo nukentejusiam asmeniui.

Byloje negincijamai nustatyta, kad del blauzdikaulio ir šeivikaulio atviro lužio ieškovas patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie kilo ji sužalojus autoivykio metu, atsakovui S. G. pažeidus keliu eismo taisykliu reikalavimus, todel ieškovas igijo teise i neturtines žalos atlyginima. Sprendžiant apie ieškovui padarytos neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i tai, kad ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, i sveikatos sutrikdymo masta, del sužalojimo jis patyre fizini skausma, ilgai gydesi, buvo ne karta operuotas, pakito jo gyvenimo budas, kadangi ieškovui vaikšciojant reikejo naudotis ramentais/lazdele. Ieškovas, budamas jaunas asmuo, patyre sveikatos sutrikdyma, kuris ne tik sukele fizini skausma, bet ir turi itakos jo gyvenimo kokybei iki šiol, be to, ieškovui nustatytas tik dalinis darbingumas.

Kaip žinoma, neturtine žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kuno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobudžio (dvasiniai išgyvenimai, emocine depresija, pažeminimas, bendravimo galimybiu sumažejimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu. Asmens sveikata, kaip psichines ir fizines geroves busena, suvokiama kaip viena pagrindiniu ir vertingiausiu asmeniniu neturtiniu vertybiu. Kai neteisetais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankama pagrinda priteisti santykinai didesnes pinigu sumas nukentejusiems asmenims, lyginant su kompensaciju dydžiais kitu kategoriju bylose del neturtines žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybes pobudis, jos vieta vertybiu hierarchijoje. Taciau butina pabrežti, kad pati neturtines žalos prigimtis lemia tai, jog nera galimybes šia žala tiksliai apibrežti, ja apciuopti, gražinti nukentejusi asmeni i buvusia padeti ar rasti tokios žalos tikslu pinigini ekvivalenta. Piniginis šios žalos ivertinimas toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimu, skausmo, kancios, prarasto džiaugsmo kaina.

Nagrinejamu atveju atsakovas S. G. autoivyki sukele budamas ne tik neblaivus, bet ir neturedamas teises vairuoti automobilio. Toks atsakovo neatsakingas ir nerupestingas elgesys galejo sukelti dar didesniu ir skaudesniu pasekmiu. Kompleksiškai ivertinus visas neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes bei faktorius, o butent pažeistos asmenines neturtines vertybes – sveikatos – pobudi, jos vieta vertybiu sistemoje, testines neturtines žalos pasekmes, patirta ir tebejauciama fizini skausma bei emocinius išgyvenimus, nepatogumus buityje bei kitose gyvenimo srityse, atsakovo padarytu neteisetu veiksmu pobudi, ir atsižvelgiant i teismu praktika panašaus pobudžio ir sunkumo sveikatos sutrikdymo situacijose, teismas mano esant teisinga ir protinga priteisti ieškovui iš atsakovo S. G. 20000 Lt dydžio neturtines žalos kompensacija.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovu 2500 Lt bylinejimosi išlaidu. Kadangi neturtines žalos dydi nustato teismas, o ieškovas tik nurodo orientacinius kriterijus bei orientacini žalos dydi, ieškovo ieškinys del neturtines žalos iš esmes yra patenkintas, nors priteista jam mažesne nei prašyta suma, todel sprendžiant klausima del ieškovo patirtu bylinejimosi išlaidu atlyginimo, dalyje už neturine žala ieškovo patirtos bylinejimosi išlaidos nemažintinos. Atsižvelgiant i patenkinta ieškinio dali del turtines žalos, i minetus motyvus, ieškovui iš atsakovo Biuro priteistina 300 Lt advokato pagalbos išlaidu, o iš atsakovo S. G. – 1500 Lt advokato pagalbos išlaidu (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokescio mokejimo buvo atleistas istatymo, iš atsakovu proporcingai patenkintiems reikalavimams (del turtines žalos atlyginimo) i valstybes biudžeta lygiomis dalimis priteistinas 326,48 Lt žyminis mokestis. Patenkinus iš dalies ieškovo reikalavima del neturtines žalos atlyginimo, iš atsakovo S. G. i valstybes biudžeta priteistinas 600 Lt žyminis mokestis (LR CPK 83 str. 1 d. 4 p., 92 str., 96 str.). Iš atsakovu lygiomis dalimis priteistina 37,50 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprende:

ieškovo A. B. ieškini patenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš atsakovu S. G. ir Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro 370,60 Lt (tris šimtus septyniasdešimt litu ir 60 ct) turtines žalos, 10509,24 Lt (dešimt tukstanciu penkis šimtus devynis litus ir 24 ct) negautu pajamu, viso 10879,84 Lt (dešimt tukstanciu aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus ir 84 ct).

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo S. G. 20000 Lt (dvidešimt tukstanciu litu) neturtines žalos ir 1500 (viena tukstanti penkis šimtus) litu bylinejimosi išlaidu.

Kitoje dalyje ieškovo A. B. ieškini atmesti.

Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro 300 (tris šimtus) litu bylinejimosi išlaidu.

Priteisti i valstybes biudžeta 182 (viena šimta aštuoniasdešimt du) litus bylinejimosi išlaidu iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro ir 782 (septynis šimtus aštuoniasdešimt du) litus bylinejimosi išlaidu iš atsakovo S. G..

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.