- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e2-3364-911/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01450-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui ir trečiajam asmeniui V. K. (V. K.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad terminą nustatytą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPPDĮ) 16 straipsnio 4 dalyje pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai.
2. Nurodo, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. apie 23.40 val., Klaipėdos mieste, važiavo su V. K. vairuojamu automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, kurio metu jam buvo padaryti sužalojimai. Šį eismo įvykį sukėlė trečiasis asmuo V. K., kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus. V. K. kraujyje eismo įvykio metu nustatyta 1,52 promilės etilo alkoholio, jis, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Taikos pr. Klaipėda, nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę – Sausio 15-osios gatvę, nedavė priešinga kryptimi tiesiai lygiareikšmiu keliu važiavusiam automobiliui „Opel Zefira , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. P., kelio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl ieškovui padarytų sužalojimų buvo padarytas nepataisomas kūno subjaurojimas: buvo sužalotas veidas, ausies kaušelis. Dėl padarytų sužalojimų liko randai. Dėl V. K. 2015 m. rugpjūčio 21 d. sukelto eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47486-15, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam buvo padaryta fizinė žala, tačiau dėl padarytų sužalojimų jis taip pat patyrė ir neturtinę žalą. V. K. įtariamuoju buvo pripažintas 2020 m. kovo 4 d. nutarimu. Pradėjus ikiteisminį tyrimą nebuvo duomenų apie tai, ar V. K. transporto priemonė buvo drausta. Ieškovą pripažinus nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime atliekamame pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį dėl Kelių transporto saugumo taisyklių pažeidimo, ieškovas į bylą buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui, tai yra ikiteisminiame tyrime įtariamuoju patrauktam V. K.. 2022 m. vasario mėnesį ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas informavo ieškovą, kad dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“. Tuomet ieškovas pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl žalos atlyginimo. 2022 m. balandžio 12 d. AB „Lietuvos draudimas“ atsakydamas į jo pretenziją nurodė, kad vadovaujantis TPVCAPPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), kitais teisės aktais, dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio, kurio metu ieškovas nukentėjo, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro vardu buvo administruojama asmens žala Nr. 2915731. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalimi: „šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus, nuo dienos, kurią nukentėjęs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos“. Iš esmės AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu atsisakė atlyginti žalą dėl praleisto 4 metų termino, kurį ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismo prašo šį terminą atnaujinti. Kadangi V. K. vairuota transporto priemonė nebuvo drausta, už žalos atlyginimą yra atsakingas atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Ieškovas nurodo, kad dėl jam padarytos neturtinės žalos buvo pateikęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir prašė priteisti žalą iš kaltininko V. K., tačiau šią bylą tyrėjai nori užbaigti, kadangi V. K. yra išvykęs iš Lietuvos ir dėl šios nusikalstamos veikos jo į Lietuvą iš užsienio valstybės nedeportuoja. Tyrėjai ieškovą informavo, kad dėl žalos atlyginimo gali pareikšti pretenziją draudimui, todėl pasinaudojęs šia teise pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau pretenzijos AB „Lietuvos draudimas“ netenkino.
3. Ieškovas dėl praleisto termino pareikšti pretenzijai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog teisė į žalos atlyginimą dėl eismo įvykio pagal TPVCAPDĮ išlieka ir praėjus vienerių metų terminui nuo žalos padarymo dienos arba nuo sužinojimo dienos. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikšti atsakingam draudikui pretenziją per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą, šis turi teisę sumažinti mokėtiną draudimo išmoką tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiškimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą. Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikšta praleidus vienerių metų terminą, atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).
4. Pažymi, jog terminą nustatyta TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, tačiau nutarimas V. K. pripažinti kaltininku buvo priimtas tik 2020 m. kovo 4 d. Iki šios datos nebuvo aišku, kas atsakingas už žalą ir, kam turėtų būti reiškimas reikalavimas dėl žalos.
5. Dėl patirtų veido sužalojimų ieškovas patyrė didelę moralinę žalą. Jam skubos tvarka buvo taikytas chirurginis gydymas. Po operacijos ne vieną mėnesį turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų ant veido liko randai, kurie liks visam gyvenimui. Dėl padarytų sužalojimų jautėsi ir nuolat jaučiasi blogai. Kadangi padaryti veido subjaurojimai yra negrįžtami, neturtinę žalą vertina 10 000 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visų pirma, ieškovo pareikštas ieškinys negali būti patenkintas, nes ieškovas jau yra paradęs savo subjektinę teisę reikšti reikalavimą atsakovui. Pažymi, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Šiuo atveju, ieškovas ieškinį pareiškė jau nebeturėdamas subjektinės teisės, kurią teismas galėtų apginti. Ieškovo subjektinė teisė gauti draudimo išmoką iš Biuro išnyko, jam praleidus 4 metų naikinamąjį terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio datos ir negali būti atnaujintas, pretenzijai atsakovui pareikšti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad „...pretenzijos draudikui pareiškimas per įstatyme nustatytus terminus yra būtina sąlyga teisei į draudimo išmoką atsirasti. Nustačius, kad ieškovas pretenziją draudikui (atsakovui) pareiškė praleidęs įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą, konstatuotina, jog jo reikalavimas išmokėti draudimo išmoką negali būti patenkintas, nes suėjus ketverių metų nuo eismo įvykio terminui draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pasibaigė. Be to, TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatose yra numatyta, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, jog: „…žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas” (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas). Teisingas žalos nustatymas draudimo išmoką mokant atsakovui yra svarbus ir tuo aspektu, kad biuras, išmokėjęs draudimo išmoką, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio 2023 m. rugpjūčio 22 d. metu ieškovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad prašomą priteisti neturtinės žalos sumą nusprendė pats, nes jam ateityje bus galimai reikalingos plastinės operacijos. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pažeista viena akis, kuri po įvykio nuolat ašaroja, taip pat buvo nuplėštas ausies kaušelis, toje vietoje yra pažeistas veide esantis nervas, ir pažeista veido sritis liko nejautri (nejaučia jutimų: pvz. žnybimo ir pan.). Dėl patirtų sužalojimų po eismo įvykio gydėsi ligoninėje apie savaitę ar dvi (tiksliai nepamena), vėliau vartojo vaistus nuo skausmo, vitaminus, buvo atliekami perrišimai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad po gydymo ligoninėje vėliau į gydytojus specialistus nesikreipė, lankėsi tik pas šeimos gydytoją. Šiuo metų jokių specialių vaistų nevartoja. Siuntimų ar specialių receptų jam nebuvo išrašyta. Su eismo įvykį sukėlusiu V. K. dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo bendravo 2022 m. gruodžio mėnesį, klausė jo, ar gali padengti bent dalį neturtinės žalos, tačiau šis nurodė, kad tokių galimybių neturi, todėl ieškovas nutarė laukti kol byla bus išnagrinėta teisme. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio dar nėra užbaigtas, tačiau jo žiniomis tyrėjai planuoja nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nors yra paskelbta V. K. paieška ir jis buvo surastas užsienyje, tačiau dėl jo perdavimo į Lietuvos Respubliką nėra jokių garantijų.
8. Ieškovo atstovė advokatė Lina Tamošaitienė palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad ieškovas terminą pateikti pretenziją atsakovui praleido dėl objektyvių nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, mano, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, kadangi jo eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra su ilgalaikėmis pasekmėmis, jam bus reikalingas papildomas gydymas, t. y. galimai bus reikalinga atlikti plastines operacijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo byloje V. K. savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs (elektroninės bylos lapas (toliau el. b. l.) 5).
10. 2020 m. kovo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje išvadoje Nr. 461/2020 (03) konstatuota, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. R. veido dešinėje pusėje susidarė žymūs randai, kurie savaime bei taikant medicinines priemones išnykti negali, todėl V. R. sužalojimas įvertintinas kaip nepataisomas. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6. 12 punktu sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamas nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo padarinių pašalinimo galimybės (el. b. l. 8-9).
11. Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio metu civilinės atsakomybės draudimo liudijimas negaliojo, nes jo galiojimas buvo nutrauktas 2015 m. rugpjūčio 17 d. (el. b. l. 10).
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo V. K. įtariamuoju dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio buvo pripažintas 2020 m. kovo 4 d. (el. b. l. 11-12).
13. Į bylą taip pat pateikta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų administravimo departamento išvada dėl ieškovo pretenzijos. Išvadoje nurodoma, jog ieškovo nurodomos priežastys dėl vėlavimo kreiptis į biurą dėl žalos atlyginimo negali būti vertinamos kaip objektyvios, nes TPVCAPDĮ neriboja nukentėjusio asmens teisės kreiptis į biurą dėl žalos atlyginimo ir nenustato sąlygų, kad nukentėjęs asmuo gali kreiptis į Biurą dėl žalos atlyginimo tik teisėsaugos institucijoms pripažinus transporto priemonės vairuotoją kaltininku. Nukentėjusiam asmeniui TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtas terminas pretenzijai pareikšti, o sprendimą dėl žalos atlyginimo Biuras priima vadovaudamasis gauta informacija iš paties nukentėjusio asmens ir kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes (žr. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį) (el. b. l. 20-21).
14. Iš ieškovo į bylą pateikto viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinė ligoninė išrašo iš gydymo stacionare istorijos Nr. A-1902202 nustatyta, kad V. R. buvo hospitalizuotas 2015 m. rugpjūčio 22 d. dėl būtinosios pagalbos ir gydytas stacionare iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. veido ir žandikaulių chirurgijos bei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Jam buvo diagnozuotas galvos ir veido sumušimas, daugybinės veido žaizdos su ausies kaušelio pažeidimu, veidinio nervo pažeidimu, svetimkūniais minkštuosiuose audiniuose. Ligonis buvo skubos tvarka operuotas dėl kraujuojančių žaizdų dešinėje veido pusėje, pašalinti svetimkūniai (stiklo šukės), atstatyta ausies kaušelio anatomija. Pooperaciniu periodu skirtas antimikrobinis gydymas, infuzoterapija, analgetikai. Rekomendacijos: dėl veidinio nervo šaknelės pažeidimo skirtas neurorubinas, tęsti antimikrobinį gydymą, siūlus pašalinti po 5 dienų (el. l. 65).
Dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo
15. Ieškovas šioje byloje atsakovui reiškia reikalavimą dėl eismo įvykio metu jam transporto priemonės, sukėlusios eismo įvykį, valdytojo trečiojo asmens V. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus nustato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Vadovaujantis minėto įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, biuras (atsakovas) moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 21 d. apie 23.40 val. įvykusio eismo įvykio metu trečiojo asmens V. K. vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties pagrindu susiklostančių teisinių santykių reguliavimas, jo aiškinimas bei taikymas, atsižvelgiant į šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančius subjektus, jų teisių ir pareigų apimtį. TPVCAPD sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPD tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai žalą padariusį asmenį ir draudiką sieja draudimo sutartis, joje nustatytos teisės ir pareigos, šių apimtis turi įtakos nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui, pvz., jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turės pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Be to, kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – TPVCAPD įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai esmę (CK 6.191, 6.987 straipsniai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis). Draudikas pagal TPVCAPD sutartį atlygina nukentėjusiajam žalą, padarytą jo turtui, sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnis).
16. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo sužalotas eismo įvykio metu, kurio kaltininku (įtariamuoju) pripažintas V. K., kurio civilinė atsakomybė nebuvo drausta. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi V. K. eismo įvykio metu nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės, tai ieškovas pagrįstai ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teikia atsakovui, kadangi atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad terminą nustatytą TPVCAPPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje praleido dėl svarbių priežasčių
18. Tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovo praleisto termino pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, jog terminą nustatytą TPVCAPPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje pretenzijai pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad nors nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, tačiau nutarimas V. K. pripažinti kaltininku buvo priimtas tik 2020 m. kovo 4 d. Iki šios datos nebuvo aišku, kas atsakingas už žalą ir, kam turėtų būti reiškimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas teigia, jog ieškovas ieškinį pareiškė jau nebeturėdamas subjektinės teisės, kurią teismas galėtų apginti. Ieškovo subjektinė teisė gauti draudimo išmoką iš biuro išnyko, jam praleidus 4 metų naikinamąjį terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio datos ir negali būti atnaujintas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.
20. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padaryta neturinė žalą, kurią jis ieškiniu prašo atlyginti, įvyko 2015 m. rugpjūčio 21 d., o ieškovas į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 7 d., t. y. praleidęs TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą vienerių metų terminą pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikšti.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-272-701/2017). Šiuo atveju, remiantis kasacinės instancijos išaiškinimais darytina išvada, kad ieškovas praleido ne naikinamąjį, o procedūrinį terminą, kuris gali būti atnaujinamas. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ir trečiojo asmens V. K. buvimo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovo įvardintas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis bei tenkina prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą
22. Ieškovas reikalavimą atsakovui dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo motyvuoja tuo, kad dėl patirtų veido sužalojimų ieškovas patyrė didelę moralinę žalą. Jam skubos tvarka buvo taikytas chirurginis gydymas, po operacijos ne vieną mėnesį turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl patirtų sužalojimų jam ant veido liko randai, kurie liks visam gyvenimui. Dėl padarytų sužalojimų jautėsi ir nuolat jaučiasi blogai, nes likę veido sužalojimai yra ilgalaikiai ir nepataisomi, galimai bus reikalinga atlikti plastines operacijas.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
24. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
25. Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, negalima pamiršti ir subjektyvių šio klausimo aspektų, t. y. atskiro konkretaus asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniu turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 2A-896-480/2018).
26. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (ieškovas). Šiuo atveju ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, bei, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, prašomos priteisti sumos dydį nusprendė pats, atsižvelgdamas į savo būseną bei patiriamus neigiamus padarinius po eismo įvykio. Teismas pažymi, kad ieškovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio gydėsi ligoninėje apie savaitę ar dvi, vartojo vaistus nuo skausmo, vitaminus, jam buvo atliekami perrišimai. Vėliau (iki šiol) į kitus gydytojus (specialistus) nesikreipė, lankėsi tik pas šeimos gydytoją. Šiuo metų jokių specialių vaistų nevartoja. Siuntimų ar specialių receptų jam nebuvo išrašyta. Nors ieškovo į bylą pateiktoje papildomoje teismo specialisto išvadoje Nr. pG-461/2020 (03) teismo ekspertas padarė išvadą, kad ieškovui veido dešinėje pusėje susidarę žymūs randai, kurie savaime bei taikant kosmetines priemones išvykti negali, tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo ieškinyje nurodyto teiginio, jog ateityje jam bus reikalinga atlikti plastinę operaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę dėl plastinės operacijos būtinumo, taip pat pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog per visą gana ilgą laikotarpį (daugiau nei 8 metus) nuo eismo įvykio iki šiol nesilankė pas jokius kitus specialistus. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo teiginys dėl plastinės operacijos atlikimo poreikio vertintinas kaip prielaida, kuri nėra įrodyta. Pažymėtina, kad neturtinės žalos priteisimo pagrindu negali būti ir prielaidos apie tai, kokios dar pasekmės, be įvykusių, gali kilti (tačiau dar nekilo). Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis 10 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškinio reikalavimą dėl 10 000 neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytą.
27. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Teismas byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2023 m. rugpjūčio 21 d. pažyma apie teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, el. b. l. 88). Taip pat į bylą yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atlyginti 420,70 Eur dydžio ieškovui suteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (el. b. l. 80-81).
29. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr.)-ATP-C-2022-03309 yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (el. b. l. 13), žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai netenkinamas, ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos ir tenka valstybei (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
tenkinti ieškovo V. R. prašymą dėl termino, nustatyto Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, pretenzijai pareikšti atnaujinimo.
Ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.